2010-12-30

Gedimino pilies bokšte – tradicinė Lietuvos vėliavos dienos šventė


1919 metų sausio 1 dieną pirmą kartą Lietuvos kariuomenės savanoriai Kazys Škirpa, Petras Gužas, Jonas Nistelis, Stasys Butkus, Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvilas, Mykolas Slyvauskas, Vincas Steponavičius Gedimino kalno pilies bokšte iškėlė Lietuvos vėliavą.
1997 metais Lietuvos Respublikos Seimas sausio 1-ąją paskelbė Lietuvos vėliavos diena. Nuo 2006-ųjų praėjusiųjų metų Gedimino kalno pilies bokšto vėliava įteikiama mokyklai, pasižymėjusiai patriotiniu moksleivių ugdymu.
2011 metų sausio 1 dieną tradiciškai bus pagerbta Lietuvos valstybės vėliava – 92-ųjų metinių proga Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai iškels naująją 2011 metų Gedimino kalno pilies bokšto vėliavą, o 2010 metų vėliava bus perduota Vilniaus Sausio 13-osios vidurinei mokyklai. Vėliavos iškėlimo ceremonija vyks 13.30–14.30 val., dalyvaus Seimo, Vyriausybės, miesto valdžios atstovai.
Rikiuotėje dalyvaus Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai, Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“, šauliai ir visuomeninių organizacijų atstovai.

2010-12-28

Europos Komisijos vertinimu ryškus kontrastas tarp Vilniaus ir Linco - 2009-ųjų Europos kultūros sostinių


Pasirodė ilgai lauktas 2009-ųjų metų Europos kultūros sostinių (Linco ir Vilniaus) renginių ex post vertinimas, su kuriuo išsamiai galima susipažinti šiuo internetiniu adresu
http://ec.europa.eu/culture/our-programmes-and-actions/doc/ecoc/ecoc_evaluation_2009.pdf
Tyrimą Komisijos užsakymu atliko bendrovei Ecotec Research and Consulting.

Tyrime išanalizuotos abi 2009-ųjų metų Europos kultūros sostinės, palygintos tarpusavyje ir su kitomis prieš tai buvusiomis analogiškomis sostinėmis.

Pateikiami svarbiausi demografiniai abiejų miestų duomenys: Lincas – trečias pagal dydį Austrijos pramoninis miestas, stiprus komercinis ir ekonominis centras, kuriame gyvena 190 000 gyventojų (271 000 su apylinkiniais miesteliais), kasdien į Lincą dirbti atvažiuoja apie 80 000 darbuotojų. Vilnius – Lietuvos sostinė, kurioje gyvena 550 000 vilniečių, didžiausias ir reikšmingiausiai Lietuvos miestas, kultūrinis ir administracinis centras.

Lincas planavo išleisti Europos kultūros sostinės (EKS) projektui 67 mln. eurų, o išleido 68,7 mln. eurų, Vilnius planavo 64,12 mln. eurų, o išleido 20,3 mln. eurų. Vien tik 2009 metais Lincas išleido 40,5 mln. eurų, o Vilnius 2009 metais – tik beveik 10 mln. eurų. Priminsiu, kad kiekvienas miestas iš Europos Sąjungos gavo po 1,5 mln. eurų. Kaip pagrindinė priežastis sumažėjusio Vilniaus EKS finansavimo nurodoma ekonominė krizė, tačiau Lincui tai nesutrukdė įgyvendinti savo įsipareigojimus su kaupu.

2009 metais per EKS renginius Lincas pritraukė beveik 3,5 mln. lankytojų (13 kartų daugiau nei Linco gyventojų, o Vilnius – tik 1,5 mln. lankytojų (beveik 3 kartus daugiau nei Vilniaus gyventojų). 2009 m. rgpjūčio mėn. atlikto tyrimo duomenimis 50% Linco gyventojų (95 000 asmenų), 30% Aukštutinės Austrijos (420 000) ir 7,5% Austrijos gyventojų (625 000) jau buvo aplankę Linco09 renginius.

Lincas turi tik 5 stambius kultūrinius objektus, palyginimui Vilnius – visas senamiestis įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą, 6 nacionalinio lygmens kultūros objektai, 20 teatrų, 24 muziejai, 20 dailės galerijų ir t.t.

Kur vis dėlto slypi EKS sėkmė arba nesėkmė?

Vilniaus – 2009 metų Europos kultūros sostinės nesėkmė buvo užprogramuota dėl projekto visumos ir pagrindinių sudedamųjų dalių finansavimo, valstybės bei savivaldos lygmenų įsitraukimo (įtraukties) į šio projekto įgyvendinimą disproporcijos, dėl prastos vadybos, politinio konsensuso stokos. Vadybiniu požiūriu neaiški vaidmenų ir atsakomybės pasidalinimo sistema privedė prie situacijos, kai visas projektas tapo kritikos taikiniu ir galiausiai – niekieno projektu.

Pati VšĮ „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ sudarymo, administravimo ir net teisinė forma pripažinta ydinga praktika Europos kultūros sostinių organizavimo istorijoje, siekiančioje jau 25 metus.

Tyrime pažymėta, kad nebuvo jokio ryšio tarp 2009 Vilniaus EKS renginių ir tais pačiais metais Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio renginių, nors paraiškoje, prašančioje suteikti Vilniui teisę būti EKS būtent 2009 metais tai buvo vienas iš pagrindinių argumentų.

Finansavimo šaltiniai yra labai svarbūs tokio tipo projektams įgyvendinti. Linco atveju pagrindinį finansavimo svorį tolygiai pasidalino miestas (29,1%), Aukštutinės Austrijos žemė (29,1%), ir federalinė vyriausybė (29,1%), Europos Sąjunga skyrė 2,1%, o iš rėmimo,verslo, bilietų pardavimo ir kitų šaltinių gauta apie 10% visų lėšų. Vilniaus atveju 80 % finansavimo turėjo būti gauta iš valstybės biudžeto, tik 17,7% iš Vilniaus savivaldybės ir 2,3% iš Europos Sąjungos. Dar įdomiau, kad dalis Vyriausybės skiriamų lėšų buvo numatyti kultūrinės paskirties infrastruktūros objektų remonto ir statybų finansavimui kartu su Europos regionų vystymo fondo lėšomis. Iš viso kultūrinės paskirties infrastruktūros objektams finansuoti numatyta net 70% visų EKS lėšų, o kultūrinei programai tik 19,3%, visos kitos lėšos (apie 10%) – EKS projekto rinkodarai ir administravimui. Palyginti - Lincas kultūrinei programai skyrė 61.7% visų EKS lėšų, EKS projekto rinkodarai ir administravimui – apie 37%, o investicijoms tik apie 1%!

Štai kur pagrindinis mūsų ir vakarietiško kultūros supratimo skirtumas – statybų kultūros prioritetas Lietuvoje prieš atlikėjų, kūrėjų ir visuomenės įtraukimo į kultūrinius projektus kultūros prioritetą Austrijoje. Menas kultūrai skirtas lėšas „sukišti į betoną“ sėkmingai gyvuoja Lietuvoje jau 20 metų. Ar kada pajėgsime atsispirti „betoninio meno“ traukai ir tvarkingai sudėliosime lietuviškosios, o norėtųsi sakyti - europietiškosios kultūros prioritetus, - parodys jau netolima ateitis.
Blogiausia, kad dėl tokio prioritetų sudėliojimo ir vėlesnio jų įgyvendinimo nukenčia Lietuvos autoritetas, prarandamas Europos Sąjungos patikimos partnerės ir sugebančios gerai organizuoti europinius projektus valstybės vardas, o kartu ir geros rekomendacijos būsimiems panašaus pobūdžio projektams.

Iš sovietinių laikų paveldėtas kultūros įgyvendinimo modelis ir jos institucinis pobūdis Lietuvoje iš esmės nebuvo pakeistas, todėl šiemet Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva Seime priimtas nutarimas patvirtinantis Lietuvos kultūros politikos kaitos gaires. Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavesta parengti ir patvirtinti šių gairių įgyvendinimo priemonių planą iki š. m. gruodžio 1 d. Kol kas toks planas nepatvirtintas. Tikėkimės, kad tiek Lietuvos kultūros politikos kaitos gairės, tiek pagal jas parengtas konkrečių priemonių įgyvendinimo planas bus kultūringų visuomeninių santykių pagrindas, turėsiantis ilgalaikių padarinių mūsų visų politinės bendruomenės kultūrai ir jos suvokimui.

Linkėdamas Lietuvai išmokti geros ir blogos patirties pamokas vis dėlto viliuosi, kad mūsų valstybė kada nors dar gaus galimybę organizuoti EKS projektą, bet jau kitame mieste.

2010-12-23

Kurkime ateities Vilnių kartu!

Mielieji,

Šventų Kalėdų ir Naujųjų 2011 metų išvakarėse startavo internetinis puslapis www.vilnius2015.lt
Jūsų visų teismui pateikiama Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų vizija apie tai, kokia Lietuvos sostinė turėtų būti 2015 metais.
Kviečiame visus, kuriems priimtina ši vizija, prisidėti prie jos įgyvendinimo.
Tik bendras ir sutelktas darbas vizijas gali paversti realybe!
Linkėdamas mums visiems naujaisiais 2011 metais įsijausti ne vien į savo ateities, bet ir visų vilniečių ateities kūrėjo vaidmenį, sveikinu su Šv. Kalėdomis!

Jūsų

Audrius Skaistys

2010-12-09

Mes ir toliau bendradarbiaujame su Ukraina


Ukrainoje pasikeitus politinei vadovybei – Prezidento rinkimuose 2010 m. šalies vadovu išrinkus Viktorą Janukovičių (Viktor Yanukovych) į praeitį nuėjo 2005 m. Oranžinės revoliucijos pagimdyti lyderiai: Viktoras Juščenka (Viktor Yushchenko) ir Julija Tymošenka (Yulia Tymoshenko), rodosi ir visa šalies užsienio politikos kryptis pakeitė savo vektorių. Tačiau, Ukrainos užsienio politikos kryptį šiuo metu vis dar aktyviai formuoja du galios centrai: Rusijos dujų kaina ir Vakarų demokratijos. Kol kas neaišku, koks Ukrainos suvereno teises turintis subjektas ryšis pasirinkti vieną iš jų, ar laviruos, kaip dabar tai ir daro V.Janukovičius viešai deklaruodamas gerėjančius santykius su Rusija (mainais į pigesnę dujų kainą), bet slapčia nuo Maskvos nebloginantis jau susiformavusią Ukrainos-Vakarų partnerystę. Tą akivaizdžiai demonstruoja pakankamai aktyvi LATA partnerių Ukrainoje veikla. Visiškai neseniai Lietuvoje lankėsi Aleksandras Zakaria (Alexander Zacharia), kuris yra NATO informacinio centro Odesoje (Ukraina) vadovas, su juo susitikę LATA atstovai Audrius Skaistys ir Mantas Mickevičius, taip pat ir NVO „Už pilietinę visuomenę“ pirmininkas Žilvinas Leleiva aptarė būsimo bendradarbiavimo gaires.

Dar svarbesnis su Aljanso politika Ukrainoje susijęs renginys - NATO Rudens Akademija 2010-11-30/12-02 NATO vyko Donecko mieste, kuris laikomas dabartinio šalies prezidento V.Janukovičiaus citadele. Jame mūsų partnerių – Donecko valstybinio universiteto Tarptautinio saugumo centro – kvietimu dalyvavo LATA garbės nariai Šarūnas Ratkus ir Audrius Skaistys. Nors NATO Rudens akademija yra tarptautinis renginys, tačiau šio renginio paskirtis - supažindinti Ukrainos akademinį jaunimą su NATO naująja Strategine koncepcija ir sprendimų priėmimo Aljanse principais ir procedūromis. Renginyje dalyvavo apie 60 tarptautinių santykių, politikos mokslų 3-5 kursų studentai. Jį Donecko „Atlas“ viešbučio konferencijų salėje sveikinimu pradėjo Mišelis Diurė (Michael Duray) NATO viešosios diplomatijos padalinio vadovas, Klausas Zilikensas (Klaus Zilikens) – Vokietijos Federacinės Respublikos konsulas Donecke ir Aleksandras Krapivinas (Aleksandr Krapivin) – Donecko universiteto Tarptautinio saugumo centro direktorius. Po įžanginių svečių ir renginio organizatorių žodžių pranešimus skaitė Mišelis Diurė, Viktoras Kočiukovas (Viktor Kočukov) – Rusijos ambasados Ukrainoje vyresnysis reikalų valdytojas, Anatolijus Solovėjus (Anatolij Solovėj) – Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas. Vėliau sekė kavos pertraukėlė, kurios metu konferencijos svečiai, tarp jų ir Audrius Skaistys (LR Seimo, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto eurointegracinis patarėjas) davė interviu Ukrainos nacionalinei televizijai. LATA garbės narys A.Skaistys ir pradėjo popertraukinę sesiją, paskaitė pranešimą anglų kalba tema - „Nauja NATO Strateginė koncepcija: perspektyvos Centrinei ir Rytų Europai“. Po jo pranešimus skaitė Vladimiras Horbačius (Volodymyr Horbach) – Euroatlantinio bendradarbiavimo instituto Kijeve vyresnysis analitikas. Po šių pirmosios dienos pranešimų sekė diskusija, sprendžiant iš jos aktyvumo, konferencijos dalyviams anglų kalba nebuvo kliūtis įsisavinti A.Skaisčio pranešimo turinį.

Antrąją dieną NATO Rudens akademija persikėlė į apskrities Vykdomojo komiteto salę, kur pranešimus skaitė, bei diskutavo Michailas Nedzveckis (Mikhail Niadzvetski) – Baltarusijos YATA atstovas, Jurijus Temirovas ( Yuriy Temirov) – Donecko nacionalinis universitetas, Šarūnas Ratkus – LATA atstovas, Michailas Borisovas (Mikhail Borisov) – Odesos nacionalinis universitetas, Aleksandras Davletovas (Oleksandr Davletov) – Zaporožės nacionalinis universitetas, Valerijus Kravčenka (Valeriy Kravchenko) Tarptautinio saugumo centras Donecke, Igoris Baryginas (Igor Barygin) St. Peterburgo universitetas, Igoris Todorovas (Ihor Todorov) Donecko nacionalinis universitetas.

Trečiąją dieną buvo NATO Tarybos darbo ir NATO komitetų simuliacija kurią vedė Zbignevas Čierpinskis (Zbigniew Cierpinski) Vroclovo universitetas (Lenkija) bei Sergėjus Štukarinas (Sergiy Shtukarin) Politikos mokslų centras Donecke.

Renginį užbaigė sveikinimo kalba Antoninas Murgašas (Antonin Murgash) Čekijos Respublikos Generalinis konsulas Donecke ir Aleksandras Krapivinas, kurie įteikė renginio dalyviams sertifikatus.

Po renginio buvo aptarti kitų metų LATA ir Donecko valstybinio universiteto Tarptautinio saugumo centro bendradarbiavimo planai.

Audrius Skaistys, Šarūnas Ratkus