2009-11-23

Su Lietuvos kariuomenės diena!

Mielieji Lietuvos kariai, šauliai, savanoriai ir kiti valstybės nepriklausomybės gynėjai,
Lietuvos kariuomenės gimtadienis ir vėl mus pasitiko lapkričio 23-čiąją.
Ši ypatinga diena brangi visiems gynusiems Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę, kovojantiems už ją ir dabar.
Nėra pasaulyje tautos sukūrusios valstybę ir išlaikiusios valstybingumą be tos tautos gynėjų – karių ir jų vadų.
Todėl nuoširdžiausi sveikinimai visiems Jums – Tėvynės gynėjams.
Mes, kurie vertiname garbingą ir atsakingą valstybės gynybos pareigos įgyvendinimą, esame Jums dėkingi.
Audrius Skaistys
LŠS Centro valdybos narys

2009-10-28

Prieš 70 metų ilgaamžė Lietuvos sostinė Vilnius grįžo Lietuvos valstybei


Lietuvos kariuomenė į Vilnių „triumfališkai“ įžygiavo 1939 m. spalio 28 d. 12 val. 15 min. Šiandien lygiai prieš 70 metų atgavome savąją sostinę – Vilnių, tuo būdu buvo ištaisyta 1920 m. spalio 9 d. agresijos prieš suverenią valstybę (Lietuvą) pasekmė - apie 19 metų užtrukusi Rytų Lietuvos okupacija.
Netrukus iš buvusios laikinosios sostinės Kauno į Vilnių persikėlė ir valdžios įstaigos. Vilnius kaip nepriklausomos ir laisvos Lietuvos valstybės administravimo centras per pastarąjį 70-metį išgyveno dar dvi okupacijas – nacistinės Vokietijos ir sovietinės Rusijos. Istorijos taip jau lemta, kad visos okupacinio-imperialistinio pobūdžio valstybės su jų nutautinimo politika anksčiau ar vėliau pasmerktos žlugti. Taip atsitiko ir Lietuvos bei jos sostinės Vilniaus atžvilgiu, jau beveik 20 metų Lietuva su savo sostine Vilniumi yra savarankiški tarptautinės bendruomenės pripažįstami ir gerbiami subjektai. Pripažįstami ir gerbiami, nes baltiškoji, o šiuo atveju - lietuviškoji tautų, kultūrų ir religijų sugyvenimo tradicija labiausiai ir atsiskleidžia Vilniuje. Ne veltui geležinį vilką sapne regėjęs Vilniaus ir Gediminaičių dinastijos įkūrėjas (pradininkas) Didysis Lietuvos Kunigaikštis Gediminas ir gavo tokį šio sapno išaiškinimą, kad Vilnelės ir Neries santakoje įkurtas miestas bus garsus visame pasaulyje. Sapnas jau seniai išsipildė, o čia gyvenantys darbštūs ir kūrybingi žmonės šio sapno prasmę dar labiau išplėtė, ką patvirtino ir šiemetinis europinis Lietuvos sostinės statusas ir vardas - Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009!
Tik būdamas laisvos ir nepriklausomos valstybės sostine Vilnius galėjo pasiekti tai, kas jau pasiekta ir pasieks dar daugiau. Valio Vilniui!

2009-10-22

NATO rėmėjai rinkosi Kijeve


Š .m. spalio 7-10 dienomis Ukrainoje, Kijeve, vyko 55 - toji ATA Generalinė Asamblėja ir 14 YATA Generalinė Asamblėja. Šiame renginyje 9 asmenų LATA (Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos) delegacijos sudėtyje dalyvavau ir aš. Į renginį, kurio tema šiais metais - „Pilietinės visuomenės saugumas XXI amžiuje“, susirinko per 400 dalyvių iš 42 valstybių, jis buvo plačiai nušviestas Ukrainos žiniasklaidos. Asmeniškai daviau interviu Ukrainos nacionaliniam radijui užsienio (rusų) kalba apie Lietuvos patirtį integruojantis į NATO, visuomenės švietimą ir informavimą (radijo klausytojų auditorija – apie 10 mln. Ukrainos gyventojų).
Asamblėjoje nagrinėtos šios temos: „NATO strateginės koncepcijos rengimas“, „Energetinis ir finansinis saugumas platesnėje Juodosios jūros erdvėje“, „Viešoji diplomatija kaip saugumo skleidėja: visuomenės švietimas ir informavimas“, „Dabartinė Ukrainos ir regiono saugumo ir politinė padėtis ir jos įtaka tarptautiniam saugumui“ ir kt.
Dalykinės programos metu vyko diskusijos apie naujos NATO Strateginės koncepcijos rengimą, NATO plėtrą bei partnerystes, Ukrainos euroatlantinę integraciją, aptartos NATO misijos, didžiausią dėmesį skiriant Afganistanui. Buvo iškelta idėja visose NATO valstybėse paminėti NATO dieną, kuri galėtų būti balandžio 4 – šios organizacijos įsikūrimo dieną (Lietuvoje minima kovo 29-oji – Lietuvos įstojimo į NATO diena). Buvo aptartos galimybės Lietuvos mokslo ir tyrimų institucijoms prisijungti prie Ukrainos tyrimų ir akademinio tinklo „Ukrainian research and Academic Network“ - URAN vienijančio 15 Ukrainos valstybinių universitetų ir dar apie 50 mokslinių tyrimų įstaigų. Šis tinklas per tiesioginę jungtį su analogišku tinklu Lenkijoje – PIONER jau yra prisijungęs prie Europos tyrimų ir akademinio tinklo GEANT 2.
Tarp renginio dalyvių – NATO Generalinio Sekretoriaus padėjėjas viešajai diplomatijai Jean-Francois Bureau, Jungtinės Karalystės nuolatinis atstovas prie NATO Stewart Eldon, Čekijos Europos Sąjungos reikalų ministras Stefan Fule (buvęs ČR ambasadorius Lietuvoje), Ukrainos Rados narys Borys Tarasyuk, kiti politikai, ekspertai, akademikai, diplomatai.
Renginio dalyviai lankėsi Kijeve įsikūrusiame Europos universitete, Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadoriaus rezidencijoje bei turėjo progos neformalioje aplinkoje pabendrauti su kitų delegacijų atstovais, pranešėjais, Ukrainos politikos ir visuomenės veikėjais, diplomatais. Paskutinę viešnagės Kijeve dieną buvo surengta ekskursija, kurios metu delegatai turėjo puikią progą apžiūrėti miestą bei iš arčiau susipažinti su Kijevo architektūra ir kultūra.

2009-10-02

Sveikinu su Angelų sargų - Policijos diena!

Mielieji Lietuvos policijos darbuotojai ir bendramoksliai,
Jau ašuoniolikti metai spalio antrąją švenčiame atkurtą Angelų sargų – Policijos dieną. Atėjo laikas, kai Lietuvos policijoje tarnaus tie, kurie gimė jau Nepriklausomoje valstybėje. Nepaisant šalį užgriuvusių ekonomonių sunkumų, mūsų kartos uždavinys ir rūpestis perduoti šios garbingos profesijos tęsėjams sukauptą tradicijų ir garantijų, nuopelnų ir nuopuolių, žinių ir patirties rinkinį. Visa tai tarnauja ir tarnaus, kuriant saugesnę aplinką, saugesnę valstybę.
Policijos darbuotojų pasiaukojamo darbo dėka sutramdytas nusikalstamumas. Žinia, kad kiekviena kova reikalauja aukų. Be jų neapsieinama ir kovos su nusikalstamumu srityje. Kiekvienais metais žuvusių policijos pareigūnų garbei pasodindami po ąžuoliuką, jau išauginome ąžuolų giraitę...Žemai lenkiu galvą prieš tuos, kurie liko savo priesaikai ištikimi.
Profesinės šventės proga linkiu stiprios sveikatos, giedros nuotaikos, neblėstančios sėkmės kasdieniniame darbe ir Jūsų asmeniniame gyvenime!

Jūsų Audrius SKAISTYS

2009-09-16

Keistas AB LRTC ir VšĮ LRT ginčas

Šiandien (2009-09-16) Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete santykius (sutartinius ir komercinius) aiškinosi AB Lietuvos radijo ir televizijos centras generalinis direktorius Algirdas Vydmantas ir Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius.
Ko gi nepasidalino šie aukštas pareigas užimantys asmenys?
Akcinės bendrovės Lietuvos radijo ir televizijos centro (santrumpa - LRTC) vienintelis akcininkas – Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija, jos atstovai yra šios bendrovės valdybos nariai (išskyrus patį generalinį direktorių) ir stebėtojų tarybos nariai, t.y. pilnai valdo visą akcinei bendrovei priklausantį iš esmės valstybės turtą, nurodo generaliniam direktoriui kaip tausoti, puoselėti ir modernizuoti akcinės bendrovės valdomą, bet Lietuvos valstybei priklausantį turtą.
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (santrumpa – LRT) pagal šio subjekto statusą, valdymą ir misiją nustatantį specialų įstatymą yra valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga. LRT Taryba atlieka visuotinio susirinkimo funkciją ir iš esmės valdo mūsų visų (Lietuvos valstybės) nacionalinį transliuotoją per šios tarybos priimtą generalinį direktorių.
Taigi, ko nepasidalino du iš esmės valstybiniai dariniai – akcinė bendrovė ir viešoji įstaiga? Pasirodo mūsų – mokesčių mokėtojų – pinigėlių. LRT iš valstybės biudžeto gauna tikslinius pinigus (šiemet – 7,1 mln. Lt) kuriuos be jokių išlygų perveda LRTC už radijo ir televizijos programų siuntimą LRTC komunikacijų tinklais. LRT visuomeninei misijai įgyvendinti šiemet skirta dar 37,5 mln. Lt. Į dalį šių mokesčių mokėtojų pinigėlių nusitaikė ir LRTC, teigdama, kad LRT per mažai moka už teikiamas retransliavimo paslaugas. Tokiu būdu neakivaizdžiai kaltinama ir pati Tautos atstovybė - Seimas, kuris 2009 m. Nacionaliniame biudžete nurodė aiškiai, kad LRT Centrui už Lietuvos TV ir Lietuvos radijo programų retransliavimą skiriama tik 7,1 mln. Lt. Tokiu būdu šios biudžetinės lėšos paverčiamos LRTC pelną sudarančiomis komercinėmis pajamomis (LRTC 2005 m. grynas pelnas apie 4 mln. Lt, o 2006 m. grynas pelnas apie 3 mln. Lt) . LRTC pelną paskirsto vienintelis akcininkas – Susisiekimo ministerija.
Čia jau reikėtų ne tik susimąstyti ir perduoti LR Seimo Audito komitetui spręsti ar dviejų valstybės valdomų subjektų santykiai neperaugo į grynai komercinių subjektų santykius (siekimas sutartinius santykius aiškintis Lietuvos teismuose), bet ir „neįprastą komercinę“ praktiką šantažuojant nutraukti Lietuvos televizijos ir Lietuvos radijo programų retransliavimą analoginio ryšio įrenginiais. Štai kur nusirito Lietuvos valstybė per greitai jau 20 savo nepriklausomybės metų – viena valstybinė įstaiga „išmušinėja“ pinigus iš kitos ir savo arbitru renkasi Seimą.
Būtų įdomu žinoti, kodėl LRTC būdamas pelningas subjektas taip ryžtingai nusiteikęs nuostolingo subjekto - LRT atžvilgiu? Gal todėl, kad 2008 m. iš LRT per valstybės biudžetą buvo gauta 9,6 mln. Lt?
Būtų įdomu žinoti, kaip LRTC paskirsto savo grynąjį pelną, ar Lietuvos gyventojai iš to pelno turi naudos, ar jį panaudoja tik akcininkas – Susisiekimo ministerija, o gal padalina LRTC valdybos nariams kaip tantjemas? Tik atsakius į šiuos klausimus bus galima pasakyti ar valstybės turto ir santykių tarp to turto valdytojų komercionalizavimas yra tas kelias, kuriuo eidama Lietuva siekia visuotinės gerovės, sanglaudos ir kitos valstybinės politikos krypčių įgyvendinimo.
Lauksime tam tikrus įgaliojimus turinčių valstybės institucijų išvadų dėl šio iš pirmo žvilgsnio grynai sutartinių santykių aiškinimosi.

2009-07-31

Medininkų tragedijos 18-osios metinės


Šiandien - liepos 31 d., sukako aštuoniolika metų, kai Lietuva neteko septynių geriausių savo sūnų. Jie – Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis, Algirdas Kazlauskas, Stanislovas Orlavičius, Antanas Musteikis ir Ričardas Rabavičius – dėl laisvės paaukojo gyvybes, o sunkiai sužeistas ir vienintelis likęs gyvas Tomas Šernas – savo sveikatą.
Pagerbdamas Medininkuose nužudytų policijos ir muitinės pareigūnų atminimą dalyvavau už juos aukojamose šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje (Šv. Kazimiero koplyčioje).
1991 m. liepos 31 d. apie 5 val. ryto Medininkų pasienio poste sovietų milicijos ypatingosios paskirties būrio OMON smogikai iš Rygos užpuolė šio posto darbuotojus (pasieniečius ir muitininkus). Lygiai prieš 18 metų, kai dar būdamas septyniolikametis su būriu Vilniaus rinktinės šaulių (iš jų prisimenu Audrių Kazėną, Dainių Žalimą, Tomą Giniūną, Gediminą Skaistį...) tuo metu saugojau Aukščiausiąją Tarybą – Atkuriamąjį Seimą. Iš Medininkų ryte atskriejusi žinia apie išžudytus Lietuvos valstybingumo gynėjus lyg žaibas, lyg griaustinis iš giedro dangaus įsismelkė į mūsų jaunas širdis, juk daugelis buvome septyniolikamečiai – aštuoniolikamečiai. Tądien gavome gyvenimiškos patirties lydinčios mus jau 18 metų. Tai nebuvo baimės ar išgąsčio apraiškos, tai buvo pykčio ir paniekos už tokį niekingą žudynių veiksmą jausmas. Pirmiausia, mums iškildavo klausimas – kodėl ir už ką? Gal už tai, kad mylėjo savo tėvynę – Lietuvą... Jau po 3 dienų visas mūsų šaulių būrys kartu su atgimstančios Lietuvos atkurtomis tarnybomis (policija, pasieniečiais, muitininkais) atidavėme žuvusiems pareigūnams paskutinę pagarbą - nuo Arkikatedros palydėjome į amžino poilsio vietą Antakalnio karių kapinėse.Tebūnie jų brangiausia auka – gyvybės ir netekta sveikata – mums pavyzdžiu kaip reikia likti ištikimiems savo priesaikai ir prisiimtiems įsipareigojimams.

2009-07-12

A.Kubilius paskubėjo grąžinti jo vadovaujamos Vyriausybės įgaliojimus


Šiandien penkioliktoji Vyriausybė grąžino įgaliojimus naujajai Prezidentei. Kaip praneša Vyriausybės spaudos tarnyba „vadovaudamasis LR Konstitucijos 92 straipsniu bei LR Vyriausybės įstatymo 8 straipsniu, Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius įteikė Prezidentei Daliai Grybauskaitei raštišką pareiškimą dėl jo vadovaujamos Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo. Pagal įstatymus, išrinkus Prezidentą, Vyriausybė turi grąžinti įgaliojimus Prezidentui tą dieną, kai šis pradeda eiti pareigas.“
Vyriausybės vadovui pravartu būtų žinoti LR Konstitucijos nuostatas, nusakančias kada Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pradės eiti valstybės vadovo pareigas.
LR Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta: "Išrinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams - Seimo nariams, prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.“...
Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo valstybės vadovo pereigas pradės eiti nuo rytdienos – 2009 m. liepos mėn. 13 d.
Vyriausybės vadovas grąžindamas įgaliojimus Respublikos Prezidentei D.Grybauskaitei 2009 m. liepos mėn. 12 d. sukūrė tokią teisinę padėtį, kad Prezidentė dar negali priimti LR Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo ir negali pavesti penkioliktajai Vyriausybei toliau eiti pareigas, kol Vyriausybė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus arba kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Jeigu Lietuvos Respublikos Prezidentė priims grąžintus Vyriausybės įgaliojimus ir paves tai pačiai Vyriausybei eiti pareigas dar šiandien, tai toks įgaliojimų priėmimas ir pavedimas toliau laikinai eiti pareigas nebus legitimus.
Kaip nurodyta oficialioje LR Prezidentės darbotvarkėje šiandien (2009-07-12) 16:00 val.
Prezidentė D. Grybauskaitė priims Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus grąžinamus Vyriausybės įgaliojimus (Prezidento kanceliarija, S.Daukanto a.3).
Iš šios informacijos aiškėja, kad dar nepradėjusi eiti savo, kaip valstybės vadovo pareigų LR Prezidentė ruošiasi atlikti ar jau atliko teisinius veiksmus, kurie pagal LR Konstituciją dar negali būti atlikti. Taip būtų pažeista Konstitucijos 82 straipsnio nuostata griežtai nusakanti, kada naujas Lietuvos Respublikos Prezidentas pradeda eiti savo pareigas. Atitinkamai, nepradėjęs eiti pareigų jis negali atlikti jokių pagal kompetenciją valstybės vadovui priskirtų veiksmų. Tokie veiksmai nepapuoštų Prezidentės prieš kelias valandas davusios ištikimybės Lietuvos Respublikos Konstitucijai priesaiką, pažadėjusiai Tautai gerbti ir vykdyti įstatymus.
Savaime suprantama, kad nepradėjęs eiti pareigų niekas negali naudotis įgaliojimais būdingais tom konkrečiom pareigom. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos Prezidentė negali pasirašinėti dekretų dėl Vyriausybės įgaliojimų priėmimo ir pavedimo toliau eiti pareigas. Šiandien pasirašytas dekretas demonstruotų didelį Prezidento institucijos aktyvumą, bet kartu ir nelegitimumą.
Jeigu Prezidentė Vyriausybės įgaliojimų priėmimo ir pavedimo jai toliau eiti pareigas procedūrą "užtemptų" ir ją baigtų atlikti rytoj, tai viskas būtų atlikta teisėtai. Vienintelė problemėlė - LR Vyriausybės įgaliojimai pusdieniui būtų "pakibę" tarp Vyriausybės ir Prezidento institucijų.

LIETUVAI NUO RYTDIENOS VADOVAUS MOTERIS


Šiandien – 2009-07-12 – 11.25 val. naujoji prezidentė D. Grybauskaitė prisiekė ir pasirašė priesaikos aktą. Prezidentė prisiekė padėjusi ranką ant Konstitucijos, perskaičiusi Prezidento įstatymo 4 straipsnyje nurodytą Respublikos Prezidento priesaikos tekstą:
Aš, Dalia Grybauskaitė, pasižadu būti ištikima Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą;
prisiekiu sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisinga;
prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
Tepadeda man Dievas!
D. Grybauskaitė priesaikoje nepraleido priesaikos paskutinio sakinio „Tepadeda man Dievas“, nors turėjo tokią teisę. Priesaiką priėmė Konstitucinio Teismo pirmininkas Kęstutis Lapinskas. Jis atkreipė valstybės vadovės dėmesį į tai, kad išrinkto Respublikos Prezidento priesaika skiriasi nuo Seimo nario, Ministro Pirmininko ir ministrų, Konstitucinio Teismo teisėjo, kitų teismų teisėjų duodamos priesaikos. Išrinktas Respublikos Prezidentas yra vienintelis Konstitucijoje nurodytas asmuo, prisiekiantis ypatingam subjektui, kuriam priklauso suverenitetas, - išrinktas Respublikos Prezidentas prisiekia Tautai. Išrinkto Respublikos Prezidento priesaikos skirtybė yra ir ta, kad priesaikoje Tautai atsispindi pačios svarbiausios, universalios konstitucinės vertybės, nuo kurių eidamas savo pareigas Respublikos Prezidentas negali nukrypti; šios konstitucinės vertybės yra neatsiejamos viena nuo kitos, šių vertybių turinys yra labai talpus, apimantis daugybę kitų ne mažiau reikšmingų konstitucinių įpareigojimų.
Konstitucinio Teismo pirmininkas pažymėjo, kad išrinkto Respublikos Prezidento priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas. Atsižvelgiant į tai, kad Respublikos Prezidento priesaikos institutas ir priesaikos turinys yra įtvirtinti Konstitucijoje, išrinkto Respublikos Prezidento priesaika turi konstitucinę reikšmę ir sukelia konstitucines teisines pasekmes.
LR Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta:"Išrinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams - Seimo nariams, prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.“... Todėl Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo valstybės vadovo pereigas pradės eiti nuo rytdienos – 2009-07-13.
Pagal Konstitucijos 77 straipsnį Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas, jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų. Aiškindamas Konstitucijos 77 straipsnį, Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. birželio 19 d. ir 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad valstybės vadovo statusą Konstitucijos nustatytam laikui įgyja tik vienas asmuo, t. y. Respublikos Prezidentas, kurį išrenka Lietuvos Respublikos piliečiai, kad Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus, besiskiriantis nuo visų kitų valstybės pareigūnų, visų kitų piliečių teisinio statuso.
Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, išskirtinį teisinį statusą atskleidžia įvairios Konstitucijos nuostatos, kurios įtvirtina Respublikos Prezidento asmens neliečiamumą, draudimą patraukti Respublikos Prezidentą baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn, Respublikos Prezidento priesaiką, jo įgaliojimus, šių įgaliojimų pradžią ir pabaigą ir kt.
Išrinkto Respublikos Prezidento priesaikoje atsispindi Konstitucijoje įtvirtintos pagrindinės vertybės (prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas (Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalis), kurias Tauta sieja su Respublikos Prezidento pareigybe; šios vertybės yra neatskiriamos viena nuo kitos, Respublikos Prezidentas, eidamas savo pareigas, negali nukrypti nuo Respublikos Prezidento priesaikoje įtvirtintų Tautai pačių svarbiausių, universalių konstitucinių vertybių.
Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime yra konstatavęs, kad nuo priesaikos davimo Respublikos Prezidentui atsiranda pareiga veikti tik taip, kaip įpareigoja Tautai duota priesaika, kad priesaikos sulaužymas yra vienas iš Konstitucijoje nustatytų pagrindų, kuriam esant Respublikos Prezidentas gali būti pašalintas iš pareigų apkaltos proceso tvarka. Nurodytame nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Respublikos Prezidento priesaikos sulaužymas kartu yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, o šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas.
Pagal Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalį Respublikos Prezidentas atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų. Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalies nuostata, kad Respublikos Prezidentas daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų, atsižvelgiant į Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos Respublikos Prezidento priesaikos turinį, reiškia, kad Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, turi vadovautis tik Konstitucija ir įstatymais, negali jų pažeisti, kad Respublikos Prezidentas turi veikti vadovaudamasis tik Tautos ir valstybės interesais, kad Respublikos Prezidentas negali veikti turėdamas tokių tikslų ir interesų, kurie nesuderinami su Konstitucija ir įstatymais, su Tautos ir valstybės interesais, su viešaisiais interesais, kad Respublikos Prezidentas negali asmeninių ar grupinių interesų iškelti aukščiau visuomenės ir valstybės interesų, negali veikti taip, kad būtų diskredituota valstybės valdžia.

Palinkėkime valstybės vadovei D.Grybauskaitei einant šias atsakingas pareigas likti ištikimai šiandien ištartai Respublikos Prezidento priesaikai
.

2009-07-06

Jau tūkstantis metų vienas vardas - LIETUVA !

Mielieji pasaulio lietuviai,
nuoširdžiai sveikiname šios svarbios ir didžios šventės - liepos 6-tosios Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga!
Svarbi mums ši diena dar ir tuo, kad šiandieną švenčiame savo vardo tūkstantmetį!
1009 metais pasaulis mus pradėjo vadinti vienu vardu - LIETUVA.
Prieš 756 metus tuometinis faktinis valstybės valdovas Mindaugas įteisino savo statusą ne tik Lietuvoje ar aplinkinėse valstybėse, bet ir visos krikščioniškosios Europos buvo pripažintas karaliumi.
1253 metais Mindaugo valdoma Lietuvos karalystė įstojo į krikščioniškųjų Europos valstybių gretas, savotišką Europos Sąjungą. Tai buvo suvienytos valstybės šlovingasis laikotarpis.
Lietuvos, kaip valstybės, istorija mūsų tautai greta šlovės pateikė ir daug skaudžių išbandymų. Dėl jų Lietuva po nepriklausomybės atkūrimo tik 19-ti metai liepos 6-ąją švenčia pirmojo suvienytos valstybės valdovo Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną, tik prieš 5 metus vėl buvo priimta į didingų Europos valstybių šeimą (ES ir NATO).
Todėl šią dieną prisimename ir švenčiame kaip suvienytos Lietuvos simbolį, o tuo pačiu kaip Lietuvos apsisprendimą priklausyti ilgaamžei europietiškos kultūros ir politikos tradicijai. Įkvėpti Karaliaus Mindaugo ir kitų iškilių tautos valdovų įžvalgių darbų vieningai kurkime klestinčią Lietuvą.
Audrius, Gintarė ir Henrieta Skaisčiai

2009-07-04

Įveiktas karinis „Šlovės takas“!



Birželio 29 d. Lietuvoje startavo tarptautinio konkurso jaunimui ALIANTE 2009 finalas. Į finalą atvyko 30 komandų iš 8 šalių: Lietuvos, Čekijos, Gruzijos, Vokietijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos bei Slovakijos.
Iki liepos 2 d. vykusiame finale nugalėjo 6 jungtinės komandos. Pirmą vietą konkurse laimėjo lietuvaičių Klemenso Mečėjaus ir Adomo Pilinkaus ir čekų Dmytro Suslov ir Petr Josef Gaertner komanda. Jie kartu su kitas 5 prizines vietas laimėjusiomis komandomis iš Čekijos, Slovakijos, Rumunijos, Lietuvos, Lenkijos, Gruzijos š.m. rugsėjį vyks į kelionę po Čekijos karines bazes, aplankys cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės gynybos batalionus, pamatys „Gripen“ naikintuvus.
Šis finalas buvo inicijuotas Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos (LATA), prie sėkmingo projekto įgyvendinimo prisidėjo Seimas, Krašto apsaugos, Užsienio reikalų ir Švietimo ir mokslo ministerijos ir, žinoma, Lietuvos kariuomenė.
LATA garbės narys Audrius Skaistys kartu su finalistais įveikė sunkiausią ir pavojingiausią karinę rungtį - Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko Gaižiūnų poligone įrengtą ir jau dešimtmetį naudojamą "Šlovės taką" (žiūrėti nuotraukas). "Šlovės takas" - 130 metrų ilgio kliūčių ruožas, kuriame yra 10 natūrlioms gamtos sąlygoms pritaikytų kliūčių. Aš šį taką įveikiau per 2 min. 37 sek., linkiu visiems pagerinti šį rezultatą.
Daugiau informacijos apie Aliante finalą Lietuvoje rasite tinklalapiuose www.lata.lt ; www.project-aliante.org ; www.kam.lt .

2009-06-27

Šauliai apdovanoti LŠS 90-mečio medaliais


Minint LŠS 90-metį Kaune LŠS vado J.Širvinsko įsakymu apdovanoti Sąjungos nariai, bendradarbiaujančių su LŠS organizacijų vadovai, Lietuvos kariuomenės dalinių vadai, Seimo nariai ir kiti Lietuvai ir LŠS nusipelnę asmenys.
Tarp apdovanotųjų yra ir LŠS centro valdybos nariai Audrius ir Gediminas Skaisčiai, tęsiantys garbingas šeimos tradicijas. Tarpukaryje jų senelis Povilas Skaistis buvo Antašavos vlsč. Stuburų kaimo šaulių būrio narys, 1941 m. birželio 23 d. sukilimo savo apylinkėje vadas.
Nuotraukoje - Gediminas Skaistys, Gintarė Skaistė ir Audrius Skaistys Kauno karininkų ramovėje po apdovanojimo.

2009-06-11

Lankiausi Lietuvos valdovų rūmuose


2009-06-10 Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas surengė išvažiuojamąjį posėdį Lietuvos valdovų rūmuose. Komiteto nariai posėdį ankštame kabinete iškeitė į ekskursiją po statybas Valdovų rūmuose: jie norėjo savo akimis pamatyti tai, dėl ko nuolat diskutuojama viešojoje erdvėje. Beje, Valdovų rūmų atstatymo iniciatorius (skirtingai nuo žiniasklaidoje šmėžuojančios A.M.Brazausko pavardės) yra būtent šio komiteto buvęs pirmininkas Ž.Jackūnas, jo iniciatyva 2000 m. buvo priimtas atitinkamas įstatymas, kurio preambulėje teigiama:
Lietuvos Respublikos Seimas,
pabrėždamas valstybingumo simbolių reikšmę įtvirtinant tautines ir pilietines visuomenės vertybes, stiprinant tautinę ištikimybę ir solidarumą;
suprasdamas istorines valstybingumo tradicijas įkūnijančių sunaikintų kultūros paveldo objektų atkūrimo svarbą krašto politinės savimonės ir kultūros puoselėjimui;
remdamas ypatingai istorinei datai – Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio sukakčiai – skirtos programos įgyvendinimą;
pritardamas Lietuvos žmonių, institucijų ir organizacijų, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės X Seimo reiškiamai valiai atkurti Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmus,
priima šį įstatymą...
Parlamentarus po rūmus vedžiojęs Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas pasakojo, kaip pabaigus darbus atrodys salės, kur bus įrengtos ekspozicijos, kuo jos reikšmingos Lietuvai. Pasak jo, galutinai įrengus Valdovų rūmus, sales puoš vertingi gobelenai, kurių vertės ir reikšmės nesupranta nekompetentingi žmonės.
Lietuvos valdovų rūmų liekanos – vienas iš svarbiausių paskutinį XX a. dešimtmetį tyrinėtų Lietuvos archeologinių paminklų. Tai pirmoji Lietuvos istorijoje mūrinė pilis, priklausiusi didžiajam Lietuvos kunigaikščiui (Popiežiaus vadintam Lietuvos ir daugelio slavų karaliumi) Gediminui, statyta, sprendžiant iš archeologinės medžiagos, XIII a. viduryje medinės pilies vietoje. Mūrinės pilies statyba greičiausiai susijusi su didžiojo Lietuvos kunigaikščio Mindaugo karūnavimu 1253 m. Mūrinė rezidencija atspindi valdovo prabangą, nes iki tol Lietuvoje buvo statomos tik medinės pilys.
Jau XIII a. antroje pusėje ir XIV a. ant kyšulio pietinio krašto bei jo pietinio šlaito buvo mūrinių statinių. Išliko tik nedidelės jų dalys. XIV a. pradžioje Gediminas iš Vilniaus pilies rašė laiškus į Vakarų Europos miestus. Rūmuose gyveno Algirdas, čia gimė ir jo sūnūs. Jogaila, tapęs Lenkijos karaliumi, čia su Vytautu paskelbė Lietuvos krikštą.
XV a. pradžioje, greičiausiai po 1419 m. gaisro, pilyje Vytauto pastatyta didelė Katedra, o tarp jos ir kalno – nauji gotikiniai rūmai. Vytautas Didysis rūmuose rengėsi savo karūnacijos iškilmėms. Statant rūmus buvo nugriauti XIII – XIV a. mūriniai pastatai. Rytų korpusas su 3 rūsiais buvo kalno pašlaitėje. Pietų korpusas buvo terasos pietiniame šlaite, o vakarų korpusas šliejosi prie Katedros galo. Iš šiaurės pusės rūmų vidinį kiemą uždarė siena. Išliko glazūruotų herbais ir fantastiškų gyvūnų piešiniais puoštų plytelių, kuriomis dengtos sienos, figūrinių plytų, XV a. pirmosios pusės koklių.
XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje gotikinius rūmus papuošė renesanso epochai būdingos krosnys iš daugiaspalvių glazūra dengtų koklių. Krosnių karnizai dekoruoti valdovų ir didikų herbais bei fantastinėmis scenomis.
Vilniaus pilyje keletą metų gyveno Kazimieras Jogailaitis ir jo sūnus Lietuvos globėjas - Šv.Kazimieras. XV ir XVI a. sandūroje rūmuose gyveno Aleksandras, kurio palaikai ir šiandien ilsisi Katedros mauzoliejuje.
Apie 1520 – 1530 m. rūmus išplėtė ir renesanso stiliumi perstatė Žygimanto Senojo žmonos Bonos Sforcos pakviesti italų architektai. Rytų korpusas buvo pailgintas. Spėjama, kad pietų ir rytų korpusams buvo pristatyti tretieji aukštai. Greičiausiai tada buvo pristatytas ir šiaurės korpusas. Statybai panaudoti tašyti akmenys, grindims – šlifuotos klinties ir marmuro plytos. Interjerą puošė daugiaspalvių koklių krosnys. Devynmetis Žygimantas Augustas šiuose rūmuose buvo paskelbtas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Čia jis susipažino ir pamilo Barborą Radvilaitę. Rūmuose Žygimantas Augustas sukaupė biblioteką, paveikslų ir brangenybių rinkinius, kurie buvo vieni turtingiausių Europoje. Rūmuose vyko ir iškilmingos Žygimanto Augusto sesers Kotrynos vestuvės su Jonu Vaza, Švedijos karaliaus Gustavo sūnumi.
Po 1610 m. gaisro, remontuojant rūmus, gausiai naudotas marmuras ir ypač smiltainis. Būtent iš smiltainio skaptuoti karnizai su Vazų dinastijos herbais puošė langų angas, židinius, sienas. Krosnis puošdavo ne tik Vazų dinastijos, bet ir kitų didikų herbais. XV a. pabaigoje – XVII a. rūmuose dirbo daugelis tų pačių architektų ir skulptorių, kurie dirbo ir Krokuvoje, tačiau rūmams jie suteikė savito stiliaus.
1634 m. Karaliaus Vladislovo Vazos laikais rūmų teatre įvyko pirmasis operos spektaklis šalyje. Opera buvo visiškai naujas, dar ne visas Europos sostines pasiekęs, žanras.
1655 m. rugpjūčio mėnesį Rusijos kariuomenė be didesnių mūšių užėmė miestą ir pilį, apiplėšė juos ir dalį sudegino. Tik 1661 m. gruodžio pradžioje po keletą mėnesių trukusio apgulties ir kovų smarkiai apgriautą pilį atsiėmė Lietuvos kariuomenė. Apiplėšti ir per mūšius apgriauti rūmai nebetiko valdovams gyventi. Apie 100 metų jie stovėjo apleisti. XVIII a. antroje pusėje rūmuose buvo leista apsigyventi kelioms dešimtims miestiečių šeimų.
Numalšinus generolo Tado Kosčiuškos vadovaujamą sukilimą 1794 m. ir po trečiojo Lietuvos-Lenkijos valstybės padalinimo 1795 m. Lietuva buvo prijungta prie Rusijos imperijos. Netrukus, 1799 m. rudenį, Vilniaus magistratas, caro valdžios liepimu, perdavė šiuos rūmus vienam Kremenčiugo pirkliui juos nugriauti. 1801 m. rūmai buvo nugriauti, plytos ir akmenys parduoti, o jų pamatai ir rūsių likučiai užversti griuvenomis. Išliko tik rytinio rūmų korpuso dalis (rūsiai ir pirmojo aukšto sienų dalis), kuris buvo perstatytas į dviejų aukštų gyvenamąjį namą.
Po 1831 m. sukilimo, Rusijos caro valdžia rūmų pamatus dar kartą ardė, kai kasė apsauginį tvirtovės griovį. Panaikinus tvirtovę, apie 1880 m., pylimus nukasė, griovį užpylė, rūmų vieta virto parku.
Rūmų teritorijos tyrimus 1987 m. pradėjo Paminklų restauravimo projektavimo institutas, o nuo 1988 m. juos atlieka Lietuvos istorijos instituto įkurtas Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“. Šiame centre dirba archeologai, architektai, istorikai, restauratoriai, menotyrininkai, jau 16 metų tiriantys rūmus ir renkantys medžiagos jiems atstatyti. Per šiuos mokslinių tyrimų metus sukaupta per 200 000 radinių: architektūros nuolaužų, koklių, buities rakandų, metalo, stiklo ir kitų dirbinių.
2002 m. gegužės 10 dieną oficialiai pradėti Lietuvos valdovų rūmų atkūrimo darbai.
Daugiau informacijos www.lvr.lt

2009-06-01

Apsaugokime mūsų ateitį



Prasidėjo vasara! Jau 11 metai Lietuvoje birželio pirmąją minime - Tarptautinę vaikų gynimo dieną. Vaikai - mūsų ateitis, privalome su ja elgtis atsakingai, nes visi norime jaustis saugiai. Už saugią mūsų ateitį!
XXI amžiuje pasitikėkime vieni kitais labiau, įgyvendinkime kartų solidarumą.
Keleta nuotraukų iš vakar Trakų Vokėje vykusios Sekminių šventės, kur suplevesavo Lietuvoje didžiausias drugelis.

2009-05-29

Naujojo Mokslo ir studijų įstatymo taikymo klausimais

Pradedu konsultacijas naujojo Mokslo ir studijų įstatymo taikymo klausimais.

2009-05-27

Mokslo slėniai kaip krašto ūkio aktyvinimo veiksnys sunkmečio sąlygomis

2009 m. gegužės 27 d., trečiadienį, 13.00 val. Seimo Europos informacijos biure vyks Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Seimo Europos informacijos biuro Europos Savaitės diskusija „Mokslo slėniai kaip krašto ūkio aktyvinimo veiksnys sunkmečio sąlygomis“.
Įžanginį žodį tars Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas V. Stundys. Pranešimus skaitys Švietimo ir mokslo viceministrė N. Putinaitė, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. habil.. dr. E. Butkus, „Santakos“ slėnio valdybos narys, KTU strateginės plėtros prorektorius prof. G. Žintelis, asociacijos „Baltijos slėnis“ direktorius dr. S. Gulbinskas, VU prorektorius prof. J. Lazutka, asociacijos direktorius prof. A. Kuska bei kiti akademinės bendruomenės atstovai.
Diskusijoje kviečiami dalyvauti Seimo nariai, Lietuvoje išrinkti Europos Parlamento nariai, Seimo ir kitų valstybės institucijų tarnautojai, interesų grupių, visuomenės ir žiniasklaidos atstovai.

PROGRAMA
12.30-13.00
Dalyvių registracija
13.00-13.05
Įžanginis žodis
Valentinas STUNDYS, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas
13.05-13.20
Mokslo-verslo slėniai - kaip potencialus ekonomikos variklis
Nerija PUTINAITĖ, Švietimo ir mokslo viceministrė
13.20-13.35
Tyrėjų karjeros programa - mokslo slėnių moksliniam potencialui stiprinti
Prof. habil. dr. Eugenijus BUTKUS, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas
13.35-13.50
„Santakos“ slėnio vaidmuo mokslo, studijų ir verslo integracijos procese
Prof. Gintautas ŽINTELIS, „Santakos“ slėnio valdybos narys, KTU strateginės plėtros prorektorius
13.50-14.05
Mokslo ir verslo integracija jūriniame slėnyje
Dr. Saulius GULBINSKAS, asociacijos „Baltijos slėnis“ direktorius
14.05-14.20
Ko galime tikėtis iš slėnių programų įgyvendinimo?
Prof. Juozas LAZUTKA, Vilniaus universiteto prorektorius
14.20-14.35
Numatoma slėnio „Nemunas“ įtaka Lietuvos žemės, maisto ir miškų ūkio sektoriui aktyvinti ir konkurencingumui didinti
Prof. Albinas KUSTA, Asociacijos direktorius
14.35-15.10
Komentarai ir diskusijos
Ūkio ministerijos sekretorius Arūnas KERAMINAS,
VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Juozas ZABORSKAS,
Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Valdemaras RAZUMAS
Vilniaus Gedimino technikos universiteto plėtros prorektorius doc. Liudvikas RIMKUS
Lietuvos veterinarijos akademijos mokslo prorektorius prof. Antanas SEDEREVIČIUS
Asociacijos „Santakos“ slėnis direktorius dr. doc. Eugenijus MAČIKĖNAS
Klaipėdos universiteto prorektorius prof. dr. Rimantas DIDŽIOKAS
15.10-15.15
Diskusijos apibendrinimas
Valentinas STUNDYS, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas
15.15
Diskusijos prie kavos
Registracija tel. (8~5) 239 6000 arba el. paštu eib@lrs.lt
Diskusija bus tiesiogiai transliuojama internetu Seimo Europos informacijos biuro internetinėje svetainėje www.eib.lrs.lt
Ši Europos Savaitės diskusija priešpaskutinė Europos Savaitės Seime, kuri tęsis iki gegužės pab., diskusija. Europos Savaitės diskusijos Seime rengiamos jau šeštus metus iš eilės. Šios diskusijos yra atviros visuomenei, jų dalyviai aptaria aktualiausius Europos Sąjungos klausimus ir Lietuvos narystės šioje organizacijoje aspektus. Europos savaitės renginiai yra puiki proga visuomenei daugiau sužinoti apie Europos Sąjungą ir Seimo vaidmenį Europos integracijos procese.

Maloniai kviečiame dalyvauti renginyje!

Audrius Skaistys
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto patarėjas (ES)

2009-05-25

Dingę vaikai - visų mūsų rūpestis


Gegužės 25 dieną net 14 Europos Sąjungos valstybių minės tarptautinę be žinios dingusių vaikų dieną (International Missing Children's day). Dingusių žmonių šeimų paramos centro (DŽŠPC) iniciatyva LR Seimas 2006 metais Tarptautinę be žinios dingusių vaikų dieną įtraukė į atmintinų dienų sąrašą.
Kviečiu prisiminti vaikus, kurie dingo be žinios, bei palaikyti mūsų visuomenės narius, kurių vaikai dingo be žinios, atkreipti dėmesį tų vaikų, kurie niekada nesusimąstė, kokie pavojai tyko jei neklausys vyresniųjų, nepasakos kaip, su kuo ir kur leidžia savo laisvalaikį. Šiais laikais - susvetimėjusiame pasaulyje vaikai, neradę supratimo, palaikymo, šilumos namuose ir nesuprasti draugų mokyklose, bėga iš namų naiviai tikėdamiesi išspręsti iškilusias problemas ir taip atsiduria gatvėje. Gatvėje vaikų tyko šimtai pagundų ir pavojų.
Tarptautinės be žinios dingusių vaikų dienos (International Missing Children's day) minėjimas yra simbolinis solidarumo aktas palaikantis dingusių vaikų tėvus, kurie kartu su mumis dar tiki, jog jų atžalos sugrįš. Šią dieną rekomenduojama viešose erdvėse vaizduoti rakto simbolį. Raktelis – tai simbolis, kad visi pabėgę (išėję) iš namų ir negrįžę vaikai yra neužmiršti ir yra laukiami sugrįžtant.

2009-05-16

Gegužės 17-toji ne Prezidento, bet Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena







2009-05-16 Kalniškės miške su kitų rinktinių šauliais (žiūrėti nuotraukas) dalyvavau Kalniškės mūšio 64-tųjų metinių minėjime. Miške, pateisinančiame savo pavadinimą, pilname neaukštų kalnelių Lietuvos partizanai turėjo savo šatbavietę. Jos didvyriškas gynimas nuo sovietinių okupantų 1945 metų gegužės 14-16 dienomis yra išaukštintas partizanų dainose ir Laisvės kovų istorijoje. Žemai lenkiu galvą prieš tuos 44 partizanus žuvusius šiame mūšyje. Pasibaigus minėjimui visus jo dalyvius Alytaus savanoriai vaišino kareiviška koše. Mes su Kauno šauliai patraukėme į laikinąją sostinę.
Kauno Santakoje dalyvavau Lietuvos kariuomenės ir visuomenės šventėje. Joje dalyvavo visos keturios kariuomenės pajėgų rūšys, Lietuvos šaulių sąjungos ir kitų visuomeninių organizacijų (LATA, ateitininkų ir t.t.) atstovai, buvo demonstruojama šiuolaikinės kariuomenės technika ir pokario laikų partizaninės kovos tema. Santakoje buvo įkurta partizanų giraitė ir specialus bunkeris, karinis palapinių miestelis, įkurtos sausumos pajėgų, karinių oro pajėgų, karinių jūrų pajėgų bei specialiųjų operacijų pajėgų bei tarptautinių operacijų palapinės.
LATA (Atlanto sutarties Lietuvos bendrija) kariuomenės suteiktoje palapinėje eksponavo nuotraukų parodą, prie palapinės organizavo viktoriną, demonstravo LATA Kauno skyriaus nario asmeninį Antrojo pasaulinio karo amerikiečių karinį visureigį „Willis“ ir sulaukė didelio kauniečių ir šio miesto mero Andriaus Kupčinsko dėmesio. Jis su šiuo visureigiu, papuoštu Kauno vėliava, apvažiavo garbės ratą, beje, pasikvietęs KA ministrę R.Juknevičienę ir KA viceministrą V.Umbrasą. Jie visi yra LATA nariai.
Šventėje demonstruota pabūklų ir lengvųjų pėstininkų ginkluotės ekspozicija, laivų amunicijos maketai, karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo, gaisrų gesinimo įranga. Šventės dalyviams kariai demonstravo karinę techniką ir ginkluotę – šarvuočius M113, visureigius HMMWV, sunkvežimius SISU ir UNIMOG, artilerijos pabūklus, prieštankinio ginklo sistemos JAVELIN simuliatorių, priešlėktuvinius ginklus STINGER, lengvuosius šaulių ginklus, sraigtasparnį MI8, povandeninių veiksmų komandos įrangą. Šventėje buvo pademonstruota jungtinė karinių pajėgų operacija „Oras-žemė-vanduo“, parašiutininkų pasirodymas bei pirmą kartą – partizanų kovos inscenizacija. Šventės pabaigoje visus pasveikino Lietuvoje prie Šiaulių esančio Zoknių kariniame orouoste dislokuoti oro policijos misiją atliekačių Čekijos Respublikos (NATO) naikintuvai.
Mažai kam žinoma, kad tradicija švęsti kariuomenės ir visuomenės dieną yra kilusi iš tarpukario Lietuvos, šios šventės vyksta trečiąjį gegužės savaitgalį. Šios dienos ištaka - pirmoji vieša Lietuvos kariuomenės priesaika įvykusi Kaune, Rotušės aikštėje, prieš 90 metų - 1919 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. gegužę priėmęs Atmintinų dienų įstatymo pataisas šią dieną pavadino Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena nurodydamas ją minėti trečiajį gegužės sekmadienį. Todėl šis sekmadienis nors ir sutampa su Lietuvos Prazidento rinkimų pirmuoju turu, tačiau, yra ne Lietuvos Prezidento sekmadienis, o kaip jau minėjau – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Tenedrįsta ją nusavinti joks lietuvis. Savo ruožtu aš sveikinu visus su šia švente ir linkiu Lietuvai šią brangią dieną išrinkti Tautai jos vertą vadovą.

2009-05-15

Gegužės 15-oji – Lietuvoje, kaip suderinti karjerą ir šeimą?


Tikėkimės, kad kiekvienam iš mūsų į šį klausimą padės atsakyti Europos Parlamentas, bet norėčiau pradėti nuo ištakų.
Taip jau sutapo, kad Steigiamojo Seimo susirinkimo ir Tarptautinė šeimos diena Lietuvoje minima tą pačią dieną – gegužės 15-tąją. Pabandysiu šį sutapimą panagrinėti ieškodamas sąsajų tarp Seimo ir šeimos institutų. Seimas arba Tautos atstovybė yra valstybės valdžios ir valstybingumo atributas. Seimas – tai visuomenės atstovų susirinkimas, suėjimas ar suvažiavimas. Šeima - visuomenės ir valstybės pagrindas (LR Konstitucijos 38 straipsnis). Kaip matome Lietuvių tauta 1992 m. referendumu priimdama Konstituciją įtvirtino šiuos abu institutus kaip reikšmingiausius mūsų damokratinės valstybės pagrindus.
Žinoma, Steigiamasis Seimas susirinko ne po šios Konstitucijos priėmimo, bet, išrinktas 1920 m. balandžio 14-15 dienomis pagal 1919 m. priimtą Rinkimų įstatymą, 1920 m. gegužės 15 d. Kaune, tuometinėje laikinojoje valstybės sostinėje. Buvo išrinkta 112 atstovų (iš 150), pirmininku išrinktas Aleksandras Stulginskis. Lietuvos Steigiamojo Seimo susirinkimu buvo patvirtintas 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvos Tarybos Lietuvos Nepriklausomybės Akto įgyvendinimas.
1920-1922 m. parlamente buvo daug jaunimo. Dvidešimt devyniems jo nariams nebuvo sukakę trisdešimties metų. Tik aštuoni buvo vyresni kaip penkiasdešimties metų.
Tarptautinė šeimos diena Jungtinių Tautų organizacijos sprendimu minima nuo 1994 metų, o Lietuvoje nuo 2004 m. rudens. Aš, kaip tuometinis Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto patarėjas, buvau atsakingas už Atmintinų dienų įstatymo projekto sutvarkymą šiame komitete (pagrindiniame svarstant minėtą projeką), o Komitetui pritarus atitinkamas įstatymas neužilgo buvo priimtas Seime. Taigi, Seimas įstatymu įtvirtino tarptautiniu lygiu pažymimą Šeimos dieną tuo dar kartą pabrėždamas šeimos institutą, kaip reikšmingą ir visuotinai pripažįstamą visuomeninę vertybę.
Šiandieną Kauno technologijos universitete, kur 1922 m. buvo įsteigtas Valstybės universitetas buvo pristatytas I-IV Seimų (I-as yra is Steigiamasis) narių bibliografinio žodyno 3 tomas. Šis renginys manau neatsitiktinai vyko, būtent, Steigiamojo Seimo susirinkimo dieną. Na, o Seime tuo metu vyko Tarptautinei šeimos dienai paminėti surengta konferencija „Kūdikių žindymo politika Lietuvoje“. Tokiu būdu Lietuvoje buvo pažymėtos dvi tą pačią gegužės 15-tąją minimos atmintinos dienos.
Šie du institutai turi ir simbolinę prasmę. Seimas yra tam tikras karjeros, bent jau politinės, viršūnė, o šeima ir karjera yra dažnai priešpastatoma viena kitai. Tai vis dėl to, ar padeda šie du institutai vienas kitam, ar trukdo. Iš dabartinio Seimo pavyzdžių galėtume teigti kad ir taip, ir ne. Ypač tai pastebima moterų, turinčių žindomų kūdikių, atžvilgiu. Joms Seime ir kitose karjeros darymo vietose nėra taip lengva kaip vyrams arba moterims, kurios jau neturi tokio amžiaus vaikų. Bet išimtinais atvejais galima viską suderinti, o būtent Europos Parlamentas bus ta institucija, kuri kitą kadenciją bandys priimti teisės aktus skatinančius šeimos ir karjeros suderinamumą. Manau, kad senėjanti ir išmirštanti Europa galės tik tada tikėtis teigiamo demografinio efekto, kai jaunoms moterims bus sudarytos visos sąlygos neaukojant karjeros ar darbo sukurti, gausinti ir stiprinti savo šeimas ir taip prisidėti prie visų mūsų gerovės.
Sveikindamas visus su šiomis atmintinomis dienomis linkiu, kad dabartiniai politiniai sprendimai stiprintų tradicinės šeimos institutą, kuris laistų Lietuvai bent jau pakartoti Steigiamojo Seimo narių jaunumo rekordą, simbolizuojantį jauną, atgimstančią Tautą.

2009-05-13

Katekizmuso prasti[paprasti] žodžiai...




Šiandien lankiausi Vilniaus Universiteto bibliotekos retų leidinių saugykloje. Ten tarp daugelio retų knygų buvo parodytas ir Martyno Mažvydo "Katekizmo" originalas. (Žiūrėti nuotraukas).


Katekizmas – pirmoji lietuviška knyga. Išleista 1547 m.
Šios knygos išliko du egzemplioriai. Vienas saugomas VU , kitas – Torunės universitete Lenkijoje. Katekizmo tiražas buvo 200–300 egzempliorių. Nemaža tiražo dalis liko nerealizuota: pirmoji lietuviška knyga patekdavo į aukcionus XVII a. pabaigoje ir XVIII a. Taip atsitiko dėl objektyvių priežasčių. Viena, nebuvo daug parapijų. vadinasi, didelio pareikalavimo, antra, netrukus įšėjo bažnyčios poreikius geriau atitinkantis B. Vilento išverstas į lietuvių kalbą M. Liuterio mažasis katekizmas – „Enchiridionas“.
Pirmoji lietuviška knyga vadinasi (pagal dabartinę rašybą ir tartį; ir toliau senieji lietuviški raštai cituojami dabartine literatūrine kalba) „Katekizmuso prasti[paprasti] žodžiai, mokslas ir skaitymo rašto giesmės, dėl krikščionystės bei dėl bernelių jaunų naujai suguldytos. Karaliaučiuj VIII dieną mėnesies sausio metų užgimimo Dievo MDXLVII“. Turi 79 puslapius. Vyrauja gotikinis (švabacho) sriftas, bet lotyniška dedikacija ir lotyniška prakalba atspausdintos lotynišku šriftu (antikva). Meniniu požiūriu pirmoji lietuviška knyga yra kukli. M. Mažvydo katekizmo antraštė papuošta renesanso stiliaus vinjete, kuri įrėmina knygos pavadinimą.

2009-04-07

TS-LKD siūlys A.Valinskui 2 kandidatus į VTEK

Šiandien posėdžiavusi Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija Seime nusprendė Parlamento Pirmininkui A.Valinskui teikti dvi kandidatūras į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nario ir pirmininko pareigas. Tai D. Rimkevičius ir A.Skaistys surinkę vienodai balsų frakcijos posėdyje.
Pagal VTEK įstatymą Seimo Pirmininkas surinkęs frakcijų siūlymus ir išsirinkęs tinkamiausią kandidatą teiks jį (ją) į VTEK nario, o vėliau iš narių teiks į pirmininko poziciją Seimui, kuris savo nuomonę išreikš balsuodamas.

2009-04-04

Kas vienija Kauno „auksinį“ tualetą ir „Leo LT“?

Daugelis lietuvaičių randa skirtumus tarp vieno ar kito objekto, bet kartais visai ne pro šalį juos palyginti ne tik skirtingumo, bet ir panašumo prasme.
Visi žino, kad Kauno ”auksinis” tualetas pastatytas 2008 m. kol kas dar stovi netoli Kauno pilies ir kainavo mokesčių mokėtojams apie 500 tūkstančių litų, dėl to ir buvo pramintas ”auksiniu”. Šis objetas turi laikinojo statinio statusą.
”Leo LT” - 2008-ųjų gegužę sukurta bendrovė, ją sudaro dvi valstybei priklausiusios įmonės – „Lietuvos energija“ bei „Rytų skirstomieji tinklai“ – ir AB VST, priklausanti „NDX energijai“, kuri įeina į didžiausią mažmeninės prekybos tinklą „Maxima LT“ valdančią įmonių grupę. 61,7 proc. „Leo LT“ akcijų valdo Lietuvos Vyriausybė, 38,3 proc. – bendrovė „NDX Energija“.
Kauno apskrities viršininko administracija penktadienį (2009-04-03) kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti Kauno miesto savivaldybę nugriauti pusę milijono litų kainavusio viešojo tualeto galimai savavališkai įrengtus inžinerinius tinklus. Tai atlikus laikinasis statinys nebevykdys savo pagrindinės funkcijos ir praras egzistavimo prasmę kultūros paveldo apsaugos zonoje.
”Leo LT” visdėlto ne koks Laikinosios sostinės laikinasis objektas, o akcinė bendrovė, veikianti visoje Lietuvoje, kurios pasibaigimą gali nulemti tik akcininkai. Na, o kadangi dauguma akcijų Vyriausybės pusėje, tai jai ir spręsti, kiek į šią bendrovę jau investuota mokesčių mokėtojų pinigų ir kiek dar verta į ją investuoti.
Tikrai jau laikas susimąstyti, ar verta iki galo statyti dar vieną „auksinį“ objektą ir paskui jį likviduoti? Kai kurie galvoja, kad likviduoti nereikės, kad „Leo LT“ atliks visus jam keliamus uždavinius, bet identiška šių dviejų objektų susikūrimo istorija veda prie tam tikrų išvadų, kad visgi „Leo LT“ ilgai nebeegzistuos.
Jei kas paanalizuotų „auksinio“ tualeto ir „Leo LT“ projektų vystymosi etapus surastų daug lygiagrečių. Pirmiausia, reikėtų atkreipti dėmesį į projektų įteisinimo etapus arba, kitaip tariant, tų etapų teisinės padėties įtvirtinimą. Kiekvinas teisinės padėties (laikinasis statinys tai būtų ar akcinė bendrovė) fiksavimas teisės aktuose veda prie kito logiško arba iš anksto suplanuoto etapo. Tada jau niekas nebežiūri į pradinius etapus ir jų legitimumą, o „atsispiria“ nuo naujai užfiksuotos teisinės padėties ir jos pagrindu kuria naujus teisinius santykius. Taip yra kuriamos ekonominės piramidės, taip buvo pučiami nekilnojamojo turto vertės burbulai. Tuo būdu paslepiami tikrieji atsakomybės subjektai, nes sukuriami tarpiniai dariniai su savo „iešmininkais“. Taip Lietuvoje iškreipiamas tikrovės supratimas ir dažnai mes matome ne realų vaizdą, bet popieriuje fiksuotą miražą. Kuo didesnis atotrūkis nuo realybės iki dokumentais pagrįstos iliuzijos tuo skaudesne ekonomikos griūtimi tai virsta, o galiausiai už tai atsako ne atitinkamų projektų kūrėjai, bet mokesčių mokėtojai, kas palaužia bet kokį tikėjimą teisingumu.
Tai kuo gi šių projektų sukūrimas ir realizavimas yra identiški? Ogi tuo, kad jie abu statyti ant kreivų pamatų. Kauno viešasis tualetas pastatytas ne pagal tokiems statiniams atitinkamoje vietoje statyti numatytą teisinę bazę, tai jau nustatė Kauno savivaldybės sukurta komisija, beje, pasiūliusi nubausti savivaldybės tarnautojus atsakingus už šią aferą. Kad „Leo LT“ statoma ant kreivų pamatų patvirtino ne kokia nors savivaldybės komisija, bet pats Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (LRKT). Kaip matome tas „pamatų kreivumo“ ir jo nustatymo santykis yra nevienodo lygio, bet vedantis prie laiko ir įvykių jau patvirtintos tiesos, kad joks darinys pastatytas ant melo, apgaulės ir neteisinių pamatų ilgai neegzistuos.
Kiek šiose lokaliai ir globaliai įgyvendintuose projektuose yra tiesiog „benderiškumo“, kiek korupcijos ar neatsakingo elgesio su mokesčių mokėtojų pinigais elementų bus galima pasakyti tik atlikus išsamesnius tyrimus. „Auksinio“ tualeto istoriją jau tiria Prokuratūra, o „Leo LT“ aferos atitinkamas tyrimas vis dar ateities klausimas.Ne mažiau svarbus klausimas, kas už šias dvi aferas sumokės (tiesiogine ir teisinės atsakomybės prasme)? Ryškėja ir atsakymas į jį – mokesčių mokėtojai.

2009-03-29

Mes jau 5 metai esame NATO!


Mielieji,


šiandien prieš 5 metus mes tapome stipriausio gynybinio aljanso dalimi. Nors kelias į NATO nebuvo lengvas, bet ryžtas ir vienybė lydėjusi mus šiame kelyje davė savo vaisius. Štai jau penkeri metai mes esame saugiausi per savo tūkstantmetę istoriją. Tik sutelktų pastangų dėka sugebėjome įrodyti sau ir visam likusiam pasauliui, kad mūsų protėvių ir partizanų auka - jų gyvybės už Lietuvos laisvę - buvo prasminga. Pavergtųjų tautų maldas išklausęs Visagalis prieš 60 metų pasiuntė 12 apaštalų (Belgijos, Kanados, Danijos, Prancūzijos, Islandijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos, Portugalijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų ministrų), kurie Vašingtone pasirašė Šiaurės Atlanto sutartį, pakeitusią pasaulio istoriją.

Linkiu visai Lietuvai išlikti saugiai būnant NATO bei stiprinti savo, visų šiai organizacijai priklausančių valstybių bei pasaulinį saugumą. Svarbu vieningai siekti pagrindinių savo tikslų, kaip kad buvo integruojantis į Aljansą.

Sėkmės,

Audrius SKAISTYS

LATA garbės narys

2009-03-20

Žemės diena – kovo 20-toji – Vilniuje


Nuo 1971-ųjų kasmet kovo 20-ąją, Jungtinių Tautų nutarimu minima Pasaulinė Žemės diena, o Lietuvoje ji oficialiai įteisinta 1997 m. liepos 3 d. priėmus „Atmintinų dienų įstatymą“. Šią dieną organizuojamos įvairios kūrybinės akcijos, renginiai, tvarkomi parkai ir kitos rekreacinės zonos, keliami inkilai, vyksta daug specialių paskaitų ir seminarų apie ekologiją.
Ši šventė turi savo vėliavą, kurioje mėlyname fone yra pavaizduotas žemės rutulys. UNESCO prašymu minint Žemės dieną ši vėliava iškeliama prie valstybių parlamentų per patį lygiadienį. Nors šiemet lygiadienis bus 13 val. 45 min., bet prie Lietuvos Respublikos Seimo Nepriklausomybės aikštėje iškilmingai vėliavos (Lietuvos valstybinė, Europos Sąjungos ir Žemės dienos) suplevėsavo jau 8 val. 30 min. (nuotraukoje vėliavų pakėlimą stebintys LR Seimo Kaimo reikalų pirmininkas E.Pupinis, Seimo Pirmininko Pavaduotojas Č.V.Stankevičius ir šių eilučių autorius A.Skaistys).
Vėliavų pakėlimo ceremonijoje žodį tarė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas, eiles skaitė poetas Rimgaudas Graibus, koncertavo folklorinis ansamblis „Apynys“. Vėliau Seimo Europos informacijos biure prasidėjo renginys aplinkosaugos tema ir atidaryta vaikų piešinių paroda “Mūsų miškas aplink Baltijos jūrą”.
Sakoma, kad pajūryje pavasaris ateina pirmiausiai ir paskui išplinta po visą šalį – ima tekėti sula, keičiasi medžių žievės spalva, augalai ima krauti pirmuosius pumpurus, pasirodo paukščiai.

Pati didžiausia šio laikotarpio šventė – Šv. Velykos, kurios šiemet bus švenčiamos balandžio 12-13 dienomis (šiemet antroji Šv.Velykų diena sutampa su mano 35-tuoju gimtadieniu). Yra dar pora švenčių, kuriose galima įžvelgti pavasario simboliką – kovo 25-ąją švenčiamos Gandrinės (gandrų sugrįžtuvės) ir kovo 19-ąją – Pempės diena.

2009-03-15

Lietuvos Prezidentas - moteris!?!

Su šia mintim mes jau einame gulti ir keliamės. Kodėl? Manau todėl, kad Prezidento institucija Lietuvoje tai tautos tapatybės dalis. Mes jaustumėmės nevisaverčiai, jei ta institucija išnyktų ar būtų panaikinta, kaip siūlo viena iš kandidačių į šį postą.
Bet kodėl tai yra taip svarbu, ir kodėl tai yra svarbu, vyras ar moteris taps Lietuvos prezidentu?
O gal išties visai nesvarbu, bet mums tik atrodo, kad yra svarbu. O jei mums tik atrodo, kad yra svarbu, tai gal vis dėl to tai yra svarbu? Na išties daug klaustukų, bet kiekvienam tai yra individualus santykis tiek su Prezidento institucija, tiek su ja atstovaujančiu asmeniu.
Aš labai ilgai (jau nebe pirmi rinkimai i šį postą) dvejodavau ir klausdavau savęs, ar Lietuvos Prezidentu gali būti moteris? Šią dilemą spręsdavau palankia vyriškajai giminei linkme, atsakydavau sau, kad Lietuvos Prezidentas pagal tradiciją ir pagal pareigų pobūdį turi būti vyras. Visgi šiame poste esantis asmuo yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas ir Valstybės gynimo tarybos pirmininkas, jau nekalbant apie visą eilę kitų sunkių ir sudėtingų pareigų ar atliekamų funkcijų.
Laikas bėga. Prieš eilinius Prezidentinius rinkimus šiemet sau vėl užduodu tą patį klausimą, bet šįkart į jį nebeskubu atsakyti. Laukiu. Na ir sulaukiau, nes nuo penktadienio - kovo tryliktosios turėsiu rinktis net iš trylikos kandidatų. Ir tada pradedu juos lyginti - kaip „patyręs politikas“, atsakinėti sau, kurį gi aš norėčiau matyti Lietuvos Prezidentu. Aš čia su savo noru nebesu toks vienišas. Iš tiesų, mastydamas galvoju ir apie valstybę, su kuriuo Prezidentu būtų ir man, ir jai geriausia?
Štai klausimas! Į jį mes turime atsakyti sau ir visai Lietuvai sąžiningai. Todėl leisiu sau pasąmprotauti tik šiuo vieninteliu klausimu – vyras ar moteris šiemet taps mūsų valstybės Prezidentu.
Jau minėjau, kad kiekvienam iš rinkimų teisę turinčių ir ja besinaudojančių asmenų tai yra individualus pasirinkimas. Tačiau šį mūsų pasirinkimą įtakoja mūsų artimiausia aplinka ir, be abejo, visuomenės informavimo priemonės. Net ir aš pats apsispręsdamas kuris iš kandidatų yra mano favoritas ir apie tai viešai pareikšdamas savo „bloge“ galiu paveikti vieno ar keleto asmenų apsisprendimą. Bet prieš tai turiu ir pats apsispręsti.
Neveidmainiaudamas sakau, kad man svarbiausia yra mano šeimos narių nuomonė, kuri yra lygiavertė su manąja. Na, o kadangi pats esu jau sukūręs šeimą - turiu ir žmoną ir dukterį, tai vertinu šią Lietuvos Prezidento instituciją jau ne kaip vienišius, bet per savo šeimos prizmę.
Manau, kad kiekvienas tėvas, kuris turi dukterį yra laimingas ir linki jai viso, kas geriausia gali atsitikti jos gyvenime. Gal net linki jai tapti Lietuvos Prezidente, aišku, jei ji pati to norėtų. Todėl prieš šiemetinius prezidentinius rinkimus aš jau nesu toks tikras, kad tik vyras gali būti mūsų valstybės vadovas. O tas netikrumas yra susijęs ir su kandidatų asmenybėmis. Juk renkiesi ne iš visos Lietuvos keturiasdešimties metų sulaukiusių asmenų, bet iš tų kurie yra registruoti ir realiausi kandidatai.
Mano įsitikinimu realiausia kandidatė tapti Lietuvos Prezidentu šiemet yra moteris. Tą žino daugelis Lietuvos rinkėjų – Dalia Grybauskaitė yra ta moteris, kuri gali pakeisti Lietuvos valdovų patriarchalinę tradiciją. Ji gali tapti tuo precedentu, kuris leis daugeliui savo žmonas ir dukras mylinčių vyrų patikėti, kad jų artimiausias ir mylimiausias žmogus gali tapti Lietuvos valdovu. Tuo norisi tikėti, nes šiuo požiūriu ji būtų daugelio Vilties Prezidentė.
Tačiau, jei ji „susimautų“ ir nepateisintų tų vilčių, kurias į ją deda tiek daug Lietuvos piliečių, tai kita moteris Lietuvos Prezidente taptų tikrai labai negreit.
Visgi linkiu jai kiekvieną rinkimų kampanijos dieną stengtis išblaškyti visas kilusias ir tebekylančias abejones jos sugebėjimais, asmeninėmis ir dalykinėmis savybėmis bei pateisinti tą pasitikėjimą. O jei dauguma Lietuvos nuspręstų, kad ji tinkamiausia užimti šias pareigas, linkėsiu jai neprarasti šio pasitikėjimo per visą penkerių metų kadenciją.

2009-03-11

Mintys Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną

Ką aš veiksiu šiandien - kovo 11-tąją? Diena juk ypatinga - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Štai švęsiu ją jau 19 metai, o kas pasikeitė gimtinėje? Šioje vietoje tiktų pacituoti vienos dainos žodžius "keitės ir miestai, ir veidai...", taigi daug pasikeitimų. Svarbiausia, kad tuos pokyčius galime patys inicijuoti, įgyvendinti arba siekti, kad tie pokyčiai neįvyktų. Viskas mūsų, o ne rusų rankose, kaip čia neprisiminsi pokario laikų kalambūro "Vilnius mūsų, o mes rusų...". Tačiau, ar tik ne tai ir vyksta mūsų gimtinėje - Nepriklausomybę atgavome, bet sovietinė nomenklatūra ir toliau valdo mūsų šalį - todėl ir per kiekvieną Lietuvos nepriklausomybės gimtadienį klausimas "ar kas pasikeitė gimtinėje?" lieka aktualus. Ar ilgam? Štai klausimas! Bandykime į jį atsakyti patys keisdami tai, kas mūsų galioje.

2009-03-10

Ikstapoje susitiko čikagiečiai


Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus per kasmetines atostogas tradiciškai ilsėdamasis Ikstapos mieste (Meksika) susitiko dar du čikagiečius. Taip jau sutapo, kad mano tolimi giminaičiai Marta ir Jonas Kaniai (Martha ir John Cannis) tuo pat metu ilsėjosi Ikstapoje ir netikėtai susitiko Lietuvos Prezidentą (nuotraukoje). Sutapimas buvo dar ir tas, kad J.E. Valdas Adamkus ilgą laiką gyveno ir dirbo Čikagoje, kur iki šiol gyvena Kanių šeima. Manau, kad jie smagiai praleido laiką ir pailsėjo, nes grįžusio šalies vadovo laukia įtempta darbotvarkė – dalyvavimas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai (kovo 11-tajai) skirtuose valstybiniuose renginiuose bei Austrijos Respublikos Prezidento Hainco Fišerio (Heinz Fischer) valstybinis dviejų dienų vizitas.

2009-03-09

TS-LKD kandidatai į Europos Parlamentą

TS-LKD Taryba reitingavo ir patvirtino 24 kandidatų į Europos Parlamentą sąrašą. Į Europos Parlamento rinkimus TS-LKD sąrašą ves prof. Vytautas Landsbergis, po jo į kandidatų sąrašą įtraukti Laima Andrikienė, Algirdas Saudargas, Radvilė Morkūnaitė ir kt.
Pilnas TS-LKD Kandidatų į Europos Parlamentą sąrašas:
1. Vytautas Landsbergis
2. Laima L.Andrikienė
3. Algirdas Saudargas
4. Radvilė Morkūnaitė
5. Emanuelis Zingeris
6. Raimundas Kuodis
7. Arvydas Vidžiūnas
8. Algirdas Šakalys
9. Dainius Žalimas
10. Egidijus Vareikis
11. Algimantas Birbilas
12. Arvydas Anušauskas
13. Žilvinas Leleiva
14. Raimundas Alekna
15. Naglis Puteikis
16. Andrius Kupčinskas
17. Andrius Tučkus
18. Aušrys Macijauskas
19. Ričardas Garuolis
20. Petras Musteikis
21. Rūta Rutkelytė
22. Algirdas Katkus
23. Liudas Mažylis
24. Audrius Skaistys
Kaip matote TS-LKD Tarybos nariai į šio garbingo sąrašo 24 poziciją įreitingavo ir mane. Už tai esu jiems labai dėkingas, tikiuosi nenuvilti man parodyto pasitikėjimo per rinkimus į Europos Parlamentą. Šio sąrašo šauniems nariams linkiu visokeriopo pasisekimo ir pergalės artėjančiuose EP rinkimuose.

2009-03-01

Prasidėjo ALIANTE 2009


Prasidėjo devintasis tarptautinis projektas ALIANTE 2009.

Jame gali dalyvauti vyresniųjų klasių moksleiviai net iš dvylikos šalių.

Jie patirs kažką tikrai ypatingo, aplankys vietas, kurių negali aplankyti paprasti turistai ir palygins savo žinias bei sugebėjimus su tikrai stipriais konkurentais iš užsienio šalių!

Šio konkurso tikslas - pagilinti ir praplėsti žinias apie Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO), tarptautinį ir nacionalinį saugumą, tarptautinius santykius.

Dar daugiau, šio konkurso nugalėtojai gali tikėtis tokios prizinės kelionės, kokios jums nepasiūlys jokia kelionių agentūra. Be to, finalo dalyviai įgyja naudingų žinių bei įgūdžių reikalingų išgyvenimui. Konkurso dalyviai susipažįsta su bendraamžiais ir bendraminčiais iš kitų šalių, taip įgyja draugų svečiose valstybėse. Šiemet tarpusavyje rungtyniaus moksleiviai iš Čekijos, Lietuvos, Latvijos, Vengrijos, Vokietijos, Gruzijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Didžiosios Britanijos. Be to, specialus Aliante 2009 konkursas vėl vyks Ukrainoje.

Kas jų laukia šiais metais - kai konkursas vyksta jau devintą kartą? Visų pirma vyks du žinių tikrinimo turai, o po jų - tarptautinis finalas, kurio nugalėtojų laukia specialus viliojantis prizas - 10 dienų kelionė į Čekiją 2009 metų rugpjūčio mėnesį. Tarptautinis finalas šiais metais vyks Lietuvoje, užduotis jam padės rengti mūsų šalies kariuomenė.

Registruotis į projektą galite adresu http://www.project-aliante.org .

Čia informaciją rasite savo gimtąja kalba.

ALIANTE 2009 projektas organizuojamas bendromis Lietuvos Respublikos Seimo, Švietimo ir mokslo, Krašto apsaugos, Užsienio reikalų ministerijų ir Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos (LATA) pastangomis. 2004-2006 metais esu buvęs šio projekto koordinatorius, tad mielai atsakysiu į iškilusius klausimus audrius@lata.lt

2009-02-25

Išdalinta labdara Vilniaus vaikų globos namams

Žvarbią ir snieguotą vasario 25 dienos popietę VšĮ „Parama vaikams“ projekto koordinatoriai Saulė Žemaitytė, Arūnas Kulbis ir LRS Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto patarėjas Audrius Skaistys aplankė Valstybinius Vilniaus 2-uosius ir 3-čiuosius vaikų globos namus, įsikūrusius Antakalnio ir Žirmūnų mikrorajonuose. Vaikai globos namuose gali gyventi nuo gimimo iki 18 m.
Pirmiausiai buvo aplankyti Vilniaus tretieji vaikų globos namai esantys Grybo g. 29, visai netoli nuo Sapiegynės šilo. Šiuose vaikų globos namuose dabar gyvena apie 60 vaikų nuo 5 iki 15 metų, nors dalis jų – lenkakalbiai vilniečiai, bet su atvykusiais ir labdarą atvežusiais svečiais puikiausiai bendravo lietuviškai.
Vilniaus antrieji vaikų globos namai – tai Minties g. 1, buvusio lopšelio – darželio patalpose įsteigta valstybinė organizacija, kuri veikia nuo 1980 m. Šiuo metu čia gyvenančiam jauniausiajam – 2 metai, o vyriausiasis eina į dešimtą klasę. Šiuose globos namuose vaikai yra suskirstyti į 4 šeimynas (po 15-20 vaikų), kiekvienoj šeimynoj yra 3 auklėtojos, vaikai yra įvairaus amžiaus, skirtingų lyčių, niekada neišskiriami broliai-seserys.
Vaikų globos namuose apsilankiusieji atvežė čia gyvenantiems vaikams mokyklinių reikmenų: sąsiuvinių (lietuvių ir anglų k. pratyboms, matematikai), A4 formato sąsiuvinių, skaičiavimo mašinėlių, liniuočių, skriestuvu, dažų, teptukų, klijų popieriui, žirklių, spalvoto popieriaus, pieštukų, popieriaus braižybai ir kitų reikalingų mokyklai daiktų. Vienai mergaitei iš Vilniaus trečiųjų vaikų globos namų buvo padovanota pavasarinė striukė, kuri padės įsijausti į vos už kelių dienų prasidėsiantį kalendorinį pavasarį ir artėjančią Kaziuko mugę, kurios metu vaikai savo dailės ir kitus kūrinius parduos juos aplankyti atvykusiems svečiams.
Visi trys šioje akcijoje dalyvavę jaunuoliai tiki, kad šios dovanos nors šiek tiek praskaidrino globotinių nuotaikas, o akcijai aukojusių asmenų širdžių šiluma pasklido po mažųjų Lietuvos piliečių širdeles.
Projekto sumanytojus ir įgyvendintojus VšĮ „Parama vaikams“ galima rasti internetiniu adresu: http://www.projektaivaikams.lt/
Tikėkimės, kad tokie ir panašūs projektai yra tik pradžia kilnių darbų, kuriems nebaisūs jokie sunkmečiai.

2009-02-22

Trakų jaunieji konservatoriai vasario 16-tąją minėjo sportuodami




Vasario 16-tąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Trakų jaunųjų konservatorių nebuvo matyti mitinguose ar iškilmingame minėjime Trakų kultūros rūmuose, o šiemet ir Minaičiuose, kur buvo pagerbti prieš 60 metų Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vadai, pasirašę Vasario 16 Deklaraciją. Antrus metus iš eilės Trakų jaunuoliai įprasmina šią datą dalyvaudami „Vasario 16-tosios taurės“ krepšinio turnyre. Tokiu būdu jie su savo vyresniaisiais kolegomis TS-LKD partiečiais ir jaunaisiais konservatoriais iš kitų Lietuvos vietovių pasidalina atsakomybės sritimis, ir pagal savo galimybes stengiasi atstovauti ir dalyvauti ne tokiuose masiniuose ir matomuose bet organizacijos gyvybingumą ir įvairiapusiškumą išryškinančiuose renginiuose.
Kasmet Vilniuje organizuojamo turnyro tikslas – skatinti draugystę ir bendradarbiavimą tarp Lietuvos jaunimo organizacijų, puoselėti sveiką gyvenseną, populiarinti sportą jaunimo tarpe ir, beabejo, sportiškai paminėti visiems Lietuvos gyventojams svarbią šventę – Valstybės atkūrimo dieną. Šių metų turnyre dalyvavo komandos iš Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos (LSDJS), Lietuvos konservatorių lygos (JKL), Lietuvos liberalaus jaunimo (LLJ), Jaunimo organizacijos „Darbas“ (JOD) ir Lietuvos sakaliukų sąjungos (LSS). Jau antri metai iš eilės jaunuosius konservatorius atstovavo JKL Trakų skyriaus nariai: Mantas Orintas (komandos kapitonas), Jevgenij Lebedev, Vilius Sokolovas, Simas Ausėnas, Mindaugas Kveraga, Darius Dzevenskauskas, Sergejus Bankovskis, Mantas Gaižauskas, Darius Kazakevičius, Audrius Petrauskas ir Romas Rapčinskas. Komandai vadovavo ir ją treniravo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų Trakų skyriaus narys Audrius Skaistys.
Turnyras šiemet prasidėjo vasario 14 dieną Jaunųjų konservatorių lygos ir Lietuvos sakaliukų sąjungos rungtynėmis. Jas po įtemtos kovos rezultatu 55-49 laimėjo sakaliukai, taip atsirevašuodami konservatoriams už pernai dėl trečiosios vietos pralaimėtas rungtynes.
Antrąją dieną (vasario 15) Jaunieji konservatoriai kovėsi dėl patekimo į mąžąjį finalą, t.y. galimybės rungtis dėl trečiosios vietos turnyre. Šiose rungtynėse jų varžovais buvo Jaunieji socialdemokratai. Rungtynėse, kuriose dominavo gynybinė taktika, pergalę rezultatu 32-23 iškovojo Jaunieji konservatoriai.
Finalinę turnyro dieną - Vasario 16-osios popietę, į Žalgirio draugijos sporto salę susirinko stipriausios turnyro komandos, paaiškėjusios po atrankinių varžybų. Renginio pradžią paskelbę organizatoriai pakvietė susirinkusius sugiedoti Lietuvos Respublikos himną – Tautinę giesmę, po kurios neilgai trukus užvirė pirmoji krepšinio kova: dėl trečiosios vietos susigrūmę Jaunimo organizacijos „Darbas“ ir Jaunųjų konservatorių lygos komandos. Kovingiau nusiteikę jaunieji konservatoriai išplėšė pergalę rezultatu 57-30 ir tapo trečiosios vietos laimėtojais. Šių rungtynių filmuotas ištraukas galima pasižiūrėti internete youtube adresu: www.youtube.com/JKLTrakai
Prieš finalines rungtynes buvo surengtas taikliausios rankos turėtojo – tritaškių konkursas. Jį šiais metais laimėjo JKL atstovas Simas Ausėnas per vieną minutę pataikęs dešimt tritaškių. Antrąją vietą šioje rungtyje laimėjo praėjusių metų nugalėtojas taip pat trakiškis Mindaugas Kveraga įmętęs vienu tritaškiu mažiau.
Dėl teisės vadintis turnyro čempione kovojo Lietuvos liberalaus jaunimo ir Lietuvos sakaliukų sąjungos penkiukės. Ant garbingiausios – turnyro nugalėtojų - pakylos po atkaklios ir permainingos kovos užkopė Lietuvos liberalaus jaunimo krepšininkai parklupdę priešininkus rezultatu 58-42. Jie ir tapo naujaisiais LSDJS organizuojamo krepšinio turnyro pereinamosios taurės šeimininkais.
Belieka tik pasidžiaugti, kad Lietuvos asocijuotas jaunimas išradingai ir patraukliai mini vasario šešioliktąją - mums visiems brangią šventę. Be to, linkime Trakų jauniesiems konservatoriams kitais metais pagaliau patekti į šio turnyro finalą ir, žinoma, pergalės jame.

Sveikiname su Vasario 16-tąja – Lietuvos valstybės atkūrimo diena!

Mielieji, prieš 91 metus dvidešimt Lietuvos sūnų atkūrė Lietuvos valstybę, prieš 60 metų aštuoni Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vadai krauju pasirašė vesti Lietuvą į Laisvę.
Šiandieną Jie visi yra gyvi mūsų atmintyje liudydami vieną tikrai vertingą ir absoliučiai teisingą kovą už Laisvę ir Nepriklausomybę.
Tik valstybiniu lygiu laisva Tauta gali užtikrinti kiekvieno savo nario teises ir laisves, ir vesti šalį į demokratinių valstybių pasaulį.
Amžina garbė už Lietuvos valstybingumą ir gyvybingumą kovojusiems – 1918, 1949 ir 1991 metų Laisvės ir Nepriklausomybės aktų ir deklaracijų signatarams.
Dabarties ir ateities kartos jau ir jų dėka iš praeities stiprybės semias, kad kiekvieną kartą per valstybės istorinę patirtį vienareikšmiškai susivoktų ir teisingai atsakytų į klausimą – kas buvo tikrieji Lietuvos valstybės sūnūs ir dukros?
Audrius, Gintarė ir Henrieta Skaisčiai

2009-01-01

Lietuviška trispalvė Gedimino pilyje jau 90 metų!


Jau keliolika metų atgaivinta Valstybės vėliavos, kurios spalvos - geltona, žalia, raudona, pakėlimo (pakeitimo) Lietuvos sostinėje - Gedimino pilyje ceremonija sukvietė mus ir šių 2009 metų sausio pirmąją.
Prasminga Naujuosius pradėti Lietuvos vėliavos dienos paminėjimu ir pagerbimu, tas buvo matyti daugelio susirinkusiųjų veiduose ir oficialių asmenų kalbose. Valstybės vėliavai pagarbą atidavė Seimo Pirmininkas A.Valinskas, Krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė, Kultūros ministras R.Vilkaitis, Kariuomenės vadas V.Tutkus, Vilniaus meras J.Imbrasas, LŠS vadas J.Širvinskas, Lietuvos sąjūdžio pirmininkas ir Seimo narys R.Kupčinskas, Kariuomenės, šaulių sąjungos, savanorių atstovai, vilniečiai ir miesto svečiai bei šių eilučių autorius - Audrius Skaistys.
Simboliškas naujųjų metų pradžios įprasminimas, kai nors ir nedidelė bendratautiečių dalis susirinkusi Gedimino kalne po plevesuojančia trispalve iš praeities sėmėsi stiprybės ateinantiems metams. Tai paaiškinama tuo, kad žodis "vėliava" kilęs iš žodžio "vėlė" - kai senovės Lietuvoje buvo tikima, kad po vėliavomis susirenka mūsų protėvių didvyriška dvasia, kuri mums suteikia stiprybės ir narsos įveikti ne tik priešą bet ir visus kitus sunkumus.
Jau už 10 dienų prasidės kitos svarbios Lietuvai dienos - sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos minėjimui skirti renginiai. 1991 metais sausio pradžioje Lietuvos trispalvė subūrė mus ginti valstybės Laisvės ir Nepriklausomybės, netrukus laisvės gynėjai įgavo garbingą savanorių-kariuomenės kūrėjų pavadinimą. Tų lemtingų Lietuvai dienų metu Gedimino pilyje buvo saugoma bei ginama ir Lietuvos vėliava. Tą pareigą garbingai atliko Lietuvos šauliai, beje, pas vieną iš jų - Mindaugą A. Balčiauską yra laikoma 1991 m. sausio 12-13 Gedimino pilyje plevesavusi trispalvė, kuri dėl paprasčiausio nusidėvėjimo "planiškai" pakeista ir laimingo atsitiktinumo dėka tapusi Lietuvos patriotizmą puoselėjančios Balčiauskų šeimos nuosavybe.
Tikėkimės, kad praėjusių 2008 metų Valstybės vėliavą gavusi Šalčininkų Lietuvos vardo tūkstantmečio mokykla ir joje veikianti jaunųjų šaulių kuopa taip pat garbingai saugos jiems padovanotą trispalvę, bei savo veikloje puoselės patriotizmą skatinančias vertybes.

Audrius Skaistys