2009-09-16

Keistas AB LRTC ir VšĮ LRT ginčas

Šiandien (2009-09-16) Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete santykius (sutartinius ir komercinius) aiškinosi AB Lietuvos radijo ir televizijos centras generalinis direktorius Algirdas Vydmantas ir Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius.
Ko gi nepasidalino šie aukštas pareigas užimantys asmenys?
Akcinės bendrovės Lietuvos radijo ir televizijos centro (santrumpa - LRTC) vienintelis akcininkas – Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija, jos atstovai yra šios bendrovės valdybos nariai (išskyrus patį generalinį direktorių) ir stebėtojų tarybos nariai, t.y. pilnai valdo visą akcinei bendrovei priklausantį iš esmės valstybės turtą, nurodo generaliniam direktoriui kaip tausoti, puoselėti ir modernizuoti akcinės bendrovės valdomą, bet Lietuvos valstybei priklausantį turtą.
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (santrumpa – LRT) pagal šio subjekto statusą, valdymą ir misiją nustatantį specialų įstatymą yra valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga. LRT Taryba atlieka visuotinio susirinkimo funkciją ir iš esmės valdo mūsų visų (Lietuvos valstybės) nacionalinį transliuotoją per šios tarybos priimtą generalinį direktorių.
Taigi, ko nepasidalino du iš esmės valstybiniai dariniai – akcinė bendrovė ir viešoji įstaiga? Pasirodo mūsų – mokesčių mokėtojų – pinigėlių. LRT iš valstybės biudžeto gauna tikslinius pinigus (šiemet – 7,1 mln. Lt) kuriuos be jokių išlygų perveda LRTC už radijo ir televizijos programų siuntimą LRTC komunikacijų tinklais. LRT visuomeninei misijai įgyvendinti šiemet skirta dar 37,5 mln. Lt. Į dalį šių mokesčių mokėtojų pinigėlių nusitaikė ir LRTC, teigdama, kad LRT per mažai moka už teikiamas retransliavimo paslaugas. Tokiu būdu neakivaizdžiai kaltinama ir pati Tautos atstovybė - Seimas, kuris 2009 m. Nacionaliniame biudžete nurodė aiškiai, kad LRT Centrui už Lietuvos TV ir Lietuvos radijo programų retransliavimą skiriama tik 7,1 mln. Lt. Tokiu būdu šios biudžetinės lėšos paverčiamos LRTC pelną sudarančiomis komercinėmis pajamomis (LRTC 2005 m. grynas pelnas apie 4 mln. Lt, o 2006 m. grynas pelnas apie 3 mln. Lt) . LRTC pelną paskirsto vienintelis akcininkas – Susisiekimo ministerija.
Čia jau reikėtų ne tik susimąstyti ir perduoti LR Seimo Audito komitetui spręsti ar dviejų valstybės valdomų subjektų santykiai neperaugo į grynai komercinių subjektų santykius (siekimas sutartinius santykius aiškintis Lietuvos teismuose), bet ir „neįprastą komercinę“ praktiką šantažuojant nutraukti Lietuvos televizijos ir Lietuvos radijo programų retransliavimą analoginio ryšio įrenginiais. Štai kur nusirito Lietuvos valstybė per greitai jau 20 savo nepriklausomybės metų – viena valstybinė įstaiga „išmušinėja“ pinigus iš kitos ir savo arbitru renkasi Seimą.
Būtų įdomu žinoti, kodėl LRTC būdamas pelningas subjektas taip ryžtingai nusiteikęs nuostolingo subjekto - LRT atžvilgiu? Gal todėl, kad 2008 m. iš LRT per valstybės biudžetą buvo gauta 9,6 mln. Lt?
Būtų įdomu žinoti, kaip LRTC paskirsto savo grynąjį pelną, ar Lietuvos gyventojai iš to pelno turi naudos, ar jį panaudoja tik akcininkas – Susisiekimo ministerija, o gal padalina LRTC valdybos nariams kaip tantjemas? Tik atsakius į šiuos klausimus bus galima pasakyti ar valstybės turto ir santykių tarp to turto valdytojų komercionalizavimas yra tas kelias, kuriuo eidama Lietuva siekia visuotinės gerovės, sanglaudos ir kitos valstybinės politikos krypčių įgyvendinimo.
Lauksime tam tikrus įgaliojimus turinčių valstybės institucijų išvadų dėl šio iš pirmo žvilgsnio grynai sutartinių santykių aiškinimosi.

Komentarų nėra: