2011-11-18
Susitikimas su ESBO komisaru tautinių mažumų klausimais
Lapkričio 16 dieną Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kartu su Žmogaus teisių komitetu susitiko su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vyriausiuoju komisaru tautinių mažumų klausimais Knutu Volebeku (Knutt Vollebek).
Susitikimo metu buvo aptartos šios temos: tautinių mažumų politika Lietuvoje; valstybinės kalbos politika ir tautinių mažumų teisė į gimtąją kalbą; švietimo reforma ir tautinių mažumų mokyklos; tautinių mažumų klausimo vaidmuo Lietuvos ir Lenkijos santykiuose.
Susitikimui pirmininkavo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys kartu su Žmogaus teisių komiteto pirmininku Arminu Lydeka. Jie pasveikino svečią ir pristatė Lietuvos tautinių mažumų politikos pagrindinius akcentus. Buvo pažymėta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai draudžia bet kokią diskriminaciją tautiniu pagrindu, Lietuva yra ratifikavusi Tautinių mažumų konvenciją, kuri yra mūsų teisinės sistemos dalis. Taigi Lietuvoje yra sukurta teisinė sistema, kuri leidžia tautinių mažumų atstovams jaustis pilnateisiais Lietuvos piliečiais, o kartu puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius.
Buvo pasisakyta ir dėl pavardžių ir vardų rašymo. Remiantis LR Konstitucinio Teismo išaiškinimu asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Įrašų Lietuvos Respublikos piliečio pase rašymas valstybine kalba nepaneigia įvairioms tautinėms grupėms save priskiriančių piliečių teisės rašyti savo vardus ir pavardes bet kokia kita kalba, jeigu tai nesusiję valstybinės kalbos vartojimo sritimi. Aptarta svarstytina galimybė pavardes originalo kalba leisti rašyti ne pagrindiniame paso puslapyje. Tai padėtų išspręsti ilgai besitęsiančius ginčus.
ES Teisingumo Teismas savo sprendime pasisakė, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas, pagal kurį gali būti atsisakoma rašyti asmens vardą ar pavardę su lietuvių kalboje nenaudojamais lotyniškais rašmenimis, neprieštarauja ES teisei, su sąlyga, kad toks atsisakymas šiems ES valstybių narių piliečiams nesukelia rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų. Galutinį sprendimą dėl asmenvardžių rašymo naudojant ne lietuviškus rašmenis dokumentuose turi priimti nacionalinis teismas arba Įstatymų leidėjai.
Susitikime keltas klausimas ar reikalingas specialusis tautinėms mažumoms skirtas įstatymas. Šiuo klausimu kalbėję Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys, ir šio komiteto narė Marija Aušrinė Pavilonienė vieningai sutarė, kad Tautinių mažumų konvencijos nuostatos sėkmingai perkeltos į Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl specialusis tautinių mažumų įstatymas tautinių mažumų padėties nekeistų. „Argi turime kiekvienai mažumai rengti atskirą įstatymą?“, – klausė A. M. Pavilonienė. Su šiuo teiginiu nesutiko lenkų rinkimų akcijai priklausantis Seimo narys, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narys Jaroslavas Narkevičius. Jo nuomone tautinių mažumų padėtis prastėja, o lenkakalbėse mokyklos mokslo lygis žemesnis dėl netinkamai sudarytų metodikų.
Susitikime atkreiptas Vyriausiojo komisaro dėmesys į tai, kad tautinių mažumų problema dažniausiai aštrinama nacionaliniu pagrindu sukurtos partijos, siekiant politinių dividendų. Klausimas dažniausiai keliamas išskirtinai lenkų klausimu.
Lietuvoje šiuo metu (2011–2012 m.m.) veikia 55 mokyklos tik lenkų mokomąja kalba, 36 mokyklos tik rusų mokomąja kalba, 1 mokykla baltarusių mokomąja kalba ir 42 mokyklos, kuriose yra klasių skirtingomis mokomosiomis kalbomis. 15 552 mokiniai mokosi rusų mokomąja kalba, 12 895 mokiniai – lenkų mokomąja kalba, 181 mokinys – baltarusių mokomąja kalba. 2010–2011 m. 7 proc. visų mokinių mokosi tautinės mažumos kalba (t. y. 29 858). Iš jų 44 proc. lenkų kalba, 54 proc. rusų kalba ir 0,6 proc. baltarusių kalba.
Susitikime pastebėta, kad dirbtinas problemos eskalavimas iš vienos pusės ir gal būt nepakankamas dėmesys iš kitos pusės aštrina problemas šalies viduje, taip pat santykius tarp Lietuvos ir Lenkijos. Seimo narys Gintaras Songaila pastebėjo, kad dažnai garsiai rėkiančiųjų tiesa geriau išgirstama Europoje, Seimo narys Julius Dautartas sakė, kad puolami dažnai nulenkiame galvą, o pristatyti gerosios savo praktikos Europos visuomenei neišmokome. Jis teigė, kad Lietuvos atvejis yra pavyzdys visai Europos Sąjungai, kaip sprendžiami su tautinėmis mažumomis susiję klausimai.
Baigiantis susitikimui Vyriausiasis komisaras Knutas Volebekas atkreipė dėmesį, kad tautinių mažumų klausimai yra jautrūs ir atsiliepia tarptautiniam stabilumui. Kalbant apie jautrius tautinių mažumų klausimus labai svarbi retorika ir būtent politikai yra atsakingi už tinkamos retorikos pasirinkimą.
2011-10-02
Su angelų sargų diena!
Sveikinu visus esamus ir būsimus policijos pareigūnus profesinės šventės - Angelų sargų dienos proga! Būti angelu sargu – reiškia būti atsakingu už daugelio žmonių gyvybių. Policininkų vykdomos misijos sėkmę didžiąja dalimi lemia kiekvieno pareigūno suvokta jo profesijos paskirtis.
Valdžios uždavinys – sukurti tokią motyvacinę darbo policijoje sistemą, kad ir eilinio policijos patrulio pareigos būtų prestižiškos.
Sėkmingam policijos darbui būtinas visuomenės palaikymas ir pasitikėjimas, todėl žmogaus problemos sprendimas turi būti ne valdiškas, o pilnas atjautos, tik tokiu būdu neišvengiamai stiprės policijos ir visuomenės ryšys.
Lietuvoje jau pavyko atkurti į vakarietiškus standartus orientuotą profesionalią policiją, ji ir toliau turi eiti šiuo demokratinius valstybės pagrindus stiprinančiu keliu.
Esu dėkingas už sąžiningai atliekamas pareigas!
Jūsų buvęs kolega,
Audrius Skaistys
2011-08-22
Rugpjūčio 23 dienos atmintis
Lietuvos sąjūdis ir šiemet kviečia paminėti nusikalstamo Molotovo – Ribentropo pakto 72-as ir „Baltijos kelio“ 22-as metines. Šią dieną Lietuva, kartu su kitomis Europos valstybėmis, pagal 2008 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento rašytinį pareiškimą, paskelbusiomis rugpjūčio 23 d. Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena, prisimins ne tik šio nusikalstamo sandėrio aukas, bet ir trijų Baltijos valstybių išsilaisvinimo judėjimų (Lietuvos Sąjūdžio, Latvijos Tautos fronto ir Estijos Tautos fronto) suorganizuotą akciją, įgavusią skambų „Baltijos kelio“ pavadinimą.
Kodėl mus ši data tokia svarbi? Ji juk žymi valstybingumo netekimo pradžią, kai dvi totalitarinės valstybės pasidalijo Europą, kas lėmė II pasaulinį karą su visais jo padariniais.
Ypač skausmingai mūsų tautoms atsiliepė 50-metį užtrukusi Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacija. Todėl būtent šios valstybės stengėsi atskleisi tą klastingą ir paslaptyje laikytą sandėrį, kad visam pasauliui išsklaidytų sovietinės propagandos sukurtą mitą apie neva savanorišką 3 Baltijos valstybių įstojimą į Sovietų sąjungą. Todėl 1989 m. minint šio slapto sutarties protokolo 50 metų sukaktį buvo įgyvendinta precedento pasaulinėje istorijoje neturinti akcija – trijų tautų atstovai gyva grandine susikibo rankomis nuo Vilniaus iki Talino. Tuo buvo pademonstruotas nepaneigiamas ryžtas atkurti iki okupacijos egzistavusias tris nepriklausomas valstybes ir tuo įgyvendinti tautų apsisprendimo ir valstybingumo tęstinumo teises.
Šių metų rugpjūčio 23 - Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną, vėliavos (be gedulo ženklo!) ant ir šalia valstybinių ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pastatų keliamos 7.00 ir nuleidžiamos 22.00 val.
Lietuvos Sąjūdžio organizuojami paminėjimo renginiai prasidės 18.00 val. Šv. Mykolo bažnyčioje, kur Šv. Mišias celebruos Lietuvos Sąjūdžio tarybos garbės narys mons. Alfonsas Svarinskas. Apie 18.40 val. nuo Šv.Mykolo g. 4 (bažnyčios) prasidės organizuota eisena (ir važiavimas dviračiais) Vilniaus senamiesčiu iki Maironio g. esančio paminklo A.Mickevičiui, kur pirmą kartą 1987 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos laisvės lygos ir disidentų pastangomis buvo paminėtos šio klastingo sandėrio metinės. Mitingas – minėjimas prasidės 19.00 val, jį ves Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas Vidmantas Žilius. Kalbės: Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas, istorikas Tomas Baranauskas, Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis, Antanas Terleckas – Lietuvos Laisvės Lygos vadovas, kunigas Robertas Grigas ir jaunimo atstovas Mindaugas Nefas.
Susirinkusiems koncertuos folkloro ansamblis „Ūla“.
Kodėl mus ši data tokia svarbi? Ji juk žymi valstybingumo netekimo pradžią, kai dvi totalitarinės valstybės pasidalijo Europą, kas lėmė II pasaulinį karą su visais jo padariniais.
Ypač skausmingai mūsų tautoms atsiliepė 50-metį užtrukusi Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacija. Todėl būtent šios valstybės stengėsi atskleisi tą klastingą ir paslaptyje laikytą sandėrį, kad visam pasauliui išsklaidytų sovietinės propagandos sukurtą mitą apie neva savanorišką 3 Baltijos valstybių įstojimą į Sovietų sąjungą. Todėl 1989 m. minint šio slapto sutarties protokolo 50 metų sukaktį buvo įgyvendinta precedento pasaulinėje istorijoje neturinti akcija – trijų tautų atstovai gyva grandine susikibo rankomis nuo Vilniaus iki Talino. Tuo buvo pademonstruotas nepaneigiamas ryžtas atkurti iki okupacijos egzistavusias tris nepriklausomas valstybes ir tuo įgyvendinti tautų apsisprendimo ir valstybingumo tęstinumo teises.
Šių metų rugpjūčio 23 - Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną, vėliavos (be gedulo ženklo!) ant ir šalia valstybinių ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pastatų keliamos 7.00 ir nuleidžiamos 22.00 val.
Lietuvos Sąjūdžio organizuojami paminėjimo renginiai prasidės 18.00 val. Šv. Mykolo bažnyčioje, kur Šv. Mišias celebruos Lietuvos Sąjūdžio tarybos garbės narys mons. Alfonsas Svarinskas. Apie 18.40 val. nuo Šv.Mykolo g. 4 (bažnyčios) prasidės organizuota eisena (ir važiavimas dviračiais) Vilniaus senamiesčiu iki Maironio g. esančio paminklo A.Mickevičiui, kur pirmą kartą 1987 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos laisvės lygos ir disidentų pastangomis buvo paminėtos šio klastingo sandėrio metinės. Mitingas – minėjimas prasidės 19.00 val, jį ves Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas Vidmantas Žilius. Kalbės: Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas, istorikas Tomas Baranauskas, Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis, Antanas Terleckas – Lietuvos Laisvės Lygos vadovas, kunigas Robertas Grigas ir jaunimo atstovas Mindaugas Nefas.
Susirinkusiems koncertuos folkloro ansamblis „Ūla“.
2011-08-11
DĖL TEISINĖS PAGALBOS NEDEMOKRATIŠKOMS VALSTYBĖMS NUTRAUKIMO
Lietuvos Sąjūdis
Solidarizuodamasis su Baltarusijos demokratine opozicija;
Netoleruodamas susidariusios tarpvalstybinės situacijos, kai tarptautinės teisės instrumentai – teisinės pagalbos sutartys – yra naudojamos politinėms represijoms vykdyti;
Reikalaudamas nutraukti besąlygišką teisinės pagalbos teikimą nedemokratiškam Lukašenkos režimui Baltarusijoje, o taip pat ir kitoms valstybėms, kurios pagal Europos Sąjungos, NATO ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra Lietuva, dokumentus yra pripažįstamos kaip nedemokratiškos;
Apgailestaudamas dėl Lietuvos teisingumo ministerijos ir kitų institucijų veiksmų bei neveikimo, pakenkusių ne tik Baltarusijos demokratinei opozicijai, bet ir Lietuvos, kaip demokratinės valstybės, įvaizdžiui,
Pareiškia, kad
- Lietuvos Užsienio reikalų ministerija turėtų kuo skubiau įteikti notą Baltarusijos valdžiai dėl netinkamo tarptautinės sutarties naudojimo politinei kovai su opozicija ir išnaudoti visas diplomatines bei teisines priemones dėl nedelsiamo ir be jokių išlygų visų politinių kalinių Baltarusijoje paleidimo;
- Lietuvos teisingumo ministerija privalo peržiūrėti visus „teisinės pagalbos“ teikimo Baltarusijos autoritariniam režimui atvejus ir užtikrinti atsakomybės neišvengiamumą už pareigūnų bendrininkavimą žlugdant demokratinę opoziciją Baltarusijoje;
- Lietuvos Respublikos Vyriausybė privalo užtikrinti visų Lietuvos valstybinių institucijų atsparumą nedemokratinių valstybių provokaciniams veiksmams;
- Lietuvos valdžia (Respublikos Prezidentė, Seimas ir Vyriausybė) ir politinės partijos kviečiami užimti bendrą politinę poziciją dėl Lietuvos santykių su autoritariniu Lukašenkos režimu Baltarusijoje.
2011-08-04
Liberalai - monopolistų tarnai
Po Kauno konservatorių suorganizuotos informacijos paviešinimo akcijos, kurioje paaiškinta apie Kauno valdžioje esančių liberalų priimtus palankius Gazpromui sprendimus, tapo visiškai aišku, kas yra kas šioje situacijoje.
Kiek teko domėtis ekonomika ir politologija, tai liberalai ideologiškai įvardijami, kaip laisvos rinkos šalininkai ir propaguotojai. Tačiau jų pastarieji veiksmai Kaune verčia galvoti ką kitą. Tiek liberalcentristai, tiek liberalų sąjūdis su Kauno m. meru R.Mikaičiu priešakyje vieningai balsavo už Gazpromo monopolijos Kauno šiluminiame ūkyje įtvirtinimą. Kaip žinia monopolistai nemėgsta konkurencijos, todėl iš anksto užsitikrina išskirtines sąlygas savo verslui. Tas dabar vyksta Kaune, kur Gazpromas valdydamas senąją elektrinę, gavo dar ir dabartinės miesto valdžios palaiminimą statyti dar vieną, kas sudarys prielaidas ateityje išlaikyti savo monopolį Kaune.
Dabartinę Kauno šiluminę elektrinę ilgalaikės nuomos sąlygomis išsinuomavę Gazpromo statytiniai pagal sudarytą nuomos sutartį turi už 400 mln. Lt. modernizuoti ją, kas leistų pilnai patenkinti Kauno šilumos ūkio poreikius. Gazpromas suprato, kad pasibaigus nuomos sutarčiai, reikės vėl dalyvauti konkurse išsinuomoti jų pačių modernizuotą elektrinę, bet kam gi taip vargintis, jei Kauno naujoji valdžia leidžia pasistatyti naują ir modernią elektrinę, o dabar valdomą nudėvėtą - grąžinti valdyti miestui. Todėl pastačius planuojamą elektrinę ir pasibaigus dabar nuomojamos elektrinės nuomos terminui Kaune bus jau iškreiptos rinkos situacija. Naujos ir modernios elektrinės savininkas - Gazpromas, galės pasiūlyti miestui pirkti pigesnę šilumą, o senoji elektrinė nepritraukusi konkurentų (investuotojų) bus priversta bankrutuoti, o tada įsivyraus tikrasis monopolis. Jis pasireikš tuo, kad nuo to laiko, kai senoji elektrinė nustos egzistavusi, šilumos kainos Kaune tik kils, nes nė viena valdžia neleis kauniečiams šalti. O už tai mokėsime mes visi, o ne Kauno liberalai. Štai jums laisvosios rinkos ir konkurencijos joje liberališkais variantas.
Turbūt nereikia būti liberalios ekonomikos profesoriumi K. Glavecku, kad suprastumei šią niekšingai liberalią išdavystę ir jos padarinius. Kauniečiams linkėdamas šilumos ne tik vasarą, kada tokie sprendimai priimami, bet ir žiemą, linkiu išsireikalauti 400 mln. Lt. investicijų į dabar Gazpromo valdomą Kauno ŠE, kas ateityje sugriautų monopolistų planus paversti Kauną jų marionete, ką jau padarė su dabartine Kauno valdžia.
2011-06-03
Birželis – Lietuvos Sąjūdžio mėnuo
Šiandien Lietuvos Sąjūdžiui sukanka 23 metai. Šią sukaktį paminėdama organizacija rytoj (2011 m birželio 04 d.) Lietuvos Respublikos Seimo istorinėje kovo 11 – osios salėje rengia XIII–ąjį Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimą.
Suvažiavimas prasidės 11.00 val., visi norintys jame dalyvauti ir iš anksto neužsiregistravę gali registruotis nuo 10.00 val. Seimo rūmų leidimų skyriuose.
Suvažiavime - konferencijoje dalyvaus prof. Vytautas Landsbergis, Rytas Kupčinskas, Irena Degutienė, Andrius Kubilius, Vidmantas Žilius, Robertas Grigas ir kiti Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjai.
Šįkart ir man, kaip Lietuvos Sąjūdžio tarybos nariui, teko atsakomybė ir garbė būti šio renginio organizatoriumi bei vedėju (kartu su Laimu Dieniniu vesime antrąją šio renginio dalį).
Linkiu visiems susirinksiantiems į šį renginį geros ir darbingos nuotaikos, konstruktyvių diskusijų ir priimtų rezoliucijų išsipildymo.
Audrius Skaistys
2011-04-22
2011-03-10
Su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena!!!
2011-03-03
Padėka rinkėjams
Mieli vilniečiai,
nuoširdžiai dėkoju Jums, kad patikėjote Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pasiryžimu dirbti Jums ir balsavote už mus bei reitingavote mane. Jūsų dėka šioje apygardoje surinkau 835 pirmumo balsus ir užėmiau aukštą devynioliktą vietą TS-LKD sąraše.
Palyginimui pateiksiu savo dalyvavimo rinkimuose ir gautų pirmumo balsų Vilniaus m. statistiką:
2007 m. rinkimai į Vilniaus m. savivaldybę – 1149 balsai (20 vieta);
2008 m. rinkimai į Seimą – 746 balsai;
2009 m. rinkimai į Europos Parlamentą – 940 balsų;
2011 m. rinkimai į Vilniaus m. savivaldybę – 835 balsai (19 vieta).
Jūsų pasitikėjimas įpareigoja mane dar atkakliau darbuotis ir taip prisidėti prie mūsų bendruomenės gerovės stiprinimo.
Jūsų,
Audrius SKAISTYS
nuoširdžiai dėkoju Jums, kad patikėjote Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pasiryžimu dirbti Jums ir balsavote už mus bei reitingavote mane. Jūsų dėka šioje apygardoje surinkau 835 pirmumo balsus ir užėmiau aukštą devynioliktą vietą TS-LKD sąraše.
Palyginimui pateiksiu savo dalyvavimo rinkimuose ir gautų pirmumo balsų Vilniaus m. statistiką:
2007 m. rinkimai į Vilniaus m. savivaldybę – 1149 balsai (20 vieta);
2008 m. rinkimai į Seimą – 746 balsai;
2009 m. rinkimai į Europos Parlamentą – 940 balsų;
2011 m. rinkimai į Vilniaus m. savivaldybę – 835 balsai (19 vieta).
Jūsų pasitikėjimas įpareigoja mane dar atkakliau darbuotis ir taip prisidėti prie mūsų bendruomenės gerovės stiprinimo.
Jūsų,
Audrius SKAISTYS
2011-02-22
Rinkite SAVO atstovus!
Mieli vilniečiai,
kreipiuosi į Jus ne tik kaip kandidatas į Vilniaus savivaldybės tarybos narius, bet ir kaip eilinis rinkėjas. Raginu aktyviai dalyvauti rinkimuose į savivaldybes ir rinkti SAVO atstovus į jas.
Ypatingai svarbu, kad ateitų ir išreikštų apsisprendimą tie, kurių laisvos valios neįtakoja jokie papirkinėjimai, nesvarbu, ar jie būtų išreikšti nerealių pažadų arba finansine forma.
Balsuokite ir nepamirškite jums tarnauti pasiryžusio jauno, profesionalaus teisininko - Audriaus Skaisčio.
Mane surasite Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų į Vilniaus m. savivaldybę sąraše Nr. 94 pažymėtą 14 numeriu.
Jūsų
Audrius SKAISTYS
Daugiau apie kandidatą:
http://www.vilnius2015.lt/index.php/puslapio-struktura/komanda/audrius-skaistys/332
2011-02-15
Su Vasario 16-tąja - Lietuvos valstybės atkūrimo diena!
Mielieji,
1918 metais vasario 16-tą dvidešimt Lietuvos sūnų atkūrė Lietuvos valstybę, ją vėliau praradus, 1949 m. aštuoni Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vadai tą pačią dieną krauju pasirašė vesti Lietuvą į Laisvę.
Šiandieną Jie visi yra valstybingumo signatarai įrodę Lietuvos Laisvės ir Nepriklausomybės idėjos teisumą.
Tik valstybinį lygį pasiekusi Tauta gali jaustis laisva, tik būdama laisva gali siekti demokratinių vertybių užtikrinimo.
Amžina garbė už Lietuvos valstybingumą ir gyvybingumą pastarąjį šimtmetį kovojusiems ir tai kovai sūbūrusiems 1918, 1949 ir 1990 metų Laisvės ir Nepriklausomybės aktų ir deklaracijų signatarams.
Sveikatos, pakilios nuotaikos, sėkmės darbuose, įprasminančiuose Tautą kaip vertybę!
Audrius SKAISTYS
2011-02-07
Kai aš gyniau Tautos atstovybę – paskutinę laisvės barikadą
Praūžęs Sausio 13-tosios paminėjimas sužadino atmintį tarsi A.Diuma romano „Po dvidešimties metų“ herojams... Tos 1991 m. sausio nakties prisiminimai giliai įstrigo mūsų, jauniausių parlamento gynėjų šaulių, „trijų muškietininkų“ Gedimino Skaisčio, Mindaugo Balčiausko ir mano atmintyje. Žinoma, kalbu tik apie savo asmeninius išgyvenimus, tačiau, be tuomečių bendražygių tam tikrų inspiracijų, jie būtų neįmanomi.
Tuo metu man ir Mindaugui buvo po šešiolika, o broliui – beveik 18 metų. Tačiau mes, jau davusieji šaulio priesaiką, 1991 m. sausio 11-tąją prisiekėme „...negailėdamas savo jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos valstybę ir jos nepriklausomybę...“ ir tapome pilnateisiais Lietuvos kariais, kuriems, kaip sakė tuometinis Krašto apsaugos departamento direktorius A. Butkevičius, turi būti taikoma Ženevos konvencija. Visiškai nesuvokdami, kas toje mistinėje Ženevos konvencijoje rašoma, juolab manyčiau, kad ir pats A.Butkevičius nebuvo įsitikinęs savo žodžių tikrumu, visgi jautėmės „pamaloninti“ tokio reikšmingo dokumento dėka tapę tarptautinės teisės subjektais, kurių teises, pakliuvus į priešų rankas, turėtų saugoti paminėtas dokumentas.
Neslėpsiu, mes tikėjome, kad nors vienas iš mūsų trijulės išgyvens galimą Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo puolimą, bet nė vienas nesitikėjome, kad Parlamento viduje buvusieji galės prasiveržti pro apsupimą ir išvengti paėmimo į nelaisvę. Todėl tuo metu gana gyvai spėliojome, kokias mūsų teises ta Ženevos konvencija gins.
Kol tai aptarinėjome, mus supo ne priešų kareiviai, bet Parlamento gynėjai, buvę išorėje. Jautėme jų ir savo artimųjų palaikymą. Beje, mūsų vadovybė – Vytautas Geštautas, Sigitas Vaitulionis ir kiti skambino tėvams ir atsiklausė jų leidimo mums, paaugliams, būti čia, Lietuvos širdyje. Tėvų atsakymas buvo: „Tebūnie taip, kaip jie patys apsisprendė...“.
Mūsų apsisprendimas, sutvirtintas priesaika, buvo aiškus ir nenuginčijamas: kovoti iki paskutinio atodūsio. Tą suprasdami, mūsų vadai neilgai atkalbinėjo mus išeiti iš AT pastato ir taip bandyti išlikti gyviems. Po dvidešimties metų sakau jiems ačiū, kad patikėjo mumis ir mūsų ryžtu, kad dabar oriai galime žiūrėti vienas kitam į akis, ir sakyti: nepabūgome, neišdavėme, nesulaužėme priesaikos... Galbūt būtent taip jie išgelbėjo mūsų gyvybes, nes tikrai būtume atsidūrę kitoje laisvės barikadoje - prie Televizijos bokšto, kur savo paskutinę pareigą Tėvynei atliko broliai šauliai – „Geležinio vilko“ motokuopos nariai: Ignas Šimulionis ir Darius Gerbutavičius.
Mes gi likome taip vadinamojoje „paskutinėje valstybingumo barikadoje“ – Tautos atstovybėje. Tuo metu mus gynė kitose barikadose stovėję žmonės: prie TV bokšto, prie Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, prie telekomų, Sitkūnuose ir prie kitų svarbių valstybingumui objektų. Net kai kurios tą naktį fiziškai pralaužtos, bet dvasiškai nepalūžusios žmonių sielų stiprybės barikados telkėsi prie tą naktį svarbiausios Lietuvoje – paskutinės barikados...
Gavome savo Parlamento gynybos užduotį ir atsakomybės sritį užtikrinti Seimo II-jų rūmų vieno iš antro aukšto lango gynybą, (tuometinis 1-masis aukštas jau buvo užbarikaduotas iš išorės apstatytas statybiniais blokais) nes buvo tikimasi šturmo per stogą, 2 aukštą ir panašias vietas. Taip mes atsidūrėme tuometinės AT deputatės N.Ambrazaitytės kabinete, kur pasiėmę savo „ginklus“ – armatūros strypus – rezgėme savo gynybos planą. Jo šiame prisiminime nedetalizuosiu, bet tik vieną pasakysiu – buvome pasiryžę žūtbūtinei kovai. Į AT deputatės kabinetą skambino žmonės ypač po to kai, tą naktį įvykęs sovietinės agresijos aktas - Televizijos ir radijo komiteto bei Televizijos bokšto šturmas - pareikalavęs taikių žmonių aukų, „atkirto“ Parlamentą nuo masinių informavimo priemonių, o tuo pasinaudoję „sovietiniai politrukai“ jau skelbė: „Parlamentas ir Landsbergio klika žlugo...“. Žmonės tuo netikėjo, skambino ir klausė, ar mes dar gyvi ir ar Parlamentas neužimtas. Mes jiems atsakydavome: „mes dar gyvi“, „Parlamentas dar nešturmuojamas“, „laikomės“. Mums linkėjo laikytis, nepasiduoti, perduoti žinią AT vadovybei, kad visa Lietuva su jais, ir, kas turbūt tuo metu pasirodė svarbiausia, – Dievo pagalbos.
Tikrai nesuklysiu, kad sausio 11-tąją savo priesaiką baigdami žodžiais „Tepadeda man Dievas!”, kiekvienas iš mūsų tikėjosi šios Dievo pagalbos, ir stebuklas įvyko.
Dar vienas su tuo susijęs anos nakties epizodas neišdildomai įstrigęs mano atmintin, tai kunigo R.Grigo „vizitavimas“. Jis eidavo pro Parlamento gynėjus ir vien savo pasirodymu pakeldavo dvasią, suteikdavo nusiraminimą... Neslėpsiu, jo, man, būnant tik šešiolikmečiu, labai reikėjo. Už tai aš esu dėkingas iki šiol.
Labiausiai už mūsų pergalę ir už tai kad išlikome esu dėkingas tiems, kurie saugojo Lietuvą visur, kur bebūtų (prie TV bokšto, Sitkūnuose, prie Radijo ir televizijos komiteto, prie Parlamento...) jų buvimas išgąsdino okupantą, todėl žemai lenkiu galva prieš tuos, kurie žuvo, kad mes gyventume.
Pagerbdami jų šviesų atminimą ir didvyriško pasiaukojimo pareikalavusį apsisprendimą mes kasmet minim Laisvės gynėjų dieną. Tai buvo tikras lūžis visų mūsų sąmonėje įgavęs skambų "lūžio prie Baltijos" pavadinimą. Tai buvo dvasios stiprybės pergalę prieš jos antipodą - niekšiškumą, simbolizuojantis persilaužimas. Linkiu visiems Lietuvos laisvės gynėjams sėkmės ir Dievo palaimos.
Audrius SKAISTYS
LŠS Centro valdybos narys
2011-01-16
1991 m. sausio mėn. 11 d. kario-savanorio priesaika
Aš, Audrius Skaistys, jums liudijant prisiekiu
negailėdamas savo jėgų ir gyvybės ginti
Lietuvos valstybę ir jos nepriklausomybę.
Prisiekiu sąžiningai vykdyti Lietuvos valstybės
įstatymus ir savo viršininkų įsakymus.
Prisiekiu šventai saugoti visas patikėtas paslaptis,
Lietuvos priešams jokių žinių neteikti ir
visada dirbti Lietuvos, Tėvynės labui.
Tepadeda man Dievas!
1991-01-11
Vilnius
Aukščiausioji Taryba
2011-01-11
Trakuose Sausio 13-osios dvidešimtmetis pagerbtas šaškių turnyru
Jau penkeri metais iš eilės Lietuvos šaulių sąjungos Vilniaus apskrities Karaliaus mindaugo 10 rinktinės Trakų kuopos vado ir TS-LKD Trakų skyriaus pirmininko Gedimino Romaškos iniciatyva š.m. sausio 9 dieną į Trakų rajono kultūros rūmų salę rinkosi šaškių sporto atstovai iš Trakų, Vilniaus, Kauno, Alytaus, Marijampolės, Kaišiadorių, Elektrėnų, Kalvarijos, Kazlų Rūdos ir Mažeikių. Susirinko jauni, vyresni ir pagyvenę, vyrai ir moterys iš viso 52 turnyro dalyviai ir dar būrelis šiai sporto šakai neabejingų žiūrovų. Šiemet šeimininkams - Trakų rajonui turnyre atstovavo net 8 žaidėjai. Penktasis jubiliejinis Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos Trakų skyriaus organizuotas šaškių turnyras Sausio 13- osios aukoms pagerbti yra vienas iš populiariausių Laisvės gynėjų dienos 20-mečiui skirtų renginių.
Varžybų vyriausias teisėjas Kęstutis Blaževičius pasveikino visus susirinkusius į šį renginį ir pakvietė Sausio 13-osios aukas pagerbti tylos minute. Turnyre dalyviai turėjo sužaisti po 9 partijas, iekvienai iš jų buvo skirta po 10 minučių. Iki paskutinės partijos vyko atkakli kova. Ir tik jai pasibaigus paaiškėjo šio turnyro nugalėtojai ir prizininkai.
Uždarymo metu sveikinimo žodžius tarė ir prizus įteikė Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos Trakų skyriaus tarybos narė ir šaulė Nijolė Romaškienė ir skyriaus sekretorė Stasė Genytė.
Vaikų tarpe I vietą laimėjo Rokas Jasiulevičius iš Kalvarijos, antras – Nerijus Čivinskas iš Marijampolės, trečias – Rytis Domarkas iš Marijampolės. Moterų tarpe pirmą vietą laimėjo Gabrielė Jundaitė iš Marijampolės, antrą – Ramunė Žekevičienė iš Alytaus, trečią – Vaiva Gegužinskaitė iš Marijampolės. Pagrindiniame turnyre nugalėtoju tapo Lietuvos nacionalinis meistras ir Trakų kuopos šaulys Kęstutis Blaževičius, surinkęs 7,5 taško iš 9 galimų. Antras liko daugkartinis Lietuvos šaškių čempionas nacionalinis didmeistris Sigitas Smaidrys iš Vilniaus, surinkęs 7,5 taško iš 9 galimų. Trečias – Lukas Vengelis iš Vilniaus (7 taškai). Nugalėtojai ir prizininkai buvo apdovanoti taurėmis, medaliais, diplomais su Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos atributika. Atminimo medaliais buvo apdovanoti visi turnyre žaidę vaikai ir moterys. Atskiru prizu apdovanotas geriausiai pasirodęs Trakų rajono atstovas. Apdovanojimas įteiktas kandidatui į nacionalinius šaškių sporto meistrus Lionginui Narbutui iš Aukštadvario.
Kaip ir kasmet už didžiausią padarytą pažangą turnyre prizą įsteigė Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos Trakų skyriaus vicepirmininkas, Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos narys Audrius Skaistys. Malonu, kad šiemet apdovanojimas atiteko taip pat šauliui Vytautui Kavaliauskui iš Kazlų Rūdos, pakilusiam į 13 vietą iš 46 vietos pernai (33 pozicijom).
Pertraukėlių metu prie arbatos puodelių žmonės smagiai pabendravo, pasidalino įspūdžiais, pasidžiaugė savo ir draugų laimėjimais.
Džiaugiamės, kad ši graži iniciatyva, prasidėjusi prieš penkerius metus, tęsiasi ir kasmet surenka didelį, gražų būrį žmonių, norinčių pagerbti kovos už Lietuvos laisvę aukas ir prasmingai praleisti laiką su bendraminčiais.
Audrius Skaistys
LŠS Centro valdybos narys
Indrė Jankūnaitė
TS-LKD Trakų skyriaus narė
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)