2011-08-22

Rugpjūčio 23 dienos atmintis

Lietuvos sąjūdis ir šiemet kviečia paminėti nusikalstamo Molotovo – Ribentropo pakto 72-as ir „Baltijos kelio“ 22-as metines. Šią dieną Lietuva, kartu su kitomis Europos valstybėmis, pagal 2008 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento rašytinį pareiškimą, paskelbusiomis rugpjūčio 23 d. Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena, prisimins ne tik šio nusikalstamo sandėrio aukas, bet ir trijų Baltijos valstybių išsilaisvinimo judėjimų (Lietuvos Sąjūdžio, Latvijos Tautos fronto ir Estijos Tautos fronto) suorganizuotą akciją, įgavusią skambų „Baltijos kelio“ pavadinimą.
Kodėl mus ši data tokia svarbi? Ji juk žymi valstybingumo netekimo pradžią, kai dvi totalitarinės valstybės pasidalijo Europą, kas lėmė II pasaulinį karą su visais jo padariniais.
Ypač skausmingai mūsų tautoms atsiliepė 50-metį užtrukusi Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacija. Todėl būtent šios valstybės stengėsi atskleisi tą klastingą ir paslaptyje laikytą sandėrį, kad visam pasauliui išsklaidytų sovietinės propagandos sukurtą mitą apie neva savanorišką 3 Baltijos valstybių įstojimą į Sovietų sąjungą. Todėl 1989 m. minint šio slapto sutarties protokolo 50 metų sukaktį buvo įgyvendinta precedento pasaulinėje istorijoje neturinti akcija – trijų tautų atstovai gyva grandine susikibo rankomis nuo Vilniaus iki Talino. Tuo buvo pademonstruotas nepaneigiamas ryžtas atkurti iki okupacijos egzistavusias tris nepriklausomas valstybes ir tuo įgyvendinti tautų apsisprendimo ir valstybingumo tęstinumo teises.
Šių metų rugpjūčio 23 - Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną, vėliavos (be gedulo ženklo!) ant ir šalia valstybinių ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pastatų keliamos 7.00 ir nuleidžiamos 22.00 val.
Lietuvos Sąjūdžio organizuojami paminėjimo renginiai prasidės 18.00 val. Šv. Mykolo bažnyčioje, kur Šv. Mišias celebruos Lietuvos Sąjūdžio tarybos garbės narys mons. Alfonsas Svarinskas. Apie 18.40 val. nuo Šv.Mykolo g. 4 (bažnyčios) prasidės organizuota eisena (ir važiavimas dviračiais) Vilniaus senamiesčiu iki Maironio g. esančio paminklo A.Mickevičiui, kur pirmą kartą 1987 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos laisvės lygos ir disidentų pastangomis buvo paminėtos šio klastingo sandėrio metinės. Mitingas – minėjimas prasidės 19.00 val, jį ves Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas Vidmantas Žilius. Kalbės: Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas, istorikas Tomas Baranauskas, Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis, Antanas Terleckas – Lietuvos Laisvės Lygos vadovas, kunigas Robertas Grigas ir jaunimo atstovas Mindaugas Nefas.
Susirinkusiems koncertuos folkloro ansamblis „Ūla“.

2011-08-11

DĖL TEISINĖS PAGALBOS NEDEMOKRATIŠKOMS VALSTYBĖMS NUTRAUKIMO


Lietuvos Sąjūdis
 Solidarizuodamasis su Baltarusijos demokratine opozicija;
 Netoleruodamas susidariusios tarpvalstybinės situacijos, kai tarptautinės teisės instrumentai – teisinės pagalbos sutartys – yra naudojamos politinėms represijoms vykdyti;
 Reikalaudamas nutraukti besąlygišką teisinės pagalbos teikimą nedemokratiškam Lukašenkos režimui Baltarusijoje, o taip pat ir kitoms valstybėms, kurios pagal Europos Sąjungos, NATO ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra Lietuva, dokumentus yra pripažįstamos kaip nedemokratiškos;
 Apgailestaudamas dėl Lietuvos teisingumo ministerijos ir kitų institucijų veiksmų bei neveikimo, pakenkusių ne tik Baltarusijos demokratinei opozicijai, bet ir Lietuvos, kaip demokratinės valstybės, įvaizdžiui,
Pareiškia, kad
- Lietuvos Užsienio reikalų ministerija turėtų kuo skubiau įteikti notą Baltarusijos valdžiai dėl netinkamo tarptautinės sutarties naudojimo politinei kovai su opozicija ir išnaudoti visas diplomatines bei teisines priemones dėl nedelsiamo ir be jokių išlygų visų politinių kalinių Baltarusijoje paleidimo;
- Lietuvos teisingumo ministerija privalo peržiūrėti visus „teisinės pagalbos“ teikimo Baltarusijos autoritariniam režimui atvejus ir užtikrinti atsakomybės neišvengiamumą už pareigūnų bendrininkavimą žlugdant demokratinę opoziciją Baltarusijoje;
- Lietuvos Respublikos Vyriausybė privalo užtikrinti visų Lietuvos valstybinių institucijų atsparumą nedemokratinių valstybių provokaciniams veiksmams;
- Lietuvos valdžia (Respublikos Prezidentė, Seimas ir Vyriausybė) ir politinės partijos kviečiami užimti bendrą politinę poziciją dėl Lietuvos santykių su autoritariniu Lukašenkos režimu Baltarusijoje.

2011-08-04

Liberalai - monopolistų tarnai


Po Kauno konservatorių suorganizuotos informacijos paviešinimo akcijos, kurioje paaiškinta apie Kauno valdžioje esančių liberalų priimtus palankius Gazpromui sprendimus, tapo visiškai aišku, kas yra kas šioje situacijoje.
Kiek teko domėtis ekonomika ir politologija, tai liberalai ideologiškai įvardijami, kaip laisvos rinkos šalininkai ir propaguotojai. Tačiau jų pastarieji veiksmai Kaune verčia galvoti ką kitą. Tiek liberalcentristai, tiek liberalų sąjūdis su Kauno m. meru R.Mikaičiu priešakyje vieningai balsavo už Gazpromo monopolijos Kauno šiluminiame ūkyje įtvirtinimą. Kaip žinia monopolistai nemėgsta konkurencijos, todėl iš anksto užsitikrina išskirtines sąlygas savo verslui. Tas dabar vyksta Kaune, kur Gazpromas valdydamas senąją elektrinę, gavo dar ir dabartinės miesto valdžios palaiminimą statyti dar vieną, kas sudarys prielaidas ateityje išlaikyti savo monopolį Kaune.
Dabartinę Kauno šiluminę elektrinę ilgalaikės nuomos sąlygomis išsinuomavę Gazpromo statytiniai pagal sudarytą nuomos sutartį turi už 400 mln. Lt. modernizuoti ją, kas leistų pilnai patenkinti Kauno šilumos ūkio poreikius. Gazpromas suprato, kad pasibaigus nuomos sutarčiai, reikės vėl dalyvauti konkurse išsinuomoti jų pačių modernizuotą elektrinę, bet kam gi taip vargintis, jei Kauno naujoji valdžia leidžia pasistatyti naują ir modernią elektrinę, o dabar valdomą nudėvėtą - grąžinti valdyti miestui. Todėl pastačius planuojamą elektrinę ir pasibaigus dabar nuomojamos elektrinės nuomos terminui Kaune bus jau iškreiptos rinkos situacija. Naujos ir modernios elektrinės savininkas - Gazpromas, galės pasiūlyti miestui pirkti pigesnę šilumą, o senoji elektrinė nepritraukusi konkurentų (investuotojų) bus priversta bankrutuoti, o tada įsivyraus tikrasis monopolis. Jis pasireikš tuo, kad nuo to laiko, kai senoji elektrinė nustos egzistavusi, šilumos kainos Kaune tik kils, nes nė viena valdžia neleis kauniečiams šalti. O už tai mokėsime mes visi, o ne Kauno liberalai. Štai jums laisvosios rinkos ir konkurencijos joje liberališkais variantas.
Turbūt nereikia būti liberalios ekonomikos profesoriumi K. Glavecku, kad suprastumei šią niekšingai liberalią išdavystę ir jos padarinius. Kauniečiams linkėdamas šilumos ne tik vasarą, kada tokie sprendimai priimami, bet ir žiemą, linkiu išsireikalauti 400 mln. Lt. investicijų į dabar Gazpromo valdomą Kauno ŠE, kas ateityje sugriautų monopolistų planus paversti Kauną jų marionete, ką jau padarė su dabartine Kauno valdžia.