Mielieji (-ios),
Šiemet Lietuvos Sąjūdžiui sukanka 33
metai.
1988 metais birželio 2–ą dieną Vilniuje,
Mokslų Akademijos rūmuose, įvyko diskusija „Ar įveiksime biurokratizmą?“. Kitą
dieną 18-tą valandą Lietuvos mokslų akademijos centrinių rūmų salėje prasidėjo
susirinkimas, kuriame buvo diskutuojama apie tolesnį krašto likimą. Į
susirinkimą atvyko apie pusė tūkstančio žmonių. Šiame mokslo, meno ir kultūros
žmonių susitikime buvo numatyti aptarti tokie klausimai: kultūros likimas,
ekonominės pertvarkos, politiniai pokyčiai ir kita. Z. Vaišvila pasiūlė
įsteigti „Sąjūdžio iniciatyvinę grupę“, kuri vienytų jėgas. Į iniciatyvinės
grupės sudėtį buvo siūlomi žmonės, kurie savo pasisakymais atvirai reiškė
pozicijas bei požiūrį dėl Lietuvos ateities. Buvo išrinkti trisdešimt penki šios
grupės nariai.
Ir taip 1988 metų birželio 3-ą dieną gimė Lietuvos
Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Joje nepriklausomybininkų branduolį sudarė prof.
muzikologas V. Landsbergis, architektas A. Skučas, fizikas dr. Z. Vaišvila,
kompozitorius prof. J. Juzeliūnas, filosofas A. Juozaitis. Dalį grupės sudarė
„perestroikininkai“.
Įsteigus iniciatyvinę grupę prasidėjo
aktyvus darbas. Jau birželio 8-ą dieną įvyko pirmasis iniciatyvinės grupės
susirinkimas Vilniaus Žemutinėje pilyje, išlikusioje valdovų rūmų dalyje
(patalpas pasiūlė pilies tyrimams talkinęs „Talkos“ klubas). Iniciatyvinės
grupės posėdžiai būdavo šaukiami Dailininkų, Rašytojų, Kinematografų sąjungose,
Mokslų Akademijoje ar kurio nors iniciatyvinės grupės nario bute. Beveik
kiekviename susitikime LKP-CK biuro buvo reikalaujama skirti Sąjūdžiui
patalpas, nes Estijos Liaudies Frontas savo patalpas jau turėjo. Teatro
darbuotojų draugijos pirmininkas R. Adomaitis pasiūlė Sąjūdžiui laikinai
prisiglausti draugijos patalpose kampiniame Lenino (dabartinio Gedimino)
prospekto name Nr. 1, priešais Katedrą. Ten įsikūrus Sąjūdžio būstinei ant namo
stogu buvo iškelta tautinė vėliava, kuri čia tebeveikiančios Lietuvos Sąjūdžio
Tarybos rūpesčiu, plazda iki šiol. Daugelyje savivaldybių įsikūrusiems Lietuvos
sąjūdžio skyriams patalpas suteikdavo tų miestų ar rajonų LKP vykdomieji
komitetai.
Situacija su Lietuvos Sąjūdžio patalpomis
ir po 33 metų turi panašumų, pavyzdžiui Kaune, kur 1988 m. birželio 10 d.
Architektų namuose susikuria Kauno Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, nuo tada visą
šį laikotarpį aktyviai veikęs ir tebeveikiantis Lietuvos Sąjūdžio Kauno
skyrius, nebeturi kur rinktis. Dabartinė Lietuvos biurokratija, matyt, vis dar
neatsikračiusi sovietinio palikimo, delsia panaudos pagrindais skirti vienam iš
aktyviausių ir skaitlingiausių skyrių virš 20 metų jam priklausiusias patalpas
Laisvės al. 46, Kaune. Nejaugi ir vėl aktuali diskusija „Ar įveiksime
biurokratizmą?“.
Lietuvos Sąjūdžio Tarybos pirmininko pavaduotojas