2009-07-31

Medininkų tragedijos 18-osios metinės


Šiandien - liepos 31 d., sukako aštuoniolika metų, kai Lietuva neteko septynių geriausių savo sūnų. Jie – Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis, Algirdas Kazlauskas, Stanislovas Orlavičius, Antanas Musteikis ir Ričardas Rabavičius – dėl laisvės paaukojo gyvybes, o sunkiai sužeistas ir vienintelis likęs gyvas Tomas Šernas – savo sveikatą.
Pagerbdamas Medininkuose nužudytų policijos ir muitinės pareigūnų atminimą dalyvavau už juos aukojamose šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje (Šv. Kazimiero koplyčioje).
1991 m. liepos 31 d. apie 5 val. ryto Medininkų pasienio poste sovietų milicijos ypatingosios paskirties būrio OMON smogikai iš Rygos užpuolė šio posto darbuotojus (pasieniečius ir muitininkus). Lygiai prieš 18 metų, kai dar būdamas septyniolikametis su būriu Vilniaus rinktinės šaulių (iš jų prisimenu Audrių Kazėną, Dainių Žalimą, Tomą Giniūną, Gediminą Skaistį...) tuo metu saugojau Aukščiausiąją Tarybą – Atkuriamąjį Seimą. Iš Medininkų ryte atskriejusi žinia apie išžudytus Lietuvos valstybingumo gynėjus lyg žaibas, lyg griaustinis iš giedro dangaus įsismelkė į mūsų jaunas širdis, juk daugelis buvome septyniolikamečiai – aštuoniolikamečiai. Tądien gavome gyvenimiškos patirties lydinčios mus jau 18 metų. Tai nebuvo baimės ar išgąsčio apraiškos, tai buvo pykčio ir paniekos už tokį niekingą žudynių veiksmą jausmas. Pirmiausia, mums iškildavo klausimas – kodėl ir už ką? Gal už tai, kad mylėjo savo tėvynę – Lietuvą... Jau po 3 dienų visas mūsų šaulių būrys kartu su atgimstančios Lietuvos atkurtomis tarnybomis (policija, pasieniečiais, muitininkais) atidavėme žuvusiems pareigūnams paskutinę pagarbą - nuo Arkikatedros palydėjome į amžino poilsio vietą Antakalnio karių kapinėse.Tebūnie jų brangiausia auka – gyvybės ir netekta sveikata – mums pavyzdžiu kaip reikia likti ištikimiems savo priesaikai ir prisiimtiems įsipareigojimams.

2009-07-12

A.Kubilius paskubėjo grąžinti jo vadovaujamos Vyriausybės įgaliojimus


Šiandien penkioliktoji Vyriausybė grąžino įgaliojimus naujajai Prezidentei. Kaip praneša Vyriausybės spaudos tarnyba „vadovaudamasis LR Konstitucijos 92 straipsniu bei LR Vyriausybės įstatymo 8 straipsniu, Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius įteikė Prezidentei Daliai Grybauskaitei raštišką pareiškimą dėl jo vadovaujamos Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo. Pagal įstatymus, išrinkus Prezidentą, Vyriausybė turi grąžinti įgaliojimus Prezidentui tą dieną, kai šis pradeda eiti pareigas.“
Vyriausybės vadovui pravartu būtų žinoti LR Konstitucijos nuostatas, nusakančias kada Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pradės eiti valstybės vadovo pareigas.
LR Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta: "Išrinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams - Seimo nariams, prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.“...
Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo valstybės vadovo pereigas pradės eiti nuo rytdienos – 2009 m. liepos mėn. 13 d.
Vyriausybės vadovas grąžindamas įgaliojimus Respublikos Prezidentei D.Grybauskaitei 2009 m. liepos mėn. 12 d. sukūrė tokią teisinę padėtį, kad Prezidentė dar negali priimti LR Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo ir negali pavesti penkioliktajai Vyriausybei toliau eiti pareigas, kol Vyriausybė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus arba kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Jeigu Lietuvos Respublikos Prezidentė priims grąžintus Vyriausybės įgaliojimus ir paves tai pačiai Vyriausybei eiti pareigas dar šiandien, tai toks įgaliojimų priėmimas ir pavedimas toliau laikinai eiti pareigas nebus legitimus.
Kaip nurodyta oficialioje LR Prezidentės darbotvarkėje šiandien (2009-07-12) 16:00 val.
Prezidentė D. Grybauskaitė priims Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus grąžinamus Vyriausybės įgaliojimus (Prezidento kanceliarija, S.Daukanto a.3).
Iš šios informacijos aiškėja, kad dar nepradėjusi eiti savo, kaip valstybės vadovo pareigų LR Prezidentė ruošiasi atlikti ar jau atliko teisinius veiksmus, kurie pagal LR Konstituciją dar negali būti atlikti. Taip būtų pažeista Konstitucijos 82 straipsnio nuostata griežtai nusakanti, kada naujas Lietuvos Respublikos Prezidentas pradeda eiti savo pareigas. Atitinkamai, nepradėjęs eiti pareigų jis negali atlikti jokių pagal kompetenciją valstybės vadovui priskirtų veiksmų. Tokie veiksmai nepapuoštų Prezidentės prieš kelias valandas davusios ištikimybės Lietuvos Respublikos Konstitucijai priesaiką, pažadėjusiai Tautai gerbti ir vykdyti įstatymus.
Savaime suprantama, kad nepradėjęs eiti pareigų niekas negali naudotis įgaliojimais būdingais tom konkrečiom pareigom. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos Prezidentė negali pasirašinėti dekretų dėl Vyriausybės įgaliojimų priėmimo ir pavedimo toliau eiti pareigas. Šiandien pasirašytas dekretas demonstruotų didelį Prezidento institucijos aktyvumą, bet kartu ir nelegitimumą.
Jeigu Prezidentė Vyriausybės įgaliojimų priėmimo ir pavedimo jai toliau eiti pareigas procedūrą "užtemptų" ir ją baigtų atlikti rytoj, tai viskas būtų atlikta teisėtai. Vienintelė problemėlė - LR Vyriausybės įgaliojimai pusdieniui būtų "pakibę" tarp Vyriausybės ir Prezidento institucijų.

LIETUVAI NUO RYTDIENOS VADOVAUS MOTERIS


Šiandien – 2009-07-12 – 11.25 val. naujoji prezidentė D. Grybauskaitė prisiekė ir pasirašė priesaikos aktą. Prezidentė prisiekė padėjusi ranką ant Konstitucijos, perskaičiusi Prezidento įstatymo 4 straipsnyje nurodytą Respublikos Prezidento priesaikos tekstą:
Aš, Dalia Grybauskaitė, pasižadu būti ištikima Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą;
prisiekiu sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisinga;
prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
Tepadeda man Dievas!
D. Grybauskaitė priesaikoje nepraleido priesaikos paskutinio sakinio „Tepadeda man Dievas“, nors turėjo tokią teisę. Priesaiką priėmė Konstitucinio Teismo pirmininkas Kęstutis Lapinskas. Jis atkreipė valstybės vadovės dėmesį į tai, kad išrinkto Respublikos Prezidento priesaika skiriasi nuo Seimo nario, Ministro Pirmininko ir ministrų, Konstitucinio Teismo teisėjo, kitų teismų teisėjų duodamos priesaikos. Išrinktas Respublikos Prezidentas yra vienintelis Konstitucijoje nurodytas asmuo, prisiekiantis ypatingam subjektui, kuriam priklauso suverenitetas, - išrinktas Respublikos Prezidentas prisiekia Tautai. Išrinkto Respublikos Prezidento priesaikos skirtybė yra ir ta, kad priesaikoje Tautai atsispindi pačios svarbiausios, universalios konstitucinės vertybės, nuo kurių eidamas savo pareigas Respublikos Prezidentas negali nukrypti; šios konstitucinės vertybės yra neatsiejamos viena nuo kitos, šių vertybių turinys yra labai talpus, apimantis daugybę kitų ne mažiau reikšmingų konstitucinių įpareigojimų.
Konstitucinio Teismo pirmininkas pažymėjo, kad išrinkto Respublikos Prezidento priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas. Atsižvelgiant į tai, kad Respublikos Prezidento priesaikos institutas ir priesaikos turinys yra įtvirtinti Konstitucijoje, išrinkto Respublikos Prezidento priesaika turi konstitucinę reikšmę ir sukelia konstitucines teisines pasekmes.
LR Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta:"Išrinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams - Seimo nariams, prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.“... Todėl Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo valstybės vadovo pereigas pradės eiti nuo rytdienos – 2009-07-13.
Pagal Konstitucijos 77 straipsnį Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas, jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų. Aiškindamas Konstitucijos 77 straipsnį, Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. birželio 19 d. ir 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad valstybės vadovo statusą Konstitucijos nustatytam laikui įgyja tik vienas asmuo, t. y. Respublikos Prezidentas, kurį išrenka Lietuvos Respublikos piliečiai, kad Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus, besiskiriantis nuo visų kitų valstybės pareigūnų, visų kitų piliečių teisinio statuso.
Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, išskirtinį teisinį statusą atskleidžia įvairios Konstitucijos nuostatos, kurios įtvirtina Respublikos Prezidento asmens neliečiamumą, draudimą patraukti Respublikos Prezidentą baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn, Respublikos Prezidento priesaiką, jo įgaliojimus, šių įgaliojimų pradžią ir pabaigą ir kt.
Išrinkto Respublikos Prezidento priesaikoje atsispindi Konstitucijoje įtvirtintos pagrindinės vertybės (prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas (Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalis), kurias Tauta sieja su Respublikos Prezidento pareigybe; šios vertybės yra neatskiriamos viena nuo kitos, Respublikos Prezidentas, eidamas savo pareigas, negali nukrypti nuo Respublikos Prezidento priesaikoje įtvirtintų Tautai pačių svarbiausių, universalių konstitucinių vertybių.
Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime yra konstatavęs, kad nuo priesaikos davimo Respublikos Prezidentui atsiranda pareiga veikti tik taip, kaip įpareigoja Tautai duota priesaika, kad priesaikos sulaužymas yra vienas iš Konstitucijoje nustatytų pagrindų, kuriam esant Respublikos Prezidentas gali būti pašalintas iš pareigų apkaltos proceso tvarka. Nurodytame nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Respublikos Prezidento priesaikos sulaužymas kartu yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, o šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas.
Pagal Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalį Respublikos Prezidentas atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų. Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalies nuostata, kad Respublikos Prezidentas daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų, atsižvelgiant į Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos Respublikos Prezidento priesaikos turinį, reiškia, kad Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, turi vadovautis tik Konstitucija ir įstatymais, negali jų pažeisti, kad Respublikos Prezidentas turi veikti vadovaudamasis tik Tautos ir valstybės interesais, kad Respublikos Prezidentas negali veikti turėdamas tokių tikslų ir interesų, kurie nesuderinami su Konstitucija ir įstatymais, su Tautos ir valstybės interesais, su viešaisiais interesais, kad Respublikos Prezidentas negali asmeninių ar grupinių interesų iškelti aukščiau visuomenės ir valstybės interesų, negali veikti taip, kad būtų diskredituota valstybės valdžia.

Palinkėkime valstybės vadovei D.Grybauskaitei einant šias atsakingas pareigas likti ištikimai šiandien ištartai Respublikos Prezidento priesaikai
.

2009-07-06

Jau tūkstantis metų vienas vardas - LIETUVA !

Mielieji pasaulio lietuviai,
nuoširdžiai sveikiname šios svarbios ir didžios šventės - liepos 6-tosios Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga!
Svarbi mums ši diena dar ir tuo, kad šiandieną švenčiame savo vardo tūkstantmetį!
1009 metais pasaulis mus pradėjo vadinti vienu vardu - LIETUVA.
Prieš 756 metus tuometinis faktinis valstybės valdovas Mindaugas įteisino savo statusą ne tik Lietuvoje ar aplinkinėse valstybėse, bet ir visos krikščioniškosios Europos buvo pripažintas karaliumi.
1253 metais Mindaugo valdoma Lietuvos karalystė įstojo į krikščioniškųjų Europos valstybių gretas, savotišką Europos Sąjungą. Tai buvo suvienytos valstybės šlovingasis laikotarpis.
Lietuvos, kaip valstybės, istorija mūsų tautai greta šlovės pateikė ir daug skaudžių išbandymų. Dėl jų Lietuva po nepriklausomybės atkūrimo tik 19-ti metai liepos 6-ąją švenčia pirmojo suvienytos valstybės valdovo Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną, tik prieš 5 metus vėl buvo priimta į didingų Europos valstybių šeimą (ES ir NATO).
Todėl šią dieną prisimename ir švenčiame kaip suvienytos Lietuvos simbolį, o tuo pačiu kaip Lietuvos apsisprendimą priklausyti ilgaamžei europietiškos kultūros ir politikos tradicijai. Įkvėpti Karaliaus Mindaugo ir kitų iškilių tautos valdovų įžvalgių darbų vieningai kurkime klestinčią Lietuvą.
Audrius, Gintarė ir Henrieta Skaisčiai

2009-07-04

Įveiktas karinis „Šlovės takas“!



Birželio 29 d. Lietuvoje startavo tarptautinio konkurso jaunimui ALIANTE 2009 finalas. Į finalą atvyko 30 komandų iš 8 šalių: Lietuvos, Čekijos, Gruzijos, Vokietijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos bei Slovakijos.
Iki liepos 2 d. vykusiame finale nugalėjo 6 jungtinės komandos. Pirmą vietą konkurse laimėjo lietuvaičių Klemenso Mečėjaus ir Adomo Pilinkaus ir čekų Dmytro Suslov ir Petr Josef Gaertner komanda. Jie kartu su kitas 5 prizines vietas laimėjusiomis komandomis iš Čekijos, Slovakijos, Rumunijos, Lietuvos, Lenkijos, Gruzijos š.m. rugsėjį vyks į kelionę po Čekijos karines bazes, aplankys cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės gynybos batalionus, pamatys „Gripen“ naikintuvus.
Šis finalas buvo inicijuotas Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos (LATA), prie sėkmingo projekto įgyvendinimo prisidėjo Seimas, Krašto apsaugos, Užsienio reikalų ir Švietimo ir mokslo ministerijos ir, žinoma, Lietuvos kariuomenė.
LATA garbės narys Audrius Skaistys kartu su finalistais įveikė sunkiausią ir pavojingiausią karinę rungtį - Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko Gaižiūnų poligone įrengtą ir jau dešimtmetį naudojamą "Šlovės taką" (žiūrėti nuotraukas). "Šlovės takas" - 130 metrų ilgio kliūčių ruožas, kuriame yra 10 natūrlioms gamtos sąlygoms pritaikytų kliūčių. Aš šį taką įveikiau per 2 min. 37 sek., linkiu visiems pagerinti šį rezultatą.
Daugiau informacijos apie Aliante finalą Lietuvoje rasite tinklalapiuose www.lata.lt ; www.project-aliante.org ; www.kam.lt .