Pasakojimas gimęs iš sapno ir pabudimo šį Šventų Kūčių rytą 2018 metais.
Biblija liudija, kad viena iš Šventosios Dvasios dovanų yra pranašystės dovana.
Mes įtariame pranašus esant tarp mūsų - gyvųjų, bet kas mums praneš apie
paskutiniąją teismo dieną? Paulius Korintiečiams 14:3 sako, kad pranašystė yra Dievo
įkvėptas žodis, skirtas „ugdyti, paraginti ir paguosti“. Tą pranašystė ir
atlieka - skelbia žinią. Paprastoje pranašystėje nėra ateities numatymo. Matyt, kad apie
paskutiniąją teismo dieną bus pranešta ne kaip apie ateitį, o kaip apie
dabartį. O tai galės padaryti tik tie, kurie atliks Dangaus pasiuntinių misiją.
Ar gali tai būti angelai? Hebrajų kalba žodis mal'ak, o graikų angelos reiškia
pasiuntinys. Žodžio reikšmė nurodo šios dvasinės būtybės užduotį arba misiją. Angelai
- tarpininkai tarp Dievo ir žemiškojo pasaulio. Angelai svarbūs ir Jėzaus žemiškajame
gyvenime, jie skelbė jo gimimą, kančia ir prisikėlimą. Taip kad logiškiausia
per juos pasiųsti žinią žmonijai paraginančią, paguodžiančią ir skelbiančią
išganymą. Angelai “veikia nuo pat pasaulio
sukūrimo ir visoje išganymo istorijoje; iš tolo ir iš arti jie skelbia išganymą
ir tarnauja dieviškajam planui”, jie yra “tarnaujančios dvasios, išsiųstos
tarnauti tiems, kurie paveldės išganymą”. Bet kai angelai pūs trimitus
paskutiniąją teismo dieną, ar tai bus lauktoji žinia paveldėjusiems išganymą,
ar tokia yra dieviškojo plano dalis? Mūsų tikėjimas nurodo, jog ypač tada, -
mirties atveju, Dievas mums siunčia pagalbą pareiti per tamsų slėnį iš mirties
į gyvenimą. Taip kad angelai turi ne tik žinios (pranašystės) skleidėjo vaidmenį,
bet ir žmogaus pagalbininko, savotiško Graikų mitologijos keltininko Charono –
perkeliančio mirusiųjų sielas per Acherono upę, vaidmenį.
Angelai - tie Dievo pagalbininkai rišantys žemiškąją ir nežemiškąją
visatas, rišantys žmoniją prie Dievo. Skelbiantys Tiesą - Gimė Kristus!
Aleliuja!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą