Audrius Skaistys. Veiklos ir minčių dienoraštis

Susitikimas su ESBO komisaru tautinių mažumų klausimais

2011-11-18T17:08:00.001+02:00

Lapkričio 16 dieną Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kartu su Žmogaus teisių komitetu susitiko su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vyriausiuoju komisaru tautinių mažumų klausimais Knutu Volebeku (Knutt Vollebek). Susitikimo metu buvo aptartos šios temos: tautinių mažumų politika Lietuvoje; valstybinės kalbos politika ir tautinių mažumų teisė į gimtąją kalbą; švietimo reforma ir tautinių mažumų mokyklos; tautinių mažumų klausimo vaidmuo Lietuvos ir Lenkijos santykiuose. Susitikimui pirmininkavo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys kartu su Žmogaus teisių komiteto pirmininku Arminu Lydeka. Jie pasveikino svečią ir pristatė Lietuvos tautinių mažumų politikos pagrindinius akcentus. Buvo pažymėta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai draudžia bet kokią diskriminaciją tautiniu pagrindu, Lietuva yra ratifikavusi Tautinių mažumų konvenciją, kuri yra mūsų teisinės sistemos dalis. Taigi Lietuvoje yra sukurta teisinė sistema, kuri leidžia tautinių mažumų atstovams jaustis pilnateisiais Lietuvos piliečiais, o kartu puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius. Buvo pasisakyta ir dėl pavardžių ir vardų rašymo. Remiantis LR Konstitucinio Teismo išaiškinimu asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Įrašų Lietuvos Respublikos piliečio pase rašymas valstybine kalba nepaneigia įvairioms tautinėms grupėms save priskiriančių piliečių teisės rašyti savo vardus ir pavardes bet kokia kita kalba, jeigu tai nesusiję valstybinės kalbos vartojimo sritimi. Aptarta svarstytina galimybė pavardes originalo kalba leisti rašyti ne pagrindiniame paso puslapyje. Tai padėtų išspręsti ilgai besitęsiančius ginčus. ES Teisingumo Teismas savo sprendime pasisakė, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas, pagal kurį gali būti atsisakoma rašyti asmens vardą ar pavardę su lietuvių kalboje nenaudojamais lotyniškais rašmenimis, neprieštarauja ES teisei, su sąlyga, kad toks atsisakymas šiems ES valstybių narių piliečiams nesukelia rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų. Galutinį sprendimą dėl asmenvardžių rašymo naudojant ne lietuviškus rašmenis dokumentuose turi priimti nacionalinis teismas arba Įstatymų leidėjai. Susitikime keltas klausimas ar reikalingas specialusis tautinėms mažumoms skirtas įstatymas. Šiuo klausimu kalbėję Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys, ir šio komiteto narė Marija Aušrinė Pavilonienė vieningai sutarė, kad Tautinių mažumų konvencijos nuostatos sėkmingai perkeltos į Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl specialusis tautinių mažumų įstatymas tautinių mažumų padėties nekeistų. „Argi turime kiekvienai mažumai rengti atskirą įstatymą?“, – klausė A. M. Pavilonienė. Su šiuo teiginiu nesutiko lenkų rinkimų akcijai priklausantis Seimo narys, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narys Jaroslavas Narkevičius. Jo nuomone tautinių mažumų padėtis prastėja, o lenkakalbėse mokyklos mokslo lygis žemesnis dėl netinkamai sudarytų metodikų.Susitikime atkreiptas Vyriausiojo komisaro dėmesys į tai, kad tautinių mažumų problema dažniausiai aštrinama nacionaliniu pagrindu sukurtos partijos, siekiant politinių dividendų. Klausimas dažniausiai keliamas išskirtinai lenkų klausimu. Lietuvoje šiuo metu (2011–2012 m.m.) veikia 55 mokyklos tik lenkų mokomąja kalba, 36 mokyklos tik rusų mokomąja kalba, 1 mokykla baltarusių mokomąja kalba ir 42 mokyklos, kuriose yra klasių skirtingomis mokomosiomis kalbomis. 15 552 mokiniai mokosi rusų mokomąja kalba, 12 895 mokiniai – lenkų mokomąja kalba, 181 mokinys – baltarusių mokomąja kalba. 2010–2011 m. 7 proc. visų mokinių mokosi tautinės mažumos kalba (t. y. 29 858). Iš jų 44 proc. lenkų kalba, 54 proc. rusų kalba ir 0,6 proc. baltarusių kalba.Susitikime pastebėta, kad dirbtinas problemos eskalavimas iš vienos pusės ir gal būt nepakankamas dėmesys iš kitos pusės aštrina problemas šalies viduje, taip pat santykius tarp Lietuvos ir Lenkijos. Seimo narys Gintaras Songaila pastebėjo, kad dažnai garsiai rėkiančiųjų tiesa geriau išgirstama Europoje, Seimo narys Julius Dautartas sakė, kad puolami dažnai nulenkiame galvą, o pristatyti gerosios savo praktikos Europos visuomenei neišmokome. Jis teigė, kad Lietuvos atvejis yra pavyzdys visai Europos Sąjungai, kaip sprendžiami su tautinėmis mažumomis susiję klausimai.

Baigiantis susitikimui Vyriausiasis komisaras Knutas Volebekas atkreipė dėmesį, kad tautinių mažumų klausimai yra jautrūs ir atsiliepia tarptautiniam stabilumui. Kalbant apie jautrius tautinių mažumų klausimus labai svarbi retorika ir būtent politikai yra atsakingi už tinkamos retorikos pasirinkimą.

Su angelų sargų diena!

2011-10-02T11:42:00.001+03:00

Sveikinu visus esamus ir būsimus policijos pareigūnus profesinės šventės - Angelų sargų dienos proga! Būti angelu sargu – reiškia būti atsakingu už daugelio žmonių gyvybių. Policininkų vykdomos misijos sėkmę didžiąja dalimi lemia kiekvieno pareigūno suvokta jo profesijos paskirtis.
Valdžios uždavinys – sukurti tokią motyvacinę darbo policijoje sistemą, kad ir eilinio policijos patrulio pareigos būtų prestižiškos.
Sėkmingam policijos darbui būtinas visuomenės palaikymas ir pasitikėjimas, todėl žmogaus problemos sprendimas turi būti ne valdiškas, o pilnas atjautos, tik tokiu būdu neišvengiamai stiprės policijos ir visuomenės ryšys.
Lietuvoje jau pavyko atkurti į vakarietiškus standartus orientuotą profesionalią policiją, ji ir toliau turi eiti šiuo demokratinius valstybės pagrindus stiprinančiu keliu.
Esu dėkingas už sąžiningai atliekamas pareigas!
Jūsų buvęs kolega,
Audrius Skaistys

Rugpjūčio 23 dienos atmintis

2011-08-22T16:29:00.001+03:00

Lietuvos sąjūdis ir šiemet kviečia paminėti nusikalstamo Molotovo – Ribentropo pakto 72-as ir „Baltijos kelio“ 22-as metines. Šią dieną Lietuva, kartu su kitomis Europos valstybėmis, pagal 2008 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento rašytinį pareiškimą, paskelbusiomis rugpjūčio 23 d. Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena, prisimins ne tik šio nusikalstamo sandėrio aukas, bet ir trijų Baltijos valstybių išsilaisvinimo judėjimų (Lietuvos Sąjūdžio, Latvijos Tautos fronto ir Estijos Tautos fronto) suorganizuotą akciją, įgavusią skambų „Baltijos kelio“ pavadinimą.
Kodėl mus ši data tokia svarbi? Ji juk žymi valstybingumo netekimo pradžią, kai dvi totalitarinės valstybės pasidalijo Europą, kas lėmė II pasaulinį karą su visais jo padariniais.
Ypač skausmingai mūsų tautoms atsiliepė 50-metį užtrukusi Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacija. Todėl būtent šios valstybės stengėsi atskleisi tą klastingą ir paslaptyje laikytą sandėrį, kad visam pasauliui išsklaidytų sovietinės propagandos sukurtą mitą apie neva savanorišką 3 Baltijos valstybių įstojimą į Sovietų sąjungą. Todėl 1989 m. minint šio slapto sutarties protokolo 50 metų sukaktį buvo įgyvendinta precedento pasaulinėje istorijoje neturinti akcija – trijų tautų atstovai gyva grandine susikibo rankomis nuo Vilniaus iki Talino. Tuo buvo pademonstruotas nepaneigiamas ryžtas atkurti iki okupacijos egzistavusias tris nepriklausomas valstybes ir tuo įgyvendinti tautų apsisprendimo ir valstybingumo tęstinumo teises.
Šių metų rugpjūčio 23 - Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną, vėliavos (be gedulo ženklo!) ant ir šalia valstybinių ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pastatų keliamos 7.00 ir nuleidžiamos 22.00 val.
Lietuvos Sąjūdžio organizuojami paminėjimo renginiai prasidės 18.00 val. Šv. Mykolo bažnyčioje, kur Šv. Mišias celebruos Lietuvos Sąjūdžio tarybos garbės narys mons. Alfonsas Svarinskas. Apie 18.40 val. nuo Šv.Mykolo g. 4 (bažnyčios) prasidės organizuota eisena (ir važiavimas dviračiais) Vilniaus senamiesčiu iki Maironio g. esančio paminklo A.Mickevičiui, kur pirmą kartą 1987 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos laisvės lygos ir disidentų pastangomis buvo paminėtos šio klastingo sandėrio metinės. Mitingas – minėjimas prasidės 19.00 val, jį ves Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas Vidmantas Žilius. Kalbės: Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas, istorikas Tomas Baranauskas, Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis, Antanas Terleckas – Lietuvos Laisvės Lygos vadovas, kunigas Robertas Grigas ir jaunimo atstovas Mindaugas Nefas.
Susirinkusiems koncertuos folkloro ansamblis „Ūla“.

DĖL TEISINĖS PAGALBOS NEDEMOKRATIŠKOMS VALSTYBĖMS NUTRAUKIMO

2011-08-11T15:48:00.003+03:00

Lietuvos Sąjūdis
 Solidarizuodamasis su Baltarusijos demokratine opozicija;
 Netoleruodamas susidariusios tarpvalstybinės situacijos, kai tarptautinės teisės instrumentai – teisinės pagalbos sutartys – yra naudojamos politinėms represijoms vykdyti;
 Reikalaudamas nutraukti besąlygišką teisinės pagalbos teikimą nedemokratiškam Lukašenkos režimui Baltarusijoje, o taip pat ir kitoms valstybėms, kurios pagal Europos Sąjungos, NATO ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra Lietuva, dokumentus yra pripažįstamos kaip nedemokratiškos;
 Apgailestaudamas dėl Lietuvos teisingumo ministerijos ir kitų institucijų veiksmų bei neveikimo, pakenkusių ne tik Baltarusijos demokratinei opozicijai, bet ir Lietuvos, kaip demokratinės valstybės, įvaizdžiui,
Pareiškia, kad
- Lietuvos Užsienio reikalų ministerija turėtų kuo skubiau įteikti notą Baltarusijos valdžiai dėl netinkamo tarptautinės sutarties naudojimo politinei kovai su opozicija ir išnaudoti visas diplomatines bei teisines priemones dėl nedelsiamo ir be jokių išlygų visų politinių kalinių Baltarusijoje paleidimo;
- Lietuvos teisingumo ministerija privalo peržiūrėti visus „teisinės pagalbos“ teikimo Baltarusijos autoritariniam režimui atvejus ir užtikrinti atsakomybės neišvengiamumą už pareigūnų bendrininkavimą žlugdant demokratinę opoziciją Baltarusijoje;
- Lietuvos Respublikos Vyriausybė privalo užtikrinti visų Lietuvos valstybinių institucijų atsparumą nedemokratinių valstybių provokaciniams veiksmams;
- Lietuvos valdžia (Respublikos Prezidentė, Seimas ir Vyriausybė) ir politinės partijos kviečiami užimti bendrą politinę poziciją dėl Lietuvos santykių su autoritariniu Lukašenkos režimu Baltarusijoje.

Liberalai - monopolistų tarnai

2011-08-04T14:42:00.003+03:00

Po Kauno konservatorių suorganizuotos informacijos paviešinimo akcijos, kurioje paaiškinta apie Kauno valdžioje esančių liberalų priimtus palankius Gazpromui sprendimus, tapo visiškai aišku, kas yra kas šioje situacijoje.
Kiek teko domėtis ekonomika ir politologija, tai liberalai ideologiškai įvardijami, kaip laisvos rinkos šalininkai ir propaguotojai. Tačiau jų pastarieji veiksmai Kaune verčia galvoti ką kitą. Tiek liberalcentristai, tiek liberalų sąjūdis su Kauno m. meru R.Mikaičiu priešakyje vieningai balsavo už Gazpromo monopolijos Kauno šiluminiame ūkyje įtvirtinimą. Kaip žinia monopolistai nemėgsta konkurencijos, todėl iš anksto užsitikrina išskirtines sąlygas savo verslui. Tas dabar vyksta Kaune, kur Gazpromas valdydamas senąją elektrinę, gavo dar ir dabartinės miesto valdžios palaiminimą statyti dar vieną, kas sudarys prielaidas ateityje išlaikyti savo monopolį Kaune.
Dabartinę Kauno šiluminę elektrinę ilgalaikės nuomos sąlygomis išsinuomavę Gazpromo statytiniai pagal sudarytą nuomos sutartį turi už 400 mln. Lt. modernizuoti ją, kas leistų pilnai patenkinti Kauno šilumos ūkio poreikius. Gazpromas suprato, kad pasibaigus nuomos sutarčiai, reikės vėl dalyvauti konkurse išsinuomoti jų pačių modernizuotą elektrinę, bet kam gi taip vargintis, jei Kauno naujoji valdžia leidžia pasistatyti naują ir modernią elektrinę, o dabar valdomą nudėvėtą - grąžinti valdyti miestui. Todėl pastačius planuojamą elektrinę ir pasibaigus dabar nuomojamos elektrinės nuomos terminui Kaune bus jau iškreiptos rinkos situacija. Naujos ir modernios elektrinės savininkas - Gazpromas, galės pasiūlyti miestui pirkti pigesnę šilumą, o senoji elektrinė nepritraukusi konkurentų (investuotojų) bus priversta bankrutuoti, o tada įsivyraus tikrasis monopolis. Jis pasireikš tuo, kad nuo to laiko, kai senoji elektrinė nustos egzistavusi, šilumos kainos Kaune tik kils, nes nė viena valdžia neleis kauniečiams šalti. O už tai mokėsime mes visi, o ne Kauno liberalai. Štai jums laisvosios rinkos ir konkurencijos joje liberališkais variantas.
Turbūt nereikia būti liberalios ekonomikos profesoriumi K. Glavecku, kad suprastumei šią niekšingai liberalią išdavystę ir jos padarinius. Kauniečiams linkėdamas šilumos ne tik vasarą, kada tokie sprendimai priimami, bet ir žiemą, linkiu išsireikalauti 400 mln. Lt. investicijų į dabar Gazpromo valdomą Kauno ŠE, kas ateityje sugriautų monopolistų planus paversti Kauną jų marionete, ką jau padarė su dabartine Kauno valdžia.

Birželis – Lietuvos Sąjūdžio mėnuo

2011-06-03T20:03:00.003+03:00

Šiandien Lietuvos Sąjūdžiui sukanka 23 metai. Šią sukaktį paminėdama organizacija rytoj (2011 m birželio 04 d.) Lietuvos Respublikos Seimo istorinėje kovo 11 – osios salėje rengia XIII–ąjį Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimą.
Suvažiavimas prasidės 11.00 val., visi norintys jame dalyvauti ir iš anksto neužsiregistravę gali registruotis nuo 10.00 val. Seimo rūmų leidimų skyriuose.
Suvažiavime - konferencijoje dalyvaus prof. Vytautas Landsbergis, Rytas Kupčinskas, Irena Degutienė, Andrius Kubilius, Vidmantas Žilius, Robertas Grigas ir kiti Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjai.
Šįkart ir man, kaip Lietuvos Sąjūdžio tarybos nariui, teko atsakomybė ir garbė būti šio renginio organizatoriumi bei vedėju (kartu su Laimu Dieniniu vesime antrąją šio renginio dalį).
Linkiu visiems susirinksiantiems į šį renginį geros ir darbingos nuotaikos, konstruktyvių diskusijų ir priimtų rezoliucijų išsipildymo.

Audrius Skaistys

Su Šventomis Velykomis!

2011-04-22T17:40:00.000+03:00

Su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena!!!

2011-03-10T15:18:00.002+02:00

Sveikinu visus išvakarėse
įstabios ir džiugios dienos
- Kovo 11-tosios -
simbolizuojančios
mūsų laisvės pavasario
pradžios šventę!

Padėka rinkėjams

2011-03-03T11:24:00.000+02:00

Mieli vilniečiai,
nuoširdžiai dėkoju Jums, kad patikėjote Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pasiryžimu dirbti Jums ir balsavote už mus bei reitingavote mane. Jūsų dėka šioje apygardoje surinkau 835 pirmumo balsus ir užėmiau aukštą devynioliktą vietą TS-LKD sąraše.
Palyginimui pateiksiu savo dalyvavimo rinkimuose ir gautų pirmumo balsų Vilniaus m. statistiką:
2007 m. rinkimai į Vilniaus m. savivaldybę – 1149 balsai (20 vieta);
2008 m. rinkimai į Seimą – 746 balsai;
2009 m. rinkimai į Europos Parlamentą – 940 balsų;
2011 m. rinkimai į Vilniaus m. savivaldybę – 835 balsai (19 vieta).
Jūsų pasitikėjimas įpareigoja mane dar atkakliau darbuotis ir taip prisidėti prie mūsų bendruomenės gerovės stiprinimo.
Jūsų,
Audrius SKAISTYS

Rinkite SAVO atstovus!

2011-02-22T10:09:00.004+02:00

Mieli vilniečiai,

kreipiuosi į Jus ne tik kaip kandidatas į Vilniaus savivaldybės tarybos narius, bet ir kaip eilinis rinkėjas. Raginu aktyviai dalyvauti rinkimuose į savivaldybes ir rinkti SAVO atstovus į jas.

Ypatingai svarbu, kad ateitų ir išreikštų apsisprendimą tie, kurių laisvos valios neįtakoja jokie papirkinėjimai, nesvarbu, ar jie būtų išreikšti nerealių pažadų arba finansine forma.

Balsuokite ir nepamirškite jums tarnauti pasiryžusio jauno, profesionalaus teisininko - Audriaus Skaisčio.

Mane surasite Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų į Vilniaus m. savivaldybę sąraše Nr. 94 pažymėtą 14 numeriu.

Jūsų

Audrius SKAISTYS

Daugiau apie kandidatą:
http://www.vilnius2015.lt/index.php/puslapio-struktura/komanda/audrius-skaistys/332

Su Vasario 16-tąja - Lietuvos valstybės atkūrimo diena!

2011-02-15T15:51:00.004+02:00

Mielieji,
1918 metais vasario 16-tą dvidešimt Lietuvos sūnų atkūrė Lietuvos valstybę, ją vėliau praradus, 1949 m. aštuoni Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vadai tą pačią dieną krauju pasirašė vesti Lietuvą į Laisvę.
Šiandieną Jie visi yra valstybingumo signatarai įrodę Lietuvos Laisvės ir Nepriklausomybės idėjos teisumą.
Tik valstybinį lygį pasiekusi Tauta gali jaustis laisva, tik būdama laisva gali siekti demokratinių vertybių užtikrinimo.
Amžina garbė už Lietuvos valstybingumą ir gyvybingumą pastarąjį šimtmetį kovojusiems ir tai kovai sūbūrusiems 1918, 1949 ir 1990 metų Laisvės ir Nepriklausomybės aktų ir deklaracijų signatarams.
Sveikatos, pakilios nuotaikos, sėkmės darbuose, įprasminančiuose Tautą kaip vertybę!

Audrius SKAISTYS

Kai aš gyniau Tautos atstovybę – paskutinę laisvės barikadą

2011-02-07T18:44:00.002+02:00

Praūžęs Sausio 13-tosios paminėjimas sužadino atmintį tarsi A.Diuma romano „Po dvidešimties metų“ herojams... Tos 1991 m. sausio nakties prisiminimai giliai įstrigo mūsų, jauniausių parlamento gynėjų šaulių, „trijų muškietininkų“ Gedimino Skaisčio, Mindaugo Balčiausko ir mano atmintyje. Žinoma, kalbu tik apie savo asmeninius išgyvenimus, tačiau, be tuomečių bendražygių tam tikrų inspiracijų, jie būtų neįmanomi.
Tuo metu man ir Mindaugui buvo po šešiolika, o broliui – beveik 18 metų. Tačiau mes, jau davusieji šaulio priesaiką, 1991 m. sausio 11-tąją prisiekėme „...negailėdamas savo jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos valstybę ir jos nepriklausomybę...“ ir tapome pilnateisiais Lietuvos kariais, kuriems, kaip sakė tuometinis Krašto apsaugos departamento direktorius A. Butkevičius, turi būti taikoma Ženevos konvencija. Visiškai nesuvokdami, kas toje mistinėje Ženevos konvencijoje rašoma, juolab manyčiau, kad ir pats A.Butkevičius nebuvo įsitikinęs savo žodžių tikrumu, visgi jautėmės „pamaloninti“ tokio reikšmingo dokumento dėka tapę tarptautinės teisės subjektais, kurių teises, pakliuvus į priešų rankas, turėtų saugoti paminėtas dokumentas.
Neslėpsiu, mes tikėjome, kad nors vienas iš mūsų trijulės išgyvens galimą Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo puolimą, bet nė vienas nesitikėjome, kad Parlamento viduje buvusieji galės prasiveržti pro apsupimą ir išvengti paėmimo į nelaisvę. Todėl tuo metu gana gyvai spėliojome, kokias mūsų teises ta Ženevos konvencija gins.
Kol tai aptarinėjome, mus supo ne priešų kareiviai, bet Parlamento gynėjai, buvę išorėje. Jautėme jų ir savo artimųjų palaikymą. Beje, mūsų vadovybė – Vytautas Geštautas, Sigitas Vaitulionis ir kiti skambino tėvams ir atsiklausė jų leidimo mums, paaugliams, būti čia, Lietuvos širdyje. Tėvų atsakymas buvo: „Tebūnie taip, kaip jie patys apsisprendė...“.
Mūsų apsisprendimas, sutvirtintas priesaika, buvo aiškus ir nenuginčijamas: kovoti iki paskutinio atodūsio. Tą suprasdami, mūsų vadai neilgai atkalbinėjo mus išeiti iš AT pastato ir taip bandyti išlikti gyviems. Po dvidešimties metų sakau jiems ačiū, kad patikėjo mumis ir mūsų ryžtu, kad dabar oriai galime žiūrėti vienas kitam į akis, ir sakyti: nepabūgome, neišdavėme, nesulaužėme priesaikos... Galbūt būtent taip jie išgelbėjo mūsų gyvybes, nes tikrai būtume atsidūrę kitoje laisvės barikadoje - prie Televizijos bokšto, kur savo paskutinę pareigą Tėvynei atliko broliai šauliai – „Geležinio vilko“ motokuopos nariai: Ignas Šimulionis ir Darius Gerbutavičius.
Mes gi likome taip vadinamojoje „paskutinėje valstybingumo barikadoje“ – Tautos atstovybėje. Tuo metu mus gynė kitose barikadose stovėję žmonės: prie TV bokšto, prie Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, prie telekomų, Sitkūnuose ir prie kitų svarbių valstybingumui objektų. Net kai kurios tą naktį fiziškai pralaužtos, bet dvasiškai nepalūžusios žmonių sielų stiprybės barikados telkėsi prie tą naktį svarbiausios Lietuvoje – paskutinės barikados...
Gavome savo Parlamento gynybos užduotį ir atsakomybės sritį užtikrinti Seimo II-jų rūmų vieno iš antro aukšto lango gynybą, (tuometinis 1-masis aukštas jau buvo užbarikaduotas iš išorės apstatytas statybiniais blokais) nes buvo tikimasi šturmo per stogą, 2 aukštą ir panašias vietas. Taip mes atsidūrėme tuometinės AT deputatės N.Ambrazaitytės kabinete, kur pasiėmę savo „ginklus“ – armatūros strypus – rezgėme savo gynybos planą. Jo šiame prisiminime nedetalizuosiu, bet tik vieną pasakysiu – buvome pasiryžę žūtbūtinei kovai. Į AT deputatės kabinetą skambino žmonės ypač po to kai, tą naktį įvykęs sovietinės agresijos aktas - Televizijos ir radijo komiteto bei Televizijos bokšto šturmas - pareikalavęs taikių žmonių aukų, „atkirto“ Parlamentą nuo masinių informavimo priemonių, o tuo pasinaudoję „sovietiniai politrukai“ jau skelbė: „Parlamentas ir Landsbergio klika žlugo...“. Žmonės tuo netikėjo, skambino ir klausė, ar mes dar gyvi ir ar Parlamentas neužimtas. Mes jiems atsakydavome: „mes dar gyvi“, „Parlamentas dar nešturmuojamas“, „laikomės“. Mums linkėjo laikytis, nepasiduoti, perduoti žinią AT vadovybei, kad visa Lietuva su jais, ir, kas turbūt tuo metu pasirodė svarbiausia, – Dievo pagalbos.
Tikrai nesuklysiu, kad sausio 11-tąją savo priesaiką baigdami žodžiais „Tepadeda man Dievas!”, kiekvienas iš mūsų tikėjosi šios Dievo pagalbos, ir stebuklas įvyko.
Dar vienas su tuo susijęs anos nakties epizodas neišdildomai įstrigęs mano atmintin, tai kunigo R.Grigo „vizitavimas“. Jis eidavo pro Parlamento gynėjus ir vien savo pasirodymu pakeldavo dvasią, suteikdavo nusiraminimą... Neslėpsiu, jo, man, būnant tik šešiolikmečiu, labai reikėjo. Už tai aš esu dėkingas iki šiol.
Labiausiai už mūsų pergalę ir už tai kad išlikome esu dėkingas tiems, kurie saugojo Lietuvą visur, kur bebūtų (prie TV bokšto, Sitkūnuose, prie Radijo ir televizijos komiteto, prie Parlamento...) jų buvimas išgąsdino okupantą, todėl žemai lenkiu galva prieš tuos, kurie žuvo, kad mes gyventume.
Pagerbdami jų šviesų atminimą ir didvyriško pasiaukojimo pareikalavusį apsisprendimą mes kasmet minim Laisvės gynėjų dieną. Tai buvo tikras lūžis visų mūsų sąmonėje įgavęs skambų "lūžio prie Baltijos" pavadinimą. Tai buvo dvasios stiprybės pergalę prieš jos antipodą - niekšiškumą, simbolizuojantis persilaužimas. Linkiu visiems Lietuvos laisvės gynėjams sėkmės ir Dievo palaimos.

Audrius SKAISTYS
LŠS Centro valdybos narys

1991 m. sausio mėn. 11 d. kario-savanorio priesaika

2011-01-16T16:38:00.003+02:00

Aš, Audrius Skaistys, jums liudijant prisiekiu
negailėdamas savo jėgų ir gyvybės ginti
Lietuvos valstybę ir jos nepriklausomybę.
Prisiekiu sąžiningai vykdyti Lietuvos valstybės
įstatymus ir savo viršininkų įsakymus.
Prisiekiu šventai saugoti visas patikėtas paslaptis,
Lietuvos priešams jokių žinių neteikti ir
visada dirbti Lietuvos, Tėvynės labui.
Tepadeda man Dievas!

1991-01-11
Vilnius
Aukščiausioji Taryba

Trakuose Sausio 13-osios dvidešimtmetis pagerbtas šaškių turnyru

2011-01-11T20:05:00.001+02:00

Jau penkeri metais iš eilės Lietuvos šaulių sąjungos Vilniaus apskrities Karaliaus mindaugo 10 rinktinės Trakų kuopos vado ir TS-LKD Trakų skyriaus pirmininko Gedimino Romaškos iniciatyva š.m. sausio 9 dieną į Trakų rajono kultūros rūmų salę rinkosi šaškių sporto atstovai iš Trakų, Vilniaus, Kauno, Alytaus, Marijampolės, Kaišiadorių, Elektrėnų, Kalvarijos, Kazlų Rūdos ir Mažeikių. Susirinko jauni, vyresni ir pagyvenę, vyrai ir moterys iš viso 52 turnyro dalyviai ir dar būrelis šiai sporto šakai neabejingų žiūrovų. Šiemet šeimininkams - Trakų rajonui turnyre atstovavo net 8 žaidėjai. Penktasis jubiliejinis Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos Trakų skyriaus organizuotas šaškių turnyras Sausio 13- osios aukoms pagerbti yra vienas iš populiariausių Laisvės gynėjų dienos 20-mečiui skirtų renginių.
Varžybų vyriausias teisėjas Kęstutis Blaževičius pasveikino visus susirinkusius į šį renginį ir pakvietė Sausio 13-osios aukas pagerbti tylos minute. Turnyre dalyviai turėjo sužaisti po 9 partijas, iekvienai iš jų buvo skirta po 10 minučių. Iki paskutinės partijos vyko atkakli kova. Ir tik jai pasibaigus paaiškėjo šio turnyro nugalėtojai ir prizininkai.
Uždarymo metu sveikinimo žodžius tarė ir prizus įteikė Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos Trakų skyriaus tarybos narė ir šaulė Nijolė Romaškienė ir skyriaus sekretorė Stasė Genytė.
Vaikų tarpe I vietą laimėjo Rokas Jasiulevičius iš Kalvarijos, antras – Nerijus Čivinskas iš Marijampolės, trečias – Rytis Domarkas iš Marijampolės. Moterų tarpe pirmą vietą laimėjo Gabrielė Jundaitė iš Marijampolės, antrą – Ramunė Žekevičienė iš Alytaus, trečią – Vaiva Gegužinskaitė iš Marijampolės. Pagrindiniame turnyre nugalėtoju tapo Lietuvos nacionalinis meistras ir Trakų kuopos šaulys Kęstutis Blaževičius, surinkęs 7,5 taško iš 9 galimų. Antras liko daugkartinis Lietuvos šaškių čempionas nacionalinis didmeistris Sigitas Smaidrys iš Vilniaus, surinkęs 7,5 taško iš 9 galimų. Trečias – Lukas Vengelis iš Vilniaus (7 taškai). Nugalėtojai ir prizininkai buvo apdovanoti taurėmis, medaliais, diplomais su Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos atributika. Atminimo medaliais buvo apdovanoti visi turnyre žaidę vaikai ir moterys. Atskiru prizu apdovanotas geriausiai pasirodęs Trakų rajono atstovas. Apdovanojimas įteiktas kandidatui į nacionalinius šaškių sporto meistrus Lionginui Narbutui iš Aukštadvario.
Kaip ir kasmet už didžiausią padarytą pažangą turnyre prizą įsteigė Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos Trakų skyriaus vicepirmininkas, Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos narys Audrius Skaistys. Malonu, kad šiemet apdovanojimas atiteko taip pat šauliui Vytautui Kavaliauskui iš Kazlų Rūdos, pakilusiam į 13 vietą iš 46 vietos pernai (33 pozicijom).
Pertraukėlių metu prie arbatos puodelių žmonės smagiai pabendravo, pasidalino įspūdžiais, pasidžiaugė savo ir draugų laimėjimais.
Džiaugiamės, kad ši graži iniciatyva, prasidėjusi prieš penkerius metus, tęsiasi ir kasmet surenka didelį, gražų būrį žmonių, norinčių pagerbti kovos už Lietuvos laisvę aukas ir prasmingai praleisti laiką su bendraminčiais.

Audrius Skaistys
LŠS Centro valdybos narys

Indrė Jankūnaitė
TS-LKD Trakų skyriaus narė

Gedimino pilies bokšte – tradicinė Lietuvos vėliavos dienos šventė

2010-12-30T16:11:00.002+02:00

1919 metų sausio 1 dieną pirmą kartą Lietuvos kariuomenės savanoriai Kazys Škirpa, Petras Gužas, Jonas Nistelis, Stasys Butkus, Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvilas, Mykolas Slyvauskas, Vincas Steponavičius Gedimino kalno pilies bokšte iškėlė Lietuvos vėliavą.
1997 metais Lietuvos Respublikos Seimas sausio 1-ąją paskelbė Lietuvos vėliavos diena. Nuo 2006-ųjų praėjusiųjų metų Gedimino kalno pilies bokšto vėliava įteikiama mokyklai, pasižymėjusiai patriotiniu moksleivių ugdymu.
2011 metų sausio 1 dieną tradiciškai bus pagerbta Lietuvos valstybės vėliava – 92-ųjų metinių proga Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai iškels naująją 2011 metų Gedimino kalno pilies bokšto vėliavą, o 2010 metų vėliava bus perduota Vilniaus Sausio 13-osios vidurinei mokyklai. Vėliavos iškėlimo ceremonija vyks 13.30–14.30 val., dalyvaus Seimo, Vyriausybės, miesto valdžios atstovai.
Rikiuotėje dalyvaus Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai, Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“, šauliai ir visuomeninių organizacijų atstovai.

Europos Komisijos vertinimu ryškus kontrastas tarp Vilniaus ir Linco - 2009-ųjų Europos kultūros sostinių

2010-12-28T14:33:00.001+02:00

Pasirodė ilgai lauktas 2009-ųjų metų Europos kultūros sostinių (Linco ir Vilniaus) renginių ex post vertinimas, su kuriuo išsamiai galima susipažinti šiuo internetiniu adresu
http://ec.europa.eu/culture/our-programmes-and-actions/doc/ecoc/ecoc_evaluation_2009.pdf
Tyrimą Komisijos užsakymu atliko bendrovei Ecotec Research and Consulting.

Tyrime išanalizuotos abi 2009-ųjų metų Europos kultūros sostinės, palygintos tarpusavyje ir su kitomis prieš tai buvusiomis analogiškomis sostinėmis.

Pateikiami svarbiausi demografiniai abiejų miestų duomenys: Lincas – trečias pagal dydį Austrijos pramoninis miestas, stiprus komercinis ir ekonominis centras, kuriame gyvena 190 000 gyventojų (271 000 su apylinkiniais miesteliais), kasdien į Lincą dirbti atvažiuoja apie 80 000 darbuotojų. Vilnius – Lietuvos sostinė, kurioje gyvena 550 000 vilniečių, didžiausias ir reikšmingiausiai Lietuvos miestas, kultūrinis ir administracinis centras.

Lincas planavo išleisti Europos kultūros sostinės (EKS) projektui 67 mln. eurų, o išleido 68,7 mln. eurų, Vilnius planavo 64,12 mln. eurų, o išleido 20,3 mln. eurų. Vien tik 2009 metais Lincas išleido 40,5 mln. eurų, o Vilnius 2009 metais – tik beveik 10 mln. eurų. Priminsiu, kad kiekvienas miestas iš Europos Sąjungos gavo po 1,5 mln. eurų. Kaip pagrindinė priežastis sumažėjusio Vilniaus EKS finansavimo nurodoma ekonominė krizė, tačiau Lincui tai nesutrukdė įgyvendinti savo įsipareigojimus su kaupu.

2009 metais per EKS renginius Lincas pritraukė beveik 3,5 mln. lankytojų (13 kartų daugiau nei Linco gyventojų, o Vilnius – tik 1,5 mln. lankytojų (beveik 3 kartus daugiau nei Vilniaus gyventojų). 2009 m. rgpjūčio mėn. atlikto tyrimo duomenimis 50% Linco gyventojų (95 000 asmenų), 30% Aukštutinės Austrijos (420 000) ir 7,5% Austrijos gyventojų (625 000) jau buvo aplankę Linco09 renginius.

Lincas turi tik 5 stambius kultūrinius objektus, palyginimui Vilnius – visas senamiestis įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą, 6 nacionalinio lygmens kultūros objektai, 20 teatrų, 24 muziejai, 20 dailės galerijų ir t.t.

Kur vis dėlto slypi EKS sėkmė arba nesėkmė?

Vilniaus – 2009 metų Europos kultūros sostinės nesėkmė buvo užprogramuota dėl projekto visumos ir pagrindinių sudedamųjų dalių finansavimo, valstybės bei savivaldos lygmenų įsitraukimo (įtraukties) į šio projekto įgyvendinimą disproporcijos, dėl prastos vadybos, politinio konsensuso stokos. Vadybiniu požiūriu neaiški vaidmenų ir atsakomybės pasidalinimo sistema privedė prie situacijos, kai visas projektas tapo kritikos taikiniu ir galiausiai – niekieno projektu.

Pati VšĮ „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ sudarymo, administravimo ir net teisinė forma pripažinta ydinga praktika Europos kultūros sostinių organizavimo istorijoje, siekiančioje jau 25 metus.

Tyrime pažymėta, kad nebuvo jokio ryšio tarp 2009 Vilniaus EKS renginių ir tais pačiais metais Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio renginių, nors paraiškoje, prašančioje suteikti Vilniui teisę būti EKS būtent 2009 metais tai buvo vienas iš pagrindinių argumentų.

Finansavimo šaltiniai yra labai svarbūs tokio tipo projektams įgyvendinti. Linco atveju pagrindinį finansavimo svorį tolygiai pasidalino miestas (29,1%), Aukštutinės Austrijos žemė (29,1%), ir federalinė vyriausybė (29,1%), Europos Sąjunga skyrė 2,1%, o iš rėmimo,verslo, bilietų pardavimo ir kitų šaltinių gauta apie 10% visų lėšų. Vilniaus atveju 80 % finansavimo turėjo būti gauta iš valstybės biudžeto, tik 17,7% iš Vilniaus savivaldybės ir 2,3% iš Europos Sąjungos. Dar įdomiau, kad dalis Vyriausybės skiriamų lėšų buvo numatyti kultūrinės paskirties infrastruktūros objektų remonto ir statybų finansavimui kartu su Europos regionų vystymo fondo lėšomis. Iš viso kultūrinės paskirties infrastruktūros objektams finansuoti numatyta net 70% visų EKS lėšų, o kultūrinei programai tik 19,3%, visos kitos lėšos (apie 10%) – EKS projekto rinkodarai ir administravimui. Palyginti - Lincas kultūrinei programai skyrė 61.7% visų EKS lėšų, EKS projekto rinkodarai ir administravimui – apie 37%, o investicijoms tik apie 1%!

Štai kur pagrindinis mūsų ir vakarietiško kultūros supratimo skirtumas – statybų kultūros prioritetas Lietuvoje prieš atlikėjų, kūrėjų ir visuomenės įtraukimo į kultūrinius projektus kultūros prioritetą Austrijoje. Menas kultūrai skirtas lėšas „sukišti į betoną“ sėkmingai gyvuoja Lietuvoje jau 20 metų. Ar kada pajėgsime atsispirti „betoninio meno“ traukai ir tvarkingai sudėliosime lietuviškosios, o norėtųsi sakyti - europietiškosios kultūros prioritetus, - parodys jau netolima ateitis.
Blogiausia, kad dėl tokio prioritetų sudėliojimo ir vėlesnio jų įgyvendinimo nukenčia Lietuvos autoritetas, prarandamas Europos Sąjungos patikimos partnerės ir sugebančios gerai organizuoti europinius projektus valstybės vardas, o kartu ir geros rekomendacijos būsimiems panašaus pobūdžio projektams.

Iš sovietinių laikų paveldėtas kultūros įgyvendinimo modelis ir jos institucinis pobūdis Lietuvoje iš esmės nebuvo pakeistas, todėl šiemet Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva Seime priimtas nutarimas patvirtinantis Lietuvos kultūros politikos kaitos gaires. Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavesta parengti ir patvirtinti šių gairių įgyvendinimo priemonių planą iki š. m. gruodžio 1 d. Kol kas toks planas nepatvirtintas. Tikėkimės, kad tiek Lietuvos kultūros politikos kaitos gairės, tiek pagal jas parengtas konkrečių priemonių įgyvendinimo planas bus kultūringų visuomeninių santykių pagrindas, turėsiantis ilgalaikių padarinių mūsų visų politinės bendruomenės kultūrai ir jos suvokimui.

Linkėdamas Lietuvai išmokti geros ir blogos patirties pamokas vis dėlto viliuosi, kad mūsų valstybė kada nors dar gaus galimybę organizuoti EKS projektą, bet jau kitame mieste.

Kurkime ateities Vilnių kartu!

2010-12-23T11:14:00.002+02:00

Mielieji,

Šventų Kalėdų ir Naujųjų 2011 metų išvakarėse startavo internetinis puslapis www.vilnius2015.lt
Jūsų visų teismui pateikiama Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų vizija apie tai, kokia Lietuvos sostinė turėtų būti 2015 metais.
Kviečiame visus, kuriems priimtina ši vizija, prisidėti prie jos įgyvendinimo.
Tik bendras ir sutelktas darbas vizijas gali paversti realybe!
Linkėdamas mums visiems naujaisiais 2011 metais įsijausti ne vien į savo ateities, bet ir visų vilniečių ateities kūrėjo vaidmenį, sveikinu su Šv. Kalėdomis!

Jūsų

Audrius Skaistys

Mes ir toliau bendradarbiaujame su Ukraina

2010-12-09T18:18:00.003+02:00

Ukrainoje pasikeitus politinei vadovybei – Prezidento rinkimuose 2010 m. šalies vadovu išrinkus Viktorą Janukovičių (Viktor Yanukovych) į praeitį nuėjo 2005 m. Oranžinės revoliucijos pagimdyti lyderiai: Viktoras Juščenka (Viktor Yushchenko) ir Julija Tymošenka (Yulia Tymoshenko), rodosi ir visa šalies užsienio politikos kryptis pakeitė savo vektorių. Tačiau, Ukrainos užsienio politikos kryptį šiuo metu vis dar aktyviai formuoja du galios centrai: Rusijos dujų kaina ir Vakarų demokratijos. Kol kas neaišku, koks Ukrainos suvereno teises turintis subjektas ryšis pasirinkti vieną iš jų, ar laviruos, kaip dabar tai ir daro V.Janukovičius viešai deklaruodamas gerėjančius santykius su Rusija (mainais į pigesnę dujų kainą), bet slapčia nuo Maskvos nebloginantis jau susiformavusią Ukrainos-Vakarų partnerystę. Tą akivaizdžiai demonstruoja pakankamai aktyvi LATA partnerių Ukrainoje veikla. Visiškai neseniai Lietuvoje lankėsi Aleksandras Zakaria (Alexander Zacharia), kuris yra NATO informacinio centro Odesoje (Ukraina) vadovas, su juo susitikę LATA atstovai Audrius Skaistys ir Mantas Mickevičius, taip pat ir NVO „Už pilietinę visuomenę“ pirmininkas Žilvinas Leleiva aptarė būsimo bendradarbiavimo gaires.

Dar svarbesnis su Aljanso politika Ukrainoje susijęs renginys - NATO Rudens Akademija 2010-11-30/12-02 NATO vyko Donecko mieste, kuris laikomas dabartinio šalies prezidento V.Janukovičiaus citadele. Jame mūsų partnerių – Donecko valstybinio universiteto Tarptautinio saugumo centro – kvietimu dalyvavo LATA garbės nariai Šarūnas Ratkus ir Audrius Skaistys. Nors NATO Rudens akademija yra tarptautinis renginys, tačiau šio renginio paskirtis - supažindinti Ukrainos akademinį jaunimą su NATO naująja Strategine koncepcija ir sprendimų priėmimo Aljanse principais ir procedūromis. Renginyje dalyvavo apie 60 tarptautinių santykių, politikos mokslų 3-5 kursų studentai. Jį Donecko „Atlas“ viešbučio konferencijų salėje sveikinimu pradėjo Mišelis Diurė (Michael Duray) NATO viešosios diplomatijos padalinio vadovas, Klausas Zilikensas (Klaus Zilikens) – Vokietijos Federacinės Respublikos konsulas Donecke ir Aleksandras Krapivinas (Aleksandr Krapivin) – Donecko universiteto Tarptautinio saugumo centro direktorius. Po įžanginių svečių ir renginio organizatorių žodžių pranešimus skaitė Mišelis Diurė, Viktoras Kočiukovas (Viktor Kočukov) – Rusijos ambasados Ukrainoje vyresnysis reikalų valdytojas, Anatolijus Solovėjus (Anatolij Solovėj) – Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas. Vėliau sekė kavos pertraukėlė, kurios metu konferencijos svečiai, tarp jų ir Audrius Skaistys (LR Seimo, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto eurointegracinis patarėjas) davė interviu Ukrainos nacionalinei televizijai. LATA garbės narys A.Skaistys ir pradėjo popertraukinę sesiją, paskaitė pranešimą anglų kalba tema - „Nauja NATO Strateginė koncepcija: perspektyvos Centrinei ir Rytų Europai“. Po jo pranešimus skaitė Vladimiras Horbačius (Volodymyr Horbach) – Euroatlantinio bendradarbiavimo instituto Kijeve vyresnysis analitikas. Po šių pirmosios dienos pranešimų sekė diskusija, sprendžiant iš jos aktyvumo, konferencijos dalyviams anglų kalba nebuvo kliūtis įsisavinti A.Skaisčio pranešimo turinį.

Antrąją dieną NATO Rudens akademija persikėlė į apskrities Vykdomojo komiteto salę, kur pranešimus skaitė, bei diskutavo Michailas Nedzveckis (Mikhail Niadzvetski) – Baltarusijos YATA atstovas, Jurijus Temirovas ( Yuriy Temirov) – Donecko nacionalinis universitetas, Šarūnas Ratkus – LATA atstovas, Michailas Borisovas (Mikhail Borisov) – Odesos nacionalinis universitetas, Aleksandras Davletovas (Oleksandr Davletov) – Zaporožės nacionalinis universitetas, Valerijus Kravčenka (Valeriy Kravchenko) Tarptautinio saugumo centras Donecke, Igoris Baryginas (Igor Barygin) St. Peterburgo universitetas, Igoris Todorovas (Ihor Todorov) Donecko nacionalinis universitetas.

Trečiąją dieną buvo NATO Tarybos darbo ir NATO komitetų simuliacija kurią vedė Zbignevas Čierpinskis (Zbigniew Cierpinski) Vroclovo universitetas (Lenkija) bei Sergėjus Štukarinas (Sergiy Shtukarin) Politikos mokslų centras Donecke.

Renginį užbaigė sveikinimo kalba Antoninas Murgašas (Antonin Murgash) Čekijos Respublikos Generalinis konsulas Donecke ir Aleksandras Krapivinas, kurie įteikė renginio dalyviams sertifikatus.

Po renginio buvo aptarti kitų metų LATA ir Donecko valstybinio universiteto Tarptautinio saugumo centro bendradarbiavimo planai.

Audrius Skaistys, Šarūnas Ratkus

Sveikinu su Lietuvos kariuomenės diena!

2010-11-23T09:49:00.002+02:00

Mieli draugužiai,

Ir vėl lapkričio 23-čioji, kai 1918 metais prof. A.Valdemaras - tuometinis Lietuvos Ministras Pirmininkas pasirašė įsakymą kurti Lietuvos karines pajėgas.
Dėsninga, kad būtent šią dieną prasideda Šaulio horoskopinis mėnuo, juk kariai ir šauliai yra Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės gynėjai.
Sveikinu mus visus su šia diena!

Angelai sargai - skamba išdidžiai!

2010-10-01T22:55:00.003+03:00

Sveikinu visus policijos pareigūnus artėjančios profesinės šventės Angelų sargų dienos ir Lietuvos policijos atkūrimo 20-mečio proga!
Būti angelu sargu - ne tik kilnu ir garbinga, bet ir pavojinga bei atsakinga! Todėl ypač svarbus kiekvieno pareigūno susivokimas ir atsakomybė už jų vykdomos misijos sėkmę.
Sėkmingam darbui būtinas visuomenės palaikymas ir pasitikėjimas, todėl neišvengiamas policijos ir visuomenės ryšio stiprinimas, policijos rėmėjų gretų gausinimas ir ne valdiškas, o atjautos pilnas žmogaus problemos sprendimas.
Per dvidešimt nepriklausomybės metų pavyko atkurti į vakarietiškus standartus orientuotą profesionalią policiją, ji turi ir toliau eiti šiuo demokratinę valstybės prigimtį stiprinančiu keliu.
Esu dėkingas už ištvermę ir sąžiningai atliekamas pareigas!
Jūsų buvęs kolega, o dabar - policijos rėmėjas,
Audrius Skaistys

Kandidatas į Vilniaus miesto tarybą

2010-09-20T20:37:00.003+03:00

Su rugsėjo pirmąja!

2010-09-01T13:09:00.002+03:00

Sveiki sulaukę rudens ir jį įsileidę pro žinių vartus!
Visi šiame gyvenime esame vieni kitų mokytojais ir tuo pačiu mokiniais. Linkiu šviesios dienos visomis prasmėmis!

Patriotiškiausios mokyklos Lietuvoje yra Kaune ir Vilniuje

2010-08-08T20:53:00.001+03:00

Patriotiškiausių Lietuvos gimnazijų ir vidurinių mokyklų dešimtuke po tris Kauno ir Vilniaus gimnazijas, po vieną Panevėžio, Mažeikių, Šiaulių ir Klaipėdos gimnaziją.
Nepatriotiškiausių vidurinį išsilavinimą teikiančių ugdymo įstaigų dešimtuke „puikuojasi“ mokyklos iš Pietryčių Lietuvos, Klaipėdos ir Kauno.
Nagrinėjant š. m. rugpjūčio 2 d. savaitraščio „Veidas“ pateiktą 2010 metų gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingą ir kitą dieną „Delfi.lt“ portale pasirodžiusią informaciją apie šių metų (pagal 2009 metų rezultatus) pažangiausias vidurinį išsilavinimą suteikiančias ugdymo įstaigas, kurių „elitiškumas“ nustatomas tų mokyklų absolventų per valstybinius brandos egzaminus gautų „šimtukų“ skaičiumi, kilo mintis nustatyti Lietuvos patriotiškiausią gimnaziją arba vidurinę mokyklą. Pagal vidurinio mokslo egzaminų tvarką brandos atestatui gauti Lietuvoje užtenka išlaikyti 3 egzaminus, tačiau daugelis abiturientų renkasi 4, iš kurių kiekvienas gali būti įvertintas 100 balų, o tai reiškia, kad maksimaliai galima surinkti 400 balų. Tą šiemet ir padarė aštuoni abiturientai, dar 31 abiturientas po 100 balų pelnė iš trijų egzaminų, o iš viso šimto balų įvertinimus Lietuvoje gavo 864 abiturientai (pernai – 709).
Pats „brandos egzamino“ terminas suponuoja tai, kad tikrinamos ne tik abituriento žinios, bet ir jo asmenybės branda. Tai reikštų, kad svarbūs šie asmenybės brandą sudarantys veiksniai: pilietinė branda, patriotiškumas, gebėjimas suvokti ir analizuoti visuomeninius reiškinius ir daryti atitinkamas išvadas.
Idėja nustatyti patriotiškiausią mokyklą Lietuvoje buvo pateikta š. m. rugpjūčio 4 dieną vykusiame Lietuvos Sąjūdžio tarybos posėdyje. Taryba bendru sutarimu pritarė šiam sumanymui ir pavedė idėjos autoriui – tarybos nariui Audriui Skaisčiui – parengti Lietuvos patriotiškiausios mokyklos nustatymo metodiką ir preliminarų 2010 m. vidurinių mokyklų ir gimnazijų reitingą. Jau to paties mėnesio 26 dieną Lietuvos Sąjūdžio taryba patvirtino sudarytą patriotiškiausių Lietuvos mokyklų dešimtuką.
Nustatant patriotiškiausią Lietuvos mokyklą pagrindu buvo pasirinktas abiturientų iš 16 elitiškiausių Lietuvos mokyklų, išugdžiusių daugiausiai „šimtukininkų“, nusiteikimas studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, o ne užsienio universitetuose. Atsižvelgta į tai, kad mūsų gabiausi abiturientai pagal priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas tvarką gautų visiškai finansuojamą vietą bet kuriame Lietuvos universitete ir kad taip būtų parodytas jų pasiryžimas tapti tos srities specialistu, kuris pagal Vyriausybės nustatytą poreikį yra reikalingiausias Lietuvai (todėl gaunantis valstybės finansuojamą studijų vietą). Šiemet su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis studijų sutartis pasirašė 30,4 tūkst. pirmakursių, iš jų 17,8 tūkst. – beveik dviejų trečdalių įstojusiųjų – studijas finansuos valstybė (valstybės lėšomis studijuos 9,4 tūkst. universitetų ir 8,4 tūkst. kolegijų būsimųjų bakalauro studentų).
Įvertindami tai, kad vidurinių mokyklų ir gimnazijų, kurios yra reitingų viršūnėse, absolventai potencialiai, o pagal geriausiai įvertintus brandos egzaminų rezultatus ir realiai gali tapti bet kurios Lietuvos aukštosios mokyklos siūlomos studijų programos pagal jo pirmą pasirinkimą (pageidavimą) studentu, tai jo pasirinkimas studijuoti Lietuvoje ar užsienyje yra lemiantis. Šiuo atžvilgiu nevertinamas kiekvieno atskirai absolvento patriotiškumo jausmas ar šio jausmo dydis, nes nebūtų įmanoma to pamatuoti, be to, ir nustatyti suminį patriotiškumo dydį. Taigi, nustatant patriotiškiausią Lietuvos vidurinę mokyklą ar gimnaziją, buvo svarbus stipriausiose pagal parengiamų absolventų lygį Lietuvos mokyklose konkrečių metų absolventų laidos nusiteikimas likti studijuoti Lietuvoje, susiejant savo norimą įgyti profesiją su tam tikros srities specialistų valstybiniu poreikiu. Žinoma, kad abiturientų pasirinkimas priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, jų baigiamų vidurinio lavinimo įstaigų ryšių su Lietuvos arba užsienio aukštosiomis mokyklomis, juos mokančių ir auklėjančių asmenų patriotiškumo, šeimos tradicijų, geografinio ir (ar) demografinio veiksnio, puoselėjamų vertybių ir panašiai. Manytina, kad pateikiamas patriotiškiausių Lietuvos mokyklų reitingas dėl objektyvių duomenų trūkumo (tyrimo metu negauti duomenys apie išvykusius studijuoti į užsienį iš elitiniame šešioliktuke esančių Kauno Jono Jablonskio, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijų ir Panevėžio 5 vidurinės mokyklos) negali pretenduoti į absoliučią tiesą arba tikslumą, tačiau jis be abejonės išryškins tam tikras tendencijas, o gal net ir priartins mus prie to tikslo, kurio siekiama šiuo reitingo sukūrimu.
Patriotiškiausios Lietuvos gimnazijos ir vidurinės mokyklos:
1. VšĮ VDU Kauno „Rasos“ gimnazija (už tai, kad iš 2009 m. baigusių 230 absolventų nė vienas (0) nepasirinko studijų užsienyje, o 103 (44,8 proc.) pirmuoju pasirinkimu įstojo į Lietuvos universitetus);
2. Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija (206/ 13 (6,31 proc.)/ 107 (51,94 proc.);
3. Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija (203/ 15 (7,38 proc.)/ 97 (47,78 proc.);
4. Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija (198/ 15 (7,57 proc.)/ 87 (43,93 proc.);
5. Vilniaus Gabijos gimnazija (159/ 8 (5,03 proc.)/ 57 (35,84 proc.);
6. Mažeikių Gabijos gimnazija (131/ 7 (5,34 proc./ 48 (36,64 proc.);
7. Vilniaus Žirmūnų gimnazija (199/ 17 (8,54 proc.)/ 88 (44,22 proc.);
8. Kauno „Santaros“ gimnazija (213/ 19 (8,92 proc.)/ 84 (39,43 proc.);
9. Kauno jėzuitų gimnazija (81/ 10 (12,34 proc.)/ 49 (60,49 proc.);
10. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija (235/ 30 (12,76 proc.)/ 88 (37,44 proc.).

Tokiu pačiu būdu kilo noras išsiaiškinti, kurios Lietuvos mokyklos, teikiančios vidurinį išsilavinimą, yra mažiausiai patriotiškos. Dėl to, kad 199 iš 499 mokyklų nepateikė savo duomenų apie įstojusius į užsienio aukštąsias mokyklas absolventus, nepretenduojame į absoliučią tiesą, bet tam tikros geografinės-demografinės tendencijos yra akivaizdžios.
Lyginami pateikti duomenys įstojusių pagal pirmą pasirinkimą į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir įstojusių į užsienio aukštąsias mokyklas skaičiai.
Mažiausiai patriotiškos Lietuvos mokyklos, teikiančios vidurinį išsilavinimą:
1. Vilniaus Pranciškaus Skorinos vidurinė mokykla (100 proc. įstojo į užsienio universitetus);
2. Visagino Sedulinos vidurinė mokykla (88,88 proc.);
3. Lentvario H. Senkavičiaus vidurinė mokykla (71,42 proc.);
4. Visagino „Gerosios vilties“ vidurinė mokykla (71,05 proc.);
5. Vilniaus r. Kalvelių S. Moniuškos vidurinė mokykla (66,66 proc.);
6. Klaipėdos „Aitvaro“ gimnazija (60,25 proc.);
7. Vilniaus Naujamiesčio vidurinė mokykla (55,55 proc.);
8. VšĮ Kauno J.Urbšio katalikiška vidurinė mokykla (54,83 proc.);
9. Vilniaus Šalomo Aleichemo vidurinė mokykla (50 proc.);
10. Kauno Rokų vidurinė mokykla (50 proc.);
11. Vilniaus licėjus (42,15 proc.).
Liūdnoka, kad iš „elitinio ketverto“: Kauno technologijos universiteto gimnazija, Vilniaus jėzuitų gimnazija, Kauno jėzuitų gimnazija ir Vilniaus licėjus, tik viena mokykla – Kauno jėzuitų gimnazija pateko į patriotiškiausių Lietuvos gimnazijų ir vidurinių mokyklų dešimtuką, o Vilniaus licėjus tik per plauką (11 vieta) nepateko į mažiausiai patriotiškų mokyklų dešimtuką.
Norėčiau tik priminti, kad Lietuvoje vis dar veikia Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 1 dalies 7 skyriaus 4 skirsnio 4 dalies nuostata: "patriotizmo ugdymas yra ir mokyklos privalomosios lavinimo programos sudėtinė dalis". Tačiau niekas neatsakingas už šios nuostatos įgyvendinimo veiksmingumą.

Žalgiris ir Kaunas

2010-07-15T21:17:00.002+03:00

Gerai žinomas Jano Stykos paveikslas „Vytauto priesaika“, kur būsimasis Žalgirio didvyris Vytautas Didysis 1362 metais prisiekia atkeršyti kryžiuočiams už Kauno pilies sugriovimą (sudeginimą). Šią priesaiką Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas įvykdo 1410 metais Žalgirio mūšio lauke. Praėjus, sakyčiau, visai epochai - keturiasdešimt aštuoneriems metams - gausiems įvairiausių įvykių, duotoji priesaika nebuvo pamiršta. Tai liudija Gediminaičių dinastijos tęsėjų išskirtinę duoto žodžio laikymosi tradiciją, kai LDK Gediminas 1323 metais iškilmingai visam kriščioniškajam pasauliui pareiškė - „pirmiau geležis pasikeis į vašką ir vanduo pavirs plienu, negu mes atšauksime mūsų ištartą žodį“.

Neveltui mes gerbiame ir Lietuvos laisvės kovotojus – partizanus likusius ištikimais savo duotai priesaikai. Neseniai Kaunas (2008 metais) šventė savivaldos, kurią 1408 metais suteikė miestui Vytautas Didysis, 600 metų sukaktį. Šiandieninis Kauno miesto vadovas Andrius Kupčinskas pirmasis iš dabartinės Lietuvos Respublikos laikotarpio Kauno savivaldybės vadovų ištarė kol kas neprivalomą, bet stiprią moralinę ir simbolinę reikšmę turinčią priesaiką: „prisiekiu savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, garbingai vykdyti savo pareigas, ginti visų asmenų teisėtus interesus ir būti visiems vienodai teisingas. Tepadeda man Dievas.“ Žinoma, ši priesaika yra skirtinga nuo Vytauto Didžiojo ištartosios 1362 metais, tačiau jas abi vienija priesaiką davusiųjų nusiteikimas garbingai įvykdyti jas. Vytautui Didžiajam, kaip minėjau, tai pavyko nors ir po 48 metų, linkėčiau ir Kauno merui A.Kupčinskui likti ištikimam duotąjai priesaikai bei vykdyti ją einant Kauno miesto vadovo pareigas.

Šiandien, minėdamas Žalgirio pergalės 600 metų sukaktį Kauno m. meras ir miestiečiai bei Kauno svečiai pagerbė Vytauto Didžiojo atminimą. A.Kupčinskas prie Vytauto paminklo įleido plieno kapsulę su žemėmis, kurios buvo parsivežtos šiais metais iš Žalgirio mūšio vietos, kur buvo pralieta ir lietuvių kraujo. Miesto vadovas taip pat kartu su Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro direktoriumi Valdu Kubiliumi atidengė informacinę lentą, skirtą turistams. Lentoje pateikiama informacija apie Vytautą Didįjį, Žalgirio mūšį lietuvių ir anglų kalbomis.

Švęsdami pergalės Žalgirio mūšyje 600 metų jubiliejinę sukaktį, būkime mūsų garbingų protėvių verti palikuonys – tęsėkime duotas priesaikas, laikykimės duoto žodžio, nepaisant kiek laiko tai užtruktų ir kiek pastangų, o gal net ir asmeninio pasiaukojimo tam prireiktų.

2010-07-02T12:49:00.003+03:00

Mielieji,

nuoširdžiai sveikiname svarbių ir didžių švenčių - liepos 6-tosios Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos, pergalių Durbės (liepos 13 d.) ir Žalgirio mūšiuose (liepos 15 d.) išvakarėse!

Prieš 757 metus tuometinis faktinis valstybės valdovas Mindaugas įteisino savo statusą ne tik Lietuvoje ar aplinkinėse valstybėse, bet ir visos krikščioniškosios Europos buvo pripažintas karaliumi. 1253 metais Mindaugo valdoma Lietuvos karalystė įstojo į krikščioniškųjų Europos valstybių gretas, savotišką Europos Sąjungą. Jo suvienytos Lietuvos jėgą prieš 750 metų pajuto kalavijuočiai Durbės mūšyje. Mindaugo žygdarbius tęsė nekarūnuotasis Lietuvos ir daugelio rusų žemių karalius Vytautas Didysis, kurio mūšio lauko taktiniai sprendimai ir narsa atvedė mūsų protėvius į šlovingą Žalgirio pergalę prieš 600 metų. Tai buvo suvienytos valstybės šlovingasis laikotarpis.

Įkvėpti Karaliaus Mindaugo ir kitų iškilių tautos valdovų įžvalgių darbų vieningai kurkime klestinčią Lietuvą.

Audrius, Gintarė ir Henrieta Skaisčiai

Joninės Lietuvoje prieš 91, 69 metus ir dabar

2010-06-28T14:45:00.004+03:00

Šių metų birželio 27-oji praėjo ramiai, gal todėl, kad tai paskutinė ilgojo (Joninių) savaitgalio diena, o gal dėl to, kad Lietuva gyvena pakankamai ramioje ES ir NATO aplinkoje.

Pravartu būtų prisiminti, kas Lietuvoje vyko prieš 91 ir 69 metus ir pajausti skirtumą, tarp tų neramių Lietuvai laikų ir šių dienų ramybės.

1919 metų vasarą įsibėgėjo nepriklausomybės kovos, kilo gyvybiškas poreikis valstybės ir kiekvieno jos gyventojo saugumo užtikrinimui, tada ir įsikūrė Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS).

1941 metų birželio 23 dieną Lietuvos Laikinosios Vyriausybės buvo paskelbtas “Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas”, išreiškęs nepalaužiamą tautos ryžtą atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, prasidėjo sukilimas prieš sovietinius okupantus. Šauliai (tarp jų ir mano senelis Povilas Skaistis) buvo šio sukilimo varomoji jėga. Amžina garbė tuomet gynusiems Lietuvą nuo okupantų ir šalia 1831 ir 1863 metų sukilimų prieš Carinę Rusiją savo krauju įrašiusiems dar vieno sukilimo - 1941 metų prieš Sovietų Sąjungą - datą. Malonu, kad šiemet būtent šią birželio 23 dieną mano žmona Gintarė Skaistė davė šaulio priesaiką ir tapo šios garbingos organizacijos nare.

Tačiau sugrįžkime prie LŠS ištakų. Svarbų vaidmenį LŠS įsikūrimui suvaidino Spaudos biuro prie Ministrų kabineto susirinkimai 1919 m. birželio 20-21 ir 22-23 dienomis. Juose dalyvavo M.Šalčius, A.Vienuolis-Žukauskas, F.Kirša, A.Klimas. Antrajame susirinkime nutarta sušaukti trečiąjį didesnį susirinkimą - 1919 m. birželio 27 d., turint tikslą įkurti ginkluotą visuomeninę organizaciją. Šią dieną įkurta draugija gavo šaulių vardą ir ji įterpiama į Lietuvos sporto sąjungą kaip „Šaulių skyrius“, paskirtas to „Šaulių skyriaus“ susirinkimo laikas – 1919 m. liepos 2 d. 5 val. vakaro ir vieta – Vytauto kalnas. Į numatytą susirinkimą atėjo 10 vyrų. Antrą susirinkimą nuspręsta daryti ten pat liepos 8 d., į šį susirinkimą atvyko jau apie 40 vyrų, tarp jų ir Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėju ir ideologu laikomas V. Pūtvis-Pūtvinskis. Taip susikūrė LŠS ir jos oficiali susikūrimo diena laikoma 1919 m. birželio 27 diena.

Krašto apsaugos ministerija 1919 m. rugsėjo mėn. 15 d. patvirtina Šaulių Sąjungos įstatus, priimtus visuotinio LŠS kauno skyriaus susirinkime 1919 m. rugsėjo mėn. 5 d., ir taip sukarina šią sportinę – pilietinę organizaciją. 1919 m. gruodį LŠS buvo jau 805 nariai - 16 skyrių (39 būriai).

Šiuo metu LŠS yra apie 10 000 narių.

Audrius SKAISTYS

LŠS Centro valdybos narys (1997-2001, 2006-iki dabar)

Lenkai Lietuvoje – privilegijuotoji tautinė mažuma

2010-05-04T16:20:00.002+03:00

Lenkai Lietuvoje – privilegijuotoji tautinė mažuma
analitinis požiūris dėl lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje. Lenkų tautines mažumas atstovaujančias organizacijas labiausiai jaudina trys sritys: švietimas, viešieji užrašai ir vardų ir pavardžių rašymas lenkų tautinės mažumos kalba. Šiame savo straipsnyje pateikdamas oficialią statistiką ir apklausų duomenis pabandysiu išsklaidyti mitą apie lenkų tautinės mažumos sudėtingą padėtį Lietuvoje.
Gyventojų surašymo duomenimis (2001 m.), Lietuvoje gyveno 234 989 lenkų, t.y. 6,74 proc. šalies gyventojų. Šiuo metu lenkų tautinė mažuma Lietuvoje yra gausiausia (rusai sudaro 6,31 proc., baltarusiai – 1,23 proc., ukrainiečiai – 0,65 proc.). Sostinėje, Vilniuje, gyvena apie 100 tūkst. lenkų (18,9 proc. miesto gyventojų), Vilniaus raj. - 54 322 (61,32 proc. gyventojų), Šalčininkų raj. – 31 223 (79,5 proc.), Trakų raj. – 12 403 (33,18 proc.), Švenčionių raj. – 9 089 (27,43 proc.) ir Širvintų raj.– 2019 (10 proc.). Apie 85 proc. Lietuvos lenkų laiko lenkų kalbą savo gimtąja kalba.
Dėl tautinių (etninių) mažumų padėties Europoje pastaruoju metų buvo atlikti net du patikimi tyrimai: Europos Komisijos užsakymu Eurobarometras 2009 m. gegužės-birželio mėn. atliko ES šalyse apklausą „Diskriminacija ES 2009 metais“ (taip pat ir etniniu pagrindu), kurios rezultatus paskelbė 2009 m. lapkritį, ir Pew Global Attitudes Project (JAV tyrimų centro) 2009 m. lapkričio mėn. 2 d. paskelbtas nuomonių tyrimas „Europos pulsas 2009: du dešimtmečiai po Berlyno sienos griūties – Komunizmo pabaigos džiaugsmas dabar su didesniu atsargumu“. Eurobarometro specialiajame tyrime Nr. 317 teigiama, kad Lietuvoje jau dvejus metus iš eilės diskriminacijos etniniu pagrindu suvokimas mažiausias tarp visų 27 Europos Sąjungos valstybių: 2008 m. – 23 proc. ir 2009 m. – 26 proc., o pagal tai, kas asmeniškai matė diskriminacijos etniniu pagrindu atvejį per paskutinius 12 mėnesių, Lietuva ir Lenkija dalijasi paskutinę vietą ES su 4 procentais atsakiusiųjų teigiamai į šį klausimą. Pew Global Attitudes Project duomenimis per pastaruosius 18 metų Lietuvoje požiūris į lenkus pagerėjo net 9 procentais (nuo 30 proc. nepalankiai žiūrinčių 1991 metais iki 21 proc. – 2009 metais). Tuo tarpu Lenkijoje požiūris į lietuvius nepakito – 1991 m. ir 2009 m. nepalankiai žiūrėjo 18 proc. Dar labiau sumažinti Lietuvos piliečių skaičių nepalankiai žiūrinčių į lenkus yra sudėtinga dėl lenkų tautinei mažumai Lietuvoje priklausančių asmenų elgsenos ir pozicijos tam tikrais klausimais, ypatingai dėl Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių tarybų priimamų sprendimų atvirai diskriminuojančių tuose rajonuose tautinę mažumą sudarančius lietuvius.
Lenkų tautinės mažumos padėtį Lietuvoje lemia politinių ir pilietinių teisių įgyvendinimas, o tai atspindi jų kiekis renkamose valdžios institucijose. 2009 metais rinkimuose į Europos parlamentą didžiausias skaičius kitos valstybės nei Lietuvos piliečių, rinkusių europarlamentarus iš Lietuvos, buvo Lenkijos Respublikos piliečiai (91). Iš 12 Lietuvoje išrinktų Europos Parlamento narių 2 priklauso tautinėms mažumoms: Valdemaras Tomaševskis (lenkas) ir Viktoras Uspaskichas (rusas). Lietuvos Respublikos Seime lenkų tautinė mažuma yra atstovaujama 3 Seimo narių, savivaldybėse - 53 savivaldybių tarybų narių Vilniaus miesto ir šio krašto savivaldybėse. Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose lenkų tautinei mažumai priklausantys savivaldybių tarybų nariai vadovauja šioms savivaldybėms vienpartiniu principu, o Trakų raj. savivaldybėje yra valdančiojoje koalicijoje.
Lenkų tautinės mažumos atstovai turi galimybę žiūrėti visas iš Lenkijos transliuojamas televizijos programas bei girdėti radijo programas, tarp jų ir „TV Polonija“, ir valstybinį Lenkijos radiją. Vilniuje įsikūręs komercinis radijas lenkų kalba „Znad Wilii“ šiemet iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo gavo 40 tūkt. Lt paramą. Lenkų kalba Lietuvoje leidžiama apie 20 periodinės spaudos leidinių (daugiau kaip 15 laikraščių ir 3 žurnalai).
Tautinių mažumų (tarp jų lenkų) vardų ir pavardžių klausimas dar visai neseniai buvo sprendžiamas įstatymo leidėjo. Seimas nepritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui. Nuspręsta taikyti Latvijos esamą teisinį reguliavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos žmogaus teisių teismas, įvertinęs latvišką vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose reglamentuojantį įstatymą, pripažino, kad jis nepažeidžia žmogaus teisių į jo vardą ir pavardę. Šią problemą iš dalies yra išsprendęs pats Lenkijos Respublikos Seimas priėmęs Lenko kortos įstatymą, pagal kurį Lietuvos lenkai gali per Lenkijos Respublikos konsulines įstaigas išsiimti lenko kortą – dokumentą su jame lenkiškos abėcėlės raidėmis įrašytu vardu ir pavarde. Toks dokumentas oficialiai pripažįstamas Lenkijoje.
Kad lenkų tautinė mažuma nediskriminuojama švietimo srityje, vaizdžiai byloja faktai, kad Lietuvoje 1 mokykla vidutiniškai tenka 2000 lenkų ir 2623 lietuviams. Vienoje lenkiškoje mokykloje vidutiniškai mokosi 250 mokinių, o lietuviškose ir rusiškose – vidutiniškai 426 mokiniai. Lenkai – vienintelė tautinė mažuma Lietuvoje, kurios atstovai gali gimtąja kalba mokytis ir įgyti išsilavinimą nuo ikimokyklinių įstaigų (lopšeliai-darželiai) iki aukštosios mokyklos (Balstogės universiteto filialas ir kt.).
Lietuvių tauta, atsižvelgdama į savo istorinę patirtį, uždraudė viešųjų užrašų vartojimą ne lietuvių kalba referendumu patvirtindama Lietuvos Respublikos Konstituciją (14 straipsnis teigia, kad „valstybinė kalba - lietuvių kalba“ ir per savo išrinktus atstovus priimdama Valstybinės kalbos įstatymą (17 straipsnio 1 dalis teigia „Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba“).
Tautinėms mažumoms nuolatinį dėmesį rodo Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Paminėtina keletas jos pastarųjų veiksmų šiais klausimais. Nuo 2010 m. sausio 1 d. tautinių mažumų koordinavimo klausimą perėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Tautinių mažumų skyrius. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministerija turi ,,dalyvauti formuojant ir įgyvendinant valstybės tautinių santykių darnumo politiką, laiduojančią Lietuvos Respublikos gyventojų, priklausančių tautinėms mažumoms, ir Rytų Lietuvos lietuvių teisėtų interesų ir poreikių tenkinimą, tautinio tapatumo saugojimą, taip pat sudarančią sąlygas jiems visapusiškai dalyvauti šalies visuomeniniame, politiniame ir kultūriniame gyvenime, ugdyti jų pilietiškumą, toleranciją, nepakantumą tautinės nesantaikos kurstymui“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu Kultūros ministerijai pavesta parengti teisės aktus, kurių pagrindu bus suformuota darbo grupė Tautinių mažumų įstatymo projekto numatomo teisinio reguliavimo koncepcijai parengti. Vykdydama pavestas funkcijas, Kultūros ministerija rengia teisės aktų projektus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Konstitucinio teismo nutarimais ir sprendimais, kitais teisės aktais. Tautinių mažumų įstatymo projekto numatomo teisinio reguliavimo koncepcijos aptarimas ir svarstymas Kultūros ministerijoje vyks iki 2010 m. rugpjūčio 1 d.Kad būtų tinkamai reglamentuotos tautinių mažumų teisės ir pareigos, tautinių mažumų kalbos vartojimas Lietuva pasirengusi dar kartą išgirsti visų suinteresuotų asmenų ir institucijų nuomones ir įvertinti savo ir kitų ES valstybių patirtį šiais klausimais. Tikimės, kad šis Lietuvos Respublikos rodomas dėmesys šalies tautinėms mažumoms duos laukiamų rezultatų – tautinės mažumos jausis visateisėmis Lietuvos valstybės puoselėtojomis.

Lietuvos Sąjūdis gina Lietuvos žmonių interesus ir Europos Parlamente

2010-03-22T16:52:00.002+02:00

Lietuvos sąjūdis 2009 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) dėl europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio nepagrįstų kaltinimų Lietuvai. Lietuvos sąjūdis, gindamas visų Lietuvos piliečių teises, išreiškė pasipiktinimą ir nesutikimą su Europos Parlamento nario Valdemaro Tomaševskio viešose kalbose pateikiama dezinformacija apie lenkų diskriminavimą Lietuvoje, o tuo pačiu ir Lietuvos juodinimą, pavyzdžiui, 2009 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento Europos konservatorių ir reformistų frakcijos, kuriai priklauso V.Tomaševskis, susitikimo su Europos Komisijos pirmininku Chosė Manueliu Durao Barosu metu „pasiskundė dėl lenkų padėties Lietuvoje, prieš Europos Parlamento pirmininko Jerzy Buzeko oficialų vizitą į Lietuvą kartu su kitais lenkų tautybės Europos Parlamento nariais kreipėsi į pirmininką, prašydamas apginti neva pažeidžiamas lenkų tautinės mažumos teises“.
VTEK peržiūrėjo žiniasklaidos priemonėse (viešojoje erdvėje) pasirodžiusią informaciją, pastebėjo, kad ir Lietuvos, ir kitų šalių (Lenkijos) žiniasklaidoje V. Tomaševskis dažnai pasisako apie Lietuvą kaip apie šalį, diskriminuojančią joje gyvenančių lenkų tautinę mažumą (pažeidžiančią jos teises).
Atlikusi tyrimą šių metų sausio 22 d. VTEK papildomai apklausė Lietuvos sąjūdžio atstovus, kurie pateikė papildomos Lietuvos gyventojų apklausų statistinės medžiagos, paneigiančią V.Tomaševskio mestus kaltinimus Lietuvai, jog čia etniniu pagrindu diskriminuojami jos gyventojai (konkrečiai – lenkų tautinės mažumos atstovai).
Sąjūdžio iniciatyva pradėtą tyrimą VTEK užbaigė priimdama tokį sprendimą: „Nekvestionuojant Europos Parlamento nario Valdemaro Tomaševskio teisės laisvai reikšti savo nuomonę ir ginti tautinių mažumų teises, konstatuoti, kad Lietuvos Respublikos piliečio, valstybės politiko, Lietuvos parlamentinės politinės partijos pirmininko Valdemaro Tomaševskio viešas elgesys ir pasirinkta veiklos forma nerodo pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumui, nedidina pasitikėjimo valstybe ir jos institucijomis.“ VTEK apie šį savo sprendimą informavo ir Europos Parlamento (EP) Pirmininką Jerzy Buzeką, kuris perdavė šį klausimą svarstyti EP Teisės komitetui. Teisės komitetas 2010-03-22 uždarame posėdyje svarstė EP nario V. Tomaševskio parlamentinio imuniteto klausimą. Šis komitetas, apsikeitus nuomonėmis, nusprendė, kad yra pagrindas prašyti skelbti EP nario V. Tomaševskio imuniteto gynimą. Pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisykles, EP Pirmininkas per plenarinę sesiją turi paskelbti apie EP nario imuniteto gynimą ir tik tuomet oficialiai bus pradėtos imuniteto gynimo procedūros.

Iš principo tai būtų sveikintinas žingsnis, nes Lietuva per savo institucijas (VTEK ir kitas), o gal ir per Lietuvos sąjūdį galės EP pateikti objektyvią informaciją, kurios pagrindu ir buvo priimtas minėtas VTEK sprendimas.

Priesaikos sulaužymo klausimu

2010-03-20T23:53:00.002+02:00

Keletas probleminių klausimų iškyla svarstant Priesaikos sulaužymo atvejus, todėl labai svarbu išsiaiškinti Tautos referendume priimtos Lietuvos Konstitucijos nuostatas, taip pat ir kitas šią teisinę idėją, normą ir teisinius santykius išplečiančias arba siaurinančias teisines kategorijas.
Ne paslaptis, kad žodžių junginys „priesaikos sulaužymas“ yra konstitucinį statusą turintis teisės institutas. Jis įtvirtintas eilėje LR Konstitucijos straipnių ir reiškia nei daug nei mažai – savarankišką apkaltos pagrindą. Bene iškalbingiausias yra LR Konstitucijos 74 straipsnis, kuris skelbia „Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas.“
Šis straipnis nurodo trijų savarankiškų apkaltos pagrindų egzistavimą: Konstitucijos šiurkštų pažeidimą; priesaikos sulaužymą ir nusikaltimo padarymą. Būtent toks Konstitucijoje įtvirtintas eiliškumas nurodo, kad priesaikos sulaužymas pagal savo svarbą eina po šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, bet prieš nusikaltimo padarymą. Tokiu būdu nurodoma, kad vertybių apsaugos požiūriu priesaikos sulaužymas yra mažiau reikšmingas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, bet reikšmingesnis už nusikaltimo padarymą. Ši vertybių apsaugos hierarchija atkreipia apkaltos instituto tyrėjų dėmesį į vertybių, kurias saugo kiekvienas apkaltos pagrindas, pobūdį. Nepretenduodami į detalaus visų apkaltos pagrindų saugomų vertybių sąrašo nustatymą, panagrinėkime vien priesaikoje įtvirtintas vertybes. Atsižvelgdami į tai, kad kiekviena priesaika individualizuojasi pagal prisiekiančiojo asmens užimtinų pareigų pobūdį arba jo procesinę padėti, tai orientuosimės ir nagrinėsime tik Seimo nario, kaip Konstitucijos sudedamosios dalies teisės akte - Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“, priesaikoje įtvirtintas vertybes. Seimo nario priesaika: Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!“, pagal savo pobūdį yra prisiekimas prisiimti Seimo narį saistančias pareigas, jas vykdyti ir tuo būdu saugoti ir ginti priesaikoje įvardintas ir iš jos išplaukiančias vertybes. Kreipimasis į Dievą yra lyg garantas, užtikrinatis priesaikos laikymosi nenukrypstamumą. Vertybių pobūdis – ištikimybė Lietuvai, pagarba Konstitucijai ir įstatymams bei jų vykdymas, Lietuvos nepriklausomybės stiprinimas (visomis išgalėmis), sąžininga tarnystė Tėvynei, demokratijai ir Lietuvos žmonių gerovei – nurodo į tai, kad kiekvienos atskirai ar visų bendrai užtikrinimo turi būti siekiama aktyviais veiksmais. Pati priesaikos paskirtis yra šių vertybių užtikrinimas ir apsauga, o to pasiekti be prisiekusiojo aktyvių pastangų – neįmanoma. Todėl siekiant išsiaiškinti, ar Seimo nario priesaika nebuvo sulaužyta yra svarbu nustatyti, ar buvo pakankamai aktyviai stengiamasi pasiekti tų priesaikos tikslų - priesaikoje įtvirtintų vertybių užtikrinimo ir apsaugos. Atsižvelgdami į tai galime išskirti dvi pagrindines priesaikos funkcijas: priesaikoje esančių vertybių užtikrinimas ir šių vertybių apsauga.
Savaime suprantama, kad priesaikoje (šiuo atveju Seimo nario) išvardintų vertybių universalumas ir konstitucinis statusas sukelia trijų savarankiškų apkaltos pagrindų atribojimo vienas nuo kito problemų, todė yra labi svarbus šių vertybių pažeidimo pobūdžio nustatymas. Šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo atvejis pakankamai išsamiai aptartas Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, o nusikaltimo padarymo atveju didesnių problemų ligi šiol nėra iškilę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pažymėjęs, kad „šiurkštus Konsitucijos pažeidimas yra ir priesaikos sulaužymas“ ir atvirkščiai „priesaikos sulaužymas yra ir šiurkštus Konsitucijos pažeidimas“, bet toks sulyginimas galimas tik išimtinais atvejais, kai yra šiais dviejais savarankiškais apkaltos pagrindais saugomų vertybių ideali sutaptis. Tačiau Konstitucijoje esantis išskyrimas į tris savarankiškus apkaltos pagrindus mus įpareigoja siekti nustatyti ne tik šių pagrindų galimus bendrus, bet ir jų išskirtinumą pabrėžiančius požymius. Esminis „priesaikos sulaužymo“ atvejo išskirtinumas turėtų būti siejamas su pobūdžiu, kuriuo yra pažeidžiamos priesaikoje įtvirtintos vertybės. Kaip ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo atveju yra nustatinėtina semantinė žodžio „šiurkštus“ reikšmė - atžarus, status, nemandagus, neleistinas, labai didelis (apie nukrypimus). Priesaikos sulaužymo atveju yra svarbus žodžio „sulaužymas“ išaiškinimas. Šio žodžio vartojimas teisėje yra išskirtinai tik priesaikos atžvilgiu, o tai suponuoja tam tikros žodžio „sulaužyti“ perkeltinės prasmės „nesilaikyti“ (šiuo atveju priesaikos) pobūdį. Tai koks gi tas priesaikos nesilaikymo pobūdis? Priesaikos nesilaikymas arba pažeidimas pagal žodžio „sulaužymas“ sinonimiškumą turi būti triuškinantis. Triuškinantis jis yra priesaika užtikrinančių ir saugančių vertybių atžvilgiu. Kitaip tariant priesaika sulaužoma neleistinais priesaikos institutu saugomų vertybių eliminavimo veiksmais. Priesaikoje įtvirtintos vertybės griaunamos pažeidėjo tyčiniu veikimu, todėl šioje vietoje neturėtu būti nagrinėjamos priešingos teisei netyčinės priesaikos pažeidimo formos. Esant neatsargumui ir nerūpestingumui priesaika nebūtų sulaužoma, bet esant tyčiniam veiksmui, nukreiptam priešinga nei priesaikoje nustatyta linkme, beliktų konstatuoti priesaikos sulaužymą. Įvertinant Seimo nario priesaikoje įtvirtintų vertybių įvairialytį pobūdį – teisinį, moralinį-etinį, politinį ir net religinį – nustatinėtinas kiekvieno aspekto atskiras ir visų bendras pažeidimas.
Atsižvelgdamas į išvardintus savarankiško apkaltos pagrindo – priesaikos sulaužymo – vertybinę orientaciją darytina išvada, kad šis apkaltos pagrindas savyje apjungia teisinius, etinius, religinius elementus tokiu būdu pabrėždamas savo išskirtinumą, talpumą ir ypatingą universalumą lyginant su kitais dviem drįsčiau teigti grynai teisiniais apkaltos pagrindais.

Jau dvidešimtmetį esame nepriklausomi!

2010-03-11T20:42:00.000+02:00

Sveikinu visus, kam nesvetimas džiaugsmas šiandien, t.y. kovo vienuoliktąją.
Mūsų tauta yra verta laisvės, turbūt jokiai kitai tautai pasaulyje neteko tokių laivės išbandymų patirti, kokių patyrė Lietuva. Mes - jos vaikai, žinantys laisvės ir nepriklausomybės vertę, puikiai suvokiame kaip yra svarbu savo kovų už laisvę patirtį perteikti ne tik Lietuvos ateinančioms kartoms, bet ir visam likusiam pasauliui.
Nenuilstamai tai ir darykime, kad apsileidimais savo nesunaikintumėme dvidešimtmetį puoselėtos valstybingumo idėjos. Džiaukimės šiandien, o nuo rytdienos vėl kibkime į Tautą stiprinančius darbus, per kuriuos ir puolusiųjų dvasia atsikvošės.
Taigi - ora et labora - melskis ir dirbk!

Audrius Skaistys
2010-03-11

Su Vasario 16-tąja – Lietuvos valstybės atkūrimo diena!

2010-02-13T14:09:00.000+02:00

Mielieji, 1918 metais vasario 16-tą dvidešimt Lietuvos sūnų atkūrė Lietuvos valstybę, 1949 m. aštuoni Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vadai tą pačią dieną krauju pasirašė vesti Lietuvą į Laisvę.
Šiandieną Jie visi yra gyvosios istorijos liudytojai įrodę Lietuvos Laisvės ir Nepriklausomybės idėjos teisumą. Tik valstybinį lygį pasiekusi Tauta gali jaustis laisva, tik būdama laisva gali siekti demokratinių vertybių užtikrinimo.
Amžina garbė už Lietuvos valstybingumą ir gyvybingumą pastarąjį šimtmetį kovojusiems – 1918, 1949 ir 1990 metų Laisvės ir Nepriklausomybės aktų ir deklaracijų signatarams. Valstybės istorinė patirtis vienareikšmiškai byloja kas buvo tikrieji Lietuvos valstybės tėvai, sūnūs ir dukros.

Audrius, Gintarė ir Henrieta Skaisčiai

Krikščionių partija: naujas politinis darinys?

2010-01-30T11:02:00.002+02:00

Šių metų sausio 23 d. įvykęs Krikščionių partijos steigiamasis suvažiavimas ar susirinkimas, yra tik pirmas žingsnis kuriant naują politinę partiją. Šis žingsnis rodo, kad jame dalyvavę asmenys šiuo metu yra tik partijos steigimo stadijoje. Šis politine partija pretenduojantis pasivadinti darinys dar nėra įregistruotas valstybiniame juridinių asmenų registre, kurio duomenimis iš 89 juridinių asmenų savo pavadinime turinčių žodį „krikščionių“ tebėra registruota tik viena partija G.Vagnoriaus vadovaujama – Krikščionių konservatorių socialinė sąjunga – KKSS (kodas 195713798, registruota Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Odminių g. 5).
Idomus tas faktas, kad pasivadinę nauja partija asmenys giriasi, kad savo tarpe turi daug ekonomistų ir teisininkų, bet pamiršta, kad pagal Politinių partijų įstatymą „politinės partijos laikomos įsteigtomis nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre“ ir kad „tuo pačiu metu Lietuvos Respublikos pilietis gali būti tik vienos politinės partijos steigėju ar nariu“. Taip savotiškai nustatytas griežtas „dvigubos pilietybės“ negalimumo principas, skirtingai nei LR Konstitucijos 12 straipsnyje nurodytas, nepaliekantis jokių įstatymu nustatytų išimčių. Tik politinės partijos nustatyta tvarka iš jos išėjęs narys, galėtų tapti kitos partijos steigėju ar nariu. Manyčiau, kad būtent taip ir nebuvo padaryta. Beje, tai liečia ne tik G.Vagnorių, kuris save tituluoja politinės partijos pirmininku (taip išeitų, kad jau antros), bet ir kitus KKSS partijos bei LR Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ narius. Dar idomiau, kad minėta Seimo frakcija pasišovė persivadinti į teisiškai dar neegzistuojančios partijos Seimo frakciją - „Krikščionių partijos frakciją“. Būtų labai keista jei Seimas tai ir patvirtintų pats pažeisdamas savo priimtą Politinių partijų įstatymą. Prisiminus kaip sudėtingai ir sunkiai registravosi Tautos prisikėlimo partija (TPP), tai naujai besisteigiančiai partijai šis procesas tikrai užtruks dėl mažiausiai trijų priežasčių: šioje partijoje gali būti nemažai kitoms partijoms priklausančių narių, Politinei partijai įsteigti būtina, kad ji Lietuvos Respublikoje turėtų ne mažiau kaip vieną tūkstantį steigėjų ir G.Vagnorius, kuris neišregistravus KKSS yra ir šios politinės partijos pirmininkas.
Atmestinas ir KKSS bei LR Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ susijungimo ar kitas juridinio asmens reorganizavimo būdas, nes pagal Civilinį kodeksą susijungti (būti prijungti) gali tik savarankiški juridiniai asmenys, o Seimo frakcija būtent tokio statuso neturi.
Dar neregistruota Krikščionių partija nėra dalyvavusi rinkimuose ir juolab jos atstovų nėra išrinkta į Lietuvos Respublikos Seimą, o tai reiškia, kad ši besikurianti partija nėra įgijusi rinkėjų mandato. O visuomenės informavimo priemonės skalambija apie dar tik steigiamos Krikščionių partijos ketinimus ypatingos skubos tvarka dalyvauti formuojant naują valdančiąją koaliciją (Seime ir Vyriausybėje) ir tos koalicijos darbe. Priminsime, kad šios kadencijos LR Seimo frakcijai „Viena Lietuva“ priklausantys Seimo nariai į Seimą 2008 m. buvo išrinkti kaip TPP priklausantys asmenys, kurie prisiekė Lietuvai ir taip gavo mandatą atstovauti Tautą, t.y. tik tada įgijo visas Tautos atstovo teises. Todėl Seimo narių perėjimas į steigiamą (iki šiol neregistruotą ir į Seimą neišrinktą) Krikščionių partiją arba dalyvavimas jos steigime, nesudaro jokio teisinio ir moralinio pagrindo Krikščionių partijos laikyti parlamentine arba Seime atstovaujama partija. Todėl į Lietuvos Respublikos Seimą neišrinkta Krikščionių partija neturi teisės kaip juridinis asmuo dalyvauti Seimo ir Vyriausybės darbe ir juolab formuoti valdančiąją koaliciją Lietuvoje, o Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ nariai kaip steigiamos Krikščionių partijos atstovai negali užimti Seimo vicepirmininko, komitetų pirmininkų ir ministrų postų Vyriausybėje;
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ nariai pereidami į steigiamą Krikščionių partija ar ją steigdami bando nusišalinti nuo savo kaip parlamente atstovaujamos TPP nario ir koalicijos įsipareigojimų, atsispindėjusių koalicinėje programoje, ir net siūlo peržiūrėti koalicinę sutartį, t. y. kelia naujas sąlygas savo dalyvavimui valstybės valdyme taip sudarydami pavojingą precedentą dar ne kartą keisti savo nuostatas ir įsipareigojimus.
Siekiant išvengti tokių bandymų ateityje Lietuvoje būtina nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kuriuo LR Seimo rinkimuose išrinktiems Seimo nariams, atsisakiusiems atstovaujamos partijos, o vėliau ir koalicinės programos ar sutarties ir taip pasitraukusiems nuo savo įsipareigojimų rinkėjams, būtų pripažįstamas savanoriškas Tautos suteikto mandato atsisakymas, o jei būtų nustatytas dar ir rinkėjų apgaudinėjimas, tai Lietuvos Seimo statute turi būti numatytos sankcijos – pagrindas Seime inicijuoti apkaltą ir net Seimo nario mandato panaikinimas.Moderni LR Seimų istorija gali pateikti ne vieną pavyzdį kai Seime dėl panašių aplinkybių keitėsi koalicijos ir net valdžia Lietuvoje, ar leisime istorijai nuolat kartotis priklausys tik nuo mūsų.

Sausio 13-oji - lūžis prie Baltijos

2010-01-13T16:40:00.004+02:00

Štai ir vėl jau 19 metai šiomis dienomis (sausio 12-13) atliekame šį ritualą - apeiname ratą, kitą apie Seimo (Aukščiausiosios Taryvos) rūmus, degame laužus, susitinkame bendražygius, bendrapiliečius ir net užsieniečius.
Vis ta pati vieta ir tas pat laikas, bet mes jau pasikeitę... Juk prieš 19 metų mums buvo tik 16 - 17, kaip čia neprisiminsi poeto J. Marcinkevičius sukurtame eilėraštyje "šešiolikmečių" įvaizdžio, atsispindėjusio ir mūsų kartos likime, spalvų. Mes, sausio 13-tąją gynę Lietuvos Parlamentą, dar didesnis skaičius bendraamžių dalyvavusių šio ir kitų svarbių valstybinių objektų (LRT komiteto, TV bokšto ir t.t.) gynime tuomet buvo tais 16-mečiais, sprendusiais sunkų gyvenimo padiktuotą uždavinį, o kartu ir hamletišką klausimą "būti ar nebūti?"
Mes tada sau ir visam pasauliui atsakėme "BŪTI!"
Suvokdami, kad šis atsakymas susaistytas kario-savanorio priesaika tapo jau ne vien mūsų laisvos valios išraiška, bet ir įsipareigojimu iki paskutinio atodūsio ginti tai, ką laikėme svarbiausiu - Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
Ši nuostata lydėjo septyniolikmečius Darių Gerbutavičių ir Igną Šimulionį, paaukojusius brangiausia, ką turėjo - savo gyvybes. Ir vėl mintyse iškyla Kaune sumūrytas akmeninis aukuras su Amžinąja ugnimi – pagarbos ir atminimo ženklu žuvusiems už Lietuvos laisvę – ir jo lotyniškas užrašas „Red de quod debes" (atiduok, ką privalai).
Žemai lenkiu galva prieš tuos bendraamžius ir visus kitus, kurie žuvo, kad mes gyventume.
Pagerbdami jų šviesų atminimą ir didvyriško pasiaukojimo pareikalavusį apsisprendimą mes kasmet minim Laisvės gynėjų dieną. Tai buvo tikras lūžis visų mūsų sąmonėje įgavęs skambų "lūžio prie Baltijos" pavadinimą. Tai buvo dvasios stiprybės pergalę prieš jos antipodą - niekšiškumą, simbolizuojantis persilaužimas.
Į tai buvo einama ilgai, tas pareikalavo VISŲ LAISVĖS GYNĖJŲ AUKŲ, nes "sausio 13-toji" anot prof. A.Tylos prasidėjo prieš kelis šimtmečius, tebesitęsia ir dabar, tęsis ir ateityje, kol liks nors vienas lietuvis pasiryžęs atiduoti Tėvynei, ką privalo.
Prisimindamas tų 19 metų senumo įvykius, negaliu neprisiminti tų Lietuvos Parlamente arčiausiai buvusių laisvės gynėjų 17-mečių: Gediminas Skaistys (brolis), Dainius Žalimas, Tomas Giniūnas, ... ir, be abejo, tuometinių vienmečių - 16-mečių: Mindaugas Aleksandras Balčiauskas, Laurynas (pavardė nežinoma) mokėsi S.Nėries vid. mokykloje ir šių eilučių autorius - Audrius Skaistys. Kartu atsiprašau tų vienmečių, kurie ten buvo, bet man nėra žinomi.
Linkiu visiems Lietuvos laisvės gynėjams sėkmės ir Dievo palaimos.

Su Lietuvos kariuomenės diena!

2009-11-23T15:04:00.002+02:00

Mielieji Lietuvos kariai, šauliai, savanoriai ir kiti valstybės nepriklausomybės gynėjai,
Lietuvos kariuomenės gimtadienis ir vėl mus pasitiko lapkričio 23-čiąją.
Ši ypatinga diena brangi visiems gynusiems Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę, kovojantiems už ją ir dabar.
Nėra pasaulyje tautos sukūrusios valstybę ir išlaikiusios valstybingumą be tos tautos gynėjų – karių ir jų vadų.
Todėl nuoširdžiausi sveikinimai visiems Jums – Tėvynės gynėjams.
Mes, kurie vertiname garbingą ir atsakingą valstybės gynybos pareigos įgyvendinimą, esame Jums dėkingi.
Audrius Skaistys
LŠS Centro valdybos narys

Prieš 70 metų ilgaamžė Lietuvos sostinė Vilnius grįžo Lietuvos valstybei

2009-10-28T14:59:00.001+02:00

Lietuvos kariuomenė į Vilnių „triumfališkai“ įžygiavo 1939 m. spalio 28 d. 12 val. 15 min. Šiandien lygiai prieš 70 metų atgavome savąją sostinę – Vilnių, tuo būdu buvo ištaisyta 1920 m. spalio 9 d. agresijos prieš suverenią valstybę (Lietuvą) pasekmė - apie 19 metų užtrukusi Rytų Lietuvos okupacija.
Netrukus iš buvusios laikinosios sostinės Kauno į Vilnių persikėlė ir valdžios įstaigos. Vilnius kaip nepriklausomos ir laisvos Lietuvos valstybės administravimo centras per pastarąjį 70-metį išgyveno dar dvi okupacijas – nacistinės Vokietijos ir sovietinės Rusijos. Istorijos taip jau lemta, kad visos okupacinio-imperialistinio pobūdžio valstybės su jų nutautinimo politika anksčiau ar vėliau pasmerktos žlugti. Taip atsitiko ir Lietuvos bei jos sostinės Vilniaus atžvilgiu, jau beveik 20 metų Lietuva su savo sostine Vilniumi yra savarankiški tarptautinės bendruomenės pripažįstami ir gerbiami subjektai. Pripažįstami ir gerbiami, nes baltiškoji, o šiuo atveju - lietuviškoji tautų, kultūrų ir religijų sugyvenimo tradicija labiausiai ir atsiskleidžia Vilniuje. Ne veltui geležinį vilką sapne regėjęs Vilniaus ir Gediminaičių dinastijos įkūrėjas (pradininkas) Didysis Lietuvos Kunigaikštis Gediminas ir gavo tokį šio sapno išaiškinimą, kad Vilnelės ir Neries santakoje įkurtas miestas bus garsus visame pasaulyje. Sapnas jau seniai išsipildė, o čia gyvenantys darbštūs ir kūrybingi žmonės šio sapno prasmę dar labiau išplėtė, ką patvirtino ir šiemetinis europinis Lietuvos sostinės statusas ir vardas - Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009!
Tik būdamas laisvos ir nepriklausomos valstybės sostine Vilnius galėjo pasiekti tai, kas jau pasiekta ir pasieks dar daugiau. Valio Vilniui!

NATO rėmėjai rinkosi Kijeve

2009-10-22T14:15:00.001+03:00

Š .m. spalio 7-10 dienomis Ukrainoje, Kijeve, vyko 55 - toji ATA Generalinė Asamblėja ir 14 YATA Generalinė Asamblėja. Šiame renginyje 9 asmenų LATA (Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos) delegacijos sudėtyje dalyvavau ir aš. Į renginį, kurio tema šiais metais - „Pilietinės visuomenės saugumas XXI amžiuje“, susirinko per 400 dalyvių iš 42 valstybių, jis buvo plačiai nušviestas Ukrainos žiniasklaidos. Asmeniškai daviau interviu Ukrainos nacionaliniam radijui užsienio (rusų) kalba apie Lietuvos patirtį integruojantis į NATO, visuomenės švietimą ir informavimą (radijo klausytojų auditorija – apie 10 mln. Ukrainos gyventojų).
Asamblėjoje nagrinėtos šios temos: „NATO strateginės koncepcijos rengimas“, „Energetinis ir finansinis saugumas platesnėje Juodosios jūros erdvėje“, „Viešoji diplomatija kaip saugumo skleidėja: visuomenės švietimas ir informavimas“, „Dabartinė Ukrainos ir regiono saugumo ir politinė padėtis ir jos įtaka tarptautiniam saugumui“ ir kt.
Dalykinės programos metu vyko diskusijos apie naujos NATO Strateginės koncepcijos rengimą, NATO plėtrą bei partnerystes, Ukrainos euroatlantinę integraciją, aptartos NATO misijos, didžiausią dėmesį skiriant Afganistanui. Buvo iškelta idėja visose NATO valstybėse paminėti NATO dieną, kuri galėtų būti balandžio 4 – šios organizacijos įsikūrimo dieną (Lietuvoje minima kovo 29-oji – Lietuvos įstojimo į NATO diena). Buvo aptartos galimybės Lietuvos mokslo ir tyrimų institucijoms prisijungti prie Ukrainos tyrimų ir akademinio tinklo „Ukrainian research and Academic Network“ - URAN vienijančio 15 Ukrainos valstybinių universitetų ir dar apie 50 mokslinių tyrimų įstaigų. Šis tinklas per tiesioginę jungtį su analogišku tinklu Lenkijoje – PIONER jau yra prisijungęs prie Europos tyrimų ir akademinio tinklo GEANT 2.
Tarp renginio dalyvių – NATO Generalinio Sekretoriaus padėjėjas viešajai diplomatijai Jean-Francois Bureau, Jungtinės Karalystės nuolatinis atstovas prie NATO Stewart Eldon, Čekijos Europos Sąjungos reikalų ministras Stefan Fule (buvęs ČR ambasadorius Lietuvoje), Ukrainos Rados narys Borys Tarasyuk, kiti politikai, ekspertai, akademikai, diplomatai.
Renginio dalyviai lankėsi Kijeve įsikūrusiame Europos universitete, Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadoriaus rezidencijoje bei turėjo progos neformalioje aplinkoje pabendrauti su kitų delegacijų atstovais, pranešėjais, Ukrainos politikos ir visuomenės veikėjais, diplomatais. Paskutinę viešnagės Kijeve dieną buvo surengta ekskursija, kurios metu delegatai turėjo puikią progą apžiūrėti miestą bei iš arčiau susipažinti su Kijevo architektūra ir kultūra.

Sveikinu su Angelų sargų - Policijos diena!

2009-10-02T07:39:00.003+03:00

Mielieji Lietuvos policijos darbuotojai ir bendramoksliai,
Jau ašuoniolikti metai spalio antrąją švenčiame atkurtą Angelų sargų – Policijos dieną. Atėjo laikas, kai Lietuvos policijoje tarnaus tie, kurie gimė jau Nepriklausomoje valstybėje. Nepaisant šalį užgriuvusių ekonomonių sunkumų, mūsų kartos uždavinys ir rūpestis perduoti šios garbingos profesijos tęsėjams sukauptą tradicijų ir garantijų, nuopelnų ir nuopuolių, žinių ir patirties rinkinį. Visa tai tarnauja ir tarnaus, kuriant saugesnę aplinką, saugesnę valstybę.
Policijos darbuotojų pasiaukojamo darbo dėka sutramdytas nusikalstamumas. Žinia, kad kiekviena kova reikalauja aukų. Be jų neapsieinama ir kovos su nusikalstamumu srityje. Kiekvienais metais žuvusių policijos pareigūnų garbei pasodindami po ąžuoliuką, jau išauginome ąžuolų giraitę...Žemai lenkiu galvą prieš tuos, kurie liko savo priesaikai ištikimi.
Profesinės šventės proga linkiu stiprios sveikatos, giedros nuotaikos, neblėstančios sėkmės kasdieniniame darbe ir Jūsų asmeniniame gyvenime!

Jūsų Audrius SKAISTYS

Keistas AB LRTC ir VšĮ LRT ginčas

2009-09-16T21:24:00.003+03:00

Šiandien (2009-09-16) Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete santykius (sutartinius ir komercinius) aiškinosi AB Lietuvos radijo ir televizijos centras generalinis direktorius Algirdas Vydmantas ir Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius.
Ko gi nepasidalino šie aukštas pareigas užimantys asmenys?
Akcinės bendrovės Lietuvos radijo ir televizijos centro (santrumpa - LRTC) vienintelis akcininkas – Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija, jos atstovai yra šios bendrovės valdybos nariai (išskyrus patį generalinį direktorių) ir stebėtojų tarybos nariai, t.y. pilnai valdo visą akcinei bendrovei priklausantį iš esmės valstybės turtą, nurodo generaliniam direktoriui kaip tausoti, puoselėti ir modernizuoti akcinės bendrovės valdomą, bet Lietuvos valstybei priklausantį turtą.
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (santrumpa – LRT) pagal šio subjekto statusą, valdymą ir misiją nustatantį specialų įstatymą yra valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga. LRT Taryba atlieka visuotinio susirinkimo funkciją ir iš esmės valdo mūsų visų (Lietuvos valstybės) nacionalinį transliuotoją per šios tarybos priimtą generalinį direktorių.
Taigi, ko nepasidalino du iš esmės valstybiniai dariniai – akcinė bendrovė ir viešoji įstaiga? Pasirodo mūsų – mokesčių mokėtojų – pinigėlių. LRT iš valstybės biudžeto gauna tikslinius pinigus (šiemet – 7,1 mln. Lt) kuriuos be jokių išlygų perveda LRTC už radijo ir televizijos programų siuntimą LRTC komunikacijų tinklais. LRT visuomeninei misijai įgyvendinti šiemet skirta dar 37,5 mln. Lt. Į dalį šių mokesčių mokėtojų pinigėlių nusitaikė ir LRTC, teigdama, kad LRT per mažai moka už teikiamas retransliavimo paslaugas. Tokiu būdu neakivaizdžiai kaltinama ir pati Tautos atstovybė - Seimas, kuris 2009 m. Nacionaliniame biudžete nurodė aiškiai, kad LRT Centrui už Lietuvos TV ir Lietuvos radijo programų retransliavimą skiriama tik 7,1 mln. Lt. Tokiu būdu šios biudžetinės lėšos paverčiamos LRTC pelną sudarančiomis komercinėmis pajamomis (LRTC 2005 m. grynas pelnas apie 4 mln. Lt, o 2006 m. grynas pelnas apie 3 mln. Lt) . LRTC pelną paskirsto vienintelis akcininkas – Susisiekimo ministerija.
Čia jau reikėtų ne tik susimąstyti ir perduoti LR Seimo Audito komitetui spręsti ar dviejų valstybės valdomų subjektų santykiai neperaugo į grynai komercinių subjektų santykius (siekimas sutartinius santykius aiškintis Lietuvos teismuose), bet ir „neįprastą komercinę“ praktiką šantažuojant nutraukti Lietuvos televizijos ir Lietuvos radijo programų retransliavimą analoginio ryšio įrenginiais. Štai kur nusirito Lietuvos valstybė per greitai jau 20 savo nepriklausomybės metų – viena valstybinė įstaiga „išmušinėja“ pinigus iš kitos ir savo arbitru renkasi Seimą.
Būtų įdomu žinoti, kodėl LRTC būdamas pelningas subjektas taip ryžtingai nusiteikęs nuostolingo subjekto - LRT atžvilgiu? Gal todėl, kad 2008 m. iš LRT per valstybės biudžetą buvo gauta 9,6 mln. Lt?
Būtų įdomu žinoti, kaip LRTC paskirsto savo grynąjį pelną, ar Lietuvos gyventojai iš to pelno turi naudos, ar jį panaudoja tik akcininkas – Susisiekimo ministerija, o gal padalina LRTC valdybos nariams kaip tantjemas? Tik atsakius į šiuos klausimus bus galima pasakyti ar valstybės turto ir santykių tarp to turto valdytojų komercionalizavimas yra tas kelias, kuriuo eidama Lietuva siekia visuotinės gerovės, sanglaudos ir kitos valstybinės politikos krypčių įgyvendinimo.
Lauksime tam tikrus įgaliojimus turinčių valstybės institucijų išvadų dėl šio iš pirmo žvilgsnio grynai sutartinių santykių aiškinimosi.

Medininkų tragedijos 18-osios metinės

2009-07-31T14:41:00.002+03:00

Šiandien - liepos 31 d., sukako aštuoniolika metų, kai Lietuva neteko septynių geriausių savo sūnų. Jie – Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis, Algirdas Kazlauskas, Stanislovas Orlavičius, Antanas Musteikis ir Ričardas Rabavičius – dėl laisvės paaukojo gyvybes, o sunkiai sužeistas ir vienintelis likęs gyvas Tomas Šernas – savo sveikatą.
Pagerbdamas Medininkuose nužudytų policijos ir muitinės pareigūnų atminimą dalyvavau už juos aukojamose šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje (Šv. Kazimiero koplyčioje).
1991 m. liepos 31 d. apie 5 val. ryto Medininkų pasienio poste sovietų milicijos ypatingosios paskirties būrio OMON smogikai iš Rygos užpuolė šio posto darbuotojus (pasieniečius ir muitininkus). Lygiai prieš 18 metų, kai dar būdamas septyniolikametis su būriu Vilniaus rinktinės šaulių (iš jų prisimenu Audrių Kazėną, Dainių Žalimą, Tomą Giniūną, Gediminą Skaistį...) tuo metu saugojau Aukščiausiąją Tarybą – Atkuriamąjį Seimą. Iš Medininkų ryte atskriejusi žinia apie išžudytus Lietuvos valstybingumo gynėjus lyg žaibas, lyg griaustinis iš giedro dangaus įsismelkė į mūsų jaunas širdis, juk daugelis buvome septyniolikamečiai – aštuoniolikamečiai. Tądien gavome gyvenimiškos patirties lydinčios mus jau 18 metų. Tai nebuvo baimės ar išgąsčio apraiškos, tai buvo pykčio ir paniekos už tokį niekingą žudynių veiksmą jausmas. Pirmiausia, mums iškildavo klausimas – kodėl ir už ką? Gal už tai, kad mylėjo savo tėvynę – Lietuvą... Jau po 3 dienų visas mūsų šaulių būrys kartu su atgimstančios Lietuvos atkurtomis tarnybomis (policija, pasieniečiais, muitininkais) atidavėme žuvusiems pareigūnams paskutinę pagarbą - nuo Arkikatedros palydėjome į amžino poilsio vietą Antakalnio karių kapinėse.Tebūnie jų brangiausia auka – gyvybės ir netekta sveikata – mums pavyzdžiu kaip reikia likti ištikimiems savo priesaikai ir prisiimtiems įsipareigojimams.

A.Kubilius paskubėjo grąžinti jo vadovaujamos Vyriausybės įgaliojimus

2009-07-12T19:23:00.004+03:00

Šiandien penkioliktoji Vyriausybė grąžino įgaliojimus naujajai Prezidentei. Kaip praneša Vyriausybės spaudos tarnyba „vadovaudamasis LR Konstitucijos 92 straipsniu bei LR Vyriausybės įstatymo 8 straipsniu, Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius įteikė Prezidentei Daliai Grybauskaitei raštišką pareiškimą dėl jo vadovaujamos Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo. Pagal įstatymus, išrinkus Prezidentą, Vyriausybė turi grąžinti įgaliojimus Prezidentui tą dieną, kai šis pradeda eiti pareigas.“
Vyriausybės vadovui pravartu būtų žinoti LR Konstitucijos nuostatas, nusakančias kada Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pradės eiti valstybės vadovo pareigas.
LR Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta: "Išrinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams - Seimo nariams, prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.“...
Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo valstybės vadovo pereigas pradės eiti nuo rytdienos – 2009 m. liepos mėn. 13 d.
Vyriausybės vadovas grąžindamas įgaliojimus Respublikos Prezidentei D.Grybauskaitei 2009 m. liepos mėn. 12 d. sukūrė tokią teisinę padėtį, kad Prezidentė dar negali priimti LR Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo ir negali pavesti penkioliktajai Vyriausybei toliau eiti pareigas, kol Vyriausybė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus arba kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Jeigu Lietuvos Respublikos Prezidentė priims grąžintus Vyriausybės įgaliojimus ir paves tai pačiai Vyriausybei eiti pareigas dar šiandien, tai toks įgaliojimų priėmimas ir pavedimas toliau laikinai eiti pareigas nebus legitimus.
Kaip nurodyta oficialioje LR Prezidentės darbotvarkėje šiandien (2009-07-12) 16:00 val. Prezidentė D. Grybauskaitė priims Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus grąžinamus Vyriausybės įgaliojimus (Prezidento kanceliarija, S.Daukanto a.3).
Iš šios informacijos aiškėja, kad dar nepradėjusi eiti savo, kaip valstybės vadovo pareigų LR Prezidentė ruošiasi atlikti ar jau atliko teisinius veiksmus, kurie pagal LR Konstituciją dar negali būti atlikti. Taip būtų pažeista Konstitucijos 82 straipsnio nuostata griežtai nusakanti, kada naujas Lietuvos Respublikos Prezidentas pradeda eiti savo pareigas. Atitinkamai, nepradėjęs eiti pareigų jis negali atlikti jokių pagal kompetenciją valstybės vadovui priskirtų veiksmų. Tokie veiksmai nepapuoštų Prezidentės prieš kelias valandas davusios ištikimybės Lietuvos Respublikos Konstitucijai priesaiką, pažadėjusiai Tautai gerbti ir vykdyti įstatymus.
Savaime suprantama, kad nepradėjęs eiti pareigų niekas negali naudotis įgaliojimais būdingais tom konkrečiom pareigom. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos Prezidentė negali pasirašinėti dekretų dėl Vyriausybės įgaliojimų priėmimo ir pavedimo toliau eiti pareigas. Šiandien pasirašytas dekretas demonstruotų didelį Prezidento institucijos aktyvumą, bet kartu ir nelegitimumą.
Jeigu Prezidentė Vyriausybės įgaliojimų priėmimo ir pavedimo jai toliau eiti pareigas procedūrą "užtemptų" ir ją baigtų atlikti rytoj, tai viskas būtų atlikta teisėtai. Vienintelė problemėlė - LR Vyriausybės įgaliojimai pusdieniui būtų "pakibę" tarp Vyriausybės ir Prezidento institucijų.

LIETUVAI NUO RYTDIENOS VADOVAUS MOTERIS

2009-07-12T14:35:00.004+03:00

Šiandien – 2009-07-12 – 11.25 val. naujoji prezidentė D. Grybauskaitė prisiekė ir pasirašė priesaikos aktą. Prezidentė prisiekė padėjusi ranką ant Konstitucijos, perskaičiusi Prezidento įstatymo 4 straipsnyje nurodytą Respublikos Prezidento priesaikos tekstą:
„Aš, Dalia Grybauskaitė, pasižadu būti ištikima Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą;
prisiekiu sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisinga;
prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
Tepadeda man Dievas!“
D. Grybauskaitė priesaikoje nepraleido priesaikos paskutinio sakinio „Tepadeda man Dievas“, nors turėjo tokią teisę. Priesaiką priėmė Konstitucinio Teismo pirmininkas Kęstutis Lapinskas. Jis atkreipė valstybės vadovės dėmesį į tai, kad išrinkto Respublikos Prezidento priesaika skiriasi nuo Seimo nario, Ministro Pirmininko ir ministrų, Konstitucinio Teismo teisėjo, kitų teismų teisėjų duodamos priesaikos. Išrinktas Respublikos Prezidentas yra vienintelis Konstitucijoje nurodytas asmuo, prisiekiantis ypatingam subjektui, kuriam priklauso suverenitetas, - išrinktas Respublikos Prezidentas prisiekia Tautai. Išrinkto Respublikos Prezidento priesaikos skirtybė yra ir ta, kad priesaikoje Tautai atsispindi pačios svarbiausios, universalios konstitucinės vertybės, nuo kurių eidamas savo pareigas Respublikos Prezidentas negali nukrypti; šios konstitucinės vertybės yra neatsiejamos viena nuo kitos, šių vertybių turinys yra labai talpus, apimantis daugybę kitų ne mažiau reikšmingų konstitucinių įpareigojimų. Konstitucinio Teismo pirmininkas pažymėjo, kad išrinkto Respublikos Prezidento priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas. Atsižvelgiant į tai, kad Respublikos Prezidento priesaikos institutas ir priesaikos turinys yra įtvirtinti Konstitucijoje, išrinkto Respublikos Prezidento priesaika turi konstitucinę reikšmę ir sukelia konstitucines teisines pasekmes.
LR Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta:"Išrinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams - Seimo nariams, prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.“... Todėl Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo valstybės vadovo pereigas pradės eiti nuo rytdienos – 2009-07-13.
Pagal Konstitucijos 77 straipsnį Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas, jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų. Aiškindamas Konstitucijos 77 straipsnį, Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. birželio 19 d. ir 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad valstybės vadovo statusą Konstitucijos nustatytam laikui įgyja tik vienas asmuo, t. y. Respublikos Prezidentas, kurį išrenka Lietuvos Respublikos piliečiai, kad Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus, besiskiriantis nuo visų kitų valstybės pareigūnų, visų kitų piliečių teisinio statuso.
Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, išskirtinį teisinį statusą atskleidžia įvairios Konstitucijos nuostatos, kurios įtvirtina Respublikos Prezidento asmens neliečiamumą, draudimą patraukti Respublikos Prezidentą baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn, Respublikos Prezidento priesaiką, jo įgaliojimus, šių įgaliojimų pradžią ir pabaigą ir kt.
Išrinkto Respublikos Prezidento priesaikoje atsispindi Konstitucijoje įtvirtintos pagrindinės vertybės (prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas (Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalis), kurias Tauta sieja su Respublikos Prezidento pareigybe; šios vertybės yra neatskiriamos viena nuo kitos, Respublikos Prezidentas, eidamas savo pareigas, negali nukrypti nuo Respublikos Prezidento priesaikoje įtvirtintų Tautai pačių svarbiausių, universalių konstitucinių vertybių.
Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime yra konstatavęs, kad nuo priesaikos davimo Respublikos Prezidentui atsiranda pareiga veikti tik taip, kaip įpareigoja Tautai duota priesaika, kad priesaikos sulaužymas yra vienas iš Konstitucijoje nustatytų pagrindų, kuriam esant Respublikos Prezidentas gali būti pašalintas iš pareigų apkaltos proceso tvarka. Nurodytame nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Respublikos Prezidento priesaikos sulaužymas kartu yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, o šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas.
Pagal Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalį Respublikos Prezidentas atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų. Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalies nuostata, kad Respublikos Prezidentas daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų, atsižvelgiant į Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos Respublikos Prezidento priesaikos turinį, reiškia, kad Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, turi vadovautis tik Konstitucija ir įstatymais, negali jų pažeisti, kad Respublikos Prezidentas turi veikti vadovaudamasis tik Tautos ir valstybės interesais, kad Respublikos Prezidentas negali veikti turėdamas tokių tikslų ir interesų, kurie nesuderinami su Konstitucija ir įstatymais, su Tautos ir valstybės interesais, su viešaisiais interesais, kad Respublikos Prezidentas negali asmeninių ar grupinių interesų iškelti aukščiau visuomenės ir valstybės interesų, negali veikti taip, kad būtų diskredituota valstybės valdžia.
Palinkėkime valstybės vadovei D.Grybauskaitei einant šias atsakingas pareigas likti ištikimai šiandien ištartai Respublikos Prezidento priesaikai.

Jau tūkstantis metų vienas vardas - LIETUVA !

2009-07-06T11:31:00.003+03:00

Mielieji pasaulio lietuviai,
nuoširdžiai sveikiname šios svarbios ir didžios šventės - liepos 6-tosios Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga!
Svarbi mums ši diena dar ir tuo, kad šiandieną švenčiame savo vardo tūkstantmetį!
1009 metais pasaulis mus pradėjo vadinti vienu vardu - LIETUVA.
Prieš 756 metus tuometinis faktinis valstybės valdovas Mindaugas įteisino savo statusą ne tik Lietuvoje ar aplinkinėse valstybėse, bet ir visos krikščioniškosios Europos buvo pripažintas karaliumi.
1253 metais Mindaugo valdoma Lietuvos karalystė įstojo į krikščioniškųjų Europos valstybių gretas, savotišką Europos Sąjungą. Tai buvo suvienytos valstybės šlovingasis laikotarpis.
Lietuvos, kaip valstybės, istorija mūsų tautai greta šlovės pateikė ir daug skaudžių išbandymų. Dėl jų Lietuva po nepriklausomybės atkūrimo tik 19-ti metai liepos 6-ąją švenčia pirmojo suvienytos valstybės valdovo Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną, tik prieš 5 metus vėl buvo priimta į didingų Europos valstybių šeimą (ES ir NATO).
Todėl šią dieną prisimename ir švenčiame kaip suvienytos Lietuvos simbolį, o tuo pačiu kaip Lietuvos apsisprendimą priklausyti ilgaamžei europietiškos kultūros ir politikos tradicijai. Įkvėpti Karaliaus Mindaugo ir kitų iškilių tautos valdovų įžvalgių darbų vieningai kurkime klestinčią Lietuvą.
Audrius, Gintarė ir Henrieta Skaisčiai

Įveiktas karinis „Šlovės takas“!

2009-07-04T14:49:00.006+03:00

Birželio 29 d. Lietuvoje startavo tarptautinio konkurso jaunimui ALIANTE 2009 finalas. Į finalą atvyko 30 komandų iš 8 šalių: Lietuvos, Čekijos, Gruzijos, Vokietijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos bei Slovakijos.
Iki liepos 2 d. vykusiame finale nugalėjo 6 jungtinės komandos. Pirmą vietą konkurse laimėjo lietuvaičių Klemenso Mečėjaus ir Adomo Pilinkaus ir čekų Dmytro Suslov ir Petr Josef Gaertner komanda. Jie kartu su kitas 5 prizines vietas laimėjusiomis komandomis iš Čekijos, Slovakijos, Rumunijos, Lietuvos, Lenkijos, Gruzijos š.m. rugsėjį vyks į kelionę po Čekijos karines bazes, aplankys cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės gynybos batalionus, pamatys „Gripen“ naikintuvus.
Šis finalas buvo inicijuotas Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos (LATA), prie sėkmingo projekto įgyvendinimo prisidėjo Seimas, Krašto apsaugos, Užsienio reikalų ir Švietimo ir mokslo ministerijos ir, žinoma, Lietuvos kariuomenė.
LATA garbės narys Audrius Skaistys kartu su finalistais įveikė sunkiausią ir pavojingiausią karinę rungtį - Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko Gaižiūnų poligone įrengtą ir jau dešimtmetį naudojamą "Šlovės taką" (žiūrėti nuotraukas). "Šlovės takas" - 130 metrų ilgio kliūčių ruožas, kuriame yra 10 natūrlioms gamtos sąlygoms pritaikytų kliūčių. Aš šį taką įveikiau per 2 min. 37 sek., linkiu visiems pagerinti šį rezultatą.
Daugiau informacijos apie Aliante finalą Lietuvoje rasite tinklalapiuose www.lata.lt ; www.project-aliante.org ; www.kam.lt .

Šauliai apdovanoti LŠS 90-mečio medaliais

2009-06-27T18:04:00.005+03:00

Minint LŠS 90-metį Kaune LŠS vado J.Širvinsko įsakymu apdovanoti Sąjungos nariai, bendradarbiaujančių su LŠS organizacijų vadovai, Lietuvos kariuomenės dalinių vadai, Seimo nariai ir kiti Lietuvai ir LŠS nusipelnę asmenys.
Tarp apdovanotųjų yra ir LŠS centro valdybos nariai Audrius ir Gediminas Skaisčiai, tęsiantys garbingas šeimos tradicijas. Tarpukaryje jų senelis Povilas Skaistis buvo Antašavos vlsč. Stuburų kaimo šaulių būrio narys, 1941 m. birželio 23 d. sukilimo savo apylinkėje vadas.
Nuotraukoje - Gediminas Skaistys, Gintarė Skaistė ir Audrius Skaistys Kauno karininkų ramovėje po apdovanojimo.

Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS) - 90 metų!

2009-06-27T09:32:00.002+03:00

Sveikinu visus brolius ir seses šaulius bei jiems prijaučiančius su Lietuvos šaulių sąjungos 90-mečio jubiliejine sukaktimi!
Ką reikėtų žinoti apie LŠS reikšmingiausius istorijos ir dabarties įvykius:
· Lietuvos šaulių sąjunga jau 90 metų tęsia 1919 m. birželio 27 d. įkurtos organizacijos veiklą.
· Vladas Pūtvinskis–Pūtvis 1919 m. rugpjūčio mėn. 20 d. pirmininkavo pirmajame šaulių susirinkime, kuriame buvo išrinkta pirmoji LŠS valdyba.
· Pirmą kartą šauliai aktyviai pasireiškė ginant Lietuvos nepriklausomybę, kai 1919 m. rugpjūčio mėn. 28 d. dalyvavo likviduojant Polska organizacja wojskowa (POW) sukilimą Kaune.
· Istoriškai reikšmingas Lietuvos šaulių sąjungos ir jos narių vaidmuo atkuriant Lietuvos valstybę, ginant jos laisvę nepriklausomybės kovose su bolševikais, bermontininkais ir lenkais 1919–1920 metais.
· LŠS organizavo ir vykdė Klaipėdos krašto sukilimą 1923 metais. Jų dėka mes turime priėjimą prie Baltijos jūros.
· Šaulių moterų veikla įgavo vis didesnę reikšmę pačioje Šaulių sąjungoje ir visuomenėje.
· Šauliai buvo aktyviausi 1941 m. birželio mėn. 23 d. sukilimo prieš sovietinius okupantus dalyviai.
· Laisvės kovotojų gretose šauliai organizuotai ginklu priešinosi Sovietų Sąjungos okupacijai 1944 – 1953 metais. Vėliau šauliai tęsė kovą su okupantais pavieniui iki paskutinio Lietuvos partizano Antano Kraujelio-Siaubūno žūties (1965.III.17).
· Sovietmečiu represuota (nužudyta, nuteista, ištremta į Sibirą, persekiota ir pan.) tūkstančiai šaulių.
· Šauliai išeivijoje susiorganizavo ir atnaujino veiklą 1954 m. kovo mėn. 7 d. minėdami LŠS įkūrėjo Vladas Pūtvinskio–Pūtvio 25 mirties metines. Oficialiai ir viešai paskelbta Lietuvos Šaulių Sąjunga Tremtyje (LŠST).
· Žiaurios okupacijos laikmečiu LŠST visais įmanomais būdais stipriai priešinosi Sovietų Sąjungos okupacijai ir rėmė LŠS atsikūrimą 1989 metais.
· LŠS vaidino svarbiausią vaidmenį ginant atkurtąją Lietuvos Respublikos nepriklausomybę 1991 metais.
· Dabar yra svarbus LŠS indėlis į šalies nacionalinio saugumo užtikrinimą, atsižvelgiant į kintančius nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikius, Lietuvos narystę NATO ir Europos Sąjungoje.
· Tarnyba LŠS vienas iš būdų Lietuvos piliečiams vykdyti savo konstitucinę teisę ir pareigą ginti Tėvynę, įtvirtintą LR Konstitucijos 139 straipsnio pirmojoje dalyje.

Lietuvos šaulių sąjunga viena iš kelių organizacijų, kurios veikla nenutrūko nuo įsikūrimo visą 90 metų. Tai rodo įpatingą jos pobūdį ir populiarumą visuomenėje. Galime tik didžiuotis, kad priklausome tokiai ypatingai organizacijai.

Audrius Skaistys
LŠS Centro valdybos narys,
Vilniaus apskrities šaulių 10-osios rinktinės
3-iosios rikiuotės šaulių kuopos vado pavaduotojas

Lankiausi Lietuvos valdovų rūmuose

2009-06-11T13:33:00.001+03:00

2009-06-10 Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas surengė išvažiuojamąjį posėdį Lietuvos valdovų rūmuose. Komiteto nariai posėdį ankštame kabinete iškeitė į ekskursiją po statybas Valdovų rūmuose: jie norėjo savo akimis pamatyti tai, dėl ko nuolat diskutuojama viešojoje erdvėje. Beje, Valdovų rūmų atstatymo iniciatorius (skirtingai nuo žiniasklaidoje šmėžuojančios A.M.Brazausko pavardės) yra būtent šio komiteto buvęs pirmininkas Ž.Jackūnas, jo iniciatyva 2000 m. buvo priimtas atitinkamas įstatymas, kurio preambulėje teigiama:
Lietuvos Respublikos Seimas,
pabrėždamas valstybingumo simbolių reikšmę įtvirtinant tautines ir pilietines visuomenės vertybes, stiprinant tautinę ištikimybę ir solidarumą;
suprasdamas istorines valstybingumo tradicijas įkūnijančių sunaikintų kultūros paveldo objektų atkūrimo svarbą krašto politinės savimonės ir kultūros puoselėjimui;
remdamas ypatingai istorinei datai – Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio sukakčiai – skirtos programos įgyvendinimą;
pritardamas Lietuvos žmonių, institucijų ir organizacijų, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės X Seimo reiškiamai valiai atkurti Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmus,
priima šį įstatymą...
Parlamentarus po rūmus vedžiojęs Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas pasakojo, kaip pabaigus darbus atrodys salės, kur bus įrengtos ekspozicijos, kuo jos reikšmingos Lietuvai. Pasak jo, galutinai įrengus Valdovų rūmus, sales puoš vertingi gobelenai, kurių vertės ir reikšmės nesupranta nekompetentingi žmonės.
Lietuvos valdovų rūmų liekanos – vienas iš svarbiausių paskutinį XX a. dešimtmetį tyrinėtų Lietuvos archeologinių paminklų. Tai pirmoji Lietuvos istorijoje mūrinė pilis, priklausiusi didžiajam Lietuvos kunigaikščiui (Popiežiaus vadintam Lietuvos ir daugelio slavų karaliumi) Gediminui, statyta, sprendžiant iš archeologinės medžiagos, XIII a. viduryje medinės pilies vietoje. Mūrinės pilies statyba greičiausiai susijusi su didžiojo Lietuvos kunigaikščio Mindaugo karūnavimu 1253 m. Mūrinė rezidencija atspindi valdovo prabangą, nes iki tol Lietuvoje buvo statomos tik medinės pilys.
Jau XIII a. antroje pusėje ir XIV a. ant kyšulio pietinio krašto bei jo pietinio šlaito buvo mūrinių statinių. Išliko tik nedidelės jų dalys. XIV a. pradžioje Gediminas iš Vilniaus pilies rašė laiškus į Vakarų Europos miestus. Rūmuose gyveno Algirdas, čia gimė ir jo sūnūs. Jogaila, tapęs Lenkijos karaliumi, čia su Vytautu paskelbė Lietuvos krikštą.
XV a. pradžioje, greičiausiai po 1419 m. gaisro, pilyje Vytauto pastatyta didelė Katedra, o tarp jos ir kalno – nauji gotikiniai rūmai. Vytautas Didysis rūmuose rengėsi savo karūnacijos iškilmėms. Statant rūmus buvo nugriauti XIII – XIV a. mūriniai pastatai. Rytų korpusas su 3 rūsiais buvo kalno pašlaitėje. Pietų korpusas buvo terasos pietiniame šlaite, o vakarų korpusas šliejosi prie Katedros galo. Iš šiaurės pusės rūmų vidinį kiemą uždarė siena. Išliko glazūruotų herbais ir fantastiškų gyvūnų piešiniais puoštų plytelių, kuriomis dengtos sienos, figūrinių plytų, XV a. pirmosios pusės koklių.
XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje gotikinius rūmus papuošė renesanso epochai būdingos krosnys iš daugiaspalvių glazūra dengtų koklių. Krosnių karnizai dekoruoti valdovų ir didikų herbais bei fantastinėmis scenomis.
Vilniaus pilyje keletą metų gyveno Kazimieras Jogailaitis ir jo sūnus Lietuvos globėjas - Šv.Kazimieras. XV ir XVI a. sandūroje rūmuose gyveno Aleksandras, kurio palaikai ir šiandien ilsisi Katedros mauzoliejuje.
Apie 1520 – 1530 m. rūmus išplėtė ir renesanso stiliumi perstatė Žygimanto Senojo žmonos Bonos Sforcos pakviesti italų architektai. Rytų korpusas buvo pailgintas. Spėjama, kad pietų ir rytų korpusams buvo pristatyti tretieji aukštai. Greičiausiai tada buvo pristatytas ir šiaurės korpusas. Statybai panaudoti tašyti akmenys, grindims – šlifuotos klinties ir marmuro plytos. Interjerą puošė daugiaspalvių koklių krosnys. Devynmetis Žygimantas Augustas šiuose rūmuose buvo paskelbtas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Čia jis susipažino ir pamilo Barborą Radvilaitę. Rūmuose Žygimantas Augustas sukaupė biblioteką, paveikslų ir brangenybių rinkinius, kurie buvo vieni turtingiausių Europoje. Rūmuose vyko ir iškilmingos Žygimanto Augusto sesers Kotrynos vestuvės su Jonu Vaza, Švedijos karaliaus Gustavo sūnumi.
Po 1610 m. gaisro, remontuojant rūmus, gausiai naudotas marmuras ir ypač smiltainis. Būtent iš smiltainio skaptuoti karnizai su Vazų dinastijos herbais puošė langų angas, židinius, sienas. Krosnis puošdavo ne tik Vazų dinastijos, bet ir kitų didikų herbais. XV a. pabaigoje – XVII a. rūmuose dirbo daugelis tų pačių architektų ir skulptorių, kurie dirbo ir Krokuvoje, tačiau rūmams jie suteikė savito stiliaus.
1634 m. Karaliaus Vladislovo Vazos laikais rūmų teatre įvyko pirmasis operos spektaklis šalyje. Opera buvo visiškai naujas, dar ne visas Europos sostines pasiekęs, žanras.
1655 m. rugpjūčio mėnesį Rusijos kariuomenė be didesnių mūšių užėmė miestą ir pilį, apiplėšė juos ir dalį sudegino. Tik 1661 m. gruodžio pradžioje po keletą mėnesių trukusio apgulties ir kovų smarkiai apgriautą pilį atsiėmė Lietuvos kariuomenė. Apiplėšti ir per mūšius apgriauti rūmai nebetiko valdovams gyventi. Apie 100 metų jie stovėjo apleisti. XVIII a. antroje pusėje rūmuose buvo leista apsigyventi kelioms dešimtims miestiečių šeimų.
Numalšinus generolo Tado Kosčiuškos vadovaujamą sukilimą 1794 m. ir po trečiojo Lietuvos-Lenkijos valstybės padalinimo 1795 m. Lietuva buvo prijungta prie Rusijos imperijos. Netrukus, 1799 m. rudenį, Vilniaus magistratas, caro valdžios liepimu, perdavė šiuos rūmus vienam Kremenčiugo pirkliui juos nugriauti. 1801 m. rūmai buvo nugriauti, plytos ir akmenys parduoti, o jų pamatai ir rūsių likučiai užversti griuvenomis. Išliko tik rytinio rūmų korpuso dalis (rūsiai ir pirmojo aukšto sienų dalis), kuris buvo perstatytas į dviejų aukštų gyvenamąjį namą.
Po 1831 m. sukilimo, Rusijos caro valdžia rūmų pamatus dar kartą ardė, kai kasė apsauginį tvirtovės griovį. Panaikinus tvirtovę, apie 1880 m., pylimus nukasė, griovį užpylė, rūmų vieta virto parku.
Rūmų teritorijos tyrimus 1987 m. pradėjo Paminklų restauravimo projektavimo institutas, o nuo 1988 m. juos atlieka Lietuvos istorijos instituto įkurtas Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“. Šiame centre dirba archeologai, architektai, istorikai, restauratoriai, menotyrininkai, jau 16 metų tiriantys rūmus ir renkantys medžiagos jiems atstatyti. Per šiuos mokslinių tyrimų metus sukaupta per 200 000 radinių: architektūros nuolaužų, koklių, buities rakandų, metalo, stiklo ir kitų dirbinių.
2002 m. gegužės 10 dieną oficialiai pradėti Lietuvos valdovų rūmų atkūrimo darbai.
Daugiau informacijos www.lvr.lt

Apsaugokime mūsų ateitį

2009-06-01T08:56:00.003+03:00

Prasidėjo vasara! Jau 11 metai Lietuvoje birželio pirmąją minime - Tarptautinę vaikų gynimo dieną. Vaikai - mūsų ateitis, privalome su ja elgtis atsakingai, nes visi norime jaustis saugiai. Už saugią mūsų ateitį!
XXI amžiuje pasitikėkime vieni kitais labiau, įgyvendinkime kartų solidarumą.
Keleta nuotraukų iš vakar Trakų Vokėje vykusios Sekminių šventės, kur suplevesavo Lietuvoje didžiausias drugelis.

Naujojo Mokslo ir studijų įstatymo taikymo klausimais

2009-05-29T14:57:00.001+03:00

Pradedu konsultacijas naujojo Mokslo ir studijų įstatymo taikymo klausimais.

Mokslo slėniai kaip krašto ūkio aktyvinimo veiksnys sunkmečio sąlygomis

2009-05-27T12:30:00.000+03:00

2009 m. gegužės 27 d., trečiadienį, 13.00 val. Seimo Europos informacijos biure vyks Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Seimo Europos informacijos biuro Europos Savaitės diskusija „Mokslo slėniai kaip krašto ūkio aktyvinimo veiksnys sunkmečio sąlygomis“.
Įžanginį žodį tars Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas V. Stundys. Pranešimus skaitys Švietimo ir mokslo viceministrė N. Putinaitė, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. habil.. dr. E. Butkus, „Santakos“ slėnio valdybos narys, KTU strateginės plėtros prorektorius prof. G. Žintelis, asociacijos „Baltijos slėnis“ direktorius dr. S. Gulbinskas, VU prorektorius prof. J. Lazutka, asociacijos direktorius prof. A. Kuska bei kiti akademinės bendruomenės atstovai.
Diskusijoje kviečiami dalyvauti Seimo nariai, Lietuvoje išrinkti Europos Parlamento nariai, Seimo ir kitų valstybės institucijų tarnautojai, interesų grupių, visuomenės ir žiniasklaidos atstovai.

PROGRAMA
12.30-13.00
Dalyvių registracija
13.00-13.05
Įžanginis žodis
Valentinas STUNDYS, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas
13.05-13.20
Mokslo-verslo slėniai - kaip potencialus ekonomikos variklis
Nerija PUTINAITĖ, Švietimo ir mokslo viceministrė
13.20-13.35
Tyrėjų karjeros programa - mokslo slėnių moksliniam potencialui stiprinti
Prof. habil. dr. Eugenijus BUTKUS, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas
13.35-13.50
„Santakos“ slėnio vaidmuo mokslo, studijų ir verslo integracijos procese
Prof. Gintautas ŽINTELIS, „Santakos“ slėnio valdybos narys, KTU strateginės plėtros prorektorius
13.50-14.05
Mokslo ir verslo integracija jūriniame slėnyje
Dr. Saulius GULBINSKAS, asociacijos „Baltijos slėnis“ direktorius
14.05-14.20
Ko galime tikėtis iš slėnių programų įgyvendinimo?
Prof. Juozas LAZUTKA, Vilniaus universiteto prorektorius
14.20-14.35
Numatoma slėnio „Nemunas“ įtaka Lietuvos žemės, maisto ir miškų ūkio sektoriui aktyvinti ir konkurencingumui didinti
Prof. Albinas KUSTA, Asociacijos direktorius
14.35-15.10
Komentarai ir diskusijos
Ūkio ministerijos sekretorius Arūnas KERAMINAS,
VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Juozas ZABORSKAS,
Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Valdemaras RAZUMAS
Vilniaus Gedimino technikos universiteto plėtros prorektorius doc. Liudvikas RIMKUS
Lietuvos veterinarijos akademijos mokslo prorektorius prof. Antanas SEDEREVIČIUS
Asociacijos „Santakos“ slėnis direktorius dr. doc. Eugenijus MAČIKĖNAS
Klaipėdos universiteto prorektorius prof. dr. Rimantas DIDŽIOKAS
15.10-15.15
Diskusijos apibendrinimas
Valentinas STUNDYS, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas
15.15
Diskusijos prie kavos
Registracija tel. (8~5) 239 6000 arba el. paštu eib@lrs.lt
Diskusija bus tiesiogiai transliuojama internetu Seimo Europos informacijos biuro internetinėje svetainėje www.eib.lrs.lt
Ši Europos Savaitės diskusija priešpaskutinė Europos Savaitės Seime, kuri tęsis iki gegužės pab., diskusija. Europos Savaitės diskusijos Seime rengiamos jau šeštus metus iš eilės. Šios diskusijos yra atviros visuomenei, jų dalyviai aptaria aktualiausius Europos Sąjungos klausimus ir Lietuvos narystės šioje organizacijoje aspektus. Europos savaitės renginiai yra puiki proga visuomenei daugiau sužinoti apie Europos Sąjungą ir Seimo vaidmenį Europos integracijos procese.

Maloniai kviečiame dalyvauti renginyje!

Audrius Skaistys
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto patarėjas (ES)

Dingę vaikai - visų mūsų rūpestis

2009-05-25T14:14:00.003+03:00

Gegužės 25 dieną net 14 Europos Sąjungos valstybių minės tarptautinę be žinios dingusių vaikų dieną (International Missing Children's day). Dingusių žmonių šeimų paramos centro (DŽŠPC) iniciatyva LR Seimas 2006 metais Tarptautinę be žinios dingusių vaikų dieną įtraukė į atmintinų dienų sąrašą.
Kviečiu prisiminti vaikus, kurie dingo be žinios, bei palaikyti mūsų visuomenės narius, kurių vaikai dingo be žinios, atkreipti dėmesį tų vaikų, kurie niekada nesusimąstė, kokie pavojai tyko jei neklausys vyresniųjų, nepasakos kaip, su kuo ir kur leidžia savo laisvalaikį. Šiais laikais - susvetimėjusiame pasaulyje vaikai, neradę supratimo, palaikymo, šilumos namuose ir nesuprasti draugų mokyklose, bėga iš namų naiviai tikėdamiesi išspręsti iškilusias problemas ir taip atsiduria gatvėje. Gatvėje vaikų tyko šimtai pagundų ir pavojų.
Tarptautinės be žinios dingusių vaikų dienos (International Missing Children's day) minėjimas yra simbolinis solidarumo aktas palaikantis dingusių vaikų tėvus, kurie kartu su mumis dar tiki, jog jų atžalos sugrįš. Šią dieną rekomenduojama viešose erdvėse vaizduoti rakto simbolį. Raktelis – tai simbolis, kad visi pabėgę (išėję) iš namų ir negrįžę vaikai yra neužmiršti ir yra laukiami sugrįžtant.

Gegužės 17-toji ne Prezidento, bet Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena

2009-05-16T21:51:00.003+03:00

2009-05-16 Kalniškės miške su kitų rinktinių šauliais (žiūrėti nuotraukas) dalyvavau Kalniškės mūšio 64-tųjų metinių minėjime. Miške, pateisinančiame savo pavadinimą, pilname neaukštų kalnelių Lietuvos partizanai turėjo savo šatbavietę. Jos didvyriškas gynimas nuo sovietinių okupantų 1945 metų gegužės 14-16 dienomis yra išaukštintas partizanų dainose ir Laisvės kovų istorijoje. Žemai lenkiu galvą prieš tuos 44 partizanus žuvusius šiame mūšyje. Pasibaigus minėjimui visus jo dalyvius Alytaus savanoriai vaišino kareiviška koše. Mes su Kauno šauliai patraukėme į laikinąją sostinę.
Kauno Santakoje dalyvavau Lietuvos kariuomenės ir visuomenės šventėje. Joje dalyvavo visos keturios kariuomenės pajėgų rūšys, Lietuvos šaulių sąjungos ir kitų visuomeninių organizacijų (LATA, ateitininkų ir t.t.) atstovai, buvo demonstruojama šiuolaikinės kariuomenės technika ir pokario laikų partizaninės kovos tema. Santakoje buvo įkurta partizanų giraitė ir specialus bunkeris, karinis palapinių miestelis, įkurtos sausumos pajėgų, karinių oro pajėgų, karinių jūrų pajėgų bei specialiųjų operacijų pajėgų bei tarptautinių operacijų palapinės.
LATA (Atlanto sutarties Lietuvos bendrija) kariuomenės suteiktoje palapinėje eksponavo nuotraukų parodą, prie palapinės organizavo viktoriną, demonstravo LATA Kauno skyriaus nario asmeninį Antrojo pasaulinio karo amerikiečių karinį visureigį „Willis“ ir sulaukė didelio kauniečių ir šio miesto mero Andriaus Kupčinsko dėmesio. Jis su šiuo visureigiu, papuoštu Kauno vėliava, apvažiavo garbės ratą, beje, pasikvietęs KA ministrę R.Juknevičienę ir KA viceministrą V.Umbrasą. Jie visi yra LATA nariai.
Šventėje demonstruota pabūklų ir lengvųjų pėstininkų ginkluotės ekspozicija, laivų amunicijos maketai, karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo, gaisrų gesinimo įranga. Šventės dalyviams kariai demonstravo karinę techniką ir ginkluotę – šarvuočius M113, visureigius HMMWV, sunkvežimius SISU ir UNIMOG, artilerijos pabūklus, prieštankinio ginklo sistemos JAVELIN simuliatorių, priešlėktuvinius ginklus STINGER, lengvuosius šaulių ginklus, sraigtasparnį MI8, povandeninių veiksmų komandos įrangą. Šventėje buvo pademonstruota jungtinė karinių pajėgų operacija „Oras-žemė-vanduo“, parašiutininkų pasirodymas bei pirmą kartą – partizanų kovos inscenizacija. Šventės pabaigoje visus pasveikino Lietuvoje prie Šiaulių esančio Zoknių kariniame orouoste dislokuoti oro policijos misiją atliekačių Čekijos Respublikos (NATO) naikintuvai.
Mažai kam žinoma, kad tradicija švęsti kariuomenės ir visuomenės dieną yra kilusi iš tarpukario Lietuvos, šios šventės vyksta trečiąjį gegužės savaitgalį. Šios dienos ištaka - pirmoji vieša Lietuvos kariuomenės priesaika įvykusi Kaune, Rotušės aikštėje, prieš 90 metų - 1919 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. gegužę priėmęs Atmintinų dienų įstatymo pataisas šią dieną pavadino Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena nurodydamas ją minėti trečiajį gegužės sekmadienį. Todėl šis sekmadienis nors ir sutampa su Lietuvos Prazidento rinkimų pirmuoju turu, tačiau, yra ne Lietuvos Prezidento sekmadienis, o kaip jau minėjau – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Tenedrįsta ją nusavinti joks lietuvis. Savo ruožtu aš sveikinu visus su šia švente ir linkiu Lietuvai šią brangią dieną išrinkti Tautai jos vertą vadovą.

Gegužės 15-oji – Lietuvoje, kaip suderinti karjerą ir šeimą?

2009-05-15T22:46:00.001+03:00

Tikėkimės, kad kiekvienam iš mūsų į šį klausimą padės atsakyti Europos Parlamentas, bet norėčiau pradėti nuo ištakų.
Taip jau sutapo, kad Steigiamojo Seimo susirinkimo ir Tarptautinė šeimos diena Lietuvoje minima tą pačią dieną – gegužės 15-tąją. Pabandysiu šį sutapimą panagrinėti ieškodamas sąsajų tarp Seimo ir šeimos institutų. Seimas arba Tautos atstovybė yra valstybės valdžios ir valstybingumo atributas. Seimas – tai visuomenės atstovų susirinkimas, suėjimas ar suvažiavimas. Šeima - visuomenės ir valstybės pagrindas (LR Konstitucijos 38 straipsnis). Kaip matome Lietuvių tauta 1992 m. referendumu priimdama Konstituciją įtvirtino šiuos abu institutus kaip reikšmingiausius mūsų damokratinės valstybės pagrindus.
Žinoma, Steigiamasis Seimas susirinko ne po šios Konstitucijos priėmimo, bet, išrinktas 1920 m. balandžio 14-15 dienomis pagal 1919 m. priimtą Rinkimų įstatymą, 1920 m. gegužės 15 d. Kaune, tuometinėje laikinojoje valstybės sostinėje. Buvo išrinkta 112 atstovų (iš 150), pirmininku išrinktas Aleksandras Stulginskis. Lietuvos Steigiamojo Seimo susirinkimu buvo patvirtintas 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvos Tarybos Lietuvos Nepriklausomybės Akto įgyvendinimas.
1920-1922 m. parlamente buvo daug jaunimo. Dvidešimt devyniems jo nariams nebuvo sukakę trisdešimties metų. Tik aštuoni buvo vyresni kaip penkiasdešimties metų.
Tarptautinė šeimos diena Jungtinių Tautų organizacijos sprendimu minima nuo 1994 metų, o Lietuvoje nuo 2004 m. rudens. Aš, kaip tuometinis Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto patarėjas, buvau atsakingas už Atmintinų dienų įstatymo projekto sutvarkymą šiame komitete (pagrindiniame svarstant minėtą projeką), o Komitetui pritarus atitinkamas įstatymas neužilgo buvo priimtas Seime. Taigi, Seimas įstatymu įtvirtino tarptautiniu lygiu pažymimą Šeimos dieną tuo dar kartą pabrėždamas šeimos institutą, kaip reikšmingą ir visuotinai pripažįstamą visuomeninę vertybę.
Šiandieną Kauno technologijos universitete, kur 1922 m. buvo įsteigtas Valstybės universitetas buvo pristatytas I-IV Seimų (I-as yra is Steigiamasis) narių bibliografinio žodyno 3 tomas. Šis renginys manau neatsitiktinai vyko, būtent, Steigiamojo Seimo susirinkimo dieną. Na, o Seime tuo metu vyko Tarptautinei šeimos dienai paminėti surengta konferencija „Kūdikių žindymo politika Lietuvoje“. Tokiu būdu Lietuvoje buvo pažymėtos dvi tą pačią gegužės 15-tąją minimos atmintinos dienos.
Šie du institutai turi ir simbolinę prasmę. Seimas yra tam tikras karjeros, bent jau politinės, viršūnė, o šeima ir karjera yra dažnai priešpastatoma viena kitai. Tai vis dėl to, ar padeda šie du institutai vienas kitam, ar trukdo. Iš dabartinio Seimo pavyzdžių galėtume teigti kad ir taip, ir ne. Ypač tai pastebima moterų, turinčių žindomų kūdikių, atžvilgiu. Joms Seime ir kitose karjeros darymo vietose nėra taip lengva kaip vyrams arba moterims, kurios jau neturi tokio amžiaus vaikų. Bet išimtinais atvejais galima viską suderinti, o būtent Europos Parlamentas bus ta institucija, kuri kitą kadenciją bandys priimti teisės aktus skatinančius šeimos ir karjeros suderinamumą. Manau, kad senėjanti ir išmirštanti Europa galės tik tada tikėtis teigiamo demografinio efekto, kai jaunoms moterims bus sudarytos visos sąlygos neaukojant karjeros ar darbo sukurti, gausinti ir stiprinti savo šeimas ir taip prisidėti prie visų mūsų gerovės.
Sveikindamas visus su šiomis atmintinomis dienomis linkiu, kad dabartiniai politiniai sprendimai stiprintų tradicinės šeimos institutą, kuris laistų Lietuvai bent jau pakartoti Steigiamojo Seimo narių jaunumo rekordą, simbolizuojantį jauną, atgimstančią Tautą.

Katekizmuso prasti[paprasti] žodžiai...

2009-05-13T18:44:00.005+03:00

Šiandien lankiausi Vilniaus Universiteto bibliotekos retų leidinių saugykloje. Ten tarp daugelio retų knygų buvo parodytas ir Martyno Mažvydo "Katekizmo" originalas. (Žiūrėti nuotraukas).

Katekizmas – pirmoji lietuviška knyga. Išleista 1547 m.
Šios knygos išliko du egzemplioriai. Vienas saugomas VU , kitas – Torunės universitete Lenkijoje. Katekizmo tiražas buvo 200–300 egzempliorių. Nemaža tiražo dalis liko nerealizuota: pirmoji lietuviška knyga patekdavo į aukcionus XVII a. pabaigoje ir XVIII a. Taip atsitiko dėl objektyvių priežasčių. Viena, nebuvo daug parapijų. vadinasi, didelio pareikalavimo, antra, netrukus įšėjo bažnyčios poreikius geriau atitinkantis B. Vilento išverstas į lietuvių kalbą M. Liuterio mažasis katekizmas – „Enchiridionas“.
Pirmoji lietuviška knyga vadinasi (pagal dabartinę rašybą ir tartį; ir toliau senieji lietuviški raštai cituojami dabartine literatūrine kalba) „Katekizmuso prasti[paprasti] žodžiai, mokslas ir skaitymo rašto giesmės, dėl krikščionystės bei dėl bernelių jaunų naujai suguldytos. Karaliaučiuj VIII dieną mėnesies sausio metų užgimimo Dievo MDXLVII“. Turi 79 puslapius. Vyrauja gotikinis (švabacho) sriftas, bet lotyniška dedikacija ir lotyniška prakalba atspausdintos lotynišku šriftu (antikva). Meniniu požiūriu pirmoji lietuviška knyga yra kukli. M. Mažvydo katekizmo antraštė papuošta renesanso stiliaus vinjete, kuri įrėmina knygos pavadinimą.

TS-LKD siūlys A.Valinskui 2 kandidatus į VTEK

2009-04-07T09:57:00.006+03:00

Šiandien posėdžiavusi Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija Seime nusprendė Parlamento Pirmininkui A.Valinskui teikti dvi kandidatūras į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nario ir pirmininko pareigas. Tai D. Rimkevičius ir A.Skaistys surinkę vienodai balsų frakcijos posėdyje.
Pagal VTEK įstatymą Seimo Pirmininkas surinkęs frakcijų siūlymus ir išsirinkęs tinkamiausią kandidatą teiks jį (ją) į VTEK nario, o vėliau iš narių teiks į pirmininko poziciją Seimui, kuris savo nuomonę išreikš balsuodamas.

Kas vienija Kauno „auksinį“ tualetą ir „Leo LT“?

2009-04-04T17:38:00.000+03:00

Daugelis lietuvaičių randa skirtumus tarp vieno ar kito objekto, bet kartais visai ne pro šalį juos palyginti ne tik skirtingumo, bet ir panašumo prasme.
Visi žino, kad Kauno ”auksinis” tualetas pastatytas 2008 m. kol kas dar stovi netoli Kauno pilies ir kainavo mokesčių mokėtojams apie 500 tūkstančių litų, dėl to ir buvo pramintas ”auksiniu”. Šis objetas turi laikinojo statinio statusą.
”Leo LT” - 2008-ųjų gegužę sukurta bendrovė, ją sudaro dvi valstybei priklausiusios įmonės – „Lietuvos energija“ bei „Rytų skirstomieji tinklai“ – ir AB VST, priklausanti „NDX energijai“, kuri įeina į didžiausią mažmeninės prekybos tinklą „Maxima LT“ valdančią įmonių grupę. 61,7 proc. „Leo LT“ akcijų valdo Lietuvos Vyriausybė, 38,3 proc. – bendrovė „NDX Energija“.
Kauno apskrities viršininko administracija penktadienį (2009-04-03) kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti Kauno miesto savivaldybę nugriauti pusę milijono litų kainavusio viešojo tualeto galimai savavališkai įrengtus inžinerinius tinklus. Tai atlikus laikinasis statinys nebevykdys savo pagrindinės funkcijos ir praras egzistavimo prasmę kultūros paveldo apsaugos zonoje.
”Leo LT” visdėlto ne koks Laikinosios sostinės laikinasis objektas, o akcinė bendrovė, veikianti visoje Lietuvoje, kurios pasibaigimą gali nulemti tik akcininkai. Na, o kadangi dauguma akcijų Vyriausybės pusėje, tai jai ir spręsti, kiek į šią bendrovę jau investuota mokesčių mokėtojų pinigų ir kiek dar verta į ją investuoti.
Tikrai jau laikas susimąstyti, ar verta iki galo statyti dar vieną „auksinį“ objektą ir paskui jį likviduoti? Kai kurie galvoja, kad likviduoti nereikės, kad „Leo LT“ atliks visus jam keliamus uždavinius, bet identiška šių dviejų objektų susikūrimo istorija veda prie tam tikrų išvadų, kad visgi „Leo LT“ ilgai nebeegzistuos.
Jei kas paanalizuotų „auksinio“ tualeto ir „Leo LT“ projektų vystymosi etapus surastų daug lygiagrečių. Pirmiausia, reikėtų atkreipti dėmesį į projektų įteisinimo etapus arba, kitaip tariant, tų etapų teisinės padėties įtvirtinimą. Kiekvinas teisinės padėties (laikinasis statinys tai būtų ar akcinė bendrovė) fiksavimas teisės aktuose veda prie kito logiško arba iš anksto suplanuoto etapo. Tada jau niekas nebežiūri į pradinius etapus ir jų legitimumą, o „atsispiria“ nuo naujai užfiksuotos teisinės padėties ir jos pagrindu kuria naujus teisinius santykius. Taip yra kuriamos ekonominės piramidės, taip buvo pučiami nekilnojamojo turto vertės burbulai. Tuo būdu paslepiami tikrieji atsakomybės subjektai, nes sukuriami tarpiniai dariniai su savo „iešmininkais“. Taip Lietuvoje iškreipiamas tikrovės supratimas ir dažnai mes matome ne realų vaizdą, bet popieriuje fiksuotą miražą. Kuo didesnis atotrūkis nuo realybės iki dokumentais pagrįstos iliuzijos tuo skaudesne ekonomikos griūtimi tai virsta, o galiausiai už tai atsako ne atitinkamų projektų kūrėjai, bet mokesčių mokėtojai, kas palaužia bet kokį tikėjimą teisingumu.
Tai kuo gi šių projektų sukūrimas ir realizavimas yra identiški? Ogi tuo, kad jie abu statyti ant kreivų pamatų. Kauno viešasis tualetas pastatytas ne pagal tokiems statiniams atitinkamoje vietoje statyti numatytą teisinę bazę, tai jau nustatė Kauno savivaldybės sukurta komisija, beje, pasiūliusi nubausti savivaldybės tarnautojus atsakingus už šią aferą. Kad „Leo LT“ statoma ant kreivų pamatų patvirtino ne kokia nors savivaldybės komisija, bet pats Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (LRKT). Kaip matome tas „pamatų kreivumo“ ir jo nustatymo santykis yra nevienodo lygio, bet vedantis prie laiko ir įvykių jau patvirtintos tiesos, kad joks darinys pastatytas ant melo, apgaulės ir neteisinių pamatų ilgai neegzistuos.
Kiek šiose lokaliai ir globaliai įgyvendintuose projektuose yra tiesiog „benderiškumo“, kiek korupcijos ar neatsakingo elgesio su mokesčių mokėtojų pinigais elementų bus galima pasakyti tik atlikus išsamesnius tyrimus. „Auksinio“ tualeto istoriją jau tiria Prokuratūra, o „Leo LT“ aferos atitinkamas tyrimas vis dar ateities klausimas.Ne mažiau svarbus klausimas, kas už šias dvi aferas sumokės (tiesiogine ir teisinės atsakomybės prasme)? Ryškėja ir atsakymas į jį – mokesčių mokėtojai.

Mes jau 5 metai esame NATO!

2009-03-29T22:05:00.002+03:00

Mielieji,

šiandien prieš 5 metus mes tapome stipriausio gynybinio aljanso dalimi. Nors kelias į NATO nebuvo lengvas, bet ryžtas ir vienybė lydėjusi mus šiame kelyje davė savo vaisius. Štai jau penkeri metai mes esame saugiausi per savo tūkstantmetę istoriją. Tik sutelktų pastangų dėka sugebėjome įrodyti sau ir visam likusiam pasauliui, kad mūsų protėvių ir partizanų auka - jų gyvybės už Lietuvos laisvę - buvo prasminga. Pavergtųjų tautų maldas išklausęs Visagalis prieš 60 metų pasiuntė 12 apaštalų (Belgijos, Kanados, Danijos, Prancūzijos, Islandijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos, Portugalijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų ministrų), kurie Vašingtone pasirašė Šiaurės Atlanto sutartį, pakeitusią pasaulio istoriją.

Linkiu visai Lietuvai išlikti saugiai būnant NATO bei stiprinti savo, visų šiai organizacijai priklausančių valstybių bei pasaulinį saugumą. Svarbu vieningai siekti pagrindinių savo tikslų, kaip kad buvo integruojantis į Aljansą.

Sėkmės,

Audrius SKAISTYS

LATA garbės narys

Žemės diena – kovo 20-toji – Vilniuje

2009-03-20T10:17:00.002+02:00

Nuo 1971-ųjų kasmet kovo 20-ąją, Jungtinių Tautų nutarimu minima Pasaulinė Žemės diena, o Lietuvoje ji oficialiai įteisinta 1997 m. liepos 3 d. priėmus „Atmintinų dienų įstatymą“. Šią dieną organizuojamos įvairios kūrybinės akcijos, renginiai, tvarkomi parkai ir kitos rekreacinės zonos, keliami inkilai, vyksta daug specialių paskaitų ir seminarų apie ekologiją.
Ši šventė turi savo vėliavą, kurioje mėlyname fone yra pavaizduotas žemės rutulys. UNESCO prašymu minint Žemės dieną ši vėliava iškeliama prie valstybių parlamentų per patį lygiadienį. Nors šiemet lygiadienis bus 13 val. 45 min., bet prie Lietuvos Respublikos Seimo Nepriklausomybės aikštėje iškilmingai vėliavos (Lietuvos valstybinė, Europos Sąjungos ir Žemės dienos) suplevėsavo jau 8 val. 30 min. (nuotraukoje vėliavų pakėlimą stebintys LR Seimo Kaimo reikalų pirmininkas E.Pupinis, Seimo Pirmininko Pavaduotojas Č.V.Stankevičius ir šių eilučių autorius A.Skaistys).
Vėliavų pakėlimo ceremonijoje žodį tarė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas, eiles skaitė poetas Rimgaudas Graibus, koncertavo folklorinis ansamblis „Apynys“. Vėliau Seimo Europos informacijos biure prasidėjo renginys aplinkosaugos tema ir atidaryta vaikų piešinių paroda “Mūsų miškas aplink Baltijos jūrą”.
Sakoma, kad pajūryje pavasaris ateina pirmiausiai ir paskui išplinta po visą šalį – ima tekėti sula, keičiasi medžių žievės spalva, augalai ima krauti pirmuosius pumpurus, pasirodo paukščiai.

Pati didžiausia šio laikotarpio šventė – Šv. Velykos, kurios šiemet bus švenčiamos balandžio 12-13 dienomis (šiemet antroji Šv.Velykų diena sutampa su mano 35-tuoju gimtadieniu). Yra dar pora švenčių, kuriose galima įžvelgti pavasario simboliką – kovo 25-ąją švenčiamos Gandrinės (gandrų sugrįžtuvės) ir kovo 19-ąją – Pempės diena.

Lietuvos Prezidentas - moteris!?!

2009-03-15T23:01:00.002+02:00

Su šia mintim mes jau einame gulti ir keliamės. Kodėl? Manau todėl, kad Prezidento institucija Lietuvoje tai tautos tapatybės dalis. Mes jaustumėmės nevisaverčiai, jei ta institucija išnyktų ar būtų panaikinta, kaip siūlo viena iš kandidačių į šį postą.
Bet kodėl tai yra taip svarbu, ir kodėl tai yra svarbu, vyras ar moteris taps Lietuvos prezidentu?
O gal išties visai nesvarbu, bet mums tik atrodo, kad yra svarbu. O jei mums tik atrodo, kad yra svarbu, tai gal vis dėl to tai yra svarbu? Na išties daug klaustukų, bet kiekvienam tai yra individualus santykis tiek su Prezidento institucija, tiek su ja atstovaujančiu asmeniu.
Aš labai ilgai (jau nebe pirmi rinkimai i šį postą) dvejodavau ir klausdavau savęs, ar Lietuvos Prezidentu gali būti moteris? Šią dilemą spręsdavau palankia vyriškajai giminei linkme, atsakydavau sau, kad Lietuvos Prezidentas pagal tradiciją ir pagal pareigų pobūdį turi būti vyras. Visgi šiame poste esantis asmuo yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas ir Valstybės gynimo tarybos pirmininkas, jau nekalbant apie visą eilę kitų sunkių ir sudėtingų pareigų ar atliekamų funkcijų.
Laikas bėga. Prieš eilinius Prezidentinius rinkimus šiemet sau vėl užduodu tą patį klausimą, bet šįkart į jį nebeskubu atsakyti. Laukiu. Na ir sulaukiau, nes nuo penktadienio - kovo tryliktosios turėsiu rinktis net iš trylikos kandidatų. Ir tada pradedu juos lyginti - kaip „patyręs politikas“, atsakinėti sau, kurį gi aš norėčiau matyti Lietuvos Prezidentu. Aš čia su savo noru nebesu toks vienišas. Iš tiesų, mastydamas galvoju ir apie valstybę, su kuriuo Prezidentu būtų ir man, ir jai geriausia?
Štai klausimas! Į jį mes turime atsakyti sau ir visai Lietuvai sąžiningai. Todėl leisiu sau pasąmprotauti tik šiuo vieninteliu klausimu – vyras ar moteris šiemet taps mūsų valstybės Prezidentu.
Jau minėjau, kad kiekvienam iš rinkimų teisę turinčių ir ja besinaudojančių asmenų tai yra individualus pasirinkimas. Tačiau šį mūsų pasirinkimą įtakoja mūsų artimiausia aplinka ir, be abejo, visuomenės informavimo priemonės. Net ir aš pats apsispręsdamas kuris iš kandidatų yra mano favoritas ir apie tai viešai pareikšdamas savo „bloge“ galiu paveikti vieno ar keleto asmenų apsisprendimą. Bet prieš tai turiu ir pats apsispręsti.
Neveidmainiaudamas sakau, kad man svarbiausia yra mano šeimos narių nuomonė, kuri yra lygiavertė su manąja. Na, o kadangi pats esu jau sukūręs šeimą - turiu ir žmoną ir dukterį, tai vertinu šią Lietuvos Prezidento instituciją jau ne kaip vienišius, bet per savo šeimos prizmę.
Manau, kad kiekvienas tėvas, kuris turi dukterį yra laimingas ir linki jai viso, kas geriausia gali atsitikti jos gyvenime. Gal net linki jai tapti Lietuvos Prezidente, aišku, jei ji pati to norėtų. Todėl prieš šiemetinius prezidentinius rinkimus aš jau nesu toks tikras, kad tik vyras gali būti mūsų valstybės vadovas. O tas netikrumas yra susijęs ir su kandidatų asmenybėmis. Juk renkiesi ne iš visos Lietuvos keturiasdešimties metų sulaukiusių asmenų, bet iš tų kurie yra registruoti ir realiausi kandidatai.
Mano įsitikinimu realiausia kandidatė tapti Lietuvos Prezidentu šiemet yra moteris. Tą žino daugelis Lietuvos rinkėjų – Dalia Grybauskaitė yra ta moteris, kuri gali pakeisti Lietuvos valdovų patriarchalinę tradiciją. Ji gali tapti tuo precedentu, kuris leis daugeliui savo žmonas ir dukras mylinčių vyrų patikėti, kad jų artimiausias ir mylimiausias žmogus gali tapti Lietuvos valdovu. Tuo norisi tikėti, nes šiuo požiūriu ji būtų daugelio Vilties Prezidentė.
Tačiau, jei ji „susimautų“ ir nepateisintų tų vilčių, kurias į ją deda tiek daug Lietuvos piliečių, tai kita moteris Lietuvos Prezidente taptų tikrai labai negreit.
Visgi linkiu jai kiekvieną rinkimų kampanijos dieną stengtis išblaškyti visas kilusias ir tebekylančias abejones jos sugebėjimais, asmeninėmis ir dalykinėmis savybėmis bei pateisinti tą pasitikėjimą. O jei dauguma Lietuvos nuspręstų, kad ji tinkamiausia užimti šias pareigas, linkėsiu jai neprarasti šio pasitikėjimo per visą penkerių metų kadenciją.

Mintys Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną

2009-03-11T09:44:00.002+02:00

Ką aš veiksiu šiandien - kovo 11-tąją? Diena juk ypatinga - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Štai švęsiu ją jau 19 metai, o kas pasikeitė gimtinėje? Šioje vietoje tiktų pacituoti vienos dainos žodžius "keitės ir miestai, ir veidai...", taigi daug pasikeitimų. Svarbiausia, kad tuos pokyčius galime patys inicijuoti, įgyvendinti arba siekti, kad tie pokyčiai neįvyktų. Viskas mūsų, o ne rusų rankose, kaip čia neprisiminsi pokario laikų kalambūro "Vilnius mūsų, o mes rusų...". Tačiau, ar tik ne tai ir vyksta mūsų gimtinėje - Nepriklausomybę atgavome, bet sovietinė nomenklatūra ir toliau valdo mūsų šalį - todėl ir per kiekvieną Lietuvos nepriklausomybės gimtadienį klausimas "ar kas pasikeitė gimtinėje?" lieka aktualus. Ar ilgam? Štai klausimas! Bandykime į jį atsakyti patys keisdami tai, kas mūsų galioje.

Ikstapoje susitiko čikagiečiai

2009-03-10T09:36:00.003+02:00

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus per kasmetines atostogas tradiciškai ilsėdamasis Ikstapos mieste (Meksika) susitiko dar du čikagiečius. Taip jau sutapo, kad mano tolimi giminaičiai Marta ir Jonas Kaniai (Martha ir John Cannis) tuo pat metu ilsėjosi Ikstapoje ir netikėtai susitiko Lietuvos Prezidentą (nuotraukoje). Sutapimas buvo dar ir tas, kad J.E. Valdas Adamkus ilgą laiką gyveno ir dirbo Čikagoje, kur iki šiol gyvena Kanių šeima. Manau, kad jie smagiai praleido laiką ir pailsėjo, nes grįžusio šalies vadovo laukia įtempta darbotvarkė – dalyvavimas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai (kovo 11-tajai) skirtuose valstybiniuose renginiuose bei Austrijos Respublikos Prezidento Hainco Fišerio (Heinz Fischer) valstybinis dviejų dienų vizitas.

TS-LKD kandidatai į Europos Parlamentą

2009-03-09T17:44:00.003+02:00

TS-LKD Taryba reitingavo ir patvirtino 24 kandidatų į Europos Parlamentą sąrašą. Į Europos Parlamento rinkimus TS-LKD sąrašą ves prof. Vytautas Landsbergis, po jo į kandidatų sąrašą įtraukti Laima Andrikienė, Algirdas Saudargas, Radvilė Morkūnaitė ir kt.
Pilnas TS-LKD Kandidatų į Europos Parlamentą sąrašas:
1. Vytautas Landsbergis
2. Laima L.Andrikienė
3. Algirdas Saudargas
4. Radvilė Morkūnaitė
5. Emanuelis Zingeris
6. Raimundas Kuodis
7. Arvydas Vidžiūnas
8. Algirdas Šakalys
9. Dainius Žalimas
10. Egidijus Vareikis
11. Algimantas Birbilas
12. Arvydas Anušauskas
13. Žilvinas Leleiva
14. Raimundas Alekna
15. Naglis Puteikis
16. Andrius Kupčinskas
17. Andrius Tučkus
18. Aušrys Macijauskas
19. Ričardas Garuolis
20. Petras Musteikis
21. Rūta Rutkelytė
22. Algirdas Katkus
23. Liudas Mažylis
24. Audrius Skaistys
Kaip matote TS-LKD Tarybos nariai į šio garbingo sąrašo 24 poziciją įreitingavo ir mane. Už tai esu jiems labai dėkingas, tikiuosi nenuvilti man parodyto pasitikėjimo per rinkimus į Europos Parlamentą. Šio sąrašo šauniems nariams linkiu visokeriopo pasisekimo ir pergalės artėjančiuose EP rinkimuose.

Prasidėjo ALIANTE 2009

2009-03-01T21:02:00.002+02:00

Prasidėjo devintasis tarptautinis projektas ALIANTE 2009.

Jame gali dalyvauti vyresniųjų klasių moksleiviai net iš dvylikos šalių.

Jie patirs kažką tikrai ypatingo, aplankys vietas, kurių negali aplankyti paprasti turistai ir palygins savo žinias bei sugebėjimus su tikrai stipriais konkurentais iš užsienio šalių!

Šio konkurso tikslas - pagilinti ir praplėsti žinias apie Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO), tarptautinį ir nacionalinį saugumą, tarptautinius santykius.

Dar daugiau, šio konkurso nugalėtojai gali tikėtis tokios prizinės kelionės, kokios jums nepasiūlys jokia kelionių agentūra. Be to, finalo dalyviai įgyja naudingų žinių bei įgūdžių reikalingų išgyvenimui. Konkurso dalyviai susipažįsta su bendraamžiais ir bendraminčiais iš kitų šalių, taip įgyja draugų svečiose valstybėse. Šiemet tarpusavyje rungtyniaus moksleiviai iš Čekijos, Lietuvos, Latvijos, Vengrijos, Vokietijos, Gruzijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Didžiosios Britanijos. Be to, specialus Aliante 2009 konkursas vėl vyks Ukrainoje.

Kas jų laukia šiais metais - kai konkursas vyksta jau devintą kartą? Visų pirma vyks du žinių tikrinimo turai, o po jų - tarptautinis finalas, kurio nugalėtojų laukia specialus viliojantis prizas - 10 dienų kelionė į Čekiją 2009 metų rugpjūčio mėnesį. Tarptautinis finalas šiais metais vyks Lietuvoje, užduotis jam padės rengti mūsų šalies kariuomenė.

Registruotis į projektą galite adresu http://www.project-aliante.org .

Čia informaciją rasite savo gimtąja kalba.

ALIANTE 2009 projektas organizuojamas bendromis Lietuvos Respublikos Seimo, Švietimo ir mokslo, Krašto apsaugos, Užsienio reikalų ministerijų ir Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos (LATA) pastangomis. 2004-2006 metais esu buvęs šio projekto koordinatorius, tad mielai atsakysiu į iškilusius klausimus audrius@lata.lt

Išdalinta labdara Vilniaus vaikų globos namams

2009-02-25T20:04:00.004+02:00

Žvarbią ir snieguotą vasario 25 dienos popietę VšĮ „Parama vaikams“ projekto koordinatoriai Saulė Žemaitytė, Arūnas Kulbis ir LRS Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto patarėjas Audrius Skaistys aplankė Valstybinius Vilniaus 2-uosius ir 3-čiuosius vaikų globos namus, įsikūrusius Antakalnio ir Žirmūnų mikrorajonuose. Vaikai globos namuose gali gyventi nuo gimimo iki 18 m.
Pirmiausiai buvo aplankyti Vilniaus tretieji vaikų globos namai esantys Grybo g. 29, visai netoli nuo Sapiegynės šilo. Šiuose vaikų globos namuose dabar gyvena apie 60 vaikų nuo 5 iki 15 metų, nors dalis jų – lenkakalbiai vilniečiai, bet su atvykusiais ir labdarą atvežusiais svečiais puikiausiai bendravo lietuviškai.
Vilniaus antrieji vaikų globos namai – tai Minties g. 1, buvusio lopšelio – darželio patalpose įsteigta valstybinė organizacija, kuri veikia nuo 1980 m. Šiuo metu čia gyvenančiam jauniausiajam – 2 metai, o vyriausiasis eina į dešimtą klasę. Šiuose globos namuose vaikai yra suskirstyti į 4 šeimynas (po 15-20 vaikų), kiekvienoj šeimynoj yra 3 auklėtojos, vaikai yra įvairaus amžiaus, skirtingų lyčių, niekada neišskiriami broliai-seserys.
Vaikų globos namuose apsilankiusieji atvežė čia gyvenantiems vaikams mokyklinių reikmenų: sąsiuvinių (lietuvių ir anglų k. pratyboms, matematikai), A4 formato sąsiuvinių, skaičiavimo mašinėlių, liniuočių, skriestuvu, dažų, teptukų, klijų popieriui, žirklių, spalvoto popieriaus, pieštukų, popieriaus braižybai ir kitų reikalingų mokyklai daiktų. Vienai mergaitei iš Vilniaus trečiųjų vaikų globos namų buvo padovanota pavasarinė striukė, kuri padės įsijausti į vos už kelių dienų prasidėsiantį kalendorinį pavasarį ir artėjančią Kaziuko mugę, kurios metu vaikai savo dailės ir kitus kūrinius parduos juos aplankyti atvykusiems svečiams.
Visi trys šioje akcijoje dalyvavę jaunuoliai tiki, kad šios dovanos nors šiek tiek praskaidrino globotinių nuotaikas, o akcijai aukojusių asmenų širdžių šiluma pasklido po mažųjų Lietuvos piliečių širdeles.
Projekto sumanytojus ir įgyvendintojus VšĮ „Parama vaikams“ galima rasti internetiniu adresu: http://www.projektaivaikams.lt/
Tikėkimės, kad tokie ir panašūs projektai yra tik pradžia kilnių darbų, kuriems nebaisūs jokie sunkmečiai.

Trakų jaunieji konservatoriai vasario 16-tąją minėjo sportuodami

2009-02-22T13:53:00.003+02:00

Vasario 16-tąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Trakų jaunųjų konservatorių nebuvo matyti mitinguose ar iškilmingame minėjime Trakų kultūros rūmuose, o šiemet ir Minaičiuose, kur buvo pagerbti prieš 60 metų Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vadai, pasirašę Vasario 16 Deklaraciją. Antrus metus iš eilės Trakų jaunuoliai įprasmina šią datą dalyvaudami „Vasario 16-tosios taurės“ krepšinio turnyre. Tokiu būdu jie su savo vyresniaisiais kolegomis TS-LKD partiečiais ir jaunaisiais konservatoriais iš kitų Lietuvos vietovių pasidalina atsakomybės sritimis, ir pagal savo galimybes stengiasi atstovauti ir dalyvauti ne tokiuose masiniuose ir matomuose bet organizacijos gyvybingumą ir įvairiapusiškumą išryškinančiuose renginiuose.

Kasmet Vilniuje organizuojamo turnyro tikslas – skatinti draugystę ir bendradarbiavimą tarp Lietuvos jaunimo organizacijų, puoselėti sveiką gyvenseną, populiarinti sportą jaunimo tarpe ir, beabejo, sportiškai paminėti visiems Lietuvos gyventojams svarbią šventę – Valstybės atkūrimo dieną. Šių metų turnyre dalyvavo komandos iš Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos (LSDJS), Lietuvos konservatorių lygos (JKL), Lietuvos liberalaus jaunimo (LLJ), Jaunimo organizacijos „Darbas“ (JOD) ir Lietuvos sakaliukų sąjungos (LSS). Jau antri metai iš eilės jaunuosius konservatorius atstovavo JKL Trakų skyriaus nariai: Mantas Orintas (komandos kapitonas), Jevgenij Lebedev, Vilius Sokolovas, Simas Ausėnas, Mindaugas Kveraga, Darius Dzevenskauskas, Sergejus Bankovskis, Mantas Gaižauskas, Darius Kazakevičius, Audrius Petrauskas ir Romas Rapčinskas. Komandai vadovavo ir ją treniravo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų Trakų skyriaus narys Audrius Skaistys.

Turnyras šiemet prasidėjo vasario 14 dieną Jaunųjų konservatorių lygos ir Lietuvos sakaliukų sąjungos rungtynėmis. Jas po įtemtos kovos rezultatu 55-49 laimėjo sakaliukai, taip atsirevašuodami konservatoriams už pernai dėl trečiosios vietos pralaimėtas rungtynes.
Antrąją dieną (vasario 15) Jaunieji konservatoriai kovėsi dėl patekimo į mąžąjį finalą, t.y. galimybės rungtis dėl trečiosios vietos turnyre. Šiose rungtynėse jų varžovais buvo Jaunieji socialdemokratai. Rungtynėse, kuriose dominavo gynybinė taktika, pergalę rezultatu 32-23 iškovojo Jaunieji konservatoriai.
Finalinę turnyro dieną - Vasario 16-osios popietę, į Žalgirio draugijos sporto salę susirinko stipriausios turnyro komandos, paaiškėjusios po atrankinių varžybų. Renginio pradžią paskelbę organizatoriai pakvietė susirinkusius sugiedoti Lietuvos Respublikos himną – Tautinę giesmę, po kurios neilgai trukus užvirė pirmoji krepšinio kova: dėl trečiosios vietos susigrūmę Jaunimo organizacijos „Darbas“ ir Jaunųjų konservatorių lygos komandos. Kovingiau nusiteikę jaunieji konservatoriai išplėšė pergalę rezultatu 57-30 ir tapo trečiosios vietos laimėtojais. Šių rungtynių filmuotas ištraukas galima pasižiūrėti internete youtube adresu: www.youtube.com/JKLTrakai

Prieš finalines rungtynes buvo surengtas taikliausios rankos turėtojo – tritaškių konkursas. Jį šiais metais laimėjo JKL atstovas Simas Ausėnas per vieną minutę pataikęs dešimt tritaškių. Antrąją vietą šioje rungtyje laimėjo praėjusių metų nugalėtojas taip pat trakiškis Mindaugas Kveraga įmętęs vienu tritaškiu mažiau.
Dėl teisės vadintis turnyro čempione kovojo Lietuvos liberalaus jaunimo ir Lietuvos sakaliukų sąjungos penkiukės. Ant garbingiausios – turnyro nugalėtojų - pakylos po atkaklios ir permainingos kovos užkopė Lietuvos liberalaus jaunimo krepšininkai parklupdę priešininkus rezultatu 58-42. Jie ir tapo naujaisiais LSDJS organizuojamo krepšinio turnyro pereinamosios taurės šeimininkais.

Belieka tik pasidžiaugti, kad Lietuvos asocijuotas jaunimas išradingai ir patraukliai mini vasario šešioliktąją - mums visiems brangią šventę. Be to, linkime Trakų jauniesiems konservatoriams kitais metais pagaliau patekti į šio turnyro finalą ir, žinoma, pergalės jame.

Sveikiname su Vasario 16-tąja – Lietuvos valstybės atkūrimo diena!

2009-02-22T13:51:00.000+02:00

Mielieji, prieš 91 metus dvidešimt Lietuvos sūnų atkūrė Lietuvos valstybę, prieš 60 metų aštuoni Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vadai krauju pasirašė vesti Lietuvą į Laisvę.
Šiandieną Jie visi yra gyvi mūsų atmintyje liudydami vieną tikrai vertingą ir absoliučiai teisingą kovą už Laisvę ir Nepriklausomybę.
Tik valstybiniu lygiu laisva Tauta gali užtikrinti kiekvieno savo nario teises ir laisves, ir vesti šalį į demokratinių valstybių pasaulį.
Amžina garbė už Lietuvos valstybingumą ir gyvybingumą kovojusiems – 1918, 1949 ir 1991 metų Laisvės ir Nepriklausomybės aktų ir deklaracijų signatarams.
Dabarties ir ateities kartos jau ir jų dėka iš praeities stiprybės semias, kad kiekvieną kartą per valstybės istorinę patirtį vienareikšmiškai susivoktų ir teisingai atsakytų į klausimą – kas buvo tikrieji Lietuvos valstybės sūnūs ir dukros?
Audrius, Gintarė ir Henrieta Skaisčiai

Lietuviška trispalvė Gedimino pilyje jau 90 metų!

2009-01-01T17:00:00.004+02:00

Jau keliolika metų atgaivinta Valstybės vėliavos, kurios spalvos - geltona, žalia, raudona, pakėlimo (pakeitimo) Lietuvos sostinėje - Gedimino pilyje ceremonija sukvietė mus ir šių 2009 metų sausio pirmąją.
Prasminga Naujuosius pradėti Lietuvos vėliavos dienos paminėjimu ir pagerbimu, tas buvo matyti daugelio susirinkusiųjų veiduose ir oficialių asmenų kalbose. Valstybės vėliavai pagarbą atidavė Seimo Pirmininkas A.Valinskas, Krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė, Kultūros ministras R.Vilkaitis, Kariuomenės vadas V.Tutkus, Vilniaus meras J.Imbrasas, LŠS vadas J.Širvinskas, Lietuvos sąjūdžio pirmininkas ir Seimo narys R.Kupčinskas, Kariuomenės, šaulių sąjungos, savanorių atstovai, vilniečiai ir miesto svečiai bei šių eilučių autorius - Audrius Skaistys.
Simboliškas naujųjų metų pradžios įprasminimas, kai nors ir nedidelė bendratautiečių dalis susirinkusi Gedimino kalne po plevesuojančia trispalve iš praeities sėmėsi stiprybės ateinantiems metams. Tai paaiškinama tuo, kad žodis "vėliava" kilęs iš žodžio "vėlė" - kai senovės Lietuvoje buvo tikima, kad po vėliavomis susirenka mūsų protėvių didvyriška dvasia, kuri mums suteikia stiprybės ir narsos įveikti ne tik priešą bet ir visus kitus sunkumus.
Jau už 10 dienų prasidės kitos svarbios Lietuvai dienos - sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos minėjimui skirti renginiai. 1991 metais sausio pradžioje Lietuvos trispalvė subūrė mus ginti valstybės Laisvės ir Nepriklausomybės, netrukus laisvės gynėjai įgavo garbingą savanorių-kariuomenės kūrėjų pavadinimą. Tų lemtingų Lietuvai dienų metu Gedimino pilyje buvo saugoma bei ginama ir Lietuvos vėliava. Tą pareigą garbingai atliko Lietuvos šauliai, beje, pas vieną iš jų - Mindaugą A. Balčiauską yra laikoma 1991 m. sausio 12-13 Gedimino pilyje plevesavusi trispalvė, kuri dėl paprasčiausio nusidėvėjimo "planiškai" pakeista ir laimingo atsitiktinumo dėka tapusi Lietuvos patriotizmą puoselėjančios Balčiauskų šeimos nuosavybe.
Tikėkimės, kad praėjusių 2008 metų Valstybės vėliavą gavusi Šalčininkų Lietuvos vardo tūkstantmečio mokykla ir joje veikianti jaunųjų šaulių kuopa taip pat garbingai saugos jiems padovanotą trispalvę, bei savo veikloje puoselės patriotizmą skatinančias vertybes.

Audrius Skaistys

Lietuvos šaulių sąjungos Kalėdinis vakaras

2008-12-31T18:47:00.003+02:00

2008 metų gruodžio 29 dieną Kaune viešbutyje "Reval hotel Neris" vyko tradicinis Lietuvos šaulių sąjungos kalėdinis vakaras.
Į šį renginį susirinko šaulių vadovybė iš visos Lietuvos. Šventinį vakarą pradėjo Lietuvos šaulių sąjungos vado Juozo Širvinsko sveikinimas. Vėliau sekė LŠS rinktinių vadų sveikinimai.
LŠS Kauno rinktinės vadas Minvydas Mikalauskas įteikė padėką už ryžtą, nuoširdumą ir veiklą Kauno rinktinės šaulių labui LŠS Centro valdybos nariui Audriui Skaisčiui. Po rimtosios renginio dalies sekė šokiai ir šmaikščios nominacijos, kurių apdovanojimai atiteko įvairių rinktinių atstovams. Po koncertinės dalies susirinkusius pasveikino ir Kauno miesto tarybos narė Gintarė Skaistė, kuri džiaugėsi jog Lietuvos šaulių sąjungos štabas nuo 1919 m. jau beveik 90-metį vis dar yra Kauno miesto širdyje - Laisvės alėjoje.
Taip pat Kauno jaunoji politikė LŠS vadui įteikė jautuką - ateinančių 2009 metų bei Kauno simbolį.

Tėvynės sąjunga ir Lietuvos krikščionys demokratai susijungė ir Trakuose

2008-12-20T18:33:00.002+02:00

Šiandien (2008-12-20) įvyko jungiamasis Trakų TS ir Trakų LKD jungiamasis susirinkimas. Kadangi abiejų skyrių kvorumas buvo, tai susirinkimas priėmė teisėtus sprendimus:
1) susijungė;
2) patvirtino TS-LKD skyriaus (toliau - Skyrius) statutą;
3) išsirinko Skyriaus pirmininką - Gediminą Romašką;
4) patvirtino Skyriaus pirmininko pirmąjį pavaduotoją - Eugenijų Čerškų;

5) išrinko dar 2 Skyriaus pirmininko pavaduotojus - Virmantą Mockų ir Liną Žvirgždauskienę;

6) patvirtino Skyriaus Tarybos renkamų narių skaičių - 15, ir išrinko jos narius, iš kurių daugiausia balsų surinko Audrius Skaistys ir Vydūnas Sadauskas;

7) pasiūlė TS-LKD Prezidiumui kandidatą į Europos Parlamento narius - mane (Audrių Skaistį).

Palinkėdami vieni kitiems linksmų Šv.Kalėdų ir laimingų Naujųjų 2009 metų, bei sėkmės artėjančiuose rinkimuose TS-LKD skyriaus nariai džiaugsmingai išsiskirstė.

ŽŪB "Panerys" žemės byla su politikos prieskoniu

2008-12-10T01:39:00.002+02:00

2008-12-09 Lazdynų seniūnijos patalpose dalyvavau buvusios Panerio ŽŪB teritorijos sklypų (Oslo g. 1, Vilniuje) detaliojo plano viešajame svarstyme. Šio svarstymo metu buvo pareikšta nemažai pastabų ir prieštaravimų. Pats asmeniškai su ŽŪB Lazdynų šiltnamiai steigėja Regina Vingriene atstovavau šios bendrovės narių ir ŽŪB Panerys didžiosios dalies narių ir pajininkų interesus. Reikia atkreipti dėmesį, kad UAB „SKR Baltic“, kuri inicijavo šio detaliojo plano parengimą per pastaruosius 2 metus atliko labai daug ginčytinų veiksmų siekdama tapti vienvalde šios teritorijos (apie 8 ha. Vilniaus m. Lazdynų seniūnijos teritorijoje) valdytoja. Kaip matyti ne paskutiniai vaidmenys šioje istorijoje yra skirti ir Vilniaus apskrities administracijai vis dar vadovaujamai apskrities viršininko socialdemokrato Alfonso Macaičio, bei Vilniaus m. savivaldybei, vadovaujamai Tvarkos ir teisingumo, Lenkų rinkimų akcijos, Socialdemokratų atstovų. Priminsime, kad Saulius Skrebė – UAB „SKR Baltic“ direktorius yra partijos „Tvarka ir teisingumas“ rėmėjas ir narys. Kol kas tiek įžvalgų nekilnojamo turto „prichvatizavimo“ schemų suvestinėje.

Audrius Skaistys

Lietuvos kariuomenei - 90 !!!

2008-11-22T16:44:00.000+02:00

Mielieji Lietuvos kariai, šauliai, savanoriai ir kiti valstybės gynėjai,

Lietuvos kariuomenės 90-tasis gimtadienis mus vėl pasitinka rudens pabaigoje – lapkričio 23-čiąją. Ši ypatinga diena brangi visiems gynusiems Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę iki šiol, kovojantiems už ją ir dabar.
Nėra pasaulyje tautos sukūrusios valstybę ir išlaikiusios valstybingumą be tos tautos gynėjų – karių ir jų vadų.
Todėl nuoširdžiausi sveikinimai visiems Jums – Tėvynės gynėjams.
Mes - Jūsų rėmėjai visada esame Jums dėkingi, nes vertiname garbingą ir atsakingą valstybės gynybos pareigos įgyvendinimą.

Audrius Skaistys
LATA pirmininkas,LŠS Centro valdybos narys

54-toji generalinė asamblėja

2008-11-15T23:43:00.002+02:00

Š. m. lapkričio 10-12 dienomis Berlyne (Vokietijos Federacinėje Respublikoje) vyko 54-toji Atlanto sutarties asociacijos (ATA) generalinė asamblėja. Tai kasmet vis kitoje valstybėje vykstantis pagrindinis renginys, į kurį iš 39 valstybių susirenka atitinkamų NATO rėmėjus vienijančių nacionalinių organizacijų atstovai. Dauguma delegacijų į Vokietijos sostinę sugužėjo jau lapkričio 8 d., nes tuo metu prasidėjo ATA jaunimo (oficialus pavadinimas - YATA) organizuota konferencija.
Ši asamblėja ir konferencija buvo svarbi keliais aspektais. Vien pavadinimas „NATO pokalbiai prie Brandenburgo vartų“ yra nukeliantys į Vokietijos ir visos Europos įstoriją. Ji buvo prisiminta ne vieno pranešėjo kalboje: VFR kanclerė Angela Merkel, NATO generalinis sekretorius Jaap de Hoop Schefferis, NATO Parlamentinės asamblėjos vicepirmininkas Dr. Karl Lamers, Parlamentinis Vokietijos gynybos ministerijos sekretorius Christian Schmidt ir kiti prisiminė, kad lygiai prieš 70 metų Vokietijoje prasidėjo žydų pogromai, prieš 19 metų buvo sugriauta Berlyno siena, prieš 90 metų baigėsi Pirmasis Pasaulinis karas. Tačiau daugiau buvo kalbama ne istorinėmis, bet nūdienos ir ateities temomis.
Pirmąją dieną vyko uždaras ATA biuro bei YATA susitikimai bei YATA ir AAYPL (Atlantic Association of Young Political Leaders) nariai pristatinėjo savo mokslinius tyrimus kibernetinio saugumo, Turkijos bei NATO santykių bei NATO plėtros tematika.
Antrąją dieną vyko ATA ir YATA rinkimai. Naujuoju ATA prezidentu tapo Vokietijos atstovas Dr. Karl Lamers. Penkerius metus ATA prezidentu buvęs Amb. Robert E. Hunter padėkojo ATA nacionalinių skyrių prezidentams, valdybos nariams, sekretoriatui ir YATA lyderiams bei palinkėjo sėkmės ateityje. Taip pat buvo nuspręsta kitą generalinę asamblėją surengti 2009 spalį Ukrainos sostinėje Kijeve. Tai ypač svarbu NATO plėtros į rytus ir Kaukazo regioną kontekste.
YATA susirinkimo metu dar vienai kadencijai prezidentu buvo perrinktas Giuseppe Belardetti, taip pat išrinkta nauja valdyba. Pirmą kartą tapti YATA viceprezidente kandidatavo viena iš LATA Jaunimo Tarybos įkūrėjų – Kristina Maslauskaitė. Deja, nedidele balsų persvara ji pralaimėjo. YATA narius pasveikino buvęs ATA prezidentas Robert E. Hunter ir naujasis ATA prezidentas Dr. Karl Lamers.

Popietėje asmblėjos dalyviai klausėsi Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir NATO Generalinio Sekretoriaus Jaap De Hoop Scheffer pranešimų. Po jų NATO vadovas dar suspėjo atsakyti į keletą svarbių klausimų dėl NATO-Rusijos santykių, NATO plėtros, energetinio, kibernetinio saugumo ir kt. Vakare konferencijos organizatoriai dalyvius pakvietė į ekskursiją po Vokietijos Parlamentą – Budenstagą.
Trečiąją dieną buvo skaitomi pranešimai „NATO ilgalaikės ateities“ bei „Izraelio ir Vakarų“ temomis. Popietėje vyko forumai JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vengrijos, Ukrainos ir Rusijos ambasadose Berlyne. Dalyviai ambasadas rinkosi, pagal forumų temas. Didžiausio dalyvių susidomėjimo sulaukė JAV ir Rusijos ambasados. Kadangi LATA šioje generalinėje asamblėjoje buvo atstovaujama net 8 asmenų: pirmininko Audriaus Skaisčio, valdybos nario Viliaus Kaminsko, LATA Jaunimo Tarybos pirmininko Gintauto Rėklio, valdybos narės Ievos Kunevičiūtės bei kitų LATA jaunimo atstovų - Kristinos Maslauskaitės, Roko Joniko, Ričardo Šildiajevo ir Lauryno Peluričio, tai visi turėjo galimybių sudalyvauti bent viename forume. A.Skaistys, V.Kaminskas ir K.Maslauskaitė pasirinko Rusijos Federacijos ambasadoje vykusį forumą „Raudonosios linijos Rusijos užsienio ir gynybos politikoje“. Šiame forume teko išgirsti gana idomių Rusijos ambasadoriaus prie NATO Dmitrijaus Rogozino minčių ir dabartinių Rusijos bei NATO santykių vertinimo. Jam gana stipriai oponavo Vokietijos nuolatinis atstovas NATO Ulrichas Brandenburgas ir Rusijos – Eurazijos programos vadovas James Sherr. Buvo idomu išgirsti, kad buvusios Sovietų Sąjungos ir Vakarų valstybių lyderiai susitardami suvienyti Vokietijas (VFR ir VDR) buvo sutarę, kad NATO į rytus nesiplės, o pati Vokietija bus neutrali valstybė. Ypač sudomino teiginiai, kad NATO paragino šios organizacijos naujokes, besiribojančias su Rusijos Federacija, atsisakyti teritorinės gynybos koncepcijos vien dėl nepriešiškumo Rusijai demonstravimo. Šis teritorinės gynybos koncepcijos atsisakymas ypatingai brangiai kainavo Gruzijai kariaujant su Rusija. Kad ši NATO strategija Rusijos atžvilgiu nepasiteisino pripažino ir patys jos kūrėjai, dabar NATO-Rusijos santykius įvardindami „It is no business as usual anymore with the Russians“ (daugiau su Rusija nebebus įprastinio reikalų tvarkymo). Uždarymo ceremonija vyko Gynybos ministerijoje Gynybos ministro Dr. Franz Josef Jung‘o kvietimu. Jo vardu Parlamentinis ministerijos sekretorius ir Vokietijos ATA prezidentas Christian Schmidt pasveikino naujai išrinktus ATA ir YATA prezidentus bei palinkėjo sėkmės ateityje. Priėmimo metu vyko neoficialios diskusijos NATO ateities, plėtros, santykių su ES klausimais, dalijamasi įgyta patirtimi nacionaliniuose ATA/YATA skyriuose.

Išrinktieji į Seimą tarp priesaikos ir „laisvo mandato“

2008-11-05T14:36:00.002+02:00

Artėja lapkričio vidurys, kai prisieks 2008 m. į Lietuvos Respublikos Seimą išrinkti asmenys, tas visai Lietuvai svarbus įvykis ir tapo šio straipsnio priežastimi. Norėtųsi pasidalinti savo įžvalgomis apie Tautos išrinktųjų ir Tautos atstovų sampratą, kuri mūsuose yra beveik visada tapatinama, bet realybėje gali skirtis. Šiuo klausimu jau ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas vis artinantis mūsų visuomeninius santykius prie tų normų, kurias referendumu 1992 m. spalio mėn. 25 dieną priėmė Tauta.
Ne vieną kadenciją esantys Seimo nariais dažnai pamoko Seimo „naujoką“: „na štai Tauta mus išrinko ir mes pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (LRK) ir Seimo statutą esame nepriklausomi nuo jokių įsipareigojimų, t.y. turime „laisvą mandatą“. Kaip teigia LRK 59 straipsnio paskutinė dalis – „Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų“. Pagal tai galima suprasti, kad partijų programos, partijų ir frakcijų vadovų paliepimai ar koalicinės sutartys tau, kaip Seimo nariui, neturi jokių imperatyvų, juk tu jau esi visos Tautos atstovas ir priimi sprendimus vadovaudamasis Konstituciją ir valstybės ineresais, pagal savo sąžinę ir įsitikinimus. Štai taip kartais Seimo nariai yra pamokomi atstovauti Tautą. Tačiau, ar iš tiesų Seimo nario nevaržo jokie įsipareigojimai? Mano giliu įsitikinimu yra atvirkščiai ir tą patvirtina ta pati Lietuvos Respublikos Konstitucija. Jos, kaip vientiso teisės akto esmė yra ta, kad vienas sakinys ištrauktas iš teksto neturi jokio prioriteto prieš kitas nuostatas, o jos kaip tik ir riboja Seimo nario laisvę.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos (LRK) 59 str. teigia: „išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai“, o kita to paties straipsnio nuostata „Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato“ patvirtina, kad Seimo nario priesaika yra netgi svarbesnė nei rinkėjų išreikšta valia per rinkimus. Išrinktasis į Seimą asmuo neįgyja jokių Tautos atstovo teisių, o kartu ir pareigų nuo jo išrinkimo momento, bet tik tada, kai prisiekia – duoda specialią Seimo nario priesaiką. Tokia nuostata verčia kreipti dėmesį į patį Seimo nario priesaikos tekstą, kuris yra įtvirtintas Seimo statute:
„Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!”.
Nors galima prisiekti ir be paskutinio sakinio iš nurodyto priesaikos teksto galima nustatyti, kad prisiekiantysis be ištikimybės Lietuvos Respublikai pasižada gerbti, vykdyti, saugoti, stiprinti ir tarnauti visai eilei šioje priesaikoje nurodytų konkrečių vertybių. Be tokio įsipareigojimo Tautai, kuri išrinko savo atstovą, Seimo narys neįgyja teisės vadintis Tautos atstovu ir, žinoma, netampa Tautos atstovo teisių ir pareigų turėtoju.
Svarbūs ir kiti su Seimo nario priesaikos davimu susiję aspektai – priesaikos davimo ceremonija ir padariniai atsirandantys atsisakius duoti priesaiką arba davus ją su išlygomis. Be to, yra svarbu ar Seimo nario priesaiką duodantis asmuo yra nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu su kita valstybe, t.y. svarbu ar jis neturi dvigubos pilietybės ar kažko panašaus į kitos valstybės pilietybę. Susisiejimas pasižadėjimu su kita valstybe galėtų būti suprantamas ir kaip pasižadėjimas bendradarbiauti su kitos valstybės specialiosiomis arba kitomis valstybinėmis institucijomis.
Visai neseniai Lietuvoje didelio atgarsio susilaukęs garsaus Lietuvos futbolininko Armino Narbekovo Lietuvos pilietybės netekimo atvejis, sako, kad jei šis Lietuvai nusipelnęs asmuo ir prisieks Lietuvai bei tuo pagrindu gaus antrąją – Lietuvos pilietybę, t.y. kartu su turima Austrijos pilietybe, tai dar nereiškia, kad šis asmuo galės tapti Seimo nariu. A.Narbekovas galėtų juo tapti tik tuo atveju, jei jis būtų išrinktas į Seimą Lietuvos Respublikos pilietis, atsisakytų Austrijos pilietybės ir jos netektų pagal Austrijos teisės aktų nustatytą tvarką iki Seimo nario priesaikos davimo dienos.
Ši LRK nuostata yra labai svarbi ir aktuali kai kuriems būtent 2008 m. rudenį išrinktiems į Seimą asmenims. Manyčiau, kad Vyriausioji rinkimų komisija turėtų pagal savo įstatymais nustatytas pareigas išsiaiškinti, ar kai kurie glaudžiais ryšiais su kitomis valstybėmis susiję asmenys, kurie šiemet yra išrinkti į Seimą neturi LRK nustatytų - priesaika ar pasižadėjimu pagrįstų sąsajų. Susisiejimas pasižadėjimu su kita valstybe galėtų būti suprantamas ir kaip pasižadėjimas bendradarbiauti su kitos valstybės specialiosiomis arba kitomis valstybinėmis institucijomis. Apie tai sako Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 8 str. 3 d. Šioje dalyje teigiama, kad slapta bendradarbiavusių ir istatymo nustatyta tvarka neprisipažinusių tai darius, o vėliau užėmusių su priesaikos davimus susijusias pareigas asmenų veikla vertinama kaip priesaikos sulaužymas.
Būtent tokių ar kitokių sąsajų gali turėti Viktor Uspaskich su Rusija, Valdemar Tomaševski, Michal Mackevič, Jaroslav Narkevič su Lenkija. Kaip teigia į Seimą išrinktas Gintaras Songaila savo 2008 m. lapkričio 4 d. kreipimesi į Vyriausiąją rinkimų komisiją, kad birželio 16 d. Lenkijos Prezidentas Pacų rūmuose 71-am Lietuvos Respublikos piliečiui įteiktė taip vadinamas „Lenko kortas“ tarp jų ir dviem asmenims, kurie šiuose rinkimuose taip pat buvo išrinkti į LR Seimą: Valdemar Tomaševski ir Michal Mackevič. Tai ypatingai svarbu nustatyti būtent dabar, kai Lenkijos propaguojamas ir nuo š. m. balandžio įsigaliojęs Lenko kortos įstatymas populiarėja Lietuvoje tarp lenkakalbių jos piliečių ir Lenko kortos turėtojui suteikia tam tikrų pilietinių ir politinių teisių Lenkijoje ir įsipareigojimų Lenkijos Respublikai.
Asmuo turintis Lenko kortą gali nemokamai gauti ilgalaikę vizą, suteikiančią teisę į daugkartinį įvažiavimą į Lenkijos Respubliką; gali legaliai dirbti Lenkijos Respublikoje; gali vykdyti ūkinę veiklą, Lenkijos Respublikoje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lenkijos piliečiai; turi teisę į nemokamą švietimą pradinėse septynmetėse, vidurinėse ir aukštosiose švietimo įstaigose turėdamas vienodas teises, kaip ir Lenkijos piliečiai; ūmios ligos atveju gali gauti būtiną medicininę pagalbą, kaip ir Lenkijos piliečiai; turi teisę gauti 37 procentų nuolaidą geležinkelio transporto bilietams keliaudami Lenkijos teritorijoje; gali nemokamai lankytis valstybiniuose Lenkijos muziejuose; turi pirmumo teisę prašydami finansinės paramos iš Lenkijos valstybės ar savivaldybės biudžeto skirto užsienyje gyvenantiems lenkams paremti. Asmuo prašydamas Lenko kortos turi per Lenkijos konsulinę įstaigą raštu pareikšti savo valią priklausyti Lenkų tautai. Be to, „Lenko kortos“ gavimas ar prašymo atmetimas siejamas su Lenkijos Respublikos gynyba, saugumu, viešąja tvarka, nekenkimu pagrindiniams Lenkijos Respublikos interesams. Būtent tokiu būdu Lietuvos pilietis turintis Lenko kortą gali būti susijęs pasižadėjimu su kita valstybe – Lenkija. Štai čia būtų pirminės svarbos darbas jau ne tik Vyriausiajai rinkimų komisijai, bet ir Valstybės saugumo departamentui, kuris pagal jo veiklą reglamentuojantį įstatymą „saugo Lietuvos Respublikos suverenitetą ir jos konstitucinę santvarką“. Šios institucijos turėtų nustatyti, ar tarp išrinktųjų į Seimą (be jau įvardintų dviejų asmenų) nėra Lenko kortos turėtojų, o jei tokių yra, tai pasiūlyti jiems šio kortos nustatyta tvarka atsisakyti iki Seimo nario priesaikos davimo dienos. Priešingu atveju asmuo raštu išreiškęs savo valią priklausyti Lenkų tautai gali duoti melagingą Seimo nario priesaiką, nes jis ją duodamas turi prisiekti sąžiningai tarnauti Tėvynei, kuri gali būti skirtingai suprantama.
Mano įsitikinimu LRK minimas Seimo nario mandatas yra tam tikra abipusio pasitikėjimo išraiška, kuri įgyjama Tautai išrinkus savo atstovaujamąjį, o atstovaujamajam prisiekus tinkamai atstovauti jos (Lietuvių tautos) interesus ir ištikimybę Lietuvos Respublikai. Priesaikos tekstui ir jos davimo ceremonijai turi būti teikiama derama pagarba ir reikšmė, nes netiksliai arba su išlygomis perskaitytas priesaikos tekstas turi būti nedelsiant įvertintas, paprašant pakartoti tikslų priesaikos tekstą arba, jei tai padaryta sąmoningai - siekiant suklaidinti Tautą, tai toks veiksmas turi būti vertinamas, kaip savanoriškas atsisakymas priimti Tautos teikiamą mandatą. Priešingai, viską atlikus sklandžiai išrinktasis į Seimą įgyja visas Tautos atstovo teises ir pareigas. Jo mandatą riboja jo duota priesaika, kurios sulaužymas yra teisinis pagrindas inicijuoti apkaltą. Apkaltos metu arba patvirtinamas arba atmetamas priesaikos sulaužymo faktas. Svarbu ir tai, kad priesaikos sulaužymas yra bendresnis pagrindas už kitus du apkaltos pagrindus – šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ir nusikaltimo padarymą, nes pastaraisiais veiksmais būtų sulaužoma Seimo nario priesaika.
Dar viena ne mažiau svarbi užduotis būtų Seimo kanceliarijai, pasišovusiai naujus Seimo narius išmokinti parlamentarizmo vingrybių. Jai pačiai, pirmiausia, reikėtų atskirti esminius Seimo nario teisių ir pareigų klausimus, nuo neesminių – įstatymleidystės technikos ir Seimo nario buities sąlygų išaiškinimo ir pasirūpinimo jomis klausimų. Dabar yra įprasta antraeiliais dalykais užgožti Tautos atstovybės esmę sudarančius klausimus. Pradėti reikėtų nuo to, kad LRK nuostata „išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai“ reiškia išankstinio „pasirūpinimo“ išrinktaisiais nelegalumą, kas dar neretai pasitaiko. Š.m. lapkričio 5 dieną Vyriausioji rinkimų komisija išrinktiesiems į Seimą išdalino Seimo nario pažymėjimus, kurie suteikia teisę vadintis Tautos atstovu ir kitas tam tikras teises, bet šie išrinktieji prisieks dar tik po maždaug 10 dienų. Todėl kyla natūralus klausimas, koks yra ir bus tų Seimo nario pažymėjimą gavusių išrinktųjų į Seimą statusas tada, kai dalis iš jų atsisakys prisiekti, prisieks su išlygomis, arba tas 10 dienų iki jie duos Seimo nario priesaiką? Gal kaip tik šis laikotarpis ir reiškia „laisvą“ Seimo nario mandatą, nes jis yra neįsipareigojęs Tautai jokiomis priesaikomis. O gal Seimui vėliau teks dėl jų priimti nutarimą, kuris naikintų tokį Seimo nario mandatą? Štai kokią maišalynę sukelia tam tikros loginės sekos nesilaikymas – iš pradžių Seimo nario priesaika ir su ja įgyjamas Tautos atstovo statusas, o kartu ir Seimo nario pažymėjimas. Tai tiek lapkritinių darbų būtų mūsų valstybės institucijoms siekiant efektyviai įgyvendinti LRK nuostatas tuo būdu lengvinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo darbą. Pilietinės visuomenės uždavinys būtų prižiūrėti ar visos valdžios įstaigos tinkamai tarnauja žmonėms.

Padėka rinkėjams

2008-10-15T17:12:00.000+03:00

Mieli Trakų – Elektrėnų rinkiminės apygardos gyventojai,
nuoširdžiai dėkoju Jums, kad patikėjote Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ir mano pasiryžimu dirbti Jums ir balsavote už mane. Jūsų dėka šioje apygardoje aš užėmiau aukštą ketvirtą vietą, tik labai maža balsų persvara praleidęs į priekį politikos senbuvius. Jūsų pasitikėjimas įpareigoja mane dar atkakliau darbuotis ir taip prisidėti prie mūsų bendruomenės gerovės stiprinimo.
Jūsų,
Audrius SKAISTYS

Spalio 12 rinksime Tautos atstovybę - Seimą

2008-10-11T13:17:00.006+03:00

Mieli tautiečiai,

kreipiuosi į jus ne tik kaip kandidatas į Seimo narius, bet ir kaip eilinis rinkėjas. Raginu nepasiduoti visaapimančiai apatijai ir aktyviai rinkti savo atstovus į Seimą.

Ypatingai svarbu, kad ateitų ir išreikštų apsisprendimą tie, kurių laisvos valios neįtakoja jokie papirkinėjimai, nesvarbu, ar jie būtų išreikšti pažadų arba finansine forma.

Balsuokite ir nepamirškite jums tarnauti pasiryžusio jauno, profesionalaus teisininko - Audriaus Skaisčio.

Jį surasite Tėvynės sąjungos-LKD kandidatų į Seimą sąraše Nr. 5 pažymetą 54 numeriu.

Jūsų

Audrius SKAISTYS

Sveikinu su Angelų sargų - policijos diena!

2008-10-02T23:27:00.002+03:00

Mielieji Lietuvos policijos darbuotojai,

Jau septyniolikti metai spalio antrąją yra švenčiama atkurta Angelų sargų – Policijos diena. Ne už kalnų ir tas laikas, kai Lietuvos policijoje tarnaus tie, kurie gimė jau Nepriklausomoje valstybėje.
Mūsų kartos uždavinys ir rūpestis perduoti šios garbingos profesijos tęsėjams sukauptą tradicijų ir garantijų, nuopelnų ir nuopuolių, žinių ir patirties rinkinį. Visa tai tarnauja ir tarnaus, kuriant saugesnę aplinką, saugesnę valstybę.
Policijos darbuotojų pasiaukojamo darbo dėka sutramdytas nusikalstamumas. Žinia, kad kiekviena kova reikalauja aukų. Be jų neapsieinama ir kovos su nusikalstamumu srityje. Kiekvienais metais žuvusių policijos pareigūnų garbei pasodindami po ąžuoliuką, jau išauginome ąžuolų giraitę...
Žemai lenkiu galvą prieš tuos, kurie liko savo priesaikai ištikimi.
Profesinės šventės proga linkiu stiprios sveikatos, giedros nuotaikos, neblėstančios sėkmės kasdieniniame darbe ir Jūsų asmeniniame gyvenime!

Jūsų Audrius SKAISTYS
TS – LKD kandidatas
Trakų – Elektrėnų rinkimų apygardoje

Lietuvos Sąjūdžio 20-metis Trakuose

2008-09-18T20:00:00.005+03:00

2008 metų rugsėjo 14 dieną Trakuose vyko Lietuvos Sąjūdžio 20-ies metų sukaktis. Būtent rugsėjo 14-ąją prieš 20 metų šiame mieste vyko steigiamasis Sąjūdžio Trakų grupės susirinkimas.

Šiam įvykiui paminėti ryte vyko fotografijų parodos, skirtos Lietuvos Sąjūdžio 20-mečiui, atidarymas kultūros rūmuose. Vidurdienį Šv. mišios Trakų Švč.M.Marijos Apsilankymo bažnyčioje. Po mišių, gausus būrys renginio dalyvių su orkestru linksmai žygiavo į Trakų pilį, kur Salos pilies prieigose iškilmingai pakelta Tautinė vėliava. Šiuose renginiuose šalia kitų vėliavų plėvesavo ir Lietuvos Sąjūdžio vėliava, kurią man teko garbė nešti.

Po minėjimo Galvės ežero saloje, renginio dalyviai patraukė į kultūros rūmus, kur vyko iškilmingas Trakų rajono Sąjūdžio 20-mečio minėjimas. Ten pasisakė daug garbingų svečių, Sąjūdžio veikėjų, koncertavo vietiniai ansambliai. Šventės rengėjai: Trakų rajono savivaldybė, Lietuvos Sąjūdžio Trakų skyrius, Trakų rajono kultūros rūmai.

Partijos ištraukė numerius

2008-09-18T20:00:00.002+03:00

Politinių partijų atstovai tikisi, kad burtų keliu ištraukti partijų numeriai, pagal kuriuos jos bus surikiuotos rinkimų biuletenyje, atneš jiems sėkmę. Trečiadienį Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) surengtoje burtų traukimo ceremonijoje dalyvavo kai kurių partijų lyderiai, taip pat į Seimą siekiančios patekti įžymybės.
Per Seimo rinkimus biuletenyje Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai bus įrašyti 5 numeriu, o aš, Audrius Skaistys, šios partijos rinkiminiam sąraše būsiu 54.

LATA konferencija Seime

2008-09-18T20:00:00.000+03:00

2008 m. rugsėjo 8 d. Seime vyko Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos ir NATO reikalų komisijos inicijuota konferencija „Pilietinės visuomenės indėlis formuojant bei įgyvendinant Lietuvos užsienio ir saugumo politikos prioritetus“. Renginio tikslas – supažindinti su Lietuvos užsienio ir saugumo politikos prioritetų įgyvendinimo eiga bei sudaryti galimybę diskutuoti apie šių procesų dabartį ir ateitį, aptarti pilietinės visuomenės indėlį šioje srityje. Renginys taip pat skirtas paminėti LATA 12 metų įkūrimo sukaktį.

Į LATA organizuojamą konferenciją susirinko daugiau nei pusšimtis dalyvių iš įvairių Lietuvos miestų: Vilniaus, Kauno, Alytaus, Palangos ir kt., taip pat svečių iš užsienio. Renginys pritraukė nemažai žiniasklaidos atstovų. Sveikinimo žodį tarė NATO reikalų komisijos pirmininkas Jonas Čekuolis. LATA jau ne vienerius metus sėkmingai bendradarbiauja su NATO reikalų komisija įgyvendinant bendras iniciatyvas.

Renginio metu pranešimus skaitė Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos pirmininkas Audrius Skaistys, Demokratinės politikos instituto prezidentas Mantas Adomėnas, JAV ambasados Lietuvoje Antrasis sekretorius Douglas Matthew Hoyt, Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos valdybos narys Vaidotas Ilgius, Lietuvos šaulių sąjungos jaunųjų šaulių vadas Mindaugas Nefas. Renginyje taip pat dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos vadas Juozas Širvinskas. Ministerijų pozicijas pristatė LR Užsienio reikalų ministerijos Strateginių ir Transatlantinių santykių skyriaus atašė Ieva Karpavičiūtė ir LR Krašto apsaugos ministerijos sekretorius Andrius Krivas. Objektyvų ir kritišką požiūrį pateikė asociacijos „Naujosios Europos iniciatyva“ vykdantysis direktorius, žurnalistas Aurimas Perednis.

Rugsėjo pirmosios sveikinimas

2008-08-31T20:00:00.004+03:00

Mieli pedagogai, moksleiviai, studentai, tėvai,
Rugsėjo 1 – ąją skubantys į savo Mokyklą ar į ją išlydintys!
Mokykla - tai ta vieta, kur augame kaip asmenybės, kur susitinka įvairios kartos, kur kuriama mūsų šalies ateitis, todėl visada pirmasis žingsnis į mokyklą yra šventė.
Mokykloje gimsta ir auga vyresniųjų kartų darbų tęsėjai ir naujų idėjų kūrėjai. Čia puoselėjamos amžinosios žmogaus vertybės – sąžiningumas, atsakomybės jausmas, meilė gimtinei.
Sveikinu Jus su Rugsėjo pirmąja ir linkiu kuo geriausios kloties ir nuostabių atradimų!

Jūsų
Audrius Skaistys

Gintarė ir Audrius Skaisčiai už Gruziją!

2008-08-17T00:13:00.003+03:00

Audrius Skaistys dalyvavo rugpjūčio 11 d. 11.00 val. prie Rusijos Federacijos ambasados organizuotane Rusijos karinių veiksmų Gruzijoje pasmerkimo akcijoje. Audrius kreipėsi į susirinkusius piketo dalyvius su pasiūlymu reikalauti, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija užraustų Rusijos informacinių televizijos ir radijo kanalų retransliavima Lietuvos teritorijoje. Ši idėja susilaukė susirinkusiųjų plojimų. Vėliau piketo dalyviai patraukė prie Gruzijos Respublikos ambasados, kur įvyko Gruzijos palaikymo akcija.

Šį trečiadienį - nuo 19.00 val. Audrius ir Gintarė Skaisčiai, Gintautas Rėklys kiti LATA, JKL, TS-LKD nariai dalyvavo eisenoje "Laisvės kelias" nuo Vilniaus Arkikatedros bazilikos iki Seimo. Ten įvyko daugiatūkstantinis mitingas Gruzijai palaikyti.

Audriaus Skaisčio treneriai sutartinai tvirtina: Audrius pasirengęs kovai...

2008-08-16T14:57:00.002+03:00

Rugpjūčio 9 d. Monciškėse (Klaipėdos raj.) baigėsi savaitę trukusi Lietuvos kyokušin karate stovykla. Joje susitiko Audrius SKAISTYS ir trys jo buvę treneriai Audrius MIKŠYS (1 dan), Paulius KLAPATAUSKAS (3 dan) ir Andrius MILEVSKIS (3 dan).

Visi treneriai pripažino, kad Audrius yra pasiruošęs kovai dėl Seimo nario mandato.

Jie linkėjo jam iškovoti vietą Seime pagal Tėvynės Sajungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą ir vienmandatėje Trakų – Elektrėnų apygardoje.

Tikimės, kad šis palinkėjimas išsipildys.

Nuotraukose:

Audrius Mikšys ir Audrius Skaistys

Audrius Skaistys ir Andrius Milevskis

Audrius Skaistys ir Paulius Klapatauskas

Oninės tarp Dusmenų ir Skinderiškių

2008-07-26T22:11:00.002+03:00

Šv. Onos vardo diena - liepos 26-toji. Ji man ypatinga, nes mamos vardas - Ona.
Be abejo Oninės Lietuvoje yra plačiai paplitusios ir švenčiamos ne prasčiau nei Joninės. Ne veltui sakoma "Ona - liepos karalienė".
Šiandien taip sutapo, kad jau nuo pat ryto lankiausi Trakų raj. Dusmenų kaime, kur buvo švenčiamas miestelio bažnyčios 190-metis, o kartu ir miestelio 515 metinės. Dusmenys - kaimas 8 km į pietvakarius nuo Onuškio , šiaurės rytiniame Didžiulio ežero krante. Kaime nuo 1818 m. stovi medinė Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia, kurioje ir buvo laikomos iškilmingos šv. mišios.
Jau po pietų su žmona Gintare ir dukra Henrieta lankėmės TS-LKD Kauno apskrities skyrių sąskrydyje labai vaizdingoje vietovėje - Skinderiškių parke (Kėdainių raj.). Ten sutikome esamų ir siekiančių Seimo nariais tapti bendrapartiečių, tarp jų vyko inirtingi debatai. Vakarop sąskrydžio dalyvių laukė Merūno koncertas.

Pas Krašto apsaugos ministrą

2008-07-26T21:58:00.002+03:00

Krašto apsaugos ministerijoje liepos 23 d. lankėsi tarptautinio moksleivių konkurso „Aliante 2008“ finalininkai iš Lietuvos. Juos pas krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką atlydėjo: Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos (LATA) pirmininkas Audrius Skaistys ir Gintarė Skaistė, projekto „Aliante“ koordinatorė.
Konkurso finalininkai pasidalino įspūdžiais iš renginio, papasakojo apie savo organizacijos veiklą ir planus kitais metais šį konkursą organizuoti Lietuvoje.
Šiais metais „Aliante 2008“ konkursas vyko Čekijoje, Prostějov miestelyje. Jame Lietuvai atstovavo keturios komandos, kiekvieną iš kurių sudarė du moksleiviai. Živilė Marija Vaicekauskaitė ir Evelina Vertelytė iš Klaipėdos finaliniame etape pateko tarp komandų prizininkių ir laimėjo kelionę į Norvegiją.
„Aliante“ yra tarptautinis tęstinis projektas, skirtas NATO valstybių narių aukštesniųjų klasių moksleiviams. Aštuntą kartą rengtame konkurse dalyvavo moksleiviai ir gimnazistai iš dvylikos valstybių: Čekijos, Estijos, Lietuvos, Latvijos, Vengrijos, Vokietijos, Gruzijos, Rumunijos, Slovakijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Didžiosios Britanijos.
Lietuvos moksleiviai šiame konkurse dalyvavo penktą kartą. Kitąmet konkurso „Aliante 2009“ finalinį etapą planuojama organizuoti Lietuvoje.
„Aliante 2008“ projektą Lietuvoje įgyvendinti padėjo Lietuvos Respublikos Seimas, Krašto apsaugos, Užsienio reikalų bei Švietimo ir mokslo ministerijos.

Skaisčių šeimos praeičiai skirto paminklo atidengimas

2008-07-22T16:43:00.000+03:00

Rašinėlis gali būti sektinu pavyzdžiu ir kitiems tautiečiams, kurie visuomenės informavimo priemonių puslapiuose ar tinklalapiuose galėtų atspindėti savo giminės praeitį, nes panašių likimų sulaukė daugelis tarpukario laikotarpio šeimų bei sodybų Lietuvoje.
Kupiškio krašto laukų akmuo, Stuburų kaime Povilo Skaisčio sūnų rūpesčiu įgavęs paminklo pavidalą buvusioje Skaisčių sodybos žemėje, granite iškaltais žodžiais byloja: „Šioje Stuburų kaimo vietoje buvo pavyzdingo ūkininko, šaulio, 1941 m. sukilimo prieš sovietų okupaciją Antašavos būrio vado, politinio kalinio Povilo Skaisčio ir skaudaus likimo žmonų Emilijų sodyba, nugriauta okupantų 1969 m. Tėvo 100 metų sukakčiai – sūnūs Rimantas ir Vitalis 2008 m.“
Ne visų pėdsakai su žemiškojo gyvenimo baigtimi išnyksta. Priklausomai nuo žmonių gyvensenos, nuo jų valios bei pastangų perduoti palikuonims amžinąsias vertybes, pėdsakas tęsiasi į ateitį. Mokslo žmonės tvirtina, kad minimas gyvenimo būdas pereina į genus, išlieka būsimose kartose. Taigi, tikėdami, kad mūsų žemiškasis gyvenimas nesibaigia mirtimi, turime daugybę pavyzdžių, kad su mirtimi nesibaigia ir dorybėmis ženklintas žemiškasis gyvenimas; jis tęsiamas per palikuonis.
Jau Amžinybėje Povilas Skaistis ir jo žmonos, o saulėtą liepos 19 dieną jų žemiškąjį pėdsaką paženklino paminklas, iš kalbėtojų lūpų nuskambėjo ne tik jų vardai, bet ir geri darbai.

Į paminklo atidengimą atvyko per šimtą svečių iš Antašavos, Vilniaus, Alytaus, Panevėžio, Kauno, Trakų, Papilio, Joniškio, Sankt Peterburgo (Rusija) ir net iš Maidstono (Didžioji Britanija). Renginio dalyviai dalyvavo šv. Mišiose ir aplankė Skaisčių kapus Antašavoje. Greta įspūdingo paminklinio akmens Stuburų kaime gausi Skaisčių, Mėdžių ir Likų giminė išvydo ne tik medžiaginį atminties įamžinimą, bet ir iš kalbėtojų išgirdo apie garbingos Skaisčių šeimos gyvenseną, patirtas negandas, palikuonių ėjimą „takais dorybės“, prasmingą visuomeninę ir valstybinę veiklą.
Dauguma susirinkusiųjų gerai pažįsta Rimantą Skaistį. Savyje įkūnijęs nepaprastą taurumą, visuomeniškumą, norą ir gebėjimą bendrauti, pagelbėti negandai ištikus, Tėvynės meilę, - nuostabus šis žmogus. Be šių savybių, jo, kaip iškilios asmenybės, nebūtų. Panašus į jį brolis Vitalis. Jų rūpesčiu radosi pakelėje akmeninis istorijos puslapis, neleidžiantis užmaršties šešėliui užgožti praeities, vedančio į ateitį, pėdsako.
Gera žinoti, kad net keturi Povilo Skaisčio anūkai: Gediminas, Audrius, Andrius ir Vytautas seka savo senelio pėdomis – yra šauliai. Audrius ir Gediminas Skaisčiai yra Lietuvos šaulių sąjungos Centro valdybos nariai. Audrius SKAISTYS yra ir kandidatas rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą Trakų-Elektrėnų rinkiminėje apygardoje.

Algimantas Zolubas

Jaunieji šauliai Pivašiūnuose

2008-07-22T16:37:00.000+03:00

Kiekvienas šaulys žino – vasara – stovyklų ir darbymečio laikotarpis. Stovyklautojai – jaunieji šauliai ir Lietuvos jaunimas nuo 10 iki 18 metų, o juos prižiūri – suagę šauliai, pedagogai ir šaulių pareigūnai.
Jau kelintą vasarą iš eilės Alytaus rinktinės jaunųjų šaulių mobili stovykla įsikuria Pivašiūnuose. Čia – puikios sąlygos: palapinių miestelis, artezinis geriamo vandens šaltinis, netoliese – ežeras ir t.t.
Pirmoji stovykla šiemet prasidėjo liepos 14 ir baigėsi 20 dieną, į ją susirinko ir laiką praleido net 390 Alytaus krašto jaunuolių. Čia jie kaip visuomet įgavo pirmųjų kariškų žinių, nes juos akylai prižiūrėjo stovyklos vadovai ir šauliai-instruktoriai.
Antroji stovyklos diena tradiciškai – svečių diena. Stovyklautojus apsilankymu pagerbė: Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vadas Juozas ŠIRVINSKAS, Vyriausybės kanceliarijos atstovai – Mindaugas Silkauskas ir Algirdas Jurkevičius, Alytuje įsikūrusių Lietuvos kariuomenės dalinių vadovai, Alytaus m. ir raj. savivaldybių ir apskrities vadovybės atstovai, Policijos komisariato viršininko pavaduotojas, Pivašiūnų seniūnė ir LŠS Centro valdybos narys Audrius SKAISTYS.
Alytaus apskrities rinktinės vadas Juozas ZARAUSKAS stovyklos svečiams aprodė stovyklos teritorijoje išsidėsčiusius svarbiausius objektus, vėliau vyko šaulių ir stovyklautojų būrių prisistatymas-rikiuotė, prasidėjusi tradiciškai Šaulių ir Dzūkijos vėliavų pakėlimu. Dar vėliau stovyklautojų laukė nuotaikingas koncertas, o svečių – šauliškos virtuvės skanėstai. Svečiai vieningai tvirtino jaunųjų šaulių stovyklų svarbą ir augantį tokių stovyklų populiarumą Alytaus apskrities gyventojų tarpe. Dėl fiksuotai skiriamų lėšų tokiose mobiliose vasaros stovyklose pailsės apie 5 tūkstančius Lietuvos jaunuolių, o poreikis yra žymiai didesnis. Todėl bus apie ką pagalvoti grįžusiems į darbo vietas Vyriausybės kanceliarijos atstovams ir šaulių vadams.

"ALŽYRO DELEGACIJA" jau beldžiasi į Seimo duris

2008-07-18T14:43:00.000+03:00

Jei kas prieš gerus 8 metus Seime išgirsdavo sakant „Alžyro delegacija“, tai visi žinodavo apie ką kalbama. O buvo taip – priekyje eina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algirdas KATKUS, su juo – šio komiteto vyresnysis patarėjas Audrius SKAISTYS ir patarėjas Vaidotas BACEVIČIUS. Šią trijulę buvo įprasta vadinti gražiu „Alžyro delegacijos“ pavadinimu dėl A.Katkaus, nes jis buvo dėstęs Alžyro universitete. Ši 1996-2000 metų kadencijos Seime besidarbavusi saugumo ir teisės srities žinovų kompanija pagarsėjo Seimo narių ir Seimo kanceliarijos darbuotojų tarpe savo išskirtiniu rezultatyvumu. A.Katkus per 1999-2000 metus savo patarėjų padedamas įsiveržė į trejetuką 1996-2000 Seimo narių daugiausiai užregistravusių teisės aktų ir tapo antras pagal jų priėmimo efektyvumą. Po 2000 metų rudenį įvykusių rinkimų į Seimą ši „delegacija“ iširo, bet iki dabar palaiko glaudžius ryšius.
Šiuo metu vyksta intensyvus pasirengimas jau šį rudenį vyksiantiems rinkimams į Lietuvos parlamentą. Tą galima buvo pajusti ir iš minėtos „delegacijos“ veiksmų: jie visi trys (nebe 1 kaip buvo prieš 12 metų) kandidatuoja į Seimą tame pačiame Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąraše. Algirdas KATKUS prieš šiuos rinkimus net išleido knygą „Nuo aušros iki sutemų“, kur aprašomi procesai Lietuvoje per pastarąjį 20-metį, bei juos įtakoję ankstesni sovietinės okupacijos laikotarpiai. Algirdas vienintelis iš šio trejeto kandidatuoja tik daugiamandatėje apygardoje (sąraše), Audrius dar kandidatuoja ir Trakų-Elektrėnų (58), o Vaidotas – Kretingos (36) vienmandatėse apygardose.
TS-LKD daugiamandatis sąrašas buvo pateiktas partijos narių „vidiniam teismui“, jie galėjo reitinguoti visus jame esančius Tėvynės Sąjungos narius ir prie šios partijos prisijungusius Tautininkus. LKD jau anksčiau reitingavo savo narius, kurie vėliau kas 5 pozicija bus įrašomi į bendrą sąrašą. Šis vidinis reitingavimas pademonstravo, kad visi trys „Alžyro delegacijos“ nariai turi įgiję didelį bendrapartiečių pasitikėjimą, tai rodo jų pasiekti rezultatai. Kaip antai „delegacijos“ vadovas Algirdas KATKUS po reitingavimo yra 35 pozicijoje, Audrius SKAISTYS – 36-tas, o Vaidotas BACEVIČIUS – 46-tas iš 198 reitinguojamų asmenų sąrašo.Tikėkimės kad "Alžyro delegacijos" nariams per 2008 m. spalio 12 d. vyksiančius Seimo rinkimus pavyks įgyti didėjantį jau visos Lietuvos rinkėjų pasitikėjimą, laiduosiantį šiems savo sričių profesionalams palankų rezultatą. Visi, kurie norėtų matyti „Alžyro delegaciją“ šį rudenį Lietuvos parlamente jau kaip Seimo narius rašykite savo pamąstymus, atsiliepimus, mintis šių eilučių autoriui Audriui SKAISČIUI el.p. audrius@lata.lt arba skambinkite mob. tel. 869977888 bei BŪTINAI ateikite 2008 m. spalio mėn 12 d. į rinkimus ir balsuokite už šį trejetuką.

Lietuvos energetinio saugumo scenarijus 2008-2012 metams

2008-07-14T18:22:00.000+03:00

Kas yra energetinis saugumas?
Lietuva kurdama savo energetinio saugumo strategiją turėtų apsibrėžti Energetinio saugumo sampratą, t.y., kaip Lietuva supranta Energetinį saugumą. Manyčiau, kad terminas „Energetinis saugumas“ turi apimti saugų (netrukdomą) apsirūpinimą pakankamais energetiniais ištekliais, NATO narėse esančios energetinės infrastruktūros objektų saugumas, energetinių jungčių tarp atskirų NATO šalių-narių pakankamumas ir sistemų tarpusavio suderinamumas. Energetinis saugumas taip pat turėtų būti suprantamas kaip šalių-narių politinės sistemos atsparumas išoriniam energetinių išteklių ar kitų energetinių faktorių, neatitinkančių įprastos komercinės praktikos, panaudojimui siekiant paveikti vienos ar kitos valstybės politinius procesus ar sprendimus.
Energetinio saugumo svarba NATO valstybėse
Mano nuomone nuo 2008 iki 2012 metų nei NATO, nei ES kompleksiškai (kaip tam tikrų valstybių visuma) nespręs energetinio saugumo problemų, palikdamos tai atskirų valstybių ar jų grupių nuožiūrai. Tokiu būdu susiformuos atskiros valstybių grupės tiek NATO viduje, tiek išorėje, kurios tarpusavyje konkuruos dėl ribotų energetinių išteklių. Tuos išteklius valdančios valstybės įgaus vis didesnę svarbą NATO sprendimų priėmimo procese tokiu būdu iš vidaus skaldydamos NATO vienybę.
Energetinis saugumas ir politika
Blogiausia tai, kad šalys teikiančios energetinius išteklius išnaudoja ir išnaudos NATO valstybių nevieningumą šioje srityje ir selektyviai, naudodamos dvigubų ekonominių standartų praktiką kurstys nepasitikėjimą NATO organizacija NATO šalių narių visuomenėse. Tokiu būdu stiprės judėjimai, siekiantys politinių tikslų. Prisidengiant Antiglobalizacijos šūkiu šie judėjimai skaldys šalių politines sistemas, savo tikslų pasiekimui jie naudos nekonvencines priemones, kurios vis labiau panašėja į terorizmą. Šalys NATO narės pastebi, kad šie judėjimai yra tiesiogiai finansuojami iš valstybių, kurios susikrovė savo turtus išgaudamos ir parduodamos energetinius išteklius. Belieka viltis, kad pagaliau bus įvertintos praeities klaidos ir imtasi ryžtingų veiksmų susidariusiai situacijai ištaisyti.
Ar įmanoma Vieninga energetinio saugumo užtikrinimo programa?
NATO anksčiau ar vėliau pradės svarstyti Vieningos energetinio saugumo užtikrinimo programos projektą. Tačiau priimti vieningą sprendimą trukdys kai kurių NATO valstybių narių per didelė politinė priklausomybė nuo valstybių besipelnančių iš NATO nevieningumo. Derybos gali patekti į aklavietę, drebinančią visos organizacijos pamatus.
Kokios valstybės rašo NATO skaldymo scenarijus?
Šioje situacijoje net keliose NATO narėse pasikes Vyriausybės, kai kur bus inicijuoti priešlaikiniai Parlamentų rinkimai ir visur šmėžuos išorės jėgų rengiami scenarijai.
Scenarijai bus labai paprasti – panaudojant demokratinius instrumentus (žodžio laisvę, demokratinius rinkimus, apkaltos procedūras, susirinkimų laisvę ir t.t.) ekonominę situaciją (infliaciją, kainų augimą) bei šiuolaikines juodąsias viešųjų ryšių (PR) technologijas sukelti kuo didesnę politinę sumaištį tam tikrose šalyse. Stengtis, kad ši sumaištis tęstųsi kuo ilgiau ir jos pasekoje į valdžią patektų autoritarinių režimų šalininkai, kurie būtų palankūs į valdžią juos atvedusių scenarijų rašytojams, finansuotojams ir atlikėjams. Tokiu būdu bent trumpam laikui užsitikrinus politinės valdžios palankumą būtų stengiamasi politines sąsajas sustiprinti ekonominėmis, tokiu būdu padidinant atitinkamos šalies ekonominį priklausomumą, o tuo pačiu ir ilgalaikį politinį.
Išeičių iš būsimos situacijos paieškos
NATO matydama, kad energetinio saugumo klausimu konsensuso pasiekti darysis vis sudėtingiau bandys gelbėtis tik dalies NATO valstybių ryžto dėka. Susidarys panaši situacija kaip tada, kai Irako kampaniją palaikė tik dalis NATO valstybių.
Išeitis – vieninga energetinio saugumo politika
Dalies NATO valstybių įgyvendinama Vieninga energetinio saugumo politika be abejonės duos teigiamą efektą. Šių valstybių sėkmė grąžins žmonėms pasitikėjimą NATO, tačiau bus prarastas tam tikrų NATO šalių-narių patikimumas. Vyks intensyvus dialogas tarp į dvi grupes pasidalinusių NATO valstybių. Šiam pokalbiui tradiciškai trukdys laisvos politinės valios stoka ir tam tikri politiniai-ekonominiai įsipareigojimai. Beliks laukti geresnių laikų, kai tų valstybių visuomenės susivoks, kad yra nebe laisvos pačios priimti sprendimus ir demokratiškai išsirinks visuomenės valią atstovaujančius asmenis. Tačiau kaip įprasta valdžioje esantys sieks bet kokiomis priemonėmis joje išsilaikyti, todėl kurs oligarchinio valstybės valdymo modelį, kuriame pilietinei visuomenei pasireikšti vietos nebus.
Tikiuosi, kad Lietuva, kaip neseniai iš totalitarinio režimo išsivadavusi ir šį režimą atstovaujančių valstybių klastą gerai išmananti NATO šalis, bus Vieningą energetinio saugumo politiką įgyvendinančių valstybių tarpe. Ji galėtų kartu su kitomis Baltijos jūros regiono NATO ir ES valstybėmis, bei Norvegija sudaryti Europini branduolį šiai NATO valstybių grupei priklausančių šalių. Šios šalys padedamos JAV ir Kanados per trumpą laiką sukurtų Vieningą energetinio saugumo sistemą, kuri funkcionuotų be rimtesnių sutrikimų, kas galėtų varyti į neviltį nedraugiškai nusiteikusias valstybes. Pastarosios, negalėdamos politiškai-ekonomiškai įtakoti minėtai NATO šalių grupei priklausančias valstybes, rengs techninių avarijų (diversijų) atitinkamuose energetiniuose objektuose planą ir jį įgyvendins.
Štai tokios mintys apie Lietuvos energetinio saugumo ateitį aplankė šių eilučių autorių Audrių Skaistį.

Paulius Martinkėnas pristato Audrių Skaistį

2008-07-10T10:22:00.000+03:00

Gerbiamieji, jau prasidėjo iki š.m. liepos 12 dienos vyksiantis TS-LKD vidinis partijos reitingavimas dėl sarašo daugiamandėtei apygardai.
Nuo Jūsų balsų priklausys kokį sarašą mūsų partija pateiks visų Lietuvos rinkėjų "teismui". Šie rinkimai mums yra ypatingai svarbūs - arba dabar, arba gal būt jau niekada - privalome žūtbūt laimėti. Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partija yra viena iš šių rinkimų į Seimą (Tautos atstovybę) favoritų ir aš tvirtai tikiu, kad Lietuvos žmonės pasirinks būtent ją.
Todėl mums reikalingas pergalę rikimuose lemsiantis sąrašas, kuriame butų ne tik patyrusių politikos vilkų, jau esamų Seimo narių, bet ir jaunimo. Man kaip jaunam žmogui tai atrodo labai aktualu. Mes matome, kad jaunimas vengia politikos, o tai sukels labai negatyvių pasekmių Lietuvos ateičiai, kuomet mes imsim trūkti rimtų, profesionalių ir Lietuvai atsidavusių politikų.
Prasidėjus šeštadienį pasibaigsiančiam vidiniam partijos reitingavimui, kur kiekvienas iš jūsų turės galimybę sureitinguoti sąrašą, taip kaip atrodo pačiam teisinga - norėčiau parekomenduoti kandidatą, teisininką, Audrių Skaistį, kurio numeris TS-LKD partijos Tarybos (centrinės) sureitinguotame sąraše yra 31.
Audrius Skaistys taip pat yra Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas Trakų - Elektrėnų vienmandatėje apygardoje. Audrius Skaistys - jaunasis mokslininkas, šaulys, savanoris, Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos (LATA) pirmininkas. Audrių Skaistį pažįstu jau seniai, su juo esu rengęs konferenciją - diskusiją dėl šauktinių kariuomenės Lietuvoje ateities, dalyvavę įvairiuose LATA renginiuose ir dar daug darbų yra suplanuota ateičiai.
Mano įsitikinimu, Audrius Skaistys yra pasiryžęs ir pasirengęs atsakingai atstovauti kiekvieno iš mūsų interesus - pradedant eilinio piliečio kasdieniais reikalais, baigiant užsienio politika ir nacionaliniu saugumu, kas pastaruoju metu yra viena iš aktualiausių ir problematiškiausių sričių.
Kodėl aš remiu Audrių Skaistį? Todėl, kad kandidatas jaunas, darbštus, ryžtingas, patikimas, veržlus, patriotiškas ir nuoširdus bei stiprių provakarietiškų pažiūrų, turintis darbo patirties nacionalinio saugumo srityje, o taip pat ne iš laikraščių pažįstantis visuomenę kamuojančias problemas - pradedant korupcija, su kuria mes dažnai susiduriame, baigiant tokiomis Lietuvos ekonomikos aktualijomis kaip infliacija.
Todėl prašau, kiekvieno partiečio, reitinguoti Audrių SKAISTĮ (Nr.31) kuo aukščiau PIRMAJAME sarašo dešimtuke.

Su pagarba,
Paulius MARTINKĖNAS
TS-LKD Klaipėdos skyriaus Krašto saugumo ir užsienio reikalų komiteto pirmininkas
+37062761950

Liepos 6-toji - Valstybingumo šventė

2008-07-05T14:22:00.000+03:00

Mielieji tautiečiai,
nuoširdžiai sveikiname šios svarbios ir didžios šventės - liepos 6-tosios Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga!

Jau 18-ti metai liepos 6-ąją švenčiame pirmojo suvienytos valstybės valdovo Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną.
Prieš 755 metus tuometinis faktinis valstybės valdovas Mindaugas įteisino savo statusą ne tik Lietuvoje ar aplinkinėse valstybėse, bet ir visos krikščioniškosios Europos buvo pripažintas karaliumi. 1253 metais Mindaugo valdoma Lietuvos karalystė įstojo į krikščioniškųjų Europos valstybių gretas, savotišką Europos Sąjungą.
Tai buvo suvienytos valstybės šlovingasis laikotarpis. Lietuvos, kaip valstybės, istorija mūsų tautai greta šlovės pateikė ir daug skaudžių išbandymų. Dėl jų Lietuva tik prieš 4 metus vėl buvo priimta į didingų Europos valstybių šeimą.

Todėl šią dieną prisimename ir švenčiame kaip suvienytos Lietuvos simbolį, o tuo pačiu kaip Lietuvos apsisprendimą priklausyti ilgaamžei europietiškos kultūros ir politikos tradicijai.
Įkvėpti Karaliaus Mindaugo ir kitų iškilių tautos valdovų įžvalgių darbų vieningai kurkime klestinčią Lietuvą.

Audrius, Gintarė ir Henrieta Skaisčiai

Gedulo ir vilties diena Trakų rajone

2008-06-20T13:47:00.000+03:00

1941 m. birželio 14 d. 3 val. nakties enkavedistai pradėjo masinius lietuvių areštus. Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą. Per savaitę iš Lietuvos išvežta bemaž 30 tūkst. Lietuvos piliečių. Iki šiol tiksliai nenustatyta tikslaus ištremtųjų ir žuvusiųjų pakeliui į tremtį skaičiaus. Žmonės buvo tremiami krovininių traukinių vagonuose. Iš viso 1941–1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 132 000 žmonių, apie 28 000 iš jų žuvo.
Birželio 14 d. paskelbta Gedulo ir vilties diena. Šią dieną minimi tremtyje ir Lietuvoje už jos laisvę ir nepriklausomybę žuvę šios valstybės gyventojai. Todėl būtent šią dieną mes, jaunieji Tėvynės sąjungos nariai, nutarėme paminėti aplankydami tuos, kurie gynė Lietuvą nuo okupantų ir neprarado vilties bei drąsos net sunkiausiomis akimirkomis – Lietuvos partizanus.
Savo kelią pradėjome Onuškio senosiose kapinėse. Ten padėjome gėlių ir uždegėme atminimo žvakeles prie antkapinio paminklo skirto šioje vietoje užkastų 1944–1952 m. Onuškio apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos ir Dainavos apygardos partizanų atminimui. Tose pačiose kapinaitėse ilsisi ir 1948 m. liepos 4 d. žuvusių Dainavos apygardos partizanų J. Budrevičiaus-Garso ir F. Truncės-Sporto kūnai, stovi savanorio kryžius šioje vietoje užkasto nežinomo partizano atminimui. Grendavės miestelyje buvusioje P.Blažonio sodyboje prie paminklo 1946 m. rugsėjo 1 d. kautynėse žuvusiems Dainavos apygardos Siaubo būrio partizanams pagerbėm jų ir sodybos šeimininkų atminimą.
Akcijos iniciatorius ir šio blog‘o autorius Audrius Skaistys džiaugėsi, jog buvom ne pirmieji aplankę šį paminklą. „Šalia mūsų uždegtų atminimo žvakelių dega ir kitos. Tai reiškia, kad partizanų atminimas vis dar gyvas patriotų širdyse, ir okupantui vėl atklydus į Lietuvą atsirastų naujų kovotojų, kurie rastų savyje drąsos ir pasiryžimo kovoti už savo Tėvynę“.
Paskutinė šios dienos atminimo įprasminimo vieta – Trakai. Ten kartu su tremtiniais, partizanais, šauliais ir kitais trakiškiais bei miestelio svečiais aplankėm Aukų kalnelio kryžių ir paminklinį akmenį skirtus šioje vietoje užkastų 1944–1954 m. Trakų apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų ir civilių gyventojų, nužudytų NKVD–MGB būstinėje, atminimui.

Nors pliaupė lietus, šios dienos atminimo renginių dalyviai stebino savo gausa. Galima tik pasidžiaugti, kad Lietuvos patriotų aukos buvo ne veltui. Gaila, kad jie patys nesulaukė to, kuo taip tikėjo – Lietuvos laisvės. Tačiau mes juos prisimename, vertiname jų žygdarbius. Juk jų – ištremtų, nužudytų ir paniekintų, aukų dėka šiandien galime didžiuotis būdami lietuviais.

Alytaus miestui 427 metai

2008-06-17T15:29:00.000+03:00

LATA Alytaus skyriaus nariai ir svečiai iš kitų LATA padalinių: LATA Vilniaus skyriaus pirmininko pavaduotojas M.Puzas, LATA pirmininkas A.Skaistys ir LATA valdybos narė G.Skaistė š.m. birželio 13 d. dalyvavo Alytaus miesto dienos proga organizuotoje eisenoje.
Spėjama, kad Alytaus vietovardis yra hidroniminės kilmės, kadangi pro Alytų į Nemuną įteka upelis Alytupis, kuris anksčiau galėjęs vadintis tiesiog Alytus.
Kita versija teigia, kad miesto vardas galėjo kilti nuo pilies, kuri stovėjo čia jau XIV a., dažnai pastodavo kryžiuočiams kelią ir jie šią pilį vadino Aliten.
Alytus - vienas seniausių Lietuvos miestų, birželio 15-ąją šventė savo 427-ąjį gimtadienį. Ta proga mieste visą savaitę vyko šventiniai renginiai, išjudinę net didžiausius namisėdas. Miesto apylinkėse gyventa jau neolite. Viduramžiais, Alytaus apylinkės buvo gyvenamos mišriai jotvingių ir lietuvų genčių, nes Alytus buvo paribyje tarp šių genčių. Vėliau dėl istorinių aplinkybių, jotvingius asimiliavo lietuvių gentis. Nemuno kairiajame krante yra dvi dešimtys VI-IX amžių pilkapių, XIII-XIV amžiais čia stovėjo medinė Alytaus pilis.
Pirmą kartą Alytus minimas 1377 metais Vygando Marburgiečio kronikoje kaip regiono centras. Per Alytų į šalies gilumą ėjo kryžiuočių puolimų keliai. 1387 m. LDK dokumentuose minimas kaip miestelis. Po Žalgirio mūšio dešiniajame Nemuno krante ėmė augti gyvenvietė, kuri vadinosi Alytus I, nuo XV a. pabaigos kairiajame krante auganti gyvenvietė ėmė vadintis Alytus II. 1466 m. minimas Alytaus valsčius. 1524 m. pastatyta bažnyčia ir įsteigta parapija.
1581 m. birželio 15 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras suteikė Alytui Magdeburgo teises ir herbą. Ši data yra minima kaip Alytaus miesto diena. Praeityje Alytus daug kartų nukentėjo nuo svetimų kariaunų. Ne kartą jį naikino gaisrai, maro epidemijos ir kitos nelaimės. 1586 metais pastatyta cerkvė.
XVII a. karų su Rusija ir Švedija metu miestas neteko daug gyventojų. 1795 metais miestas padalintas: rytinė dalis (Alytus I) atiteko Rusijos imperijai, o vakarinė (Alytus II) – Prūsijos karalystei. 1807 m. Alytus II atiteko Napoleono sukurtai Varšuvos kunigaikštystei, po Vienos kongreso atiteko Lenkijos karalystei (priklausė 1815-1915 m.).
1915 metais, kai Lietuvoje ir Suvalkų gubernijoje įsitvirtino vokiečių karinė administracija, Alytus I ir Alytus II buvo sujungti į vieną administracinį vienetą. 1919 m. vasarį mieste vyko Alytaus kautynės, kuriose Lietuvos kariuomenė kovėsi su bolševikais.
1932 m. Alytui suteiktas kurorto statusas. Alytus buvo savarbus kovų už Lietuvos laisvę centras, nes iš šio krašto kilo Adolfas Ramanauskas Vanagas, kuris buvo vienas iš partizaninių kovų vadovų ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signatarų. A.Ramanauskas vadovavo būtent dzūkijos regione įsisteigusiai Dainavos krašto apygardai, o vėliau tapo ir viso laisvės kovų judėjimo gen. Jono Žemaičio Vytauto pavaduotoju.
Po partizaninio karo pabaigos Alytaus miestas ėmė sparčiai augti daugiausiai dėl šiame mieste įsteigtų pramonės įmonių. Alytus tapo regiono centru ir yra tituluojamas dzūkijos sostine. 1995 m. patvirtintas dabartinis miesto herbas.

Lietuvos Sąjūdžiui 20 !!!

2008-06-02T14:43:00.000+03:00

Šeštadieni (2008-05-31) dalyvavau Sąjūdžio 20-mečio proga surengtame Sąjūdžio neeiliniame 11-tame suvažiavime. Suvažiavime dalyvavo apie 600 sąjūdiečių, tarp kurių nemažai buvo ir jaunosios kartos atstovų. Man teko garbė suvažiavimo delegatus ir svečius pasveikinti nuo Lietuvos šaulių sąjungos. Sveikinimas buvo sutiktas šiltai. Suvažiavimo metu buvo perskaityti 7 pranešimai, priimtos rezoliucijos. Viena iš aktualiausių minčių išsakytų šiame suvažiavime buvo ta, kad Lietuvos Sąjūdis dar šį rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose gali dalyvauti kaip visuomeninė alternatyva politinėms partijoms ir organizacijoms.Šiandien (2008-06-02) vakare kartu su Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos (LATA) jaunimu dalyvausime specialioje tiesioginėje LTV laidoje "Dvidešimtmečio forumas". Laidoje diskutuos Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai. Kviečiame visus žiūrėti šią laidą šiandien 21.10 val. per LRT 1-mąją programą.Lietuvos jaunimas norintis atvykti į šios laidos filmavimo ir transliavimo studiją renkasi 20.00 val. prie LRT (Konarskio 49, Vilnius).Rytoj (2008-06-03) 12.00 val. prie tos pačio Lietuvos radijo ir televizijos pastato (Konarskio 49, Vilnius) Lietuvos Sąjūdis organizuoja masines eitynes, kurių metu Lietuvos žmonės galės išsakyti savo poziciją Nacionalinio transliuotojo (LTV ir LR) atžvilgiu. Lietuvos Sąjūdį šio žingsnio imtis paskatino pastaruoju metu Nacionalinio transliuotojo vadovybės (Generalinio direktoriaus A.Siaurusevičiaus ir LRT Tarybos) priimami sprendimai tam tikrų laidų ir jų vedėjų atžvilgiu. Sąjūdžio nerimas susijęs su žodžio laisvės suvaržymu būtent visuomeninio transliuotojo statusą turinčioje televizijoje ir radijuje. Pastebimos tendencijos mūsų visų televiziją paversti "valdžios partijų" ruporu ir "valstybininkų" ideologijos propogandos bastijonu. Visi, kurie nepritaria minėto klano užmojui - valstybės užvaldymui ir kurie dar girdi savo sąžinės balsą, yra pakviesti į taikias eitynes. Čia susitiks bendraminčiai, kuriems ne vis vien, kas vyksta Lietuvoje.

Nepriklausomybės diena Gruzijoje

2008-05-26T13:23:00.000+03:00

Sveikinu gruzinų tautą su Nepriklausomybės diena – gegužės 26-tąja!
2008 m. gegužės 19-24 dienomis buvau Gruzijoje kaip tarptautinis rinkimų į Gruzijos Parlamentą stebėtojas. Lietuvos nevyriausybininkų stebėtojų misiją organizavo Rytų Europos studijų centras.
Stebėti rinkimų Gruzijoje vykau kaip Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos (LATA) delegacijos (12 asmenų) vadovas, kurie kartu su kitais stebėtojais iš Lietuvos organizacijų: JKL, LiJOT, LLJ, LSDJS, TSPMI, TSPMI/EESC – atliko savo pilietinę misiją. LATA organizacijai buvo patikėta stebėti rinkimus trečiajame pagal dydį Gruzijos mieste - Batumyje. Batumis (gruz. ბათუმი) yra Adžarijos sostinė ir kurortinis miestas prie Juodosios jūros pietvakarių Gruzijoje prie Turkijos sienos. LATA stebėtojų grupė susitiko su Batumio meru, kitais aukštas pareigas užimančiais asmenimis su jais aptarė abiejose valstybėse susiklosčiusią situaciją ir svarstė tolimesnio bendradarbiavimo galimybes.
Parlamento Gruzijoje rinkimuose dalyvavo devynios partijos bei trys politiniai blokai, pergalę iškovojo prezidento Michailo Saakašvilio valdančioji partija „Jungtinis nacionalinis judėjimas“.
Nepriklausomų stebėtojų delegacijos prižiūrėjo balsavimą 500 balsavimo apylinkių dvidešimtyje rinkimų apygardų. LATA atstovai stebėjo rinkimus 6 apylinkėse. Iš viso Gruzijoje veikė 3604 rinkimų apylinkės. Nepaisant to, kad Centrinė rinkimų komisija anuliavo parlamento rinkimų rezultatus 26-ose rinkimų apylinkėse rinkimai buvo pripažinti demokratiškais, nes praėjo be didesnių pažeidimų. Mano įsitikinimu net anuliuoti rezultatai tam tikrose apylinkėse, kur laimėjusi partija gavo absoliučią daugumą, rodo, kad šį demokratijos egzaminą Gruzija išlaikė aukštam pažymiui.

VILNIAUS JAUNIMO KONVENTAS 2008

2008-05-12T13:25:00.000+03:00

Audrius SKAISTYS 2008-05-11 dalyvavo Vilniaus jaunimo konvente 2008.
Šio konvento tikslas - išreikšti jaunimo nuomonę aktualiais Vilniaus miesto vystymo klausimais. Jaunimo atstovai konvento metu susipažino su Vilniaus m. savivaldybės veiklos gairėmis ir diskutavo pasiskirstę į darbo grupes - savivaldybės komitetus. Į Konventą buvo atrinktas 51 Vilniaus jaunimo atstovas, iš jų sudarytos 3 darbo grupės-komitetai: Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų, Miesto plėtros ir Socialinių reikalų, sveikatos ir aplinkos apsaugos. Renginio metu jaunimas iškėlė aktualias sostinės problemas ir pasiūlė galimus jų sprendimo būdus.
Vilniaus jaunimo konvente 2008 dalyvavo mokinių parlamento, mokinių savivaldos, studentų atstovybių, politinių, profesinių, kultūrinių, sporto, prevencinių, kitų jaunimo organizacijų atstovai ir aktyvūs jauni žmonės, nepriklausantys organizacijoms. Dalyviai buvo atrenkami pagal pateiktas dalyvių registracijos anketas. Audrius Skaistys atstovavo Atlanto sutarties Lietuvos bendriją (LATA) ir Lietuvos šaulių sąjungą (LŠS). A.Skaistys darbavosi Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komitete, kur aktyviai reiškė savo poziciją dėl sostinės viešųjų erdvių, pirmiausia, Lukiškių aikštės panaudojimo galimybių, jaunimo užimtumo, pilietinio ugdymo ir kitomis temomis.
Visų trijų komitetų pasiūlymai Vilniaus m. valdžiai pagal renginio organizatorių - Vilniaus jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ (VJOSAS) – sumanymą bus surašyti į atskirą dokumentą ir artimiausiu metu įteikti. Tikėkimės, kad sostinės valdžia geranoriškai atsižvelgs į jaunimo pasiūlymus.

Gegužės 6-toji - Tarptautinė diena be dietų

2008-05-06T11:34:00.000+03:00

Šią dieną visame pasaulyje skatinama atkreipti visuomenės, ypač jaunimo, dėmesį į psichologines problemas dėl svorio. Jaunimas neretai klaidingai tiki, kad tik liesas žmogus gali būti laimingas. Dėl šios priežasties dažniausiai paauglės serga nervine anoreksija, t.y., badauja, nes bijo sustorėti. Net 5-20 proc. sergančiųjų anoreksija miršta nuo išsekimo.
Kiekvienas turi mylėti save tokį, koks yra. Be abejo, reikia rūpintis savo kūnu – valgyti sveiką, vitaminingą maistą, sportuoti, o nuolatinės dietos – tikrai ne išeitis.
Pagrindinės su valgymo kultūra susijusios ligos: nervinė anoreksija (kai žmogus siekia išlaikyti labai mažą svorį), nervinė bulimija (kai žmogus nuolat persivalgo, o vėliau pats skatina vėmimą), persivalgymo sutrikimas (kai žmogus nuolat persivalgo ir tuo nesirūpina).
Šią dieną, kaip ir nerūkymo dieną, galima įprasminti savaip, pavyzdžiui, pasižadėti bent 1 mėnesį sveikai ir santūriai maitintis, mažinti arba visai nevartoti alkoholio. Šių eilučių autorius šiandieną pasirinks kaip tam tikrą atskaitos pradžią subalansuotam maitinimosi, sporto ir alkoholio vartojimo gyvenimo būdui.

Audrius Skaistys VSAT Vilniaus rinktinėje

2008-04-21T13:10:00.000+03:00

Saulėtą ir šiltą balandžio 15-tosios rytą grupė šaulių rinkosi Vilniuje prie M.K.Čiurlionio menų gimnazijos. Praeiviai galėjo pagalvoti, kad jie ruošiasi paminėti būtent tą dieną švenčiamą Kultūros dieną, bet šiuo atveju tikslas buvo kitas. Vilniaus apskrities Karaliaus Mindaugo šaulių 10 rinktinės III kuopos valdybos nario Almanto Laučiaus iniciatyva buvo surengta šios kuopos valdybos narių ir VII kuopos vadovybės pažintinis vizitas į Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinę. Šio vizito tikslas – atnaujinti ir sustiprinti šaulių ir pasieniečių bendradarbiavimą. Pagal iš anksto suderintą sąrašą išvykoje į VSAT rinktinę dalyvavo III kuopos vadovybė ir instruktoriai: Audrius Skaistys, Almantas Laučius, Augustas Žukauskas, Ramūnas Viederis, Mindaugas Jonas Laučius ir Karolis Januška, taip pat dalyvavo VII kuopos vadė Sandra Česnulevičiūtė ir jos pavaduotojas Vytautas Rygertas. Šaulius į kelionę išlydėjo III kuopos vadas Mindaugas A. Balčiauskas.
VSAT Vilniaus rinktinė jau 1,5 metų įsikūrusi Mickūnuose, Vilniaus rajone. Į rinktinę vykome 3 ekipažais. Kadangi oro sąlygos buvo puikios tai 12 km už Vilniaus įsikūrusią Rinktinę pasiekėme numatytu laiku. Įvažiavus į VSAT Vilniaus rinktinės teritoriją mus pasitiko Rinktinės štabo viršininkas plk. ltn. Rimantas Karpavičius ir šios rinktinės Ryšių su visuomene specialistas Juozas Baužys. Jų lydimi pasiekėme susirinkimų patalpą, kur virš valandos buvo intensyviai pristatoma rinktinės struktūra, veikla, vėliau sekė klausimų – atsakymų laikotarpis, apsikeitimas dominančia informacija, buvome veišinami arbata ir kava.

Po pristatymo buvo demonstruojamos svarbiausios patalpos: budėtojų dalis, sulaikymo kamera, ginklinė, visus nustebino pasakojimas ir demonstravimas naujausios kompiuterinės įrangos, kuri naudojama bendrai Šengeno šalims priklausančių valstybių informacinei sistemai. Vėliau ginklinėje Specialios paskirties būrio vadas mjr. Dainius Dautartas demontravo pasieniečių naudojamą specialiąją techniką, ginkluotę, aiškino jos technines charakteristikas, panaudojimo sąlygas ir net papasakojo praktinio panaudojimo atvejus.
Išėjusius iš ginklinės pasitiko Vilniaus rinktinės vadas plk. Vytautas Išganaitis, kuris klausinėjo šaulių apie jų įspūdžius, pats atsakinėjo į šaulius dominančius klausimus bei vėliau pakvietė įsiamžinti bendroje nuotraukoje prie įėjimo į Rinktinę.
Vėliau šaulių delegacijai buvo aprodytas Kinologijos centras, kur šalia juos prižiūrinčių pareigūnų treniruojasi ir darbuojasi 29 tarnybiniai šunys. Šie keturkojai pasieniečių pagalbininkai pademonstravo savo gebėjimus ieškant narkotinių medžiagų, klusnaus elgesio pagal nustatytas komandas bei „pažeidėjų“ sulaikymo srityse. Ši dalis ypač patiko šauliams iš kurių vienam - V. Rygertui - teko savo kailiu pajausti tarnybinių šunų jėgą, kai jis imitavo „pažeidėją“, tai net du kartus skirtingų šunų buvo „sulaikytas“ pagal nustatytas komandas ir procedūras.
Dar vėliau šaulių laukė pažintis su moderniausia Lietuvoje atvira šaudykla, kuri priklauso būtent VSAT Vilniaus rinktinei. Šaudyklos viršininkas kpt. Andrejus Laptėvas ne tik papasakojo apie šaudyklą ir joje asamą įrangą, bet ir leido šauliams „pasireikšti“ šaudant iš jo tarnybinio ginklo „Glock 17“. Šaudymo rezultatai buvo vidutiniškai geri, o tai parodė, kad būtina daugiau laiko skirti šaudybai.
VSAT pareigūnai susitikimo metu dar papasakojo, kaip įgyti pasieniečio profesiją Pasieniečių mokykloje Medininkuose. Pakvietė į atvirų durų dienas šioje mokykloje 2008 metų balandžio 26 d. 11.00 ir gegužės 10 d. 11.00 val.

Po šio susitikimo buvo aptartos būsimo bendradarbiavimo kryptys: bendri mokymai ir pratybos, jaunųjų šaulių supažindinimas su pasieniečių veikla ir šios garbingos profesijos pasirinkimo galimybėmis.

Įspūdžiais apie išvyką į VSAT Vilniaus rinktinę pasidalino Audrius Skaistys.

Pasitinkame 59 NATO gimtadienį

2008-04-03T09:55:00.000+03:00

Mielieji bendraminčiai,

sveikinu visus su balandžio 4-ąja - NATO įsisteigimo diena! 1949 m. balandžio 4 d. dvylikos valstybių atstovai Vašingtone (JAV) pasirašė Atlanto sutartį, kuria ir buvo įkurta ši karinė (gynybinė) - politinė organizacija.
Visai neseniai - 2004 m. kovo 29 d. ir Lietuva tapo šios organizacijos pilnateise nare, šiuo metu NATO priklauso 26 valstybės. Sveikiname vakar į klubą pakviestas Kroatiją ir Albaniją, kurios greitu metu padidins valstybių skaičių iki 28.
Taigi, Lietuva per savo tūkstantmečio istoriją jau ketverius metus pragyveno saugiausią laikotarpį. Linkime tą laikotarpį pratęsti kiek galima ilgiau.
Šiuo metu (2008 m. balandžio 3-4 dienomis) Bukarešte (Rumunija) vyksta NATO Summit'as (viršūnių susitikimas), kur su pasaulio galingaisiais ir mūsų valstybės vadovas V.Adamkus priims sprendimus, kurie bus įrašyti į NATO istoriją.
Paraleliai minėtam Summitui vyksta dar du renginiai: vienas - Jaunųjų Atlantiečių Susitikimas,ten pat - Bukarešte, o kitas - Vilniuje, kur Lietuvos moksleiviai simuliuoja Šiaurės Atlanto Tarybą. Reikia pažymėti, kad šiuose renginiuose dalyvauja ne tik oficialūs Lietuvos atstovai, bet ir nevyriausybinės organizacijos - Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos (LATA) atstovai. Bukarešte vykstančiame NATO Tarybos susitikime Lietuvą atstovauja: A.Skaistys (Lietuvos užsienio reikalų ministras), G.Skaistė (Nuolatinė Lietuvos atstovė prie NATO) ir K.Maslauskaitė (Karinis Lietuvos patarėjas NATO). Čia bus sprendžiami energetinio saugumo klausimai 2012 metų perspektyvoje. Lietuvoje gi, moksleiviai spręs priimti į NATO Ukrainą ir Gruziją, ar ne.
Rezultatai bus jau po kelių dienų, apie juos dar parašysime.

Linksmų Šventų Velykų!

2008-03-22T11:52:00.000+02:00

Ką aš veiksiu 2008 m. kovo 11-ąją?

2008-03-10T22:13:00.000+02:00

Man šis klausimas skamba kasdieniškai, tačiau diena juk ypatinga - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.
Štai taip švęsime ją jau 18 metai, o ar daug kas pasikeitė gimtinėje? Šioje vietoje tiktų pacituoti vienos dainos žodžius "keitės ir miestai, ir veidai...", taigi daug pasikeitimų. Svarbiausia, kad tuos pokyčius galime patys inicijuoti, įgyvendinti arba siekti, kad tie pokyčiai neįvyktų. Viskas mūsų, o ne rusų rankose, kaip čia neprisiminsi pokario laikų kalambūro "Vilnius mūsų, o mes rusų...". Tačiau, ar tik ne tai ir vyksta mūsų gimtinėje - Nepriklausomybę atgavome, bet nomenklatūra ir toliau valdo mūsų šalį - todėl ir per kiekvieną Lietuvos nepriklausomybės gimtadienį klausimas "ar daug kas pasikeitė gimtinėje?" lieka aktualus. Ar ilgam? Štai klausimas! Bandykime į jį atsakyti patys eidami į eilinius Seimo rinkimus šį rudenį, eilinius Lietuvos Prezidento rinkimus 2009 metais ir t.t.

Rusija bijo demokratijos, Demokratijos bijo Rusijos.

2008-03-05T20:59:00.000+02:00

Na štai dar vieni prezidento rinkimai Rusijoje baigėsi. Kaip sakoma "rytų fronte nieko naujo", o tai reiskia, kad kaip ir prezidento rinkimuose Baltarusijoje (Gudijoje), viskas buvo aišku iš anksto.
Rinkimuose nugalejo Medvedevas ir Putinas, nors Rusijos prezidentu tapo pirmasis. Na, o Rusija, ar ji taip pat laimėjo? Žinoma, kad laimėjo, nes tik šiuo keliu eidami rusai save mato stipriais, ateityje nenugalimais ir savo sąlygas Europai ar net ir didesnei Pasaulio daliai diktuojančiais. Šis jų pilnavertiškumo siekimo kompleksas jau seniai išnaudojamas valdžios šioje valstybėje siekiančių jėgų ir jų pagalbininkų. Kiltų klausimų, kas tos jėgos ir kas jų pagalbininkai. Jėgos lyg ir žinomos ar bent jau nuspėjamos - valstybės saugumo struktūros, jų atstovai ar net šių struktūrų įkurtos partijos. Bet kas gi tie pagalbininkai, kai jų vaidmenį anksčiau atlikę, o dabar patys tapę Rusijos valdžia asmenys ir grupuotės atlieka jau kitas funkcijas valstybėje. Iš vienos pusės juos identifikuoti nėra sudėtinga, tai tas pats saugumas, partija, prezidentas, bet ar vien jie? Ne, pagalbininkų visada yra daugiau nei pagrindinių veikėjų. Bandysime pavardinti nepretenduodami į išsamų sąrašą. Rusijos valdžios pagalbininkai: jaunimo organizacija "Naši", praktiškai visa žiniasklaida, bažnyčia, valstybės valdomos įmonės "Gazprom", "Rusneft" ir panašios, na ir dar šiek tiek opozicija, bei vakarų demokratijos...
Daugiau informacijos galima gauti užsisakius iš autoriaus el.p. audrius@lata.lt