2008-11-15

54-toji generalinė asamblėja


Š. m. lapkričio 10-12 dienomis Berlyne (Vokietijos Federacinėje Respublikoje) vyko 54-toji Atlanto sutarties asociacijos (ATA) generalinė asamblėja. Tai kasmet vis kitoje valstybėje vykstantis pagrindinis renginys, į kurį iš 39 valstybių susirenka atitinkamų NATO rėmėjus vienijančių nacionalinių organizacijų atstovai. Dauguma delegacijų į Vokietijos sostinę sugužėjo jau lapkričio 8 d., nes tuo metu prasidėjo ATA jaunimo (oficialus pavadinimas - YATA) organizuota konferencija.
Ši asamblėja ir konferencija buvo svarbi keliais aspektais. Vien pavadinimas „NATO pokalbiai prie Brandenburgo vartų“ yra nukeliantys į Vokietijos ir visos Europos įstoriją. Ji buvo prisiminta ne vieno pranešėjo kalboje: VFR kanclerė Angela Merkel, NATO generalinis sekretorius Jaap de Hoop Schefferis, NATO Parlamentinės asamblėjos vicepirmininkas Dr. Karl Lamers, Parlamentinis Vokietijos gynybos ministerijos sekretorius Christian Schmidt ir kiti prisiminė, kad lygiai prieš 70 metų Vokietijoje prasidėjo žydų pogromai, prieš 19 metų buvo sugriauta Berlyno siena, prieš 90 metų baigėsi Pirmasis Pasaulinis karas. Tačiau daugiau buvo kalbama ne istorinėmis, bet nūdienos ir ateities temomis.
Pirmąją dieną vyko uždaras ATA biuro bei YATA susitikimai bei YATA ir AAYPL (Atlantic Association of Young Political Leaders) nariai pristatinėjo savo mokslinius tyrimus kibernetinio saugumo, Turkijos bei NATO santykių bei NATO plėtros tematika.
Antrąją dieną vyko ATA ir YATA rinkimai. Naujuoju ATA prezidentu tapo Vokietijos atstovas Dr. Karl Lamers. Penkerius metus ATA prezidentu buvęs Amb. Robert E. Hunter padėkojo ATA nacionalinių skyrių prezidentams, valdybos nariams, sekretoriatui ir YATA lyderiams bei palinkėjo sėkmės ateityje. Taip pat buvo nuspręsta kitą generalinę asamblėją surengti 2009 spalį Ukrainos sostinėje Kijeve. Tai ypač svarbu NATO plėtros į rytus ir Kaukazo regioną kontekste.
YATA susirinkimo metu dar vienai kadencijai prezidentu buvo perrinktas Giuseppe Belardetti, taip pat išrinkta nauja valdyba. Pirmą kartą tapti YATA viceprezidente kandidatavo viena iš LATA Jaunimo Tarybos įkūrėjų – Kristina Maslauskaitė. Deja, nedidele balsų persvara ji pralaimėjo. YATA narius pasveikino buvęs ATA prezidentas Robert E. Hunter ir naujasis ATA prezidentas Dr. Karl Lamers.
Popietėje asmblėjos dalyviai klausėsi Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir NATO Generalinio Sekretoriaus Jaap De Hoop Scheffer pranešimų. Po jų NATO vadovas dar suspėjo atsakyti į keletą svarbių klausimų dėl NATO-Rusijos santykių, NATO plėtros, energetinio, kibernetinio saugumo ir kt. Vakare konferencijos organizatoriai dalyvius pakvietė į ekskursiją po Vokietijos Parlamentą – Budenstagą.
Trečiąją dieną buvo skaitomi pranešimai „NATO ilgalaikės ateities“ bei „Izraelio ir Vakarų“ temomis. Popietėje vyko forumai JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vengrijos, Ukrainos ir Rusijos ambasadose Berlyne. Dalyviai ambasadas rinkosi, pagal forumų temas. Didžiausio dalyvių susidomėjimo sulaukė JAV ir Rusijos ambasados. Kadangi LATA šioje generalinėje asamblėjoje buvo atstovaujama net 8 asmenų: pirmininko Audriaus Skaisčio, valdybos nario Viliaus Kaminsko, LATA Jaunimo Tarybos pirmininko Gintauto Rėklio, valdybos narės Ievos Kunevičiūtės bei kitų LATA jaunimo atstovų - Kristinos Maslauskaitės, Roko Joniko, Ričardo Šildiajevo ir Lauryno Peluričio, tai visi turėjo galimybių sudalyvauti bent viename forume. A.Skaistys, V.Kaminskas ir K.Maslauskaitė pasirinko Rusijos Federacijos ambasadoje vykusį forumą „Raudonosios linijos Rusijos užsienio ir gynybos politikoje“. Šiame forume teko išgirsti gana idomių Rusijos ambasadoriaus prie NATO Dmitrijaus Rogozino minčių ir dabartinių Rusijos bei NATO santykių vertinimo. Jam gana stipriai oponavo Vokietijos nuolatinis atstovas NATO Ulrichas Brandenburgas ir Rusijos – Eurazijos programos vadovas James Sherr. Buvo idomu išgirsti, kad buvusios Sovietų Sąjungos ir Vakarų valstybių lyderiai susitardami suvienyti Vokietijas (VFR ir VDR) buvo sutarę, kad NATO į rytus nesiplės, o pati Vokietija bus neutrali valstybė. Ypač sudomino teiginiai, kad NATO paragino šios organizacijos naujokes, besiribojančias su Rusijos Federacija, atsisakyti teritorinės gynybos koncepcijos vien dėl nepriešiškumo Rusijai demonstravimo. Šis teritorinės gynybos koncepcijos atsisakymas ypatingai brangiai kainavo Gruzijai kariaujant su Rusija. Kad ši NATO strategija Rusijos atžvilgiu nepasiteisino pripažino ir patys jos kūrėjai, dabar NATO-Rusijos santykius įvardindami „It is no business as usual anymore with the Russians“ (daugiau su Rusija nebebus įprastinio reikalų tvarkymo). Uždarymo ceremonija vyko Gynybos ministerijoje Gynybos ministro Dr. Franz Josef Jung‘o kvietimu. Jo vardu Parlamentinis ministerijos sekretorius ir Vokietijos ATA prezidentas Christian Schmidt pasveikino naujai išrinktus ATA ir YATA prezidentus bei palinkėjo sėkmės ateityje. Priėmimo metu vyko neoficialios diskusijos NATO ateities, plėtros, santykių su ES klausimais, dalijamasi įgyta patirtimi nacionaliniuose ATA/YATA skyriuose.

1 komentaras:

cloo rašė...

Sveiki,
tiesiog Jus informuoju, kad Jūsų tinklaraštis įtrauktas į bendrą politikų tinklaraščių srautą polilogas.lt, skirtą skatinti piliečių ir politikų tiesioginį bendravimą.
Atsiprašau už žinutę ne į temą, - galite ją ištrinti.