2008-12-31

Lietuvos šaulių sąjungos Kalėdinis vakaras

2008 metų gruodžio 29 dieną Kaune viešbutyje "Reval hotel Neris" vyko tradicinis Lietuvos šaulių sąjungos kalėdinis vakaras.
Į šį renginį susirinko šaulių vadovybė iš visos Lietuvos. Šventinį vakarą pradėjo Lietuvos šaulių sąjungos vado Juozo Širvinsko sveikinimas. Vėliau sekė LŠS rinktinių vadų sveikinimai.
LŠS Kauno rinktinės vadas Minvydas Mikalauskas įteikė padėką už ryžtą, nuoširdumą ir veiklą Kauno rinktinės šaulių labui LŠS Centro valdybos nariui Audriui Skaisčiui. Po rimtosios renginio dalies sekė šokiai ir šmaikščios nominacijos, kurių apdovanojimai atiteko įvairių rinktinių atstovams. Po koncertinės dalies susirinkusius pasveikino ir Kauno miesto tarybos narė Gintarė Skaistė, kuri džiaugėsi jog Lietuvos šaulių sąjungos štabas nuo 1919 m. jau beveik 90-metį vis dar yra Kauno miesto širdyje - Laisvės alėjoje.
Taip pat Kauno jaunoji politikė LŠS vadui įteikė jautuką - ateinančių 2009 metų bei Kauno simbolį.

2008-12-20

Tėvynės sąjunga ir Lietuvos krikščionys demokratai susijungė ir Trakuose

Šiandien (2008-12-20) įvyko jungiamasis Trakų TS ir Trakų LKD jungiamasis susirinkimas. Kadangi abiejų skyrių kvorumas buvo, tai susirinkimas priėmė teisėtus sprendimus:
1) susijungė;
2) patvirtino TS-LKD skyriaus (toliau - Skyrius) statutą;
3) išsirinko Skyriaus pirmininką - Gediminą Romašką;
4) patvirtino Skyriaus pirmininko pirmąjį pavaduotoją - Eugenijų Čerškų;
5) išrinko dar 2 Skyriaus pirmininko pavaduotojus - Virmantą Mockų ir Liną Žvirgždauskienę;
6) patvirtino Skyriaus Tarybos renkamų narių skaičių - 15, ir išrinko jos narius, iš kurių daugiausia balsų surinko Audrius Skaistys ir Vydūnas Sadauskas;
7) pasiūlė TS-LKD Prezidiumui kandidatą į Europos Parlamento narius - mane (Audrių Skaistį).
Palinkėdami vieni kitiems linksmų Šv.Kalėdų ir laimingų Naujųjų 2009 metų, bei sėkmės artėjančiuose rinkimuose TS-LKD skyriaus nariai džiaugsmingai išsiskirstė.

2008-12-10

ŽŪB "Panerys" žemės byla su politikos prieskoniu

2008-12-09 Lazdynų seniūnijos patalpose dalyvavau buvusios Panerio ŽŪB teritorijos sklypų (Oslo g. 1, Vilniuje) detaliojo plano viešajame svarstyme. Šio svarstymo metu buvo pareikšta nemažai pastabų ir prieštaravimų. Pats asmeniškai su ŽŪB Lazdynų šiltnamiai steigėja Regina Vingriene atstovavau šios bendrovės narių ir ŽŪB Panerys didžiosios dalies narių ir pajininkų interesus. Reikia atkreipti dėmesį, kad UAB „SKR Baltic“, kuri inicijavo šio detaliojo plano parengimą per pastaruosius 2 metus atliko labai daug ginčytinų veiksmų siekdama tapti vienvalde šios teritorijos (apie 8 ha. Vilniaus m. Lazdynų seniūnijos teritorijoje) valdytoja. Kaip matyti ne paskutiniai vaidmenys šioje istorijoje yra skirti ir Vilniaus apskrities administracijai vis dar vadovaujamai apskrities viršininko socialdemokrato Alfonso Macaičio, bei Vilniaus m. savivaldybei, vadovaujamai Tvarkos ir teisingumo, Lenkų rinkimų akcijos, Socialdemokratų atstovų. Priminsime, kad Saulius Skrebė – UAB „SKR Baltic“ direktorius yra partijos „Tvarka ir teisingumas“ rėmėjas ir narys. Kol kas tiek įžvalgų nekilnojamo turto „prichvatizavimo“ schemų suvestinėje.

Audrius Skaistys

2008-11-22

Lietuvos kariuomenei - 90 !!!

Mielieji Lietuvos kariai, šauliai, savanoriai ir kiti valstybės gynėjai,

Lietuvos kariuomenės 90-tasis gimtadienis mus vėl pasitinka rudens pabaigoje – lapkričio 23-čiąją. Ši ypatinga diena brangi visiems gynusiems Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę iki šiol, kovojantiems už ją ir dabar.
Nėra pasaulyje tautos sukūrusios valstybę ir išlaikiusios valstybingumą be tos tautos gynėjų – karių ir jų vadų.
Todėl nuoširdžiausi sveikinimai visiems Jums – Tėvynės gynėjams.
Mes - Jūsų rėmėjai visada esame Jums dėkingi, nes vertiname garbingą ir atsakingą valstybės gynybos pareigos įgyvendinimą.

Audrius Skaistys
LATA pirmininkas,LŠS Centro valdybos narys

2008-11-15

54-toji generalinė asamblėja


Š. m. lapkričio 10-12 dienomis Berlyne (Vokietijos Federacinėje Respublikoje) vyko 54-toji Atlanto sutarties asociacijos (ATA) generalinė asamblėja. Tai kasmet vis kitoje valstybėje vykstantis pagrindinis renginys, į kurį iš 39 valstybių susirenka atitinkamų NATO rėmėjus vienijančių nacionalinių organizacijų atstovai. Dauguma delegacijų į Vokietijos sostinę sugužėjo jau lapkričio 8 d., nes tuo metu prasidėjo ATA jaunimo (oficialus pavadinimas - YATA) organizuota konferencija.
Ši asamblėja ir konferencija buvo svarbi keliais aspektais. Vien pavadinimas „NATO pokalbiai prie Brandenburgo vartų“ yra nukeliantys į Vokietijos ir visos Europos įstoriją. Ji buvo prisiminta ne vieno pranešėjo kalboje: VFR kanclerė Angela Merkel, NATO generalinis sekretorius Jaap de Hoop Schefferis, NATO Parlamentinės asamblėjos vicepirmininkas Dr. Karl Lamers, Parlamentinis Vokietijos gynybos ministerijos sekretorius Christian Schmidt ir kiti prisiminė, kad lygiai prieš 70 metų Vokietijoje prasidėjo žydų pogromai, prieš 19 metų buvo sugriauta Berlyno siena, prieš 90 metų baigėsi Pirmasis Pasaulinis karas. Tačiau daugiau buvo kalbama ne istorinėmis, bet nūdienos ir ateities temomis.
Pirmąją dieną vyko uždaras ATA biuro bei YATA susitikimai bei YATA ir AAYPL (Atlantic Association of Young Political Leaders) nariai pristatinėjo savo mokslinius tyrimus kibernetinio saugumo, Turkijos bei NATO santykių bei NATO plėtros tematika.
Antrąją dieną vyko ATA ir YATA rinkimai. Naujuoju ATA prezidentu tapo Vokietijos atstovas Dr. Karl Lamers. Penkerius metus ATA prezidentu buvęs Amb. Robert E. Hunter padėkojo ATA nacionalinių skyrių prezidentams, valdybos nariams, sekretoriatui ir YATA lyderiams bei palinkėjo sėkmės ateityje. Taip pat buvo nuspręsta kitą generalinę asamblėją surengti 2009 spalį Ukrainos sostinėje Kijeve. Tai ypač svarbu NATO plėtros į rytus ir Kaukazo regioną kontekste.
YATA susirinkimo metu dar vienai kadencijai prezidentu buvo perrinktas Giuseppe Belardetti, taip pat išrinkta nauja valdyba. Pirmą kartą tapti YATA viceprezidente kandidatavo viena iš LATA Jaunimo Tarybos įkūrėjų – Kristina Maslauskaitė. Deja, nedidele balsų persvara ji pralaimėjo. YATA narius pasveikino buvęs ATA prezidentas Robert E. Hunter ir naujasis ATA prezidentas Dr. Karl Lamers.
Popietėje asmblėjos dalyviai klausėsi Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir NATO Generalinio Sekretoriaus Jaap De Hoop Scheffer pranešimų. Po jų NATO vadovas dar suspėjo atsakyti į keletą svarbių klausimų dėl NATO-Rusijos santykių, NATO plėtros, energetinio, kibernetinio saugumo ir kt. Vakare konferencijos organizatoriai dalyvius pakvietė į ekskursiją po Vokietijos Parlamentą – Budenstagą.
Trečiąją dieną buvo skaitomi pranešimai „NATO ilgalaikės ateities“ bei „Izraelio ir Vakarų“ temomis. Popietėje vyko forumai JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vengrijos, Ukrainos ir Rusijos ambasadose Berlyne. Dalyviai ambasadas rinkosi, pagal forumų temas. Didžiausio dalyvių susidomėjimo sulaukė JAV ir Rusijos ambasados. Kadangi LATA šioje generalinėje asamblėjoje buvo atstovaujama net 8 asmenų: pirmininko Audriaus Skaisčio, valdybos nario Viliaus Kaminsko, LATA Jaunimo Tarybos pirmininko Gintauto Rėklio, valdybos narės Ievos Kunevičiūtės bei kitų LATA jaunimo atstovų - Kristinos Maslauskaitės, Roko Joniko, Ričardo Šildiajevo ir Lauryno Peluričio, tai visi turėjo galimybių sudalyvauti bent viename forume. A.Skaistys, V.Kaminskas ir K.Maslauskaitė pasirinko Rusijos Federacijos ambasadoje vykusį forumą „Raudonosios linijos Rusijos užsienio ir gynybos politikoje“. Šiame forume teko išgirsti gana idomių Rusijos ambasadoriaus prie NATO Dmitrijaus Rogozino minčių ir dabartinių Rusijos bei NATO santykių vertinimo. Jam gana stipriai oponavo Vokietijos nuolatinis atstovas NATO Ulrichas Brandenburgas ir Rusijos – Eurazijos programos vadovas James Sherr. Buvo idomu išgirsti, kad buvusios Sovietų Sąjungos ir Vakarų valstybių lyderiai susitardami suvienyti Vokietijas (VFR ir VDR) buvo sutarę, kad NATO į rytus nesiplės, o pati Vokietija bus neutrali valstybė. Ypač sudomino teiginiai, kad NATO paragino šios organizacijos naujokes, besiribojančias su Rusijos Federacija, atsisakyti teritorinės gynybos koncepcijos vien dėl nepriešiškumo Rusijai demonstravimo. Šis teritorinės gynybos koncepcijos atsisakymas ypatingai brangiai kainavo Gruzijai kariaujant su Rusija. Kad ši NATO strategija Rusijos atžvilgiu nepasiteisino pripažino ir patys jos kūrėjai, dabar NATO-Rusijos santykius įvardindami „It is no business as usual anymore with the Russians“ (daugiau su Rusija nebebus įprastinio reikalų tvarkymo). Uždarymo ceremonija vyko Gynybos ministerijoje Gynybos ministro Dr. Franz Josef Jung‘o kvietimu. Jo vardu Parlamentinis ministerijos sekretorius ir Vokietijos ATA prezidentas Christian Schmidt pasveikino naujai išrinktus ATA ir YATA prezidentus bei palinkėjo sėkmės ateityje. Priėmimo metu vyko neoficialios diskusijos NATO ateities, plėtros, santykių su ES klausimais, dalijamasi įgyta patirtimi nacionaliniuose ATA/YATA skyriuose.

2008-11-05

Išrinktieji į Seimą tarp priesaikos ir „laisvo mandato“

Artėja lapkričio vidurys, kai prisieks 2008 m. į Lietuvos Respublikos Seimą išrinkti asmenys, tas visai Lietuvai svarbus įvykis ir tapo šio straipsnio priežastimi. Norėtųsi pasidalinti savo įžvalgomis apie Tautos išrinktųjų ir Tautos atstovų sampratą, kuri mūsuose yra beveik visada tapatinama, bet realybėje gali skirtis. Šiuo klausimu jau ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas vis artinantis mūsų visuomeninius santykius prie tų normų, kurias referendumu 1992 m. spalio mėn. 25 dieną priėmė Tauta.
Ne vieną kadenciją esantys Seimo nariais dažnai pamoko Seimo „naujoką“: „na štai Tauta mus išrinko ir mes pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (LRK) ir Seimo statutą esame nepriklausomi nuo jokių įsipareigojimų, t.y. turime „laisvą mandatą“. Kaip teigia LRK 59 straipsnio paskutinė dalis – „Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų“. Pagal tai galima suprasti, kad partijų programos, partijų ir frakcijų vadovų paliepimai ar koalicinės sutartys tau, kaip Seimo nariui, neturi jokių imperatyvų, juk tu jau esi visos Tautos atstovas ir priimi sprendimus vadovaudamasis Konstituciją ir valstybės ineresais, pagal savo sąžinę ir įsitikinimus. Štai taip kartais Seimo nariai yra pamokomi atstovauti Tautą. Tačiau, ar iš tiesų Seimo nario nevaržo jokie įsipareigojimai? Mano giliu įsitikinimu yra atvirkščiai ir tą patvirtina ta pati Lietuvos Respublikos Konstitucija. Jos, kaip vientiso teisės akto esmė yra ta, kad vienas sakinys ištrauktas iš teksto neturi jokio prioriteto prieš kitas nuostatas, o jos kaip tik ir riboja Seimo nario laisvę.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos (LRK) 59 str. teigia: „išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai“, o kita to paties straipsnio nuostata „Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato“ patvirtina, kad Seimo nario priesaika yra netgi svarbesnė nei rinkėjų išreikšta valia per rinkimus. Išrinktasis į Seimą asmuo neįgyja jokių Tautos atstovo teisių, o kartu ir pareigų nuo jo išrinkimo momento, bet tik tada, kai prisiekia – duoda specialią Seimo nario priesaiką. Tokia nuostata verčia kreipti dėmesį į patį Seimo nario priesaikos tekstą, kuris yra įtvirtintas Seimo statute:
Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!”.
Nors galima prisiekti ir be paskutinio sakinio iš nurodyto priesaikos teksto galima nustatyti, kad prisiekiantysis be ištikimybės Lietuvos Respublikai pasižada gerbti, vykdyti, saugoti, stiprinti ir tarnauti visai eilei šioje priesaikoje nurodytų konkrečių vertybių. Be tokio įsipareigojimo Tautai, kuri išrinko savo atstovą, Seimo narys neįgyja teisės vadintis Tautos atstovu ir, žinoma, netampa Tautos atstovo teisių ir pareigų turėtoju.
Svarbūs ir kiti su Seimo nario priesaikos davimu susiję aspektai – priesaikos davimo ceremonija ir padariniai atsirandantys atsisakius duoti priesaiką arba davus ją su išlygomis. Be to, yra svarbu ar Seimo nario priesaiką duodantis asmuo yra nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu su kita valstybe, t.y. svarbu ar jis neturi dvigubos pilietybės ar kažko panašaus į kitos valstybės pilietybę. Susisiejimas pasižadėjimu su kita valstybe galėtų būti suprantamas ir kaip pasižadėjimas bendradarbiauti su kitos valstybės specialiosiomis arba kitomis valstybinėmis institucijomis.
Visai neseniai Lietuvoje didelio atgarsio susilaukęs garsaus Lietuvos futbolininko Armino Narbekovo Lietuvos pilietybės netekimo atvejis, sako, kad jei šis Lietuvai nusipelnęs asmuo ir prisieks Lietuvai bei tuo pagrindu gaus antrąją – Lietuvos pilietybę, t.y. kartu su turima Austrijos pilietybe, tai dar nereiškia, kad šis asmuo galės tapti Seimo nariu. A.Narbekovas galėtų juo tapti tik tuo atveju, jei jis būtų išrinktas į Seimą Lietuvos Respublikos pilietis, atsisakytų Austrijos pilietybės ir jos netektų pagal Austrijos teisės aktų nustatytą tvarką iki Seimo nario priesaikos davimo dienos.
Ši LRK nuostata yra labai svarbi ir aktuali kai kuriems būtent 2008 m. rudenį išrinktiems į Seimą asmenims. Manyčiau, kad Vyriausioji rinkimų komisija turėtų pagal savo įstatymais nustatytas pareigas išsiaiškinti, ar kai kurie glaudžiais ryšiais su kitomis valstybėmis susiję asmenys, kurie šiemet yra išrinkti į Seimą neturi LRK nustatytų - priesaika ar pasižadėjimu pagrįstų sąsajų. Susisiejimas pasižadėjimu su kita valstybe galėtų būti suprantamas ir kaip pasižadėjimas bendradarbiauti su kitos valstybės specialiosiomis arba kitomis valstybinėmis institucijomis. Apie tai sako Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 8 str. 3 d. Šioje dalyje teigiama, kad slapta bendradarbiavusių ir istatymo nustatyta tvarka neprisipažinusių tai darius, o vėliau užėmusių su priesaikos davimus susijusias pareigas asmenų veikla vertinama kaip priesaikos sulaužymas.
Būtent tokių ar kitokių sąsajų gali turėti Viktor Uspaskich su Rusija, Valdemar Tomaševski, Michal Mackevič, Jaroslav Narkevič su Lenkija. Kaip teigia į Seimą išrinktas Gintaras Songaila savo 2008 m. lapkričio 4 d. kreipimesi į Vyriausiąją rinkimų komisiją, kad birželio 16 d. Lenkijos Prezidentas Pacų rūmuose 71-am Lietuvos Respublikos piliečiui įteiktė taip vadinamas „Lenko kortas“ tarp jų ir dviem asmenims, kurie šiuose rinkimuose taip pat buvo išrinkti į LR Seimą: Valdemar Tomaševski ir Michal Mackevič. Tai ypatingai svarbu nustatyti būtent dabar, kai Lenkijos propaguojamas ir nuo š. m. balandžio įsigaliojęs Lenko kortos įstatymas populiarėja Lietuvoje tarp lenkakalbių jos piliečių ir Lenko kortos turėtojui suteikia tam tikrų pilietinių ir politinių teisių Lenkijoje ir įsipareigojimų Lenkijos Respublikai.
Asmuo turintis Lenko kortą gali nemokamai gauti ilgalaikę vizą, suteikiančią teisę į daugkartinį įvažiavimą į Lenkijos Respubliką; gali legaliai dirbti Lenkijos Respublikoje; gali vykdyti ūkinę veiklą, Lenkijos Respublikoje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lenkijos piliečiai; turi teisę į nemokamą švietimą pradinėse septynmetėse, vidurinėse ir aukštosiose švietimo įstaigose turėdamas vienodas teises, kaip ir Lenkijos piliečiai; ūmios ligos atveju gali gauti būtiną medicininę pagalbą, kaip ir Lenkijos piliečiai; turi teisę gauti 37 procentų nuolaidą geležinkelio transporto bilietams keliaudami Lenkijos teritorijoje; gali nemokamai lankytis valstybiniuose Lenkijos muziejuose; turi pirmumo teisę prašydami finansinės paramos iš Lenkijos valstybės ar savivaldybės biudžeto skirto užsienyje gyvenantiems lenkams paremti. Asmuo prašydamas Lenko kortos turi per Lenkijos konsulinę įstaigą raštu pareikšti savo valią priklausyti Lenkų tautai. Be to, „Lenko kortos“ gavimas ar prašymo atmetimas siejamas su Lenkijos Respublikos gynyba, saugumu, viešąja tvarka, nekenkimu pagrindiniams Lenkijos Respublikos interesams. Būtent tokiu būdu Lietuvos pilietis turintis Lenko kortą gali būti susijęs pasižadėjimu su kita valstybe – Lenkija. Štai čia būtų pirminės svarbos darbas jau ne tik Vyriausiajai rinkimų komisijai, bet ir Valstybės saugumo departamentui, kuris pagal jo veiklą reglamentuojantį įstatymą „saugo Lietuvos Respublikos suverenitetą ir jos konstitucinę santvarką“. Šios institucijos turėtų nustatyti, ar tarp išrinktųjų į Seimą (be jau įvardintų dviejų asmenų) nėra Lenko kortos turėtojų, o jei tokių yra, tai pasiūlyti jiems šio kortos nustatyta tvarka atsisakyti iki Seimo nario priesaikos davimo dienos. Priešingu atveju asmuo raštu išreiškęs savo valią priklausyti Lenkų tautai gali duoti melagingą Seimo nario priesaiką, nes jis ją duodamas turi prisiekti sąžiningai tarnauti Tėvynei, kuri gali būti skirtingai suprantama.
Mano įsitikinimu LRK minimas Seimo nario mandatas yra tam tikra abipusio pasitikėjimo išraiška, kuri įgyjama Tautai išrinkus savo atstovaujamąjį, o atstovaujamajam prisiekus tinkamai atstovauti jos (Lietuvių tautos) interesus ir ištikimybę Lietuvos Respublikai. Priesaikos tekstui ir jos davimo ceremonijai turi būti teikiama derama pagarba ir reikšmė, nes netiksliai arba su išlygomis perskaitytas priesaikos tekstas turi būti nedelsiant įvertintas, paprašant pakartoti tikslų priesaikos tekstą arba, jei tai padaryta sąmoningai - siekiant suklaidinti Tautą, tai toks veiksmas turi būti vertinamas, kaip savanoriškas atsisakymas priimti Tautos teikiamą mandatą. Priešingai, viską atlikus sklandžiai išrinktasis į Seimą įgyja visas Tautos atstovo teises ir pareigas. Jo mandatą riboja jo duota priesaika, kurios sulaužymas yra teisinis pagrindas inicijuoti apkaltą. Apkaltos metu arba patvirtinamas arba atmetamas priesaikos sulaužymo faktas. Svarbu ir tai, kad priesaikos sulaužymas yra bendresnis pagrindas už kitus du apkaltos pagrindus – šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ir nusikaltimo padarymą, nes pastaraisiais veiksmais būtų sulaužoma Seimo nario priesaika.
Dar viena ne mažiau svarbi užduotis būtų Seimo kanceliarijai, pasišovusiai naujus Seimo narius išmokinti parlamentarizmo vingrybių. Jai pačiai, pirmiausia, reikėtų atskirti esminius Seimo nario teisių ir pareigų klausimus, nuo neesminių – įstatymleidystės technikos ir Seimo nario buities sąlygų išaiškinimo ir pasirūpinimo jomis klausimų. Dabar yra įprasta antraeiliais dalykais užgožti Tautos atstovybės esmę sudarančius klausimus. Pradėti reikėtų nuo to, kad LRK nuostata „išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai“ reiškia išankstinio „pasirūpinimo“ išrinktaisiais nelegalumą, kas dar neretai pasitaiko. Š.m. lapkričio 5 dieną Vyriausioji rinkimų komisija išrinktiesiems į Seimą išdalino Seimo nario pažymėjimus, kurie suteikia teisę vadintis Tautos atstovu ir kitas tam tikras teises, bet šie išrinktieji prisieks dar tik po maždaug 10 dienų. Todėl kyla natūralus klausimas, koks yra ir bus tų Seimo nario pažymėjimą gavusių išrinktųjų į Seimą statusas tada, kai dalis iš jų atsisakys prisiekti, prisieks su išlygomis, arba tas 10 dienų iki jie duos Seimo nario priesaiką? Gal kaip tik šis laikotarpis ir reiškia „laisvą“ Seimo nario mandatą, nes jis yra neįsipareigojęs Tautai jokiomis priesaikomis. O gal Seimui vėliau teks dėl jų priimti nutarimą, kuris naikintų tokį Seimo nario mandatą? Štai kokią maišalynę sukelia tam tikros loginės sekos nesilaikymas – iš pradžių Seimo nario priesaika ir su ja įgyjamas Tautos atstovo statusas, o kartu ir Seimo nario pažymėjimas. Tai tiek lapkritinių darbų būtų mūsų valstybės institucijoms siekiant efektyviai įgyvendinti LRK nuostatas tuo būdu lengvinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo darbą. Pilietinės visuomenės uždavinys būtų prižiūrėti ar visos valdžios įstaigos tinkamai tarnauja žmonėms.

2008-10-15

Padėka rinkėjams

Mieli Trakų – Elektrėnų rinkiminės apygardos gyventojai,
nuoširdžiai dėkoju Jums, kad patikėjote Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ir mano pasiryžimu dirbti Jums ir balsavote už mane. Jūsų dėka šioje apygardoje aš užėmiau aukštą ketvirtą vietą, tik labai maža balsų persvara praleidęs į priekį politikos senbuvius. Jūsų pasitikėjimas įpareigoja mane dar atkakliau darbuotis ir taip prisidėti prie mūsų bendruomenės gerovės stiprinimo.
Jūsų,
Audrius SKAISTYS

2008-10-11

Spalio 12 rinksime Tautos atstovybę - Seimą


Mieli tautiečiai,

kreipiuosi į jus ne tik kaip kandidatas į Seimo narius, bet ir kaip eilinis rinkėjas. Raginu nepasiduoti visaapimančiai apatijai ir aktyviai rinkti savo atstovus į Seimą.

Ypatingai svarbu, kad ateitų ir išreikštų apsisprendimą tie, kurių laisvos valios neįtakoja jokie papirkinėjimai, nesvarbu, ar jie būtų išreikšti pažadų arba finansine forma.

Balsuokite ir nepamirškite jums tarnauti pasiryžusio jauno, profesionalaus teisininko - Audriaus Skaisčio.

Jį surasite Tėvynės sąjungos-LKD kandidatų į Seimą sąraše Nr. 5 pažymetą 54 numeriu.

Jūsų

Audrius SKAISTYS

2008-10-02

Sveikinu su Angelų sargų - policijos diena!

Mielieji Lietuvos policijos darbuotojai,

Jau septyniolikti metai spalio antrąją yra švenčiama atkurta Angelų sargų – Policijos diena. Ne už kalnų ir tas laikas, kai Lietuvos policijoje tarnaus tie, kurie gimė jau Nepriklausomoje valstybėje.
Mūsų kartos uždavinys ir rūpestis perduoti šios garbingos profesijos tęsėjams sukauptą tradicijų ir garantijų, nuopelnų ir nuopuolių, žinių ir patirties rinkinį. Visa tai tarnauja ir tarnaus, kuriant saugesnę aplinką, saugesnę valstybę.
Policijos darbuotojų pasiaukojamo darbo dėka sutramdytas nusikalstamumas. Žinia, kad kiekviena kova reikalauja aukų. Be jų neapsieinama ir kovos su nusikalstamumu srityje. Kiekvienais metais žuvusių policijos pareigūnų garbei pasodindami po ąžuoliuką, jau išauginome ąžuolų giraitę...
Žemai lenkiu galvą prieš tuos, kurie liko savo priesaikai ištikimi.
Profesinės šventės proga linkiu stiprios sveikatos, giedros nuotaikos, neblėstančios sėkmės kasdieniniame darbe ir Jūsų asmeniniame gyvenime!

Jūsų Audrius SKAISTYS
TS – LKD kandidatas
Trakų – Elektrėnų rinkimų apygardoje

2008-09-18

Lietuvos Sąjūdžio 20-metis Trakuose


2008 metų rugsėjo 14 dieną Trakuose vyko Lietuvos Sąjūdžio 20-ies metų sukaktis. Būtent rugsėjo 14-ąją prieš 20 metų šiame mieste vyko steigiamasis Sąjūdžio Trakų grupės susirinkimas.

Šiam įvykiui paminėti ryte vyko fotografijų parodos, skirtos Lietuvos Sąjūdžio 20-mečiui, atidarymas kultūros rūmuose. Vidurdienį Šv. mišios Trakų Švč.M.Marijos Apsilankymo bažnyčioje. Po mišių, gausus būrys renginio dalyvių su orkestru linksmai žygiavo į Trakų pilį, kur Salos pilies prieigose iškilmingai pakelta Tautinė vėliava. Šiuose renginiuose šalia kitų vėliavų plėvesavo ir Lietuvos Sąjūdžio vėliava, kurią man teko garbė nešti.

Po minėjimo Galvės ežero saloje, renginio dalyviai patraukė į kultūros rūmus, kur vyko iškilmingas Trakų rajono Sąjūdžio 20-mečio minėjimas. Ten pasisakė daug garbingų svečių, Sąjūdžio veikėjų, koncertavo vietiniai ansambliai. Šventės rengėjai: Trakų rajono savivaldybė, Lietuvos Sąjūdžio Trakų skyrius, Trakų rajono kultūros rūmai.

Partijos ištraukė numerius

Politinių partijų atstovai tikisi, kad burtų keliu ištraukti partijų numeriai, pagal kuriuos jos bus surikiuotos rinkimų biuletenyje, atneš jiems sėkmę. Trečiadienį Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) surengtoje burtų traukimo ceremonijoje dalyvavo kai kurių partijų lyderiai, taip pat į Seimą siekiančios patekti įžymybės.
Per Seimo rinkimus biuletenyje Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai bus įrašyti 5 numeriu, o aš, Audrius Skaistys, šios partijos rinkiminiam sąraše būsiu 54.

LATA konferencija Seime

2008 m. rugsėjo 8 d. Seime vyko Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos ir NATO reikalų komisijos inicijuota konferencija „Pilietinės visuomenės indėlis formuojant bei įgyvendinant Lietuvos užsienio ir saugumo politikos prioritetus“. Renginio tikslas – supažindinti su Lietuvos užsienio ir saugumo politikos prioritetų įgyvendinimo eiga bei sudaryti galimybę diskutuoti apie šių procesų dabartį ir ateitį, aptarti pilietinės visuomenės indėlį šioje srityje. Renginys taip pat skirtas paminėti LATA 12 metų įkūrimo sukaktį.
Į LATA organizuojamą konferenciją susirinko daugiau nei pusšimtis dalyvių iš įvairių Lietuvos miestų: Vilniaus, Kauno, Alytaus, Palangos ir kt., taip pat svečių iš užsienio. Renginys pritraukė nemažai žiniasklaidos atstovų. Sveikinimo žodį tarė NATO reikalų komisijos pirmininkas Jonas Čekuolis. LATA jau ne vienerius metus sėkmingai bendradarbiauja su NATO reikalų komisija įgyvendinant bendras iniciatyvas.
Renginio metu pranešimus skaitė Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos pirmininkas Audrius Skaistys, Demokratinės politikos instituto prezidentas Mantas Adomėnas, JAV ambasados Lietuvoje Antrasis sekretorius Douglas Matthew Hoyt, Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos valdybos narys Vaidotas Ilgius, Lietuvos šaulių sąjungos jaunųjų šaulių vadas Mindaugas Nefas. Renginyje taip pat dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos vadas Juozas Širvinskas. Ministerijų pozicijas pristatė LR Užsienio reikalų ministerijos Strateginių ir Transatlantinių santykių skyriaus atašė Ieva Karpavičiūtė ir LR Krašto apsaugos ministerijos sekretorius Andrius Krivas. Objektyvų ir kritišką požiūrį pateikė asociacijos „Naujosios Europos iniciatyva“ vykdantysis direktorius, žurnalistas Aurimas Perednis.

2008-08-31

Rugsėjo pirmosios sveikinimas

Mieli pedagogai, moksleiviai, studentai, tėvai,
Rugsėjo 1 – ąją skubantys į savo Mokyklą ar į ją išlydintys!
Mokykla - tai ta vieta, kur augame kaip asmenybės, kur susitinka įvairios kartos, kur kuriama mūsų šalies ateitis, todėl visada pirmasis žingsnis į mokyklą yra šventė.
Mokykloje gimsta ir auga vyresniųjų kartų darbų tęsėjai ir naujų idėjų kūrėjai. Čia puoselėjamos amžinosios žmogaus vertybės – sąžiningumas, atsakomybės jausmas, meilė gimtinei.
Sveikinu Jus su Rugsėjo pirmąja ir linkiu kuo geriausios kloties ir nuostabių atradimų!

Jūsų
Audrius Skaistys

2008-08-17

Gintarė ir Audrius Skaisčiai už Gruziją!


Audrius Skaistys dalyvavo rugpjūčio 11 d. 11.00 val. prie Rusijos Federacijos ambasados organizuotane Rusijos karinių veiksmų Gruzijoje pasmerkimo akcijoje. Audrius kreipėsi į susirinkusius piketo dalyvius su pasiūlymu reikalauti, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija užraustų Rusijos informacinių televizijos ir radijo kanalų retransliavima Lietuvos teritorijoje. Ši idėja susilaukė susirinkusiųjų plojimų. Vėliau piketo dalyviai patraukė prie Gruzijos Respublikos ambasados, kur įvyko Gruzijos palaikymo akcija.

Šį trečiadienį - nuo 19.00 val. Audrius ir Gintarė Skaisčiai, Gintautas Rėklys kiti LATA, JKL, TS-LKD nariai dalyvavo eisenoje "Laisvės kelias" nuo Vilniaus Arkikatedros bazilikos iki Seimo. Ten įvyko daugiatūkstantinis mitingas Gruzijai palaikyti.

2008-08-16

Audriaus Skaisčio treneriai sutartinai tvirtina: Audrius pasirengęs kovai...



Rugpjūčio 9 d. Monciškėse (Klaipėdos raj.) baigėsi savaitę trukusi Lietuvos kyokušin karate stovykla. Joje susitiko Audrius SKAISTYS ir trys jo buvę treneriai Audrius MIKŠYS (1 dan), Paulius KLAPATAUSKAS (3 dan) ir Andrius MILEVSKIS (3 dan).
Visi treneriai pripažino, kad Audrius yra pasiruošęs kovai dėl Seimo nario mandato.
Jie linkėjo jam iškovoti vietą Seime pagal Tėvynės Sajungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą ir vienmandatėje Trakų – Elektrėnų apygardoje.
Tikimės, kad šis palinkėjimas išsipildys.
Nuotraukose:
Audrius Mikšys ir Audrius Skaistys
Audrius Skaistys ir Andrius Milevskis
Audrius Skaistys ir Paulius Klapatauskas

2008-07-26

Oninės tarp Dusmenų ir Skinderiškių

Šv. Onos vardo diena - liepos 26-toji. Ji man ypatinga, nes mamos vardas - Ona.
Be abejo Oninės Lietuvoje yra plačiai paplitusios ir švenčiamos ne prasčiau nei Joninės. Ne veltui sakoma "Ona - liepos karalienė".
Šiandien taip sutapo, kad jau nuo pat ryto lankiausi Trakų raj. Dusmenų kaime, kur buvo švenčiamas miestelio bažnyčios 190-metis, o kartu ir miestelio 515 metinės. Dusmenys - kaimas 8 km į pietvakarius nuo Onuškio , šiaurės rytiniame Didžiulio ežero krante. Kaime nuo 1818 m. stovi medinė Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia, kurioje ir buvo laikomos iškilmingos šv. mišios.
Jau po pietų su žmona Gintare ir dukra Henrieta lankėmės TS-LKD Kauno apskrities skyrių sąskrydyje labai vaizdingoje vietovėje - Skinderiškių parke (Kėdainių raj.). Ten sutikome esamų ir siekiančių Seimo nariais tapti bendrapartiečių, tarp jų vyko inirtingi debatai. Vakarop sąskrydžio dalyvių laukė Merūno koncertas.

Pas Krašto apsaugos ministrą


Krašto apsaugos ministerijoje liepos 23 d. lankėsi tarptautinio moksleivių konkurso „Aliante 2008“ finalininkai iš Lietuvos. Juos pas krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką atlydėjo: Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos (LATA) pirmininkas Audrius Skaistys ir Gintarė Skaistė, projekto „Aliante“ koordinatorė.
Konkurso finalininkai pasidalino įspūdžiais iš renginio, papasakojo apie savo organizacijos veiklą ir planus kitais metais šį konkursą organizuoti Lietuvoje.
Šiais metais „Aliante 2008“ konkursas vyko Čekijoje, Prostějov miestelyje. Jame Lietuvai atstovavo keturios komandos, kiekvieną iš kurių sudarė du moksleiviai. Živilė Marija Vaicekauskaitė ir Evelina Vertelytė iš Klaipėdos finaliniame etape pateko tarp komandų prizininkių ir laimėjo kelionę į Norvegiją.
„Aliante“ yra tarptautinis tęstinis projektas, skirtas NATO valstybių narių aukštesniųjų klasių moksleiviams. Aštuntą kartą rengtame konkurse dalyvavo moksleiviai ir gimnazistai iš dvylikos valstybių: Čekijos, Estijos, Lietuvos, Latvijos, Vengrijos, Vokietijos, Gruzijos, Rumunijos, Slovakijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Didžiosios Britanijos.
Lietuvos moksleiviai šiame konkurse dalyvavo penktą kartą. Kitąmet konkurso „Aliante 2009“ finalinį etapą planuojama organizuoti Lietuvoje.
„Aliante 2008“ projektą Lietuvoje įgyvendinti padėjo Lietuvos Respublikos Seimas, Krašto apsaugos, Užsienio reikalų bei Švietimo ir mokslo ministerijos.

2008-07-22

Skaisčių šeimos praeičiai skirto paminklo atidengimas


Rašinėlis gali būti sektinu pavyzdžiu ir kitiems tautiečiams, kurie visuomenės informavimo priemonių puslapiuose ar tinklalapiuose galėtų atspindėti savo giminės praeitį, nes panašių likimų sulaukė daugelis tarpukario laikotarpio šeimų bei sodybų Lietuvoje.
Kupiškio krašto laukų akmuo, Stuburų kaime Povilo Skaisčio sūnų rūpesčiu įgavęs paminklo pavidalą buvusioje Skaisčių sodybos žemėje, granite iškaltais žodžiais byloja: „Šioje Stuburų kaimo vietoje buvo pavyzdingo ūkininko, šaulio, 1941 m. sukilimo prieš sovietų okupaciją Antašavos būrio vado, politinio kalinio Povilo Skaisčio ir skaudaus likimo žmonų Emilijų sodyba, nugriauta okupantų 1969 m. Tėvo 100 metų sukakčiai – sūnūs Rimantas ir Vitalis 2008 m.“
Ne visų pėdsakai su žemiškojo gyvenimo baigtimi išnyksta. Priklausomai nuo žmonių gyvensenos, nuo jų valios bei pastangų perduoti palikuonims amžinąsias vertybes, pėdsakas tęsiasi į ateitį. Mokslo žmonės tvirtina, kad minimas gyvenimo būdas pereina į genus, išlieka būsimose kartose. Taigi, tikėdami, kad mūsų žemiškasis gyvenimas nesibaigia mirtimi, turime daugybę pavyzdžių, kad su mirtimi nesibaigia ir dorybėmis ženklintas žemiškasis gyvenimas; jis tęsiamas per palikuonis.
Jau Amžinybėje Povilas Skaistis ir jo žmonos, o saulėtą liepos 19 dieną jų žemiškąjį pėdsaką paženklino paminklas, iš kalbėtojų lūpų nuskambėjo ne tik jų vardai, bet ir geri darbai.

Į paminklo atidengimą atvyko per šimtą svečių iš Antašavos, Vilniaus, Alytaus, Panevėžio, Kauno, Trakų, Papilio, Joniškio, Sankt Peterburgo (Rusija) ir net iš Maidstono (Didžioji Britanija). Renginio dalyviai dalyvavo šv. Mišiose ir aplankė Skaisčių kapus Antašavoje. Greta įspūdingo paminklinio akmens Stuburų kaime gausi Skaisčių, Mėdžių ir Likų giminė išvydo ne tik medžiaginį atminties įamžinimą, bet ir iš kalbėtojų išgirdo apie garbingos Skaisčių šeimos gyvenseną, patirtas negandas, palikuonių ėjimą „takais dorybės“, prasmingą visuomeninę ir valstybinę veiklą.
Dauguma susirinkusiųjų gerai pažįsta Rimantą Skaistį. Savyje įkūnijęs nepaprastą taurumą, visuomeniškumą, norą ir gebėjimą bendrauti, pagelbėti negandai ištikus, Tėvynės meilę, - nuostabus šis žmogus. Be šių savybių, jo, kaip iškilios asmenybės, nebūtų. Panašus į jį brolis Vitalis. Jų rūpesčiu radosi pakelėje akmeninis istorijos puslapis, neleidžiantis užmaršties šešėliui užgožti praeities, vedančio į ateitį, pėdsako.
Gera žinoti, kad net keturi Povilo Skaisčio anūkai: Gediminas, Audrius, Andrius ir Vytautas seka savo senelio pėdomis – yra šauliai. Audrius ir Gediminas Skaisčiai yra Lietuvos šaulių sąjungos Centro valdybos nariai. Audrius SKAISTYS yra ir kandidatas rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą Trakų-Elektrėnų rinkiminėje apygardoje.

Algimantas Zolubas

Jaunieji šauliai Pivašiūnuose


Kiekvienas šaulys žino – vasara – stovyklų ir darbymečio laikotarpis. Stovyklautojai – jaunieji šauliai ir Lietuvos jaunimas nuo 10 iki 18 metų, o juos prižiūri – suagę šauliai, pedagogai ir šaulių pareigūnai.
Jau kelintą vasarą iš eilės Alytaus rinktinės jaunųjų šaulių mobili stovykla įsikuria Pivašiūnuose. Čia – puikios sąlygos: palapinių miestelis, artezinis geriamo vandens šaltinis, netoliese – ežeras ir t.t.
Pirmoji stovykla šiemet prasidėjo liepos 14 ir baigėsi 20 dieną, į ją susirinko ir laiką praleido net 390 Alytaus krašto jaunuolių. Čia jie kaip visuomet įgavo pirmųjų kariškų žinių, nes juos akylai prižiūrėjo stovyklos vadovai ir šauliai-instruktoriai.
Antroji stovyklos diena tradiciškai – svečių diena. Stovyklautojus apsilankymu pagerbė: Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vadas Juozas ŠIRVINSKAS, Vyriausybės kanceliarijos atstovai – Mindaugas Silkauskas ir Algirdas Jurkevičius, Alytuje įsikūrusių Lietuvos kariuomenės dalinių vadovai, Alytaus m. ir raj. savivaldybių ir apskrities vadovybės atstovai, Policijos komisariato viršininko pavaduotojas, Pivašiūnų seniūnė ir LŠS Centro valdybos narys Audrius SKAISTYS.
Alytaus apskrities rinktinės vadas Juozas ZARAUSKAS stovyklos svečiams aprodė stovyklos teritorijoje išsidėsčiusius svarbiausius objektus, vėliau vyko šaulių ir stovyklautojų būrių prisistatymas-rikiuotė, prasidėjusi tradiciškai Šaulių ir Dzūkijos vėliavų pakėlimu. Dar vėliau stovyklautojų laukė nuotaikingas koncertas, o svečių – šauliškos virtuvės skanėstai. Svečiai vieningai tvirtino jaunųjų šaulių stovyklų svarbą ir augantį tokių stovyklų populiarumą Alytaus apskrities gyventojų tarpe. Dėl fiksuotai skiriamų lėšų tokiose mobiliose vasaros stovyklose pailsės apie 5 tūkstančius Lietuvos jaunuolių, o poreikis yra žymiai didesnis. Todėl bus apie ką pagalvoti grįžusiems į darbo vietas Vyriausybės kanceliarijos atstovams ir šaulių vadams.

2008-07-18

"ALŽYRO DELEGACIJA" jau beldžiasi į Seimo duris

Jei kas prieš gerus 8 metus Seime išgirsdavo sakant „Alžyro delegacija“, tai visi žinodavo apie ką kalbama. O buvo taip – priekyje eina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algirdas KATKUS, su juo – šio komiteto vyresnysis patarėjas Audrius SKAISTYS ir patarėjas Vaidotas BACEVIČIUS. Šią trijulę buvo įprasta vadinti gražiu „Alžyro delegacijos“ pavadinimu dėl A.Katkaus, nes jis buvo dėstęs Alžyro universitete. Ši 1996-2000 metų kadencijos Seime besidarbavusi saugumo ir teisės srities žinovų kompanija pagarsėjo Seimo narių ir Seimo kanceliarijos darbuotojų tarpe savo išskirtiniu rezultatyvumu. A.Katkus per 1999-2000 metus savo patarėjų padedamas įsiveržė į trejetuką 1996-2000 Seimo narių daugiausiai užregistravusių teisės aktų ir tapo antras pagal jų priėmimo efektyvumą. Po 2000 metų rudenį įvykusių rinkimų į Seimą ši „delegacija“ iširo, bet iki dabar palaiko glaudžius ryšius.
Šiuo metu vyksta intensyvus pasirengimas jau šį rudenį vyksiantiems rinkimams į Lietuvos parlamentą. Tą galima buvo pajusti ir iš minėtos „delegacijos“ veiksmų: jie visi trys (nebe 1 kaip buvo prieš 12 metų) kandidatuoja į Seimą tame pačiame Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąraše. Algirdas KATKUS prieš šiuos rinkimus net išleido knygą „Nuo aušros iki sutemų“, kur aprašomi procesai Lietuvoje per pastarąjį 20-metį, bei juos įtakoję ankstesni sovietinės okupacijos laikotarpiai. Algirdas vienintelis iš šio trejeto kandidatuoja tik daugiamandatėje apygardoje (sąraše), Audrius dar kandidatuoja ir Trakų-Elektrėnų (58), o Vaidotas – Kretingos (36) vienmandatėse apygardose.
TS-LKD daugiamandatis sąrašas buvo pateiktas partijos narių „vidiniam teismui“, jie galėjo reitinguoti visus jame esančius Tėvynės Sąjungos narius ir prie šios partijos prisijungusius Tautininkus. LKD jau anksčiau reitingavo savo narius, kurie vėliau kas 5 pozicija bus įrašomi į bendrą sąrašą. Šis vidinis reitingavimas pademonstravo, kad visi trys „Alžyro delegacijos“ nariai turi įgiję didelį bendrapartiečių pasitikėjimą, tai rodo jų pasiekti rezultatai. Kaip antai „delegacijos“ vadovas Algirdas KATKUS po reitingavimo yra 35 pozicijoje, Audrius SKAISTYS – 36-tas, o Vaidotas BACEVIČIUS – 46-tas iš 198 reitinguojamų asmenų sąrašo.Tikėkimės kad "Alžyro delegacijos" nariams per 2008 m. spalio 12 d. vyksiančius Seimo rinkimus pavyks įgyti didėjantį jau visos Lietuvos rinkėjų pasitikėjimą, laiduosiantį šiems savo sričių profesionalams palankų rezultatą. Visi, kurie norėtų matyti „Alžyro delegaciją“ šį rudenį Lietuvos parlamente jau kaip Seimo narius rašykite savo pamąstymus, atsiliepimus, mintis šių eilučių autoriui Audriui SKAISČIUI el.p. audrius@lata.lt arba skambinkite mob. tel. 869977888 bei BŪTINAI ateikite 2008 m. spalio mėn 12 d. į rinkimus ir balsuokite už šį trejetuką.

2008-07-14

Lietuvos energetinio saugumo scenarijus 2008-2012 metams

Kas yra energetinis saugumas?
Lietuva kurdama savo energetinio saugumo strategiją turėtų apsibrėžti Energetinio saugumo sampratą, t.y., kaip Lietuva supranta Energetinį saugumą. Manyčiau, kad terminas „Energetinis saugumas“ turi apimti saugų (netrukdomą) apsirūpinimą pakankamais energetiniais ištekliais, NATO narėse esančios energetinės infrastruktūros objektų saugumas, energetinių jungčių tarp atskirų NATO šalių-narių pakankamumas ir sistemų tarpusavio suderinamumas. Energetinis saugumas taip pat turėtų būti suprantamas kaip šalių-narių politinės sistemos atsparumas išoriniam energetinių išteklių ar kitų energetinių faktorių, neatitinkančių įprastos komercinės praktikos, panaudojimui siekiant paveikti vienos ar kitos valstybės politinius procesus ar sprendimus.
Energetinio saugumo svarba NATO valstybėse
Mano nuomone nuo 2008 iki 2012 metų nei NATO, nei ES kompleksiškai (kaip tam tikrų valstybių visuma) nespręs energetinio saugumo problemų, palikdamos tai atskirų valstybių ar jų grupių nuožiūrai. Tokiu būdu susiformuos atskiros valstybių grupės tiek NATO viduje, tiek išorėje, kurios tarpusavyje konkuruos dėl ribotų energetinių išteklių. Tuos išteklius valdančios valstybės įgaus vis didesnę svarbą NATO sprendimų priėmimo procese tokiu būdu iš vidaus skaldydamos NATO vienybę.
Energetinis saugumas ir politika
Blogiausia tai, kad šalys teikiančios energetinius išteklius išnaudoja ir išnaudos NATO valstybių nevieningumą šioje srityje ir selektyviai, naudodamos dvigubų ekonominių standartų praktiką kurstys nepasitikėjimą NATO organizacija NATO šalių narių visuomenėse. Tokiu būdu stiprės judėjimai, siekiantys politinių tikslų. Prisidengiant Antiglobalizacijos šūkiu šie judėjimai skaldys šalių politines sistemas, savo tikslų pasiekimui jie naudos nekonvencines priemones, kurios vis labiau panašėja į terorizmą. Šalys NATO narės pastebi, kad šie judėjimai yra tiesiogiai finansuojami iš valstybių, kurios susikrovė savo turtus išgaudamos ir parduodamos energetinius išteklius. Belieka viltis, kad pagaliau bus įvertintos praeities klaidos ir imtasi ryžtingų veiksmų susidariusiai situacijai ištaisyti.
Ar įmanoma Vieninga energetinio saugumo užtikrinimo programa?
NATO anksčiau ar vėliau pradės svarstyti Vieningos energetinio saugumo užtikrinimo programos projektą. Tačiau priimti vieningą sprendimą trukdys kai kurių NATO valstybių narių per didelė politinė priklausomybė nuo valstybių besipelnančių iš NATO nevieningumo. Derybos gali patekti į aklavietę, drebinančią visos organizacijos pamatus.
Kokios valstybės rašo NATO skaldymo scenarijus?
Šioje situacijoje net keliose NATO narėse pasikes Vyriausybės, kai kur bus inicijuoti priešlaikiniai Parlamentų rinkimai ir visur šmėžuos išorės jėgų rengiami scenarijai.
Scenarijai bus labai paprasti – panaudojant demokratinius instrumentus (žodžio laisvę, demokratinius rinkimus, apkaltos procedūras, susirinkimų laisvę ir t.t.) ekonominę situaciją (infliaciją, kainų augimą) bei šiuolaikines juodąsias viešųjų ryšių (PR) technologijas sukelti kuo didesnę politinę sumaištį tam tikrose šalyse. Stengtis, kad ši sumaištis tęstųsi kuo ilgiau ir jos pasekoje į valdžią patektų autoritarinių režimų šalininkai, kurie būtų palankūs į valdžią juos atvedusių scenarijų rašytojams, finansuotojams ir atlikėjams. Tokiu būdu bent trumpam laikui užsitikrinus politinės valdžios palankumą būtų stengiamasi politines sąsajas sustiprinti ekonominėmis, tokiu būdu padidinant atitinkamos šalies ekonominį priklausomumą, o tuo pačiu ir ilgalaikį politinį.
Išeičių iš būsimos situacijos paieškos
NATO matydama, kad energetinio saugumo klausimu konsensuso pasiekti darysis vis sudėtingiau bandys gelbėtis tik dalies NATO valstybių ryžto dėka. Susidarys panaši situacija kaip tada, kai Irako kampaniją palaikė tik dalis NATO valstybių.
Išeitis – vieninga energetinio saugumo politika
Dalies NATO valstybių įgyvendinama Vieninga energetinio saugumo politika be abejonės duos teigiamą efektą. Šių valstybių sėkmė grąžins žmonėms pasitikėjimą NATO, tačiau bus prarastas tam tikrų NATO šalių-narių patikimumas. Vyks intensyvus dialogas tarp į dvi grupes pasidalinusių NATO valstybių. Šiam pokalbiui tradiciškai trukdys laisvos politinės valios stoka ir tam tikri politiniai-ekonominiai įsipareigojimai. Beliks laukti geresnių laikų, kai tų valstybių visuomenės susivoks, kad yra nebe laisvos pačios priimti sprendimus ir demokratiškai išsirinks visuomenės valią atstovaujančius asmenis. Tačiau kaip įprasta valdžioje esantys sieks bet kokiomis priemonėmis joje išsilaikyti, todėl kurs oligarchinio valstybės valdymo modelį, kuriame pilietinei visuomenei pasireikšti vietos nebus.
Tikiuosi, kad Lietuva, kaip neseniai iš totalitarinio režimo išsivadavusi ir šį režimą atstovaujančių valstybių klastą gerai išmananti NATO šalis, bus Vieningą energetinio saugumo politiką įgyvendinančių valstybių tarpe. Ji galėtų kartu su kitomis Baltijos jūros regiono NATO ir ES valstybėmis, bei Norvegija sudaryti Europini branduolį šiai NATO valstybių grupei priklausančių šalių. Šios šalys padedamos JAV ir Kanados per trumpą laiką sukurtų Vieningą energetinio saugumo sistemą, kuri funkcionuotų be rimtesnių sutrikimų, kas galėtų varyti į neviltį nedraugiškai nusiteikusias valstybes. Pastarosios, negalėdamos politiškai-ekonomiškai įtakoti minėtai NATO šalių grupei priklausančias valstybes, rengs techninių avarijų (diversijų) atitinkamuose energetiniuose objektuose planą ir jį įgyvendins.
Štai tokios mintys apie Lietuvos energetinio saugumo ateitį aplankė šių eilučių autorių Audrių Skaistį.

2008-07-10

Paulius Martinkėnas pristato Audrių Skaistį

Gerbiamieji, jau prasidėjo iki š.m. liepos 12 dienos vyksiantis TS-LKD vidinis partijos reitingavimas dėl sarašo daugiamandėtei apygardai.
Nuo Jūsų balsų priklausys kokį sarašą mūsų partija pateiks visų Lietuvos rinkėjų "teismui". Šie rinkimai mums yra ypatingai svarbūs - arba dabar, arba gal būt jau niekada - privalome žūtbūt laimėti. Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partija yra viena iš šių rinkimų į Seimą (Tautos atstovybę) favoritų ir aš tvirtai tikiu, kad Lietuvos žmonės pasirinks būtent ją.
Todėl mums reikalingas pergalę rikimuose lemsiantis sąrašas, kuriame butų ne tik patyrusių politikos vilkų, jau esamų Seimo narių, bet ir jaunimo. Man kaip jaunam žmogui tai atrodo labai aktualu. Mes matome, kad jaunimas vengia politikos, o tai sukels labai negatyvių pasekmių Lietuvos ateičiai, kuomet mes imsim trūkti rimtų, profesionalių ir Lietuvai atsidavusių politikų.
Prasidėjus šeštadienį pasibaigsiančiam vidiniam partijos reitingavimui, kur kiekvienas iš jūsų turės galimybę sureitinguoti sąrašą, taip kaip atrodo pačiam teisinga - norėčiau parekomenduoti kandidatą, teisininką, Audrių Skaistį, kurio numeris TS-LKD partijos Tarybos (centrinės) sureitinguotame sąraše yra 31.
Audrius Skaistys taip pat yra Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas Trakų - Elektrėnų vienmandatėje apygardoje. Audrius Skaistys - jaunasis mokslininkas, šaulys, savanoris, Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos (LATA) pirmininkas. Audrių Skaistį pažįstu jau seniai, su juo esu rengęs konferenciją - diskusiją dėl šauktinių kariuomenės Lietuvoje ateities, dalyvavę įvairiuose LATA renginiuose ir dar daug darbų yra suplanuota ateičiai.
Mano įsitikinimu, Audrius Skaistys yra pasiryžęs ir pasirengęs atsakingai atstovauti kiekvieno iš mūsų interesus - pradedant eilinio piliečio kasdieniais reikalais, baigiant užsienio politika ir nacionaliniu saugumu, kas pastaruoju metu yra viena iš aktualiausių ir problematiškiausių sričių.
Kodėl aš remiu Audrių Skaistį? Todėl, kad kandidatas jaunas, darbštus, ryžtingas, patikimas, veržlus, patriotiškas ir nuoširdus bei stiprių provakarietiškų pažiūrų, turintis darbo patirties nacionalinio saugumo srityje, o taip pat ne iš laikraščių pažįstantis visuomenę kamuojančias problemas - pradedant korupcija, su kuria mes dažnai susiduriame, baigiant tokiomis Lietuvos ekonomikos aktualijomis kaip infliacija.
Todėl prašau, kiekvieno partiečio, reitinguoti Audrių SKAISTĮ (Nr.31) kuo aukščiau PIRMAJAME sarašo dešimtuke.

Su pagarba,
Paulius MARTINKĖNAS
TS-LKD Klaipėdos skyriaus Krašto saugumo ir užsienio reikalų komiteto pirmininkas
+37062761950

2008-07-05

Liepos 6-toji - Valstybingumo šventė

Mielieji tautiečiai,
nuoširdžiai sveikiname šios svarbios ir didžios šventės - liepos 6-tosios Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga!

Jau 18-ti metai liepos 6-ąją švenčiame pirmojo suvienytos valstybės valdovo Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną.
Prieš 755 metus tuometinis faktinis valstybės valdovas Mindaugas įteisino savo statusą ne tik Lietuvoje ar aplinkinėse valstybėse, bet ir visos krikščioniškosios Europos buvo pripažintas karaliumi. 1253 metais Mindaugo valdoma Lietuvos karalystė įstojo į krikščioniškųjų Europos valstybių gretas, savotišką Europos Sąjungą.
Tai buvo suvienytos valstybės šlovingasis laikotarpis. Lietuvos, kaip valstybės, istorija mūsų tautai greta šlovės pateikė ir daug skaudžių išbandymų. Dėl jų Lietuva tik prieš 4 metus vėl buvo priimta į didingų Europos valstybių šeimą.

Todėl šią dieną prisimename ir švenčiame kaip suvienytos Lietuvos simbolį, o tuo pačiu kaip Lietuvos apsisprendimą priklausyti ilgaamžei europietiškos kultūros ir politikos tradicijai.
Įkvėpti Karaliaus Mindaugo ir kitų iškilių tautos valdovų įžvalgių darbų vieningai kurkime klestinčią Lietuvą.

Audrius, Gintarė ir Henrieta Skaisčiai

2008-06-20

Gedulo ir vilties diena Trakų rajone


1941 m. birželio 14 d. 3 val. nakties enkavedistai pradėjo masinius lietuvių areštus. Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą. Per savaitę iš Lietuvos išvežta bemaž 30 tūkst. Lietuvos piliečių. Iki šiol tiksliai nenustatyta tikslaus ištremtųjų ir žuvusiųjų pakeliui į tremtį skaičiaus. Žmonės buvo tremiami krovininių traukinių vagonuose. Iš viso 1941–1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 132 000 žmonių, apie 28 000 iš jų žuvo.
Birželio 14 d. paskelbta Gedulo ir vilties diena. Šią dieną minimi tremtyje ir Lietuvoje už jos laisvę ir nepriklausomybę žuvę šios valstybės gyventojai. Todėl būtent šią dieną mes, jaunieji Tėvynės sąjungos nariai, nutarėme paminėti aplankydami tuos, kurie gynė Lietuvą nuo okupantų ir neprarado vilties bei drąsos net sunkiausiomis akimirkomis – Lietuvos partizanus.
Savo kelią pradėjome Onuškio senosiose kapinėse. Ten padėjome gėlių ir uždegėme atminimo žvakeles prie antkapinio paminklo skirto šioje vietoje užkastų 1944–1952 m. Onuškio apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos ir Dainavos apygardos partizanų atminimui. Tose pačiose kapinaitėse ilsisi ir 1948 m. liepos 4 d. žuvusių Dainavos apygardos partizanų J. Budrevičiaus-Garso ir F. Truncės-Sporto kūnai, stovi savanorio kryžius šioje vietoje užkasto nežinomo partizano atminimui. Grendavės miestelyje buvusioje P.Blažonio sodyboje prie paminklo 1946 m. rugsėjo 1 d. kautynėse žuvusiems Dainavos apygardos Siaubo būrio partizanams pagerbėm jų ir sodybos šeimininkų atminimą.
Akcijos iniciatorius ir šio blog‘o autorius Audrius Skaistys džiaugėsi, jog buvom ne pirmieji aplankę šį paminklą. „Šalia mūsų uždegtų atminimo žvakelių dega ir kitos. Tai reiškia, kad partizanų atminimas vis dar gyvas patriotų širdyse, ir okupantui vėl atklydus į Lietuvą atsirastų naujų kovotojų, kurie rastų savyje drąsos ir pasiryžimo kovoti už savo Tėvynę“.
Paskutinė šios dienos atminimo įprasminimo vieta – Trakai. Ten kartu su tremtiniais, partizanais, šauliais ir kitais trakiškiais bei miestelio svečiais aplankėm Aukų kalnelio kryžių ir paminklinį akmenį skirtus šioje vietoje užkastų 1944–1954 m. Trakų apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų ir civilių gyventojų, nužudytų NKVD–MGB būstinėje, atminimui.

Nors pliaupė lietus, šios dienos atminimo renginių dalyviai stebino savo gausa. Galima tik pasidžiaugti, kad Lietuvos patriotų aukos buvo ne veltui. Gaila, kad jie patys nesulaukė to, kuo taip tikėjo – Lietuvos laisvės. Tačiau mes juos prisimename, vertiname jų žygdarbius. Juk jų – ištremtų, nužudytų ir paniekintų, aukų dėka šiandien galime didžiuotis būdami lietuviais.

2008-06-17

Alytaus miestui 427 metai

LATA Alytaus skyriaus nariai ir svečiai iš kitų LATA padalinių: LATA Vilniaus skyriaus pirmininko pavaduotojas M.Puzas, LATA pirmininkas A.Skaistys ir LATA valdybos narė G.Skaistė š.m. birželio 13 d. dalyvavo Alytaus miesto dienos proga organizuotoje eisenoje.
Spėjama, kad Alytaus vietovardis yra hidroniminės kilmės, kadangi pro Alytų į Nemuną įteka upelis Alytupis, kuris anksčiau galėjęs vadintis tiesiog Alytus.
Kita versija teigia, kad miesto vardas galėjo kilti nuo pilies, kuri stovėjo čia jau XIV a., dažnai pastodavo kryžiuočiams kelią ir jie šią pilį vadino Aliten.
Alytus - vienas seniausių Lietuvos miestų, birželio 15-ąją šventė savo 427-ąjį gimtadienį. Ta proga mieste visą savaitę vyko šventiniai renginiai, išjudinę net didžiausius namisėdas. Miesto apylinkėse gyventa jau neolite. Viduramžiais, Alytaus apylinkės buvo gyvenamos mišriai jotvingių ir lietuvų genčių, nes Alytus buvo paribyje tarp šių genčių. Vėliau dėl istorinių aplinkybių, jotvingius asimiliavo lietuvių gentis. Nemuno kairiajame krante yra dvi dešimtys VI-IX amžių pilkapių, XIII-XIV amžiais čia stovėjo medinė Alytaus pilis.
Pirmą kartą Alytus minimas 1377 metais Vygando Marburgiečio kronikoje kaip regiono centras. Per Alytų į šalies gilumą ėjo kryžiuočių puolimų keliai. 1387 m. LDK dokumentuose minimas kaip miestelis. Po Žalgirio mūšio dešiniajame Nemuno krante ėmė augti gyvenvietė, kuri vadinosi Alytus I, nuo XV a. pabaigos kairiajame krante auganti gyvenvietė ėmė vadintis Alytus II. 1466 m. minimas Alytaus valsčius. 1524 m. pastatyta bažnyčia ir įsteigta parapija.
1581 m. birželio 15 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras suteikė Alytui Magdeburgo teises ir herbą. Ši data yra minima kaip Alytaus miesto diena. Praeityje Alytus daug kartų nukentėjo nuo svetimų kariaunų. Ne kartą jį naikino gaisrai, maro epidemijos ir kitos nelaimės. 1586 metais pastatyta cerkvė.
XVII a. karų su Rusija ir Švedija metu miestas neteko daug gyventojų. 1795 metais miestas padalintas: rytinė dalis (Alytus I) atiteko Rusijos imperijai, o vakarinė (Alytus II) – Prūsijos karalystei. 1807 m. Alytus II atiteko Napoleono sukurtai Varšuvos kunigaikštystei, po Vienos kongreso atiteko Lenkijos karalystei (priklausė 1815-1915 m.).
1915 metais, kai Lietuvoje ir Suvalkų gubernijoje įsitvirtino vokiečių karinė administracija, Alytus I ir Alytus II buvo sujungti į vieną administracinį vienetą. 1919 m. vasarį mieste vyko Alytaus kautynės, kuriose Lietuvos kariuomenė kovėsi su bolševikais.
1932 m. Alytui suteiktas kurorto statusas. Alytus buvo savarbus kovų už Lietuvos laisvę centras, nes iš šio krašto kilo Adolfas Ramanauskas Vanagas, kuris buvo vienas iš partizaninių kovų vadovų ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signatarų. A.Ramanauskas vadovavo būtent dzūkijos regione įsisteigusiai Dainavos krašto apygardai, o vėliau tapo ir viso laisvės kovų judėjimo gen. Jono Žemaičio Vytauto pavaduotoju.
Po partizaninio karo pabaigos Alytaus miestas ėmė sparčiai augti daugiausiai dėl šiame mieste įsteigtų pramonės įmonių. Alytus tapo regiono centru ir yra tituluojamas dzūkijos sostine. 1995 m. patvirtintas dabartinis miesto herbas.

2008-06-02

Lietuvos Sąjūdžiui 20 !!!

Šeštadieni (2008-05-31) dalyvavau Sąjūdžio 20-mečio proga surengtame Sąjūdžio neeiliniame 11-tame suvažiavime. Suvažiavime dalyvavo apie 600 sąjūdiečių, tarp kurių nemažai buvo ir jaunosios kartos atstovų. Man teko garbė suvažiavimo delegatus ir svečius pasveikinti nuo Lietuvos šaulių sąjungos. Sveikinimas buvo sutiktas šiltai. Suvažiavimo metu buvo perskaityti 7 pranešimai, priimtos rezoliucijos. Viena iš aktualiausių minčių išsakytų šiame suvažiavime buvo ta, kad Lietuvos Sąjūdis dar šį rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose gali dalyvauti kaip visuomeninė alternatyva politinėms partijoms ir organizacijoms.Šiandien (2008-06-02) vakare kartu su Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos (LATA) jaunimu dalyvausime specialioje tiesioginėje LTV laidoje "Dvidešimtmečio forumas". Laidoje diskutuos Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai. Kviečiame visus žiūrėti šią laidą šiandien 21.10 val. per LRT 1-mąją programą.Lietuvos jaunimas norintis atvykti į šios laidos filmavimo ir transliavimo studiją renkasi 20.00 val. prie LRT (Konarskio 49, Vilnius).Rytoj (2008-06-03) 12.00 val. prie tos pačio Lietuvos radijo ir televizijos pastato (Konarskio 49, Vilnius) Lietuvos Sąjūdis organizuoja masines eitynes, kurių metu Lietuvos žmonės galės išsakyti savo poziciją Nacionalinio transliuotojo (LTV ir LR) atžvilgiu. Lietuvos Sąjūdį šio žingsnio imtis paskatino pastaruoju metu Nacionalinio transliuotojo vadovybės (Generalinio direktoriaus A.Siaurusevičiaus ir LRT Tarybos) priimami sprendimai tam tikrų laidų ir jų vedėjų atžvilgiu. Sąjūdžio nerimas susijęs su žodžio laisvės suvaržymu būtent visuomeninio transliuotojo statusą turinčioje televizijoje ir radijuje. Pastebimos tendencijos mūsų visų televiziją paversti "valdžios partijų" ruporu ir "valstybininkų" ideologijos propogandos bastijonu. Visi, kurie nepritaria minėto klano užmojui - valstybės užvaldymui ir kurie dar girdi savo sąžinės balsą, yra pakviesti į taikias eitynes. Čia susitiks bendraminčiai, kuriems ne vis vien, kas vyksta Lietuvoje.

2008-05-26

Nepriklausomybės diena Gruzijoje

Sveikinu gruzinų tautą su Nepriklausomybės diena – gegužės 26-tąja!
2008 m. gegužės 19-24 dienomis buvau Gruzijoje kaip tarptautinis rinkimų į Gruzijos Parlamentą stebėtojas. Lietuvos nevyriausybininkų stebėtojų misiją organizavo Rytų Europos studijų centras.
Stebėti rinkimų Gruzijoje vykau kaip Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos (LATA) delegacijos (12 asmenų) vadovas, kurie kartu su kitais stebėtojais iš Lietuvos organizacijų: JKL, LiJOT, LLJ, LSDJS, TSPMI, TSPMI/EESC – atliko savo pilietinę misiją. LATA organizacijai buvo patikėta stebėti rinkimus trečiajame pagal dydį Gruzijos mieste - Batumyje. Batumis (gruz. ბათუმი) yra Adžarijos sostinė ir kurortinis miestas prie Juodosios jūros pietvakarių Gruzijoje prie Turkijos sienos. LATA stebėtojų grupė susitiko su Batumio meru, kitais aukštas pareigas užimančiais asmenimis su jais aptarė abiejose valstybėse susiklosčiusią situaciją ir svarstė tolimesnio bendradarbiavimo galimybes.
Parlamento Gruzijoje rinkimuose dalyvavo devynios partijos bei trys politiniai blokai, pergalę iškovojo prezidento Michailo Saakašvilio valdančioji partija „Jungtinis nacionalinis judėjimas“.
Nepriklausomų stebėtojų delegacijos prižiūrėjo balsavimą 500 balsavimo apylinkių dvidešimtyje rinkimų apygardų. LATA atstovai stebėjo rinkimus 6 apylinkėse. Iš viso Gruzijoje veikė 3604 rinkimų apylinkės. Nepaisant to, kad Centrinė rinkimų komisija anuliavo parlamento rinkimų rezultatus 26-ose rinkimų apylinkėse rinkimai buvo pripažinti demokratiškais, nes praėjo be didesnių pažeidimų. Mano įsitikinimu net anuliuoti rezultatai tam tikrose apylinkėse, kur laimėjusi partija gavo absoliučią daugumą, rodo, kad šį demokratijos egzaminą Gruzija išlaikė aukštam pažymiui.

2008-05-12

VILNIAUS JAUNIMO KONVENTAS 2008


Audrius SKAISTYS 2008-05-11 dalyvavo Vilniaus jaunimo konvente 2008.
Šio konvento tikslas - išreikšti jaunimo nuomonę aktualiais Vilniaus miesto vystymo klausimais. Jaunimo atstovai konvento metu susipažino su Vilniaus m. savivaldybės veiklos gairėmis ir diskutavo pasiskirstę į darbo grupes - savivaldybės komitetus. Į Konventą buvo atrinktas 51 Vilniaus jaunimo atstovas, iš jų sudarytos 3 darbo grupės-komitetai: Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų, Miesto plėtros ir Socialinių reikalų, sveikatos ir aplinkos apsaugos. Renginio metu jaunimas iškėlė aktualias sostinės problemas ir pasiūlė galimus jų sprendimo būdus.
Vilniaus jaunimo konvente 2008 dalyvavo mokinių parlamento, mokinių savivaldos, studentų atstovybių, politinių, profesinių, kultūrinių, sporto, prevencinių, kitų jaunimo organizacijų atstovai ir aktyvūs jauni žmonės, nepriklausantys organizacijoms. Dalyviai buvo atrenkami pagal pateiktas dalyvių registracijos anketas. Audrius Skaistys atstovavo Atlanto sutarties Lietuvos bendriją (LATA) ir Lietuvos šaulių sąjungą (LŠS). A.Skaistys darbavosi Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komitete, kur aktyviai reiškė savo poziciją dėl sostinės viešųjų erdvių, pirmiausia, Lukiškių aikštės panaudojimo galimybių, jaunimo užimtumo, pilietinio ugdymo ir kitomis temomis.
Visų trijų komitetų pasiūlymai Vilniaus m. valdžiai pagal renginio organizatorių - Vilniaus jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ (VJOSAS) – sumanymą bus surašyti į atskirą dokumentą ir artimiausiu metu įteikti. Tikėkimės, kad sostinės valdžia geranoriškai atsižvelgs į jaunimo pasiūlymus.

2008-05-06

Gegužės 6-toji - Tarptautinė diena be dietų

Šią dieną visame pasaulyje skatinama atkreipti visuomenės, ypač jaunimo, dėmesį į psichologines problemas dėl svorio. Jaunimas neretai klaidingai tiki, kad tik liesas žmogus gali būti laimingas. Dėl šios priežasties dažniausiai paauglės serga nervine anoreksija, t.y., badauja, nes bijo sustorėti. Net 5-20 proc. sergančiųjų anoreksija miršta nuo išsekimo.
Kiekvienas turi mylėti save tokį, koks yra. Be abejo, reikia rūpintis savo kūnu – valgyti sveiką, vitaminingą maistą, sportuoti, o nuolatinės dietos – tikrai ne išeitis.
Pagrindinės su valgymo kultūra susijusios ligos: nervinė anoreksija (kai žmogus siekia išlaikyti labai mažą svorį), nervinė bulimija (kai žmogus nuolat persivalgo, o vėliau pats skatina vėmimą), persivalgymo sutrikimas (kai žmogus nuolat persivalgo ir tuo nesirūpina).
Šią dieną, kaip ir nerūkymo dieną, galima įprasminti savaip, pavyzdžiui, pasižadėti bent 1 mėnesį sveikai ir santūriai maitintis, mažinti arba visai nevartoti alkoholio. Šių eilučių autorius šiandieną pasirinks kaip tam tikrą atskaitos pradžią subalansuotam maitinimosi, sporto ir alkoholio vartojimo gyvenimo būdui.

2008-04-21

Audrius Skaistys VSAT Vilniaus rinktinėje


Saulėtą ir šiltą balandžio 15-tosios rytą grupė šaulių rinkosi Vilniuje prie M.K.Čiurlionio menų gimnazijos. Praeiviai galėjo pagalvoti, kad jie ruošiasi paminėti būtent tą dieną švenčiamą Kultūros dieną, bet šiuo atveju tikslas buvo kitas. Vilniaus apskrities Karaliaus Mindaugo šaulių 10 rinktinės III kuopos valdybos nario Almanto Laučiaus iniciatyva buvo surengta šios kuopos valdybos narių ir VII kuopos vadovybės pažintinis vizitas į Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinę. Šio vizito tikslas – atnaujinti ir sustiprinti šaulių ir pasieniečių bendradarbiavimą. Pagal iš anksto suderintą sąrašą išvykoje į VSAT rinktinę dalyvavo III kuopos vadovybė ir instruktoriai: Audrius Skaistys, Almantas Laučius, Augustas Žukauskas, Ramūnas Viederis, Mindaugas Jonas Laučius ir Karolis Januška, taip pat dalyvavo VII kuopos vadė Sandra Česnulevičiūtė ir jos pavaduotojas Vytautas Rygertas. Šaulius į kelionę išlydėjo III kuopos vadas Mindaugas A. Balčiauskas.
VSAT Vilniaus rinktinė jau 1,5 metų įsikūrusi Mickūnuose, Vilniaus rajone. Į rinktinę vykome 3 ekipažais. Kadangi oro sąlygos buvo puikios tai 12 km už Vilniaus įsikūrusią Rinktinę pasiekėme numatytu laiku. Įvažiavus į VSAT Vilniaus rinktinės teritoriją mus pasitiko Rinktinės štabo viršininkas plk. ltn. Rimantas Karpavičius ir šios rinktinės Ryšių su visuomene specialistas Juozas Baužys. Jų lydimi pasiekėme susirinkimų patalpą, kur virš valandos buvo intensyviai pristatoma rinktinės struktūra, veikla, vėliau sekė klausimų – atsakymų laikotarpis, apsikeitimas dominančia informacija, buvome veišinami arbata ir kava.

Po pristatymo buvo demonstruojamos svarbiausios patalpos: budėtojų dalis, sulaikymo kamera, ginklinė, visus nustebino pasakojimas ir demonstravimas naujausios kompiuterinės įrangos, kuri naudojama bendrai Šengeno šalims priklausančių valstybių informacinei sistemai. Vėliau ginklinėje Specialios paskirties būrio vadas mjr. Dainius Dautartas demontravo pasieniečių naudojamą specialiąją techniką, ginkluotę, aiškino jos technines charakteristikas, panaudojimo sąlygas ir net papasakojo praktinio panaudojimo atvejus.
Išėjusius iš ginklinės pasitiko Vilniaus rinktinės vadas plk. Vytautas Išganaitis, kuris klausinėjo šaulių apie jų įspūdžius, pats atsakinėjo į šaulius dominančius klausimus bei vėliau pakvietė įsiamžinti bendroje nuotraukoje prie įėjimo į Rinktinę.
Vėliau šaulių delegacijai buvo aprodytas Kinologijos centras, kur šalia juos prižiūrinčių pareigūnų treniruojasi ir darbuojasi 29 tarnybiniai šunys. Šie keturkojai pasieniečių pagalbininkai pademonstravo savo gebėjimus ieškant narkotinių medžiagų, klusnaus elgesio pagal nustatytas komandas bei „pažeidėjų“ sulaikymo srityse. Ši dalis ypač patiko šauliams iš kurių vienam - V. Rygertui - teko savo kailiu pajausti tarnybinių šunų jėgą, kai jis imitavo „pažeidėją“, tai net du kartus skirtingų šunų buvo „sulaikytas“ pagal nustatytas komandas ir procedūras.
Dar vėliau šaulių laukė pažintis su moderniausia Lietuvoje atvira šaudykla, kuri priklauso būtent VSAT Vilniaus rinktinei. Šaudyklos viršininkas kpt. Andrejus Laptėvas ne tik papasakojo apie šaudyklą ir joje asamą įrangą, bet ir leido šauliams „pasireikšti“ šaudant iš jo tarnybinio ginklo „Glock 17“. Šaudymo rezultatai buvo vidutiniškai geri, o tai parodė, kad būtina daugiau laiko skirti šaudybai.
VSAT pareigūnai susitikimo metu dar papasakojo, kaip įgyti pasieniečio profesiją Pasieniečių mokykloje Medininkuose. Pakvietė į atvirų durų dienas šioje mokykloje 2008 metų balandžio 26 d. 11.00 ir gegužės 10 d. 11.00 val.

Po šio susitikimo buvo aptartos būsimo bendradarbiavimo kryptys: bendri mokymai ir pratybos, jaunųjų šaulių supažindinimas su pasieniečių veikla ir šios garbingos profesijos pasirinkimo galimybėmis.

Įspūdžiais apie išvyką į VSAT Vilniaus rinktinę pasidalino Audrius Skaistys.

2008-04-03

Pasitinkame 59 NATO gimtadienį

Mielieji bendraminčiai,

sveikinu visus su balandžio 4-ąja - NATO įsisteigimo diena! 1949 m. balandžio 4 d. dvylikos valstybių atstovai Vašingtone (JAV) pasirašė Atlanto sutartį, kuria ir buvo įkurta ši karinė (gynybinė) - politinė organizacija.
Visai neseniai - 2004 m. kovo 29 d. ir Lietuva tapo šios organizacijos pilnateise nare, šiuo metu NATO priklauso 26 valstybės. Sveikiname vakar į klubą pakviestas Kroatiją ir Albaniją, kurios greitu metu padidins valstybių skaičių iki 28.
Taigi, Lietuva per savo tūkstantmečio istoriją jau ketverius metus pragyveno saugiausią laikotarpį. Linkime tą laikotarpį pratęsti kiek galima ilgiau.
Šiuo metu (2008 m. balandžio 3-4 dienomis) Bukarešte (Rumunija) vyksta NATO Summit'as (viršūnių susitikimas), kur su pasaulio galingaisiais ir mūsų valstybės vadovas V.Adamkus priims sprendimus, kurie bus įrašyti į NATO istoriją.
Paraleliai minėtam Summitui vyksta dar du renginiai: vienas - Jaunųjų Atlantiečių Susitikimas,ten pat - Bukarešte, o kitas - Vilniuje, kur Lietuvos moksleiviai simuliuoja Šiaurės Atlanto Tarybą. Reikia pažymėti, kad šiuose renginiuose dalyvauja ne tik oficialūs Lietuvos atstovai, bet ir nevyriausybinės organizacijos - Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos (LATA) atstovai. Bukarešte vykstančiame NATO Tarybos susitikime Lietuvą atstovauja: A.Skaistys (Lietuvos užsienio reikalų ministras), G.Skaistė (Nuolatinė Lietuvos atstovė prie NATO) ir K.Maslauskaitė (Karinis Lietuvos patarėjas NATO). Čia bus sprendžiami energetinio saugumo klausimai 2012 metų perspektyvoje. Lietuvoje gi, moksleiviai spręs priimti į NATO Ukrainą ir Gruziją, ar ne.
Rezultatai bus jau po kelių dienų, apie juos dar parašysime.

2008-03-10

Ką aš veiksiu 2008 m. kovo 11-ąją?

Man šis klausimas skamba kasdieniškai, tačiau diena juk ypatinga - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.
Štai taip švęsime ją jau 18 metai, o ar daug kas pasikeitė gimtinėje? Šioje vietoje tiktų pacituoti vienos dainos žodžius "keitės ir miestai, ir veidai...", taigi daug pasikeitimų. Svarbiausia, kad tuos pokyčius galime patys inicijuoti, įgyvendinti arba siekti, kad tie pokyčiai neįvyktų. Viskas mūsų, o ne rusų rankose, kaip čia neprisiminsi pokario laikų kalambūro "Vilnius mūsų, o mes rusų...". Tačiau, ar tik ne tai ir vyksta mūsų gimtinėje - Nepriklausomybę atgavome, bet nomenklatūra ir toliau valdo mūsų šalį - todėl ir per kiekvieną Lietuvos nepriklausomybės gimtadienį klausimas "ar daug kas pasikeitė gimtinėje?" lieka aktualus. Ar ilgam? Štai klausimas! Bandykime į jį atsakyti patys eidami į eilinius Seimo rinkimus šį rudenį, eilinius Lietuvos Prezidento rinkimus 2009 metais ir t.t.

2008-03-05

Rusija bijo demokratijos, Demokratijos bijo Rusijos.

Na štai dar vieni prezidento rinkimai Rusijoje baigėsi. Kaip sakoma "rytų fronte nieko naujo", o tai reiskia, kad kaip ir prezidento rinkimuose Baltarusijoje (Gudijoje), viskas buvo aišku iš anksto.
Rinkimuose nugalejo Medvedevas ir Putinas, nors Rusijos prezidentu tapo pirmasis. Na, o Rusija, ar ji taip pat laimėjo? Žinoma, kad laimėjo, nes tik šiuo keliu eidami rusai save mato stipriais, ateityje nenugalimais ir savo sąlygas Europai ar net ir didesnei Pasaulio daliai diktuojančiais. Šis jų pilnavertiškumo siekimo kompleksas jau seniai išnaudojamas valdžios šioje valstybėje siekiančių jėgų ir jų pagalbininkų. Kiltų klausimų, kas tos jėgos ir kas jų pagalbininkai. Jėgos lyg ir žinomos ar bent jau nuspėjamos - valstybės saugumo struktūros, jų atstovai ar net šių struktūrų įkurtos partijos. Bet kas gi tie pagalbininkai, kai jų vaidmenį anksčiau atlikę, o dabar patys tapę Rusijos valdžia asmenys ir grupuotės atlieka jau kitas funkcijas valstybėje. Iš vienos pusės juos identifikuoti nėra sudėtinga, tai tas pats saugumas, partija, prezidentas, bet ar vien jie? Ne, pagalbininkų visada yra daugiau nei pagrindinių veikėjų. Bandysime pavardinti nepretenduodami į išsamų sąrašą. Rusijos valdžios pagalbininkai: jaunimo organizacija "Naši", praktiškai visa žiniasklaida, bažnyčia, valstybės valdomos įmonės "Gazprom", "Rusneft" ir panašios, na ir dar šiek tiek opozicija, bei vakarų demokratijos...
Daugiau informacijos galima gauti užsisakius iš autoriaus el.p. audrius@lata.lt