Susitikimas su ESBO komisaru tautinių mažumų klausimais

Lapkričio 16 dieną Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kartu su Žmogaus teisių komitetu susitiko su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vyriausiuoju komisaru tautinių mažumų klausimais Knutu Volebeku (Knutt Vollebek). Susitikimo metu buvo aptartos šios temos: tautinių mažumų politika Lietuvoje; valstybinės kalbos politika ir tautinių mažumų teisė į gimtąją kalbą; švietimo reforma ir tautinių mažumų mokyklos; tautinių mažumų klausimo vaidmuo Lietuvos ir Lenkijos santykiuose. Susitikimui pirmininkavo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys kartu su Žmogaus teisių komiteto pirmininku Arminu Lydeka. Jie pasveikino svečią ir pristatė Lietuvos tautinių mažumų politikos pagrindinius akcentus. Buvo pažymėta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai draudžia bet kokią diskriminaciją tautiniu pagrindu, Lietuva yra ratifikavusi Tautinių mažumų konvenciją, kuri yra mūsų teisinės sistemos dalis. Taigi Lietuvoje yra sukurta teisinė sistema, kuri leidžia tautinių mažumų atstovams jaustis pilnateisiais Lietuvos piliečiais, o kartu puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius. Buvo pasisakyta ir dėl pavardžių ir vardų rašymo. Remiantis LR Konstitucinio Teismo išaiškinimu asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Įrašų Lietuvos Respublikos piliečio pase rašymas valstybine kalba nepaneigia įvairioms tautinėms grupėms save priskiriančių piliečių teisės rašyti savo vardus ir pavardes bet kokia kita kalba, jeigu tai nesusiję valstybinės kalbos vartojimo sritimi. Aptarta svarstytina galimybė pavardes originalo kalba leisti rašyti ne pagrindiniame paso puslapyje. Tai padėtų išspręsti ilgai besitęsiančius ginčus. ES Teisingumo Teismas savo sprendime pasisakė, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas, pagal kurį gali būti atsisakoma rašyti asmens vardą ar pavardę su lietuvių kalboje nenaudojamais lotyniškais rašmenimis, neprieštarauja ES teisei, su sąlyga, kad toks atsisakymas šiems ES valstybių narių piliečiams nesukelia rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų. Galutinį sprendimą dėl asmenvardžių rašymo naudojant ne lietuviškus rašmenis dokumentuose turi priimti nacionalinis teismas arba Įstatymų leidėjai. Susitikime keltas klausimas ar reikalingas specialusis tautinėms mažumoms skirtas įstatymas. Šiuo klausimu kalbėję Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys, ir šio komiteto narė Marija Aušrinė Pavilonienė vieningai sutarė, kad Tautinių mažumų konvencijos nuostatos sėkmingai perkeltos į Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl specialusis tautinių mažumų įstatymas tautinių mažumų padėties nekeistų. „Argi turime kiekvienai mažumai rengti atskirą įstatymą?“, – klausė A. M. Pavilonienė. Su šiuo teiginiu nesutiko lenkų rinkimų akcijai priklausantis Seimo narys, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narys Jaroslavas Narkevičius. Jo nuomone tautinių mažumų padėtis prastėja, o lenkakalbėse mokyklos mokslo lygis žemesnis dėl netinkamai sudarytų metodikų. Susitikime atkreiptas Vyriausiojo komisaro dėmesys į tai, kad tautinių mažumų problema dažniausiai aštrinama nacionaliniu pagrindu sukurtos partijos, siekiant politinių dividendų. Klausimas dažniausiai keliamas išskirtinai lenkų klausimu. Lietuvoje šiuo metu (2011–2012 m.m.) veikia 55 mokyklos tik lenkų mokomąja kalba, 36 mokyklos tik rusų mokomąja kalba, 1 mokykla baltarusių mokomąja kalba ir 42 mokyklos, kuriose yra klasių skirtingomis mokomosiomis kalbomis. 15 552 mokiniai mokosi rusų mokomąja kalba, 12 895 mokiniai – lenkų mokomąja kalba, 181 mokinys – baltarusių mokomąja kalba. 2010–2011 m. 7 proc. visų mokinių mokosi tautinės mažumos kalba (t. y. 29 858). Iš jų 44 proc. lenkų kalba, 54 proc. rusų kalba ir 0,6 proc. baltarusių kalba. Susitikime pastebėta, kad dirbtinas problemos eskalavimas iš vienos pusės ir gal būt nepakankamas dėmesys iš kitos pusės aštrina problemas šalies viduje, taip pat santykius tarp Lietuvos ir Lenkijos. Seimo narys Gintaras Songaila pastebėjo, kad dažnai garsiai rėkiančiųjų tiesa geriau išgirstama Europoje, Seimo narys Julius Dautartas sakė, kad puolami dažnai nulenkiame galvą, o pristatyti gerosios savo praktikos Europos visuomenei neišmokome. Jis teigė, kad Lietuvos atvejis yra pavyzdys visai Europos Sąjungai, kaip sprendžiami su tautinėmis mažumomis susiję klausimai.

Baigiantis susitikimui Vyriausiasis komisaras Knutas Volebekas atkreipė dėmesį, kad tautinių mažumų klausimai yra jautrūs ir atsiliepia tarptautiniam stabilumui. Kalbant apie jautrius tautinių mažumų klausimus labai svarbi retorika ir būtent politikai yra atsakingi už tinkamos retorikos pasirinkimą.

Su angelų sargų diena!

Sveikinu visus esamus ir būsimus policijos pareigūnus profesinės šventės - Angelų sargų dienos proga! Būti angelu sargu – reiškia būti atsakingu už daugelio žmonių gyvybių. Policininkų vykdomos misijos sėkmę didžiąja dalimi lemia kiekvieno pareigūno suvokta jo profesijos paskirtis.
Valdžios uždavinys – sukurti tokią motyvacinę darbo policijoje sistemą, kad ir eilinio policijos patrulio pareigos būtų prestižiškos.
Sėkmingam policijos darbui būtinas visuomenės palaikymas ir pasitikėjimas, todėl žmogaus problemos sprendimas turi būti ne valdiškas, o pilnas atjautos, tik tokiu būdu neišvengiamai stiprės policijos ir visuomenės ryšys.
Lietuvoje jau pavyko atkurti į vakarietiškus standartus orientuotą profesionalią policiją, ji ir toliau turi eiti šiuo demokratinius valstybės pagrindus stiprinančiu keliu.
Esu dėkingas už sąžiningai atliekamas pareigas!
Jūsų buvęs kolega,
Audrius Skaistys

Rugpjūčio 23 dienos atmintis

Lietuvos sąjūdis ir šiemet kviečia paminėti nusikalstamo Molotovo – Ribentropo pakto 72-as ir „Baltijos kelio“ 22-as metines. Šią dieną Lietuva, kartu su kitomis Europos valstybėmis, pagal 2008 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento rašytinį pareiškimą, paskelbusiomis rugpjūčio 23 d. Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena, prisimins ne tik šio nusikalstamo sandėrio aukas, bet ir trijų Baltijos valstybių išsilaisvinimo judėjimų (Lietuvos Sąjūdžio, Latvijos Tautos fronto ir Estijos Tautos fronto) suorganizuotą akciją, įgavusią skambų „Baltijos kelio“ pavadinimą.
Kodėl mus ši data tokia svarbi? Ji juk žymi valstybingumo netekimo pradžią, kai dvi totalitarinės valstybės pasidalijo Europą, kas lėmė II pasaulinį karą su visais jo padariniais.
Ypač skausmingai mūsų tautoms atsiliepė 50-metį užtrukusi Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacija. Todėl būtent šios valstybės stengėsi atskleisi tą klastingą ir paslaptyje laikytą sandėrį, kad visam pasauliui išsklaidytų sovietinės propagandos sukurtą mitą apie neva savanorišką 3 Baltijos valstybių įstojimą į Sovietų sąjungą. Todėl 1989 m. minint šio slapto sutarties protokolo 50 metų sukaktį buvo įgyvendinta precedento pasaulinėje istorijoje neturinti akcija – trijų tautų atstovai gyva grandine susikibo rankomis nuo Vilniaus iki Talino. Tuo buvo pademonstruotas nepaneigiamas ryžtas atkurti iki okupacijos egzistavusias tris nepriklausomas valstybes ir tuo įgyvendinti tautų apsisprendimo ir valstybingumo tęstinumo teises.
Šių metų rugpjūčio 23 - Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną, vėliavos (be gedulo ženklo!) ant ir šalia valstybinių ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pastatų keliamos 7.00 ir nuleidžiamos 22.00 val.
Lietuvos Sąjūdžio organizuojami paminėjimo renginiai prasidės 18.00 val. Šv. Mykolo bažnyčioje, kur Šv. Mišias celebruos Lietuvos Sąjūdžio tarybos garbės narys mons. Alfonsas Svarinskas. Apie 18.40 val. nuo Šv.Mykolo g. 4 (bažnyčios) prasidės organizuota eisena (ir važiavimas dviračiais) Vilniaus senamiesčiu iki Maironio g. esančio paminklo A.Mickevičiui, kur pirmą kartą 1987 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos laisvės lygos ir disidentų pastangomis buvo paminėtos šio klastingo sandėrio metinės. Mitingas – minėjimas prasidės 19.00 val, jį ves Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas Vidmantas Žilius. Kalbės: Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas, istorikas Tomas Baranauskas, Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis, Antanas Terleckas – Lietuvos Laisvės Lygos vadovas, kunigas Robertas Grigas ir jaunimo atstovas Mindaugas Nefas.
Susirinkusiems koncertuos folkloro ansamblis „Ūla“.

DĖL TEISINĖS PAGALBOS NEDEMOKRATIŠKOMS VALSTYBĖMS NUTRAUKIMO

Lietuvos Sąjūdis
 Solidarizuodamasis su Baltarusijos demokratine opozicija;
 Netoleruodamas susidariusios tarpvalstybinės situacijos, kai tarptautinės teisės instrumentai – teisinės pagalbos sutartys – yra naudojamos politinėms represijoms vykdyti;
 Reikalaudamas nutraukti besąlygišką teisinės pagalbos teikimą nedemokratiškam Lukašenkos režimui Baltarusijoje, o taip pat ir kitoms valstybėms, kurios pagal Europos Sąjungos, NATO ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra Lietuva, dokumentus yra pripažįstamos kaip nedemokratiškos;
 Apgailestaudamas dėl Lietuvos teisingumo ministerijos ir kitų institucijų veiksmų bei neveikimo, pakenkusių ne tik Baltarusijos demokratinei opozicijai, bet ir Lietuvos, kaip demokratinės valstybės, įvaizdžiui,
Pareiškia, kad
- Lietuvos Užsienio reikalų ministerija turėtų kuo skubiau įteikti notą Baltarusijos valdžiai dėl netinkamo tarptautinės sutarties naudojimo politinei kovai su opozicija ir išnaudoti visas diplomatines bei teisines priemones dėl nedelsiamo ir be jokių išlygų visų politinių kalinių Baltarusijoje paleidimo;
- Lietuvos teisingumo ministerija privalo peržiūrėti visus „teisinės pagalbos“ teikimo Baltarusijos autoritariniam režimui atvejus ir užtikrinti atsakomybės neišvengiamumą už pareigūnų bendrininkavimą žlugdant demokratinę opoziciją Baltarusijoje;
- Lietuvos Respublikos Vyriausybė privalo užtikrinti visų Lietuvos valstybinių institucijų atsparumą nedemokratinių valstybių provokaciniams veiksmams;
- Lietuvos valdžia (Respublikos Prezidentė, Seimas ir Vyriausybė) ir politinės partijos kviečiami užimti bendrą politinę poziciją dėl Lietuvos santykių su autoritariniu Lukašenkos režimu Baltarusijoje.

Liberalai - monopolistų tarnai

Po Kauno konservatorių suorganizuotos informacijos paviešinimo akcijos, kurioje paaiškinta apie Kauno valdžioje esančių liberalų priimtus palankius Gazpromui sprendimus, tapo visiškai aišku, kas yra kas šioje situacijoje.
Kiek teko domėtis ekonomika ir politologija, tai liberalai ideologiškai įvardijami, kaip laisvos rinkos šalininkai ir propaguotojai. Tačiau jų pastarieji veiksmai Kaune verčia galvoti ką kitą. Tiek liberalcentristai, tiek liberalų sąjūdis su Kauno m. meru R.Mikaičiu priešakyje vieningai balsavo už Gazpromo monopolijos Kauno šiluminiame ūkyje įtvirtinimą. Kaip žinia monopolistai nemėgsta konkurencijos, todėl iš anksto užsitikrina išskirtines sąlygas savo verslui. Tas dabar vyksta Kaune, kur Gazpromas valdydamas senąją elektrinę, gavo dar ir dabartinės miesto valdžios palaiminimą statyti dar vieną, kas sudarys prielaidas ateityje išlaikyti savo monopolį Kaune.
Dabartinę Kauno šiluminę elektrinę ilgalaikės nuomos sąlygomis išsinuomavę Gazpromo statytiniai pagal sudarytą nuomos sutartį turi už 400 mln. Lt. modernizuoti ją, kas leistų pilnai patenkinti Kauno šilumos ūkio poreikius. Gazpromas suprato, kad pasibaigus nuomos sutarčiai, reikės vėl dalyvauti konkurse išsinuomoti jų pačių modernizuotą elektrinę, bet kam gi taip vargintis, jei Kauno naujoji valdžia leidžia pasistatyti naują ir modernią elektrinę, o dabar valdomą nudėvėtą - grąžinti valdyti miestui. Todėl pastačius planuojamą elektrinę ir pasibaigus dabar nuomojamos elektrinės nuomos terminui Kaune bus jau iškreiptos rinkos situacija. Naujos ir modernios elektrinės savininkas - Gazpromas, galės pasiūlyti miestui pirkti pigesnę šilumą, o senoji elektrinė nepritraukusi konkurentų (investuotojų) bus priversta bankrutuoti, o tada įsivyraus tikrasis monopolis. Jis pasireikš tuo, kad nuo to laiko, kai senoji elektrinė nustos egzistavusi, šilumos kainos Kaune tik kils, nes nė viena valdžia neleis kauniečiams šalti. O už tai mokėsime mes visi, o ne Kauno liberalai. Štai jums laisvosios rinkos ir konkurencijos joje liberališkais variantas.
Turbūt nereikia būti liberalios ekonomikos profesoriumi K. Glavecku, kad suprastumei šią niekšingai liberalią išdavystę ir jos padarinius. Kauniečiams linkėdamas šilumos ne tik vasarą, kada tokie sprendimai priimami, bet ir žiemą, linkiu išsireikalauti 400 mln. Lt. investicijų į dabar Gazpromo valdomą Kauno ŠE, kas ateityje sugriautų monopolistų planus paversti Kauną jų marionete, ką jau padarė su dabartine Kauno valdžia.

Birželis – Lietuvos Sąjūdžio mėnuo

Šiandien Lietuvos Sąjūdžiui sukanka 23 metai. Šią sukaktį paminėdama organizacija rytoj (2011 m birželio 04 d.) Lietuvos Respublikos Seimo istorinėje kovo 11 – osios salėje rengia XIII–ąjį Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimą.
Suvažiavimas prasidės 11.00 val., visi norintys jame dalyvauti ir iš anksto neužsiregistravę gali registruotis nuo 10.00 val. Seimo rūmų leidimų skyriuose.
Suvažiavime - konferencijoje dalyvaus prof. Vytautas Landsbergis, Rytas Kupčinskas, Irena Degutienė, Andrius Kubilius, Vidmantas Žilius, Robertas Grigas ir kiti Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjai.
Šįkart ir man, kaip Lietuvos Sąjūdžio tarybos nariui, teko atsakomybė ir garbė būti šio renginio organizatoriumi bei vedėju (kartu su Laimu Dieniniu vesime antrąją šio renginio dalį).
Linkiu visiems susirinksiantiems į šį renginį geros ir darbingos nuotaikos, konstruktyvių diskusijų ir priimtų rezoliucijų išsipildymo.

Audrius Skaistys

Su Šventomis Velykomis!