2009-05-29

Naujojo Mokslo ir studijų įstatymo taikymo klausimais

Pradedu konsultacijas naujojo Mokslo ir studijų įstatymo taikymo klausimais.

2009-05-27

Mokslo slėniai kaip krašto ūkio aktyvinimo veiksnys sunkmečio sąlygomis

2009 m. gegužės 27 d., trečiadienį, 13.00 val. Seimo Europos informacijos biure vyks Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Seimo Europos informacijos biuro Europos Savaitės diskusija „Mokslo slėniai kaip krašto ūkio aktyvinimo veiksnys sunkmečio sąlygomis“.
Įžanginį žodį tars Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas V. Stundys. Pranešimus skaitys Švietimo ir mokslo viceministrė N. Putinaitė, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. habil.. dr. E. Butkus, „Santakos“ slėnio valdybos narys, KTU strateginės plėtros prorektorius prof. G. Žintelis, asociacijos „Baltijos slėnis“ direktorius dr. S. Gulbinskas, VU prorektorius prof. J. Lazutka, asociacijos direktorius prof. A. Kuska bei kiti akademinės bendruomenės atstovai.
Diskusijoje kviečiami dalyvauti Seimo nariai, Lietuvoje išrinkti Europos Parlamento nariai, Seimo ir kitų valstybės institucijų tarnautojai, interesų grupių, visuomenės ir žiniasklaidos atstovai.

PROGRAMA
12.30-13.00
Dalyvių registracija
13.00-13.05
Įžanginis žodis
Valentinas STUNDYS, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas
13.05-13.20
Mokslo-verslo slėniai - kaip potencialus ekonomikos variklis
Nerija PUTINAITĖ, Švietimo ir mokslo viceministrė
13.20-13.35
Tyrėjų karjeros programa - mokslo slėnių moksliniam potencialui stiprinti
Prof. habil. dr. Eugenijus BUTKUS, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas
13.35-13.50
„Santakos“ slėnio vaidmuo mokslo, studijų ir verslo integracijos procese
Prof. Gintautas ŽINTELIS, „Santakos“ slėnio valdybos narys, KTU strateginės plėtros prorektorius
13.50-14.05
Mokslo ir verslo integracija jūriniame slėnyje
Dr. Saulius GULBINSKAS, asociacijos „Baltijos slėnis“ direktorius
14.05-14.20
Ko galime tikėtis iš slėnių programų įgyvendinimo?
Prof. Juozas LAZUTKA, Vilniaus universiteto prorektorius
14.20-14.35
Numatoma slėnio „Nemunas“ įtaka Lietuvos žemės, maisto ir miškų ūkio sektoriui aktyvinti ir konkurencingumui didinti
Prof. Albinas KUSTA, Asociacijos direktorius
14.35-15.10
Komentarai ir diskusijos
Ūkio ministerijos sekretorius Arūnas KERAMINAS,
VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Juozas ZABORSKAS,
Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Valdemaras RAZUMAS
Vilniaus Gedimino technikos universiteto plėtros prorektorius doc. Liudvikas RIMKUS
Lietuvos veterinarijos akademijos mokslo prorektorius prof. Antanas SEDEREVIČIUS
Asociacijos „Santakos“ slėnis direktorius dr. doc. Eugenijus MAČIKĖNAS
Klaipėdos universiteto prorektorius prof. dr. Rimantas DIDŽIOKAS
15.10-15.15
Diskusijos apibendrinimas
Valentinas STUNDYS, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas
15.15
Diskusijos prie kavos
Registracija tel. (8~5) 239 6000 arba el. paštu eib@lrs.lt
Diskusija bus tiesiogiai transliuojama internetu Seimo Europos informacijos biuro internetinėje svetainėje www.eib.lrs.lt
Ši Europos Savaitės diskusija priešpaskutinė Europos Savaitės Seime, kuri tęsis iki gegužės pab., diskusija. Europos Savaitės diskusijos Seime rengiamos jau šeštus metus iš eilės. Šios diskusijos yra atviros visuomenei, jų dalyviai aptaria aktualiausius Europos Sąjungos klausimus ir Lietuvos narystės šioje organizacijoje aspektus. Europos savaitės renginiai yra puiki proga visuomenei daugiau sužinoti apie Europos Sąjungą ir Seimo vaidmenį Europos integracijos procese.

Maloniai kviečiame dalyvauti renginyje!

Audrius Skaistys
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto patarėjas (ES)

2009-05-25

Dingę vaikai - visų mūsų rūpestis


Gegužės 25 dieną net 14 Europos Sąjungos valstybių minės tarptautinę be žinios dingusių vaikų dieną (International Missing Children's day). Dingusių žmonių šeimų paramos centro (DŽŠPC) iniciatyva LR Seimas 2006 metais Tarptautinę be žinios dingusių vaikų dieną įtraukė į atmintinų dienų sąrašą.
Kviečiu prisiminti vaikus, kurie dingo be žinios, bei palaikyti mūsų visuomenės narius, kurių vaikai dingo be žinios, atkreipti dėmesį tų vaikų, kurie niekada nesusimąstė, kokie pavojai tyko jei neklausys vyresniųjų, nepasakos kaip, su kuo ir kur leidžia savo laisvalaikį. Šiais laikais - susvetimėjusiame pasaulyje vaikai, neradę supratimo, palaikymo, šilumos namuose ir nesuprasti draugų mokyklose, bėga iš namų naiviai tikėdamiesi išspręsti iškilusias problemas ir taip atsiduria gatvėje. Gatvėje vaikų tyko šimtai pagundų ir pavojų.
Tarptautinės be žinios dingusių vaikų dienos (International Missing Children's day) minėjimas yra simbolinis solidarumo aktas palaikantis dingusių vaikų tėvus, kurie kartu su mumis dar tiki, jog jų atžalos sugrįš. Šią dieną rekomenduojama viešose erdvėse vaizduoti rakto simbolį. Raktelis – tai simbolis, kad visi pabėgę (išėję) iš namų ir negrįžę vaikai yra neužmiršti ir yra laukiami sugrįžtant.

2009-05-16

Gegužės 17-toji ne Prezidento, bet Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena







2009-05-16 Kalniškės miške su kitų rinktinių šauliais (žiūrėti nuotraukas) dalyvavau Kalniškės mūšio 64-tųjų metinių minėjime. Miške, pateisinančiame savo pavadinimą, pilname neaukštų kalnelių Lietuvos partizanai turėjo savo šatbavietę. Jos didvyriškas gynimas nuo sovietinių okupantų 1945 metų gegužės 14-16 dienomis yra išaukštintas partizanų dainose ir Laisvės kovų istorijoje. Žemai lenkiu galvą prieš tuos 44 partizanus žuvusius šiame mūšyje. Pasibaigus minėjimui visus jo dalyvius Alytaus savanoriai vaišino kareiviška koše. Mes su Kauno šauliai patraukėme į laikinąją sostinę.
Kauno Santakoje dalyvavau Lietuvos kariuomenės ir visuomenės šventėje. Joje dalyvavo visos keturios kariuomenės pajėgų rūšys, Lietuvos šaulių sąjungos ir kitų visuomeninių organizacijų (LATA, ateitininkų ir t.t.) atstovai, buvo demonstruojama šiuolaikinės kariuomenės technika ir pokario laikų partizaninės kovos tema. Santakoje buvo įkurta partizanų giraitė ir specialus bunkeris, karinis palapinių miestelis, įkurtos sausumos pajėgų, karinių oro pajėgų, karinių jūrų pajėgų bei specialiųjų operacijų pajėgų bei tarptautinių operacijų palapinės.
LATA (Atlanto sutarties Lietuvos bendrija) kariuomenės suteiktoje palapinėje eksponavo nuotraukų parodą, prie palapinės organizavo viktoriną, demonstravo LATA Kauno skyriaus nario asmeninį Antrojo pasaulinio karo amerikiečių karinį visureigį „Willis“ ir sulaukė didelio kauniečių ir šio miesto mero Andriaus Kupčinsko dėmesio. Jis su šiuo visureigiu, papuoštu Kauno vėliava, apvažiavo garbės ratą, beje, pasikvietęs KA ministrę R.Juknevičienę ir KA viceministrą V.Umbrasą. Jie visi yra LATA nariai.
Šventėje demonstruota pabūklų ir lengvųjų pėstininkų ginkluotės ekspozicija, laivų amunicijos maketai, karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo, gaisrų gesinimo įranga. Šventės dalyviams kariai demonstravo karinę techniką ir ginkluotę – šarvuočius M113, visureigius HMMWV, sunkvežimius SISU ir UNIMOG, artilerijos pabūklus, prieštankinio ginklo sistemos JAVELIN simuliatorių, priešlėktuvinius ginklus STINGER, lengvuosius šaulių ginklus, sraigtasparnį MI8, povandeninių veiksmų komandos įrangą. Šventėje buvo pademonstruota jungtinė karinių pajėgų operacija „Oras-žemė-vanduo“, parašiutininkų pasirodymas bei pirmą kartą – partizanų kovos inscenizacija. Šventės pabaigoje visus pasveikino Lietuvoje prie Šiaulių esančio Zoknių kariniame orouoste dislokuoti oro policijos misiją atliekačių Čekijos Respublikos (NATO) naikintuvai.
Mažai kam žinoma, kad tradicija švęsti kariuomenės ir visuomenės dieną yra kilusi iš tarpukario Lietuvos, šios šventės vyksta trečiąjį gegužės savaitgalį. Šios dienos ištaka - pirmoji vieša Lietuvos kariuomenės priesaika įvykusi Kaune, Rotušės aikštėje, prieš 90 metų - 1919 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. gegužę priėmęs Atmintinų dienų įstatymo pataisas šią dieną pavadino Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena nurodydamas ją minėti trečiajį gegužės sekmadienį. Todėl šis sekmadienis nors ir sutampa su Lietuvos Prazidento rinkimų pirmuoju turu, tačiau, yra ne Lietuvos Prezidento sekmadienis, o kaip jau minėjau – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Tenedrįsta ją nusavinti joks lietuvis. Savo ruožtu aš sveikinu visus su šia švente ir linkiu Lietuvai šią brangią dieną išrinkti Tautai jos vertą vadovą.

2009-05-15

Gegužės 15-oji – Lietuvoje, kaip suderinti karjerą ir šeimą?


Tikėkimės, kad kiekvienam iš mūsų į šį klausimą padės atsakyti Europos Parlamentas, bet norėčiau pradėti nuo ištakų.
Taip jau sutapo, kad Steigiamojo Seimo susirinkimo ir Tarptautinė šeimos diena Lietuvoje minima tą pačią dieną – gegužės 15-tąją. Pabandysiu šį sutapimą panagrinėti ieškodamas sąsajų tarp Seimo ir šeimos institutų. Seimas arba Tautos atstovybė yra valstybės valdžios ir valstybingumo atributas. Seimas – tai visuomenės atstovų susirinkimas, suėjimas ar suvažiavimas. Šeima - visuomenės ir valstybės pagrindas (LR Konstitucijos 38 straipsnis). Kaip matome Lietuvių tauta 1992 m. referendumu priimdama Konstituciją įtvirtino šiuos abu institutus kaip reikšmingiausius mūsų damokratinės valstybės pagrindus.
Žinoma, Steigiamasis Seimas susirinko ne po šios Konstitucijos priėmimo, bet, išrinktas 1920 m. balandžio 14-15 dienomis pagal 1919 m. priimtą Rinkimų įstatymą, 1920 m. gegužės 15 d. Kaune, tuometinėje laikinojoje valstybės sostinėje. Buvo išrinkta 112 atstovų (iš 150), pirmininku išrinktas Aleksandras Stulginskis. Lietuvos Steigiamojo Seimo susirinkimu buvo patvirtintas 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvos Tarybos Lietuvos Nepriklausomybės Akto įgyvendinimas.
1920-1922 m. parlamente buvo daug jaunimo. Dvidešimt devyniems jo nariams nebuvo sukakę trisdešimties metų. Tik aštuoni buvo vyresni kaip penkiasdešimties metų.
Tarptautinė šeimos diena Jungtinių Tautų organizacijos sprendimu minima nuo 1994 metų, o Lietuvoje nuo 2004 m. rudens. Aš, kaip tuometinis Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto patarėjas, buvau atsakingas už Atmintinų dienų įstatymo projekto sutvarkymą šiame komitete (pagrindiniame svarstant minėtą projeką), o Komitetui pritarus atitinkamas įstatymas neužilgo buvo priimtas Seime. Taigi, Seimas įstatymu įtvirtino tarptautiniu lygiu pažymimą Šeimos dieną tuo dar kartą pabrėždamas šeimos institutą, kaip reikšmingą ir visuotinai pripažįstamą visuomeninę vertybę.
Šiandieną Kauno technologijos universitete, kur 1922 m. buvo įsteigtas Valstybės universitetas buvo pristatytas I-IV Seimų (I-as yra is Steigiamasis) narių bibliografinio žodyno 3 tomas. Šis renginys manau neatsitiktinai vyko, būtent, Steigiamojo Seimo susirinkimo dieną. Na, o Seime tuo metu vyko Tarptautinei šeimos dienai paminėti surengta konferencija „Kūdikių žindymo politika Lietuvoje“. Tokiu būdu Lietuvoje buvo pažymėtos dvi tą pačią gegužės 15-tąją minimos atmintinos dienos.
Šie du institutai turi ir simbolinę prasmę. Seimas yra tam tikras karjeros, bent jau politinės, viršūnė, o šeima ir karjera yra dažnai priešpastatoma viena kitai. Tai vis dėl to, ar padeda šie du institutai vienas kitam, ar trukdo. Iš dabartinio Seimo pavyzdžių galėtume teigti kad ir taip, ir ne. Ypač tai pastebima moterų, turinčių žindomų kūdikių, atžvilgiu. Joms Seime ir kitose karjeros darymo vietose nėra taip lengva kaip vyrams arba moterims, kurios jau neturi tokio amžiaus vaikų. Bet išimtinais atvejais galima viską suderinti, o būtent Europos Parlamentas bus ta institucija, kuri kitą kadenciją bandys priimti teisės aktus skatinančius šeimos ir karjeros suderinamumą. Manau, kad senėjanti ir išmirštanti Europa galės tik tada tikėtis teigiamo demografinio efekto, kai jaunoms moterims bus sudarytos visos sąlygos neaukojant karjeros ar darbo sukurti, gausinti ir stiprinti savo šeimas ir taip prisidėti prie visų mūsų gerovės.
Sveikindamas visus su šiomis atmintinomis dienomis linkiu, kad dabartiniai politiniai sprendimai stiprintų tradicinės šeimos institutą, kuris laistų Lietuvai bent jau pakartoti Steigiamojo Seimo narių jaunumo rekordą, simbolizuojantį jauną, atgimstančią Tautą.

2009-05-13

Katekizmuso prasti[paprasti] žodžiai...




Šiandien lankiausi Vilniaus Universiteto bibliotekos retų leidinių saugykloje. Ten tarp daugelio retų knygų buvo parodytas ir Martyno Mažvydo "Katekizmo" originalas. (Žiūrėti nuotraukas).


Katekizmas – pirmoji lietuviška knyga. Išleista 1547 m.
Šios knygos išliko du egzemplioriai. Vienas saugomas VU , kitas – Torunės universitete Lenkijoje. Katekizmo tiražas buvo 200–300 egzempliorių. Nemaža tiražo dalis liko nerealizuota: pirmoji lietuviška knyga patekdavo į aukcionus XVII a. pabaigoje ir XVIII a. Taip atsitiko dėl objektyvių priežasčių. Viena, nebuvo daug parapijų. vadinasi, didelio pareikalavimo, antra, netrukus įšėjo bažnyčios poreikius geriau atitinkantis B. Vilento išverstas į lietuvių kalbą M. Liuterio mažasis katekizmas – „Enchiridionas“.
Pirmoji lietuviška knyga vadinasi (pagal dabartinę rašybą ir tartį; ir toliau senieji lietuviški raštai cituojami dabartine literatūrine kalba) „Katekizmuso prasti[paprasti] žodžiai, mokslas ir skaitymo rašto giesmės, dėl krikščionystės bei dėl bernelių jaunų naujai suguldytos. Karaliaučiuj VIII dieną mėnesies sausio metų užgimimo Dievo MDXLVII“. Turi 79 puslapius. Vyrauja gotikinis (švabacho) sriftas, bet lotyniška dedikacija ir lotyniška prakalba atspausdintos lotynišku šriftu (antikva). Meniniu požiūriu pirmoji lietuviška knyga yra kukli. M. Mažvydo katekizmo antraštė papuošta renesanso stiliaus vinjete, kuri įrėmina knygos pavadinimą.