Tikėkimės, kad kiekvienam iš mūsų į šį klausimą padės atsakyti Europos Parlamentas, bet norėčiau pradėti nuo ištakų.
Taip jau sutapo, kad Steigiamojo Seimo susirinkimo ir Tarptautinė šeimos diena Lietuvoje minima tą pačią dieną – gegužės 15-tąją. Pabandysiu šį sutapimą panagrinėti ieškodamas sąsajų tarp Seimo ir šeimos institutų. Seimas arba Tautos atstovybė yra valstybės valdžios ir valstybingumo atributas. Seimas – tai visuomenės atstovų susirinkimas, suėjimas ar suvažiavimas. Šeima - visuomenės ir valstybės pagrindas (LR Konstitucijos 38 straipsnis). Kaip matome Lietuvių tauta 1992 m. referendumu priimdama Konstituciją įtvirtino šiuos abu institutus kaip reikšmingiausius mūsų damokratinės valstybės pagrindus.
Žinoma, Steigiamasis Seimas susirinko ne po šios Konstitucijos priėmimo, bet, išrinktas 1920 m. balandžio 14-15 dienomis pagal 1919 m. priimtą Rinkimų įstatymą, 1920 m. gegužės 15 d. Kaune, tuometinėje laikinojoje valstybės sostinėje. Buvo išrinkta 112 atstovų (iš 150), pirmininku išrinktas Aleksandras Stulginskis. Lietuvos Steigiamojo Seimo susirinkimu buvo patvirtintas 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvos Tarybos Lietuvos Nepriklausomybės Akto įgyvendinimas.
1920-1922 m. parlamente buvo daug jaunimo. Dvidešimt devyniems jo nariams nebuvo sukakę trisdešimties metų. Tik aštuoni buvo vyresni kaip penkiasdešimties metų.
Tarptautinė šeimos diena Jungtinių Tautų organizacijos sprendimu minima nuo 1994 metų, o Lietuvoje nuo 2004 m. rudens. Aš, kaip tuometinis Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto patarėjas, buvau atsakingas už Atmintinų dienų įstatymo projekto sutvarkymą šiame komitete (pagrindiniame svarstant minėtą projeką), o Komitetui pritarus atitinkamas įstatymas neužilgo buvo priimtas Seime. Taigi, Seimas įstatymu įtvirtino tarptautiniu lygiu pažymimą Šeimos dieną tuo dar kartą pabrėždamas šeimos institutą, kaip reikšmingą ir visuotinai pripažįstamą visuomeninę vertybę.
Šiandieną Kauno technologijos universitete, kur 1922 m. buvo įsteigtas Valstybės universitetas buvo pristatytas I-IV Seimų (I-as yra is Steigiamasis) narių bibliografinio žodyno 3 tomas. Šis renginys manau neatsitiktinai vyko, būtent, Steigiamojo Seimo susirinkimo dieną. Na, o Seime tuo metu vyko Tarptautinei šeimos dienai paminėti surengta konferencija „Kūdikių žindymo politika Lietuvoje“. Tokiu būdu Lietuvoje buvo pažymėtos dvi tą pačią gegužės 15-tąją minimos atmintinos dienos.
Šie du institutai turi ir simbolinę prasmę. Seimas yra tam tikras karjeros, bent jau politinės, viršūnė, o šeima ir karjera yra dažnai priešpastatoma viena kitai. Tai vis dėl to, ar padeda šie du institutai vienas kitam, ar trukdo. Iš dabartinio Seimo pavyzdžių galėtume teigti kad ir taip, ir ne. Ypač tai pastebima moterų, turinčių žindomų kūdikių, atžvilgiu. Joms Seime ir kitose karjeros darymo vietose nėra taip lengva kaip vyrams arba moterims, kurios jau neturi tokio amžiaus vaikų. Bet išimtinais atvejais galima viską suderinti, o būtent Europos Parlamentas bus ta institucija, kuri kitą kadenciją bandys priimti teisės aktus skatinančius šeimos ir karjeros suderinamumą. Manau, kad senėjanti ir išmirštanti Europa galės tik tada tikėtis teigiamo demografinio efekto, kai jaunoms moterims bus sudarytos visos sąlygos neaukojant karjeros ar darbo sukurti, gausinti ir stiprinti savo šeimas ir taip prisidėti prie visų mūsų gerovės.
Sveikindamas visus su šiomis atmintinomis dienomis linkiu, kad dabartiniai politiniai sprendimai stiprintų tradicinės šeimos institutą, kuris laistų Lietuvai bent jau pakartoti Steigiamojo Seimo narių jaunumo rekordą, simbolizuojantį jauną, atgimstančią Tautą.
Taip jau sutapo, kad Steigiamojo Seimo susirinkimo ir Tarptautinė šeimos diena Lietuvoje minima tą pačią dieną – gegužės 15-tąją. Pabandysiu šį sutapimą panagrinėti ieškodamas sąsajų tarp Seimo ir šeimos institutų. Seimas arba Tautos atstovybė yra valstybės valdžios ir valstybingumo atributas. Seimas – tai visuomenės atstovų susirinkimas, suėjimas ar suvažiavimas. Šeima - visuomenės ir valstybės pagrindas (LR Konstitucijos 38 straipsnis). Kaip matome Lietuvių tauta 1992 m. referendumu priimdama Konstituciją įtvirtino šiuos abu institutus kaip reikšmingiausius mūsų damokratinės valstybės pagrindus.
Žinoma, Steigiamasis Seimas susirinko ne po šios Konstitucijos priėmimo, bet, išrinktas 1920 m. balandžio 14-15 dienomis pagal 1919 m. priimtą Rinkimų įstatymą, 1920 m. gegužės 15 d. Kaune, tuometinėje laikinojoje valstybės sostinėje. Buvo išrinkta 112 atstovų (iš 150), pirmininku išrinktas Aleksandras Stulginskis. Lietuvos Steigiamojo Seimo susirinkimu buvo patvirtintas 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvos Tarybos Lietuvos Nepriklausomybės Akto įgyvendinimas.
1920-1922 m. parlamente buvo daug jaunimo. Dvidešimt devyniems jo nariams nebuvo sukakę trisdešimties metų. Tik aštuoni buvo vyresni kaip penkiasdešimties metų.
Tarptautinė šeimos diena Jungtinių Tautų organizacijos sprendimu minima nuo 1994 metų, o Lietuvoje nuo 2004 m. rudens. Aš, kaip tuometinis Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto patarėjas, buvau atsakingas už Atmintinų dienų įstatymo projekto sutvarkymą šiame komitete (pagrindiniame svarstant minėtą projeką), o Komitetui pritarus atitinkamas įstatymas neužilgo buvo priimtas Seime. Taigi, Seimas įstatymu įtvirtino tarptautiniu lygiu pažymimą Šeimos dieną tuo dar kartą pabrėždamas šeimos institutą, kaip reikšmingą ir visuotinai pripažįstamą visuomeninę vertybę.
Šiandieną Kauno technologijos universitete, kur 1922 m. buvo įsteigtas Valstybės universitetas buvo pristatytas I-IV Seimų (I-as yra is Steigiamasis) narių bibliografinio žodyno 3 tomas. Šis renginys manau neatsitiktinai vyko, būtent, Steigiamojo Seimo susirinkimo dieną. Na, o Seime tuo metu vyko Tarptautinei šeimos dienai paminėti surengta konferencija „Kūdikių žindymo politika Lietuvoje“. Tokiu būdu Lietuvoje buvo pažymėtos dvi tą pačią gegužės 15-tąją minimos atmintinos dienos.
Šie du institutai turi ir simbolinę prasmę. Seimas yra tam tikras karjeros, bent jau politinės, viršūnė, o šeima ir karjera yra dažnai priešpastatoma viena kitai. Tai vis dėl to, ar padeda šie du institutai vienas kitam, ar trukdo. Iš dabartinio Seimo pavyzdžių galėtume teigti kad ir taip, ir ne. Ypač tai pastebima moterų, turinčių žindomų kūdikių, atžvilgiu. Joms Seime ir kitose karjeros darymo vietose nėra taip lengva kaip vyrams arba moterims, kurios jau neturi tokio amžiaus vaikų. Bet išimtinais atvejais galima viską suderinti, o būtent Europos Parlamentas bus ta institucija, kuri kitą kadenciją bandys priimti teisės aktus skatinančius šeimos ir karjeros suderinamumą. Manau, kad senėjanti ir išmirštanti Europa galės tik tada tikėtis teigiamo demografinio efekto, kai jaunoms moterims bus sudarytos visos sąlygos neaukojant karjeros ar darbo sukurti, gausinti ir stiprinti savo šeimas ir taip prisidėti prie visų mūsų gerovės.
Sveikindamas visus su šiomis atmintinomis dienomis linkiu, kad dabartiniai politiniai sprendimai stiprintų tradicinės šeimos institutą, kuris laistų Lietuvai bent jau pakartoti Steigiamojo Seimo narių jaunumo rekordą, simbolizuojantį jauną, atgimstančią Tautą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą