2020-10-01

Ugdykime savyje tarnystę Lietuvai!

 

Mielieji,

nesu atitrūkęs nuo realybės ir pasirengęs dirbti man gerai žinomoje - mums visiems svarbioje - įstatymų leidybos srityje. Tai darbas apimantis Lietuvos gyventojams rūpimas problemas, o tuo pačiu ir jų lūkesčius. Šiame darbe svarbiausia turėti tvirtą vertybinį pamatą, sukauptą patirtį ir principus, kuriais jau 25 metus nedvejodamas vadovaujuosi dirbdamas valstybės tarnyboje.
Per visą šį laikotarpį tiek dirbant eiliniu valstybės tarnautoju, tiek dabartinėse atsakingose pareigose teko spręsti sudėtingus klausimus: viešojo saugumo, valstybės gynybos, savivaldybių priežiūros, bendrojo lavinimo, aukštojo mokslo, kultūros paveldo ir kovos su korupcija srityse. Net 4 metus ugdžiau jaunąją teisininkų kartą universitete.

Principai, kuriais vadovaujuosi:
Tarnystė žmonių bendruomenei.
Tai turi būti svarbiausias principas bet kurio politiko ar valstybės tarnautojo darbe. Deja, neretai politikų tarpe jis pamirštas ar užgožtas įvairių asmeninių interesų. Politikas neturi būti kurčias žmonių išsakomiems rūpesčiams. Žmonių, kurie jį renka, kurie sieja su juo savo lūkesčius. Todėl bendraujant su žmonėmis, svarbiausia jautrumas, atidumas, išklausymas ir įsigilinimas į tai, ką tau žmogus sako, ko jis iš tavęs ir iš valstybės tikisi. Tik tuomet, kai žmogaus problema tampa lyg sava, tu nuoširdžiai ieškai būdų kaip ją išspręsti, kaip jam padėti.  Esu tai patyręs ne kartą savo darbinėje veikloje, o viešąjį interesą tarnaudamas valstybei ginu jau 21 metai. Net jei ir sunku rasti būdą kaip išspręst susidariusią problemą, žmogus turi jausti, kad dėl jo yra stengiamasi, kad jis yra gerbiamas. 

Teisingumas. Jo stoka mus varo į neviltį. Akivaizdu, jog tai yra viena iš emigracijos priežasčių, o ne vien tik ekonominiai sunkumai, kaip dažnai mums bandoma įteigti. Niekas taip nesukelia žmogui nusivylimo savo valstybe kaip jausmas, kad su juo buvo pasielgta neteisingai. Todėl savo darbe, priimdamas bet kokį sprendimą, liečiantį mūsų valstybę ar konkretų žmogų, aš visų pirma savo viduje klausiu, ar tai yra teisinga? Neretai ypatingai sudėtingose problemose, veikiant įvairioms nuomonėms, politikui ar įstaigos vadovui ne iš piktos valios būna sunku priimti teisingą sprendimą. Tokioje situacijoje turiu pasikliauti savo puoselėjamomis vertybėmis – žmogiškosiomis, krikščioniškomis, patriotinėmis, kurios man leistų iš visų galimų ar siūlomų sprendimo būdų pasirinkti tą, kuris būtų teisingas konkretaus žmogaus arba visos visuomenės atžvilgiu.

Sąžiningumas. Man nepriimtinas politinis savanaudiškumas. Didžiausios mūsų politikos žaizdos, su kuriomis turime kovoti – tai kyšininkavimas ir siaurų interesų grupių protegavimas. Visiškai nepriimtinos ir rietenos bei įžeidinėjimai politikų tarpe. Jų turime vengti savo darbe, kaip ir politinės veidmainystės. Pagarbiai elgiantis su savo oponentais ir remiant pozityvias idėjas gali priimti kokybiškesnius sprendimus. Tiesiog reikia vadovautis senai žinoma tiesa – elkis su kitu taip, kaip nori, kad su tavim elgtųsi. Sąžiningumas turi apimti ne tik susilaikymą nuo asmeninės naudos siekimo, pagarbų elgesį, bet ir savo pažado tesėjimą bei sugebėjimą prisiimti atsakomybę net už tai ko asmeniškai nepadarei.

Tikėjimas Lietuvos ateitimi. Taip, aš tikiu savo Tėvyne! Gyvename čia, nes norime kurti geresnės Lietuvos ateitį savo vaikams ir anūkams. Kiekviename žmoguje glūdi meilė savo šaliai, noras dirbti ir kurti joje. Todėl tikiu, kad mes galime sukurti saugią ir pilną gerovės savo valstybės ateitį. O tam išties turime didžiulį potencialą, nes jau 30 metų kaip esame išsivadavę iš svetimšalių valdžios, demokratinė šalies raida sukūrė prielaidas galutinai išlaisvinti savo protus, o kai esame laisvi, darbštūs ir kūrybingi, tai visos problemos mums yra įveikiamos. Turime išnaudoti šią nuostabią istorinę galimybę ir svarbiausia joje – tikėjimas Lietuvos ateitimi, kurią kuriame patys.

Asmeniškai tikiu, jog tik laikantis šių principų, galime pasiekti, kad žmogus vėl jaustųsi visaverčiu savo valstybėje, kad išnyktu susvetimėjimo praraja tarp žmonių daugumos ir atskiro individo interesų.

SVARBIAUSIOS VEIKLOS SRITYS

Ruošdamasis parlamentiniam darbui matau šias sritis, kuriose galime ir turime nuveikti nemažai darbų, o aš galėčiau veiksmingai įdarbinti savo žinias ir kompetenciją:

Ekonomika paremta darbštumu ir kūrybingumu
Mūsų valstybė pradėjo teisingus žingsnius investuodama pastangas ir lėšas į investicijų pritraukimą, eksporto skatinimą ir iš to kylančias galimybes naujų, gerai apmokamų darbo vietų kūrimui. Būtent tai yra esminė sąlyga stabdanti emigraciją sudarant galimybes mūsų piliečiams rasti jų poreikius ir kvalifikaciją atitinkantį darbą Lietuvoje. Mūsų ekonomikos vystymasis turi būti paremtas mūsų tautos darbštumu ir kūrybingumu. Mes privalome sudaryti sąlygas dirbti specialistams, kurie jau dabar yra pasirengę kurti žinių valstybę bei vystyti inovatyvų verslą. Privalome užtikrinti tvarią sąveiką tarp verslo, mokslo ir valstybės institucijų. Lygiagrečiai turime įgyvendinti mūsų ekonomikos vystymosi, kai Lietuva nebegaus dalies Europos Sąjungos (ES) paramos, planą. Todėl investicijos turi būti nukreiptos į konkurencingus, ekonominį tvarumą užtikrinančius projektus.

Teisinga socialinė politika
Šioje srityje vis dar juntama pagrindinių dviejų principų - pagarbos žmogui ir teisingumo - derinimo stoka. Socialinė politika turi būti paremta šių principų derme, o to nebuvimas pažeidžiamiausią mūsų visuomenės dalį veda į nusivylimą. Mūsų programinės nuostatos, nukreiptos į šeimų gerovės skatinimą, sąlygų saugiai auginti savo vaikus sudarymą, orios senatvės užtikrinimą galės būti įgyvendintos tik sulaukusios Lietuvos žmonių palaikymo. Visi suprantame, kad socialinei apsaugai, pensijoms skiriamą lėšų dydį riboja mūsų ekonomikos pajėgumai, tačiau socialinę paramą gaunantys žmonės turi bet kuriuo atveju jausti, kad jos paskirstomos ir indeksuojamos teisingai. Socialinės išmokos turi visų pirma užtikrinti materialiai saugią šeimų gerovę, bet neturi skatinti noro gyventi iš pašalpų. Darbo rinkoje turi būti įgyvendintos priemonės, skatinančios vidutinio darbo užmokesčio augimą, tuo pačiu stiprinant mūsų šalies viduriniąją klasę. Visa tai sudarytų galimybes palaipsniui didinti pensijų išmokas vyresnio amžiaus žmonėms, nes būtent jie yra gausiausia mūsų senėjančios visuomenės dalis. Jau dabar išspręsdami šį kartų solidarumo reikalaujantį uždavinį nepaliksime neatsakingai skolon gyvenančios valstybės naštos spręsti ateities kartoms.

Integrali krašto apsauga
Mūsų partija visada pabrėžė geopolitines grėsmes, kylančias iš Rusijos. Ne menami, bet realūs pavojai priartėję prie mūsų valstybės sienų dar kartą patvirtina, kad, deja, mes buvome ir esame teisūs. Dabar matome, kad diplomatinės priemonės ne visuomet veiksmingos ir šioje situacijoje svarbiausiais potencialaus agresoriaus sustabdymo veiksniais tampa NATO gynybos planai ir mūsų pačių pasirengimas apginti savo šalies teritoriją. Todėl turime laikytis įsipareigojimų NATO ir iki 2023 metų pasiekti nusistatytą krašto apsaugos sistemos finansavimo lygį – 2,5 proc. BVP. Tik tvirtai žinodami, kad saugumas yra prabanga turinti savo kainą, tuo pačiu leidžianti mums dabar ir ateityje kurti savo ir mūsų vaikų ateitį nepriklausomoje valstybėje, pasirinksime ne vergo, o laisvo piliečio kelią. Turime remti atsidavusius ir kompetentingus mūsų kariuomenės vadus, karininkus, puskarininkius, seržantus ir eilinius ginkluotųjų pajėgų atstovus stiprinančius Lietuvos gynybinius pajėgumus. Moderni ginkluotė, sąveika su sąjungininkais ir visuomenės bei jos dalies - kariuomenės - integralumas yra esminės prielaidos sėkmės istorijai. Mūsų partijos pastangomis per visą nepriklausomybės 30-metį pastatyta vienintelė karinės pramonės įmonė – Giraitės ginkluotės gamykla – yra akivaizdžiausias pavyzdys atsakingo ir toliaregiško požiūrio į savo valstybės gynybinių pajėgumų ir poreikių suderinamumą su NATO standartais. Šis sėkmės pavyzdys turi tapti nenuginčijamu argumentu prasmingo investavimo į  karinę pramonę ir šiuolaikinių technologijų diegimą Lietuvos gynybos sistemoje. Pats būdamas Šaulių sąjungos nariu jau 30 metų gerai žinau kaip savo asmenine iniciatyva stiprinti krašto apsaugą, kaip svarbu ugdyti pagarbą Lietuvos kariams, patriotiškumą jaunimo tarpe, kad tarnavimas Lietuvos kariuomenėje jiems būtų garbinga pareiga. Toli ieškoti pavyzdžių nereikia – mūsų partizanai yra patriotiškumo, atsidavimo ir kovos už Tėvynę simbolis. Jų dvasia turime auklėti Lietuvos jaunimą, kuris būtų pasiruošęs apginti savo vertybes, laisvę ir ateitį.

Švietimas ir vaikų ugdymas
Ši sritis glaudžiai susieta su vienu iš mano puoselėjamų principų – tikėjimu Lietuvos ateitimi. Nuo to, kokį dėmesį mes skiriame mūsų vaikų ugdymui ir švietimui, priklauso ir mūsų šalies raida ateityje, žmonių pilietiškumas, tarpusavio pagarba, patriotiškumas, pagaliau ekonominis konkurencingumas, valstybės pasiekimai bei socialinė atsakomybė. Svarbu, kad vaikai gautų ne tik kokybišką išsilavinimą, bet ir jaustųsi saugūs, suprastų bendruomeniškumo svarbą, nuo mažų dienų išmoktų rodyti pagarbą vienas kitam. Turime padaryti viską, kad mokyklose nebeliktų patyčių, susvetimėjimo ir atskirties. Švietimo sistemos pagrindu turi tapti pedagogai, ne tik perteikiantys vaikams kokybiškas žinias, bet ir ugdantys juose svarbiausias žmogiškas vertybes, meilę Tėvynei. Su mokytojais į šią sistemą turime įtraukti ir tėvus, kaip mokyklos bendruomenės neatsiejamą dalį. Todėl politikai į tai turi atkreipti didžiausią dėmesį.

Veiksminga valstybės tarnyba
Ypatingą dėmesį reiktų skirti atrankai į valstybės tarnybą ir rotacijos principo įgyvendinimui. Dabarties Valstybės tarnybos departamentas prie VRM tapo politinių protekcijų „užsakymo stalu“, tokia padėtis, kai į karjeros valstybės tarnautojus patenkama pagal politikų užgaidas, privalo baigtis. Turi būti realiai, o ne apsimestinai įgyvendinama Lietuvos piliečių konstitucinė teisė vienodomis sąlygomis pretenduoti į valstybės tarnybą. Sukurta vadovų kadencijų sistema nepasieks savo tikslo, jei valstybės tarnautojo karjera priklausys nuo politikų „malonės“, o ne nuo pretendentų į vidurinės ar įstaigos vadovų grandies pareigas gebėjimų, išugdyto tarnystės jausmo, pasirengimo lyderystei, pasišventimo viešajam interesui. Šios sisteminės ydos vienodai aktualios valstybės tarnybai tiek valstybinėse, tiek savivaldybių įstaigose bei institucijose. Valstybės tarnautojai papildomai užsiimantys politine veikla neturi tapti atstumtaisiais ir ujamais iš valstybės tarnautojo pareigų asmenimis. Šiam tikslui reiktų tobulinti pranešėjų apsaugos įstatymą, kuris turi saugoti sąžiningus ir pasišventusius valstybės tarnautojus nuo susidorojimo administracinėmis priemonėmis.

Skubiai spręstinos ir kitos problemos:
- Valstybės bei savivaldos valdžią įgyvendinančių subjektų bendravimo su žmonėmis stoka. Valdžių bendravimo su žmonėmis akivaizdus stygius užgniaužia problemų iškėlimą į viešumą, jų savalaikį sprendimą. Neformalizuoto, bet efektyvaus bendravimo su visuomene dėlei turi būti atkurta demokratiška, atsikračiusi nuo biurokratinių ribojimų, kasdieninio bendravimo su įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios atstovais sistema. Tam išnaudotinos informacinės technologijos, sudarančios galimybes bendrauti ir nuotoliniu būdu. Gyventojų nuomonę atstovaujančių Vietos bendruomenių ir jų tarybų demokratiškas kūrimasis bei įsiklausymas į šių tarybų nuomonę yra svarbus TS-LKD veiklos prioritetas.
- Bitininkystė – svarbi dominuojančiai ekonomikos sričiai - žemės ūkiui - šaka ir kultūros paveldo dalis, kuri turi būti stiprinama ir Europos sąjungos (ES) lygmeniu. Sektinas Slovėnijos, kurioje saugant bites uždrausta naudoti pesticidus, pavyzdys turi būti dar labiau išplėtotas: bendradarbiaujant su tomis valstybėmis, kuriose bitininkystė yra svarbi, reiktų inicijuoti iš trečiųjų valstybių (ne ES) patenkančių bičių kuriamų produktų papildomo apmokestinimo. Tai yra svarbu ne tik dėl ne visada kokybiškos, bet pigios produkcijos patekimo į ES vidaus rinką, bet daugiau dėl to, kad mūsų bitės dirba užtikrindamos žemės ūkio derlingumą, ko nedaro bitės, kurios medų neša pakankamai toli nuo išorinių ES sienų. ES žemdirbiai turėtų rūpintis ne tik tiesioginėmis ES išmokomis, bet ir svarbiu žemės ūkio produkcijos derlingumui faktoriumi – bitėmis.
Išpildant konstitucinę gyventojų teisę į švarią, sveiką ir tausojančią psichinę sveikatą aplinką, būtina įstatyminiu lygmeniu priimti kompensacijų už patiriamą oro, garso ir kvapų, o atskirais atvejais ir už vizualinę taršą mechanizmą, užtikrinti šių taršos rūšių nuolatinį monitoringą. Būtina tobulinti įstatymus užtikrinant didesnes daugiabučių gyventojų teises bei žmonių galimybes labiau įtakoti savivaldybės lygmeniu priimamus sprendimus dėl jų gyvenamojo namo priežiūros ir renovacijos. 
- Lituanistinio paveldo išsaugojimas spręstinas prioritetiškai. Dėsiu visas pastangas, kad būtų priimtas Tautos istorinės atminties įstatymas, o mūsų kultūros paveldas būtų puoselėjamas ir žinomas visame pasaulyje. Lituanistika plačiąja prasme – lietuvių kalba, Lietuvos istorija ir kultūra – yra telkiantis veiksnys, nes mūsų valstybė, mūsų ilgaamžė savimonės raiška, kad ir į kokį laikotarpį žiūrėtume – ar į didžiosios kunigaikštystės laikmetį, ar tarpukarį, ar į sovietmečio rezistenciją, ar į dabartį – labai susijusi su lituanistika, o kalba, istorija, etninė kultūra – su mūsų lietuviškumo samprata ir tautine savigarba. Tautinė bendruomenė, praradusi lituanistikos telkiantį veiksnį, suirtų, netekusi šio veiksnio pakistų ir politinė bendrija. Reiktų susikurti naujos politinės bendrijos tapatybę, nes tai nebebūtų Lietuva. Negalime ginti Lietuvos teritorijos, kai nėra Lietuvos valstybės turiningųjų elementų, vardan ateities kartų gyvybiškai svarbu dėl jų pakovoti.

TS-LKD programinių nuostatų ieškokite: https://tslkd2020.lt/programa/

Jei pritariate šioms programinėms nuostatoms ir jei 2020 m. spalio 11 dieną rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą balsuosite už TS-LKD sąrašą Nr.5, tai prašyčiau reitinguoti šio sąrašo kandidatus ir savo pirmumo balsą biuletenyje skirti ir man.

Šiame sąraše esu pažymėtas skaičiumi 66.

Iš anksto dėkoju Jums visiems už išreikštą pasitikėjimą. Pasinaudodamas proga kviečiu bendrauti: audrius.skaistys@gmail.com ar tel. 8-699-77888.

dr. Audrius SKAISTYS