Patriotiškiausių Lietuvos gimnazijų ir vidurinių mokyklų dešimtuke po tris Kauno ir Vilniaus gimnazijas, po vieną Panevėžio, Mažeikių, Šiaulių ir Klaipėdos gimnaziją.
Nepatriotiškiausių vidurinį išsilavinimą teikiančių ugdymo įstaigų dešimtuke „puikuojasi“ mokyklos iš Pietryčių Lietuvos, Klaipėdos ir Kauno.
Nagrinėjant š. m. rugpjūčio 2 d. savaitraščio „Veidas“ pateiktą 2010 metų gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingą ir kitą dieną „Delfi.lt“ portale pasirodžiusią informaciją apie šių metų (pagal 2009 metų rezultatus) pažangiausias vidurinį išsilavinimą suteikiančias ugdymo įstaigas, kurių „elitiškumas“ nustatomas tų mokyklų absolventų per valstybinius brandos egzaminus gautų „šimtukų“ skaičiumi, kilo mintis nustatyti Lietuvos patriotiškiausią gimnaziją arba vidurinę mokyklą. Pagal vidurinio mokslo egzaminų tvarką brandos atestatui gauti Lietuvoje užtenka išlaikyti 3 egzaminus, tačiau daugelis abiturientų renkasi 4, iš kurių kiekvienas gali būti įvertintas 100 balų, o tai reiškia, kad maksimaliai galima surinkti 400 balų. Tą šiemet ir padarė aštuoni abiturientai, dar 31 abiturientas po 100 balų pelnė iš trijų egzaminų, o iš viso šimto balų įvertinimus Lietuvoje gavo 864 abiturientai (pernai – 709).
Pats „brandos egzamino“ terminas suponuoja tai, kad tikrinamos ne tik abituriento žinios, bet ir jo asmenybės branda. Tai reikštų, kad svarbūs šie asmenybės brandą sudarantys veiksniai: pilietinė branda, patriotiškumas, gebėjimas suvokti ir analizuoti visuomeninius reiškinius ir daryti atitinkamas išvadas.
Idėja nustatyti patriotiškiausią mokyklą Lietuvoje buvo pateikta š. m. rugpjūčio 4 dieną vykusiame Lietuvos Sąjūdžio tarybos posėdyje. Taryba bendru sutarimu pritarė šiam sumanymui ir pavedė idėjos autoriui – tarybos nariui Audriui Skaisčiui – parengti Lietuvos patriotiškiausios mokyklos nustatymo metodiką ir preliminarų 2010 m. vidurinių mokyklų ir gimnazijų reitingą. Jau to paties mėnesio 26 dieną Lietuvos Sąjūdžio taryba patvirtino sudarytą patriotiškiausių Lietuvos mokyklų dešimtuką.
Nustatant patriotiškiausią Lietuvos mokyklą pagrindu buvo pasirinktas abiturientų iš 16 elitiškiausių Lietuvos mokyklų, išugdžiusių daugiausiai „šimtukininkų“, nusiteikimas studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, o ne užsienio universitetuose. Atsižvelgta į tai, kad mūsų gabiausi abiturientai pagal priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas tvarką gautų visiškai finansuojamą vietą bet kuriame Lietuvos universitete ir kad taip būtų parodytas jų pasiryžimas tapti tos srities specialistu, kuris pagal Vyriausybės nustatytą poreikį yra reikalingiausias Lietuvai (todėl gaunantis valstybės finansuojamą studijų vietą). Šiemet su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis studijų sutartis pasirašė 30,4 tūkst. pirmakursių, iš jų 17,8 tūkst. – beveik dviejų trečdalių įstojusiųjų – studijas finansuos valstybė (valstybės lėšomis studijuos 9,4 tūkst. universitetų ir 8,4 tūkst. kolegijų būsimųjų bakalauro studentų).
Įvertindami tai, kad vidurinių mokyklų ir gimnazijų, kurios yra reitingų viršūnėse, absolventai potencialiai, o pagal geriausiai įvertintus brandos egzaminų rezultatus ir realiai gali tapti bet kurios Lietuvos aukštosios mokyklos siūlomos studijų programos pagal jo pirmą pasirinkimą (pageidavimą) studentu, tai jo pasirinkimas studijuoti Lietuvoje ar užsienyje yra lemiantis. Šiuo atžvilgiu nevertinamas kiekvieno atskirai absolvento patriotiškumo jausmas ar šio jausmo dydis, nes nebūtų įmanoma to pamatuoti, be to, ir nustatyti suminį patriotiškumo dydį. Taigi, nustatant patriotiškiausią Lietuvos vidurinę mokyklą ar gimnaziją, buvo svarbus stipriausiose pagal parengiamų absolventų lygį Lietuvos mokyklose konkrečių metų absolventų laidos nusiteikimas likti studijuoti Lietuvoje, susiejant savo norimą įgyti profesiją su tam tikros srities specialistų valstybiniu poreikiu. Žinoma, kad abiturientų pasirinkimas priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, jų baigiamų vidurinio lavinimo įstaigų ryšių su Lietuvos arba užsienio aukštosiomis mokyklomis, juos mokančių ir auklėjančių asmenų patriotiškumo, šeimos tradicijų, geografinio ir (ar) demografinio veiksnio, puoselėjamų vertybių ir panašiai. Manytina, kad pateikiamas patriotiškiausių Lietuvos mokyklų reitingas dėl objektyvių duomenų trūkumo (tyrimo metu negauti duomenys apie išvykusius studijuoti į užsienį iš elitiniame šešioliktuke esančių Kauno Jono Jablonskio, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijų ir Panevėžio 5 vidurinės mokyklos) negali pretenduoti į absoliučią tiesą arba tikslumą, tačiau jis be abejonės išryškins tam tikras tendencijas, o gal net ir priartins mus prie to tikslo, kurio siekiama šiuo reitingo sukūrimu.
Patriotiškiausios Lietuvos gimnazijos ir vidurinės mokyklos:
1. VšĮ VDU Kauno „Rasos“ gimnazija (už tai, kad iš 2009 m. baigusių 230 absolventų nė vienas (0) nepasirinko studijų užsienyje, o 103 (44,8 proc.) pirmuoju pasirinkimu įstojo į Lietuvos universitetus);
2. Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija (206/ 13 (6,31 proc.)/ 107 (51,94 proc.);
3. Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija (203/ 15 (7,38 proc.)/ 97 (47,78 proc.);
4. Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija (198/ 15 (7,57 proc.)/ 87 (43,93 proc.);
5. Vilniaus Gabijos gimnazija (159/ 8 (5,03 proc.)/ 57 (35,84 proc.);
6. Mažeikių Gabijos gimnazija (131/ 7 (5,34 proc./ 48 (36,64 proc.);
7. Vilniaus Žirmūnų gimnazija (199/ 17 (8,54 proc.)/ 88 (44,22 proc.);
8. Kauno „Santaros“ gimnazija (213/ 19 (8,92 proc.)/ 84 (39,43 proc.);
9. Kauno jėzuitų gimnazija (81/ 10 (12,34 proc.)/ 49 (60,49 proc.);
10. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija (235/ 30 (12,76 proc.)/ 88 (37,44 proc.).
Tokiu pačiu būdu kilo noras išsiaiškinti, kurios Lietuvos mokyklos, teikiančios vidurinį išsilavinimą, yra mažiausiai patriotiškos. Dėl to, kad 199 iš 499 mokyklų nepateikė savo duomenų apie įstojusius į užsienio aukštąsias mokyklas absolventus, nepretenduojame į absoliučią tiesą, bet tam tikros geografinės-demografinės tendencijos yra akivaizdžios.
Lyginami pateikti duomenys įstojusių pagal pirmą pasirinkimą į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir įstojusių į užsienio aukštąsias mokyklas skaičiai.
Mažiausiai patriotiškos Lietuvos mokyklos, teikiančios vidurinį išsilavinimą:
1. Vilniaus Pranciškaus Skorinos vidurinė mokykla (100 proc. įstojo į užsienio universitetus);
2. Visagino Sedulinos vidurinė mokykla (88,88 proc.);
3. Lentvario H. Senkavičiaus vidurinė mokykla (71,42 proc.);
4. Visagino „Gerosios vilties“ vidurinė mokykla (71,05 proc.);
5. Vilniaus r. Kalvelių S. Moniuškos vidurinė mokykla (66,66 proc.);
6. Klaipėdos „Aitvaro“ gimnazija (60,25 proc.);
7. Vilniaus Naujamiesčio vidurinė mokykla (55,55 proc.);
8. VšĮ Kauno J.Urbšio katalikiška vidurinė mokykla (54,83 proc.);
9. Vilniaus Šalomo Aleichemo vidurinė mokykla (50 proc.);
10. Kauno Rokų vidurinė mokykla (50 proc.);
11. Vilniaus licėjus (42,15 proc.).
Liūdnoka, kad iš „elitinio ketverto“: Kauno technologijos universiteto gimnazija, Vilniaus jėzuitų gimnazija, Kauno jėzuitų gimnazija ir Vilniaus licėjus, tik viena mokykla – Kauno jėzuitų gimnazija pateko į patriotiškiausių Lietuvos gimnazijų ir vidurinių mokyklų dešimtuką, o Vilniaus licėjus tik per plauką (11 vieta) nepateko į mažiausiai patriotiškų mokyklų dešimtuką.
Norėčiau tik priminti, kad Lietuvoje vis dar veikia Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 1 dalies 7 skyriaus 4 skirsnio 4 dalies nuostata: "patriotizmo ugdymas yra ir mokyklos privalomosios lavinimo programos sudėtinė dalis". Tačiau niekas neatsakingas už šios nuostatos įgyvendinimo veiksmingumą.