2014-05-19

14 reikšmingiausių LŠS istorijos ir dabarties įvykių

14 reikšmingiausių LŠS istorijos ir dabarties įvykių:

· Lietuvos šaulių sąjunga jau 95 metus tęsia 1919 m. birželio 27 d. įkurtos organizacijos veiklą.

· Vladas Pūtvinskis–Pūtvis 1919 m. rugpjūčio mėn. 20 d. pirmininkavo pirmajame šaulių susirinkime, kuriame buvo išrinkta pirmoji LŠS valdyba. Jis yra LŠS ideologijos kūrėjas.

· Pirmą kartą šauliai aktyviai pasireiškė ginant Lietuvos nepriklausomybę, kai 1919 m. rugpjūčio mėn. 28 d. dalyvavo likviduojant Polska organizacja wojskowa (POW) sukilimą Kaune.

· Istoriškai reikšmingas Lietuvos šaulių sąjungos ir jos narių vaidmuo atkuriant Lietuvos valstybę, ginant jos laisvę nepriklausomybės kovose su bolševikais, bermontininkais ir lenkais 1919–1920 metais.

· LŠS organizavo ir vykdė Klaipėdos krašto sukilimą 1923 metais. Jų dėka mes turime priėjimą prie Baltijos jūros.

· Šaulių moterų veikla įgavo vis didesnę reikšmę pačioje Šaulių sąjungoje ir visuomenėje.

· Šauliai buvo aktyviausi 1941 m. birželio mėn. 23 d. sukilimo prieš sovietinius okupantus dalyviai.

· Laisvės kovotojų gretose šauliai organizuotai ginklu priešinosi Sovietų Sąjungos okupacijai 1944 – 1953 metais. Vėliau šauliai tęsė kovą su okupantais pavieniui iki paskutinio Lietuvos partizano Antano Kraujelio-Siaubūno žūties (1965.III.17).

· Sovietmečiu represuota (nužudyta, nuteista, ištremta į Sibirą, persekiota ir pan.) tūkstančiai šaulių.

· Šauliai išeivijoje susiorganizavo ir atnaujino veiklą 1954 m. kovo mėn. 7 d. minėdami LŠS įkūrėjo Vladas Pūtvinskio–Pūtvio 25 mirties metines. Oficialiai ir viešai paskelbta Lietuvos Šaulių Sąjunga Tremtyje (LŠST).

· Žiaurios okupacijos laikmečiu LŠST visais įmanomais būdais stipriai priešinosi Sovietų Sąjungos okupacijai ir rėmė LŠS atsikūrimą 1989 metais.

· LŠS vaidino svarbiausią vaidmenį ginant atkurtąją Lietuvos Respublikos nepriklausomybę 1991 metais.

· Dabar yra svarbus LŠS indėlis į šalies nacionalinio saugumo užtikrinimą, atsižvelgiant į kintančius nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikius, Lietuvos narystę NATO ir Europos Sąjungoje.

· Tarnyba LŠS vienas iš būdų Lietuvos piliečiams vykdyti savo konstitucinę teisę ir pareigą ginti Tėvynę, įtvirtintą LR Konstitucijos 139 straipsnio pirmojoje dalyje.

Lietuvos šaulių sąjunga viena iš kelių Lietuvos organizacijų, kurios veikla nenutrūko nuo įsikūrimo visus 95 metus. Tai rodo ypatingą jos pobūdį, reikalingumą ir populiarumą visuomenėje. Galime tik didžiuotis, kad priklausome tokiai ypatingai organizacijai.

Audrius Skaistys
LŠS Centro valdybos narys,
Vilniaus apskrities šaulių 10-osios rinktinės
Vilniaus kuopos 4 būrio vadas


7 dalykai, kuriuos verta žinoti apie Lietuvos šaulių sąjungą

Dalinuosi brolio šaulio Remigijaus parengtu tekstu.
 Įvykių Ukrainoje kontekste suaktyvėjus Lietuvos šaulių sąjungai, naujai į organizaciją įstoję nariai sulaukia nemažai klausimų. Jie aktualūs daugeliui, todėl atsakymai pateikiami viešai.
1. Kodėl Šaulių sąjunga, o ne Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP)? KASP geresnis variantas, jei norite ir galite būti kariu: skirti tam daugiau laiko, neeikvoti laisvalaikio neatlygintinai, esate puikios sveikatos, atitinkate amžiaus kriterijus. Tačiau, jei visiškai integruota kariuomenės dalimi būti netrokštate ar negalite, o ginklu ar ne ginklu norite prisidėti prie laisvės gynimo ir išmokti, kaip tai padaryti, tuomet šauliai – tinkamas pasirinkimas.
2. Ką šauliai veikia? Šaulių sąjunga – visuomeninė organizacija, nors ir sukarinta, įtvirtinta įstatymu. Pagrindinė jos veikla yra didinti Lietuvos saugumą. Tam taikomos kuo įvairiausios priemonės. Pasiruošimas atremti visokio tipo agresijas ir jų atrėmimas yra veiklos stuburas.
3. Kokia būtų šaulių funkcija agresijos atveju? Veikiančioji profesionalų kariuomenė ir aktyvusis KASP rezervas yra kariuomenės branduolys, tačiau šių struktūrų apginti Tėvynės neužtenka. Kilus poreikiui mobilizuotis būtų pasitelkiami ir kiti piliečiai. Tačiau šauliams veikti nereikia jokios mobilizacijos. Konstitucija leidžia ir įpareigoja gintis kiekvieną. Išėję karybos pradžiamokslį, šauliai turėtų svarbų vaidmenį Tėvynės gynyboje. Jie gali imtis įvairių darbų: tai objektų apsauga, kontrolės postų įrengimas, dalyvavimas piliečių pasipriešinime, visokiausių karinių ar banditų antpuolių atrėmimas, priešo kariuomenės užlaikymas. Natūralu, kad daugeliu atvejų šauliai veiktų teritoriniu principu – savo miestelyje, mieste, miesto rajone ar priemiestyje. Tai gali būti itin svarbu, kai kariuomenė atliktų kitas užduotis, nes užnugaris turi būti saugus, o priešas negali jaustis saugus niekur. Agresija Ukrainoje ir mūsų Sausio 13-osios patirtis rodo, kad šauliai kai kuriais atvejais gali veikti net lanksčiau ir efektyviau nei kariuomenė.
4. Kaip dėl ginklų? Šauliai turi teisę dalyvauti mokymuose, kaip elgtis su ginklu, gauti kitų reikalingų žinių. Šaulių sąjunga turi ginklų, kurie kilus poreikiui būtų panaudojami. Šauliai taip pat gali turėti savigynos, medžioklės ar sporto ginklų, kurie agresijos atveju taip pat galėtų būti naudojami. Pabrėžtina, kad turėti ginklą ir mokėti juo naudotis šauliams neprivaloma. Kadangi šiuolaikinė karyba apima ne tik kariavimą ginklais, bet ir informacines bei kibernetines atakas, Šaulių sąjunga siekia burti ir rengti piliečius įvairiai krašto ir jo žmonių gynybai.
5. Ar moterys gali tapti šaulėmis? Šauliu gali tapti kiekvienas Lietuvos pilietis. Moterų noras tapti šios organizacijos narėmis yra sveikintinas.
6. Norėdamas tapti šauliu galiu ateiti su visa kompanija ir suformuoti atskirą padalinį? Be abejo. Šauliai – savanoriška organizacija, todėl ir skirstymas vyksta derinantis bei tariantis. Jei ateinate vienas, jums tikrai atsiras kompanija. Atėję būriu galite suformuoti savo padalinį (į kurį nesant jūsų pritarimo niekas papildomai nebūtų priimamas). Priklausomai nuo dydžio, tai gali būti skyrius, būrys ar net kuopa. Labai kviečiame ateiti visu būriu. Pavyzdžiui, tai galėtų būti kolektyvas ar jo dalis: vietos bendruomenė, medžiotojų būrelis, sporto klubas, sporto aistruolių klubas ir pan. Kiekviena grupė gali išlikti savita, o papildomai įgyti žinių, kaip apginti savo ir Tėvynės laisvę.
7. Kaip galėčiau tapti šauliu? Jeigu norite tapti šauliu, kreipkitės į artimiausią šaulių padalinį (kuopą arba apskrities šaulių rinktinę). Kiekvienas Lietuvos pilietis, stodamas į sąjungą, prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Organizacijos interneto svetainėje (www.sauliusajunga.lt) galite susipažinti su Šaulių sąjungos statutu ir priesaikos tekstu.