Šv. Onos vardo diena - liepos 26-toji. Ji man ypatinga, nes mamos vardas - Ona.
Be abejo Oninės Lietuvoje yra plačiai paplitusios ir švenčiamos ne prasčiau nei Joninės. Ne veltui sakoma "Ona - liepos karalienė".
Šiandien taip sutapo, kad jau nuo pat ryto lankiausi Trakų raj. Dusmenų kaime, kur buvo švenčiamas miestelio bažnyčios 190-metis, o kartu ir miestelio 515 metinės. Dusmenys - kaimas 8 km į pietvakarius nuo Onuškio , šiaurės rytiniame Didžiulio ežero krante. Kaime nuo 1818 m. stovi medinė Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia, kurioje ir buvo laikomos iškilmingos šv. mišios.
Jau po pietų su žmona Gintare ir dukra Henrieta lankėmės TS-LKD Kauno apskrities skyrių sąskrydyje labai vaizdingoje vietovėje - Skinderiškių parke (Kėdainių raj.). Ten sutikome esamų ir siekiančių Seimo nariais tapti bendrapartiečių, tarp jų vyko inirtingi debatai. Vakarop sąskrydžio dalyvių laukė Merūno koncertas.
2008-07-26
Pas Krašto apsaugos ministrą
Krašto apsaugos ministerijoje liepos 23 d. lankėsi tarptautinio moksleivių konkurso „Aliante 2008“ finalininkai iš Lietuvos. Juos pas krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką atlydėjo: Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos (LATA) pirmininkas Audrius Skaistys ir Gintarė Skaistė, projekto „Aliante“ koordinatorė.
Konkurso finalininkai pasidalino įspūdžiais iš renginio, papasakojo apie savo organizacijos veiklą ir planus kitais metais šį konkursą organizuoti Lietuvoje.
Šiais metais „Aliante 2008“ konkursas vyko Čekijoje, Prostějov miestelyje. Jame Lietuvai atstovavo keturios komandos, kiekvieną iš kurių sudarė du moksleiviai. Živilė Marija Vaicekauskaitė ir Evelina Vertelytė iš Klaipėdos finaliniame etape pateko tarp komandų prizininkių ir laimėjo kelionę į Norvegiją.
„Aliante“ yra tarptautinis tęstinis projektas, skirtas NATO valstybių narių aukštesniųjų klasių moksleiviams. Aštuntą kartą rengtame konkurse dalyvavo moksleiviai ir gimnazistai iš dvylikos valstybių: Čekijos, Estijos, Lietuvos, Latvijos, Vengrijos, Vokietijos, Gruzijos, Rumunijos, Slovakijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Didžiosios Britanijos.
Lietuvos moksleiviai šiame konkurse dalyvavo penktą kartą. Kitąmet konkurso „Aliante 2009“ finalinį etapą planuojama organizuoti Lietuvoje.
„Aliante 2008“ projektą Lietuvoje įgyvendinti padėjo Lietuvos Respublikos Seimas, Krašto apsaugos, Užsienio reikalų bei Švietimo ir mokslo ministerijos.
Konkurso finalininkai pasidalino įspūdžiais iš renginio, papasakojo apie savo organizacijos veiklą ir planus kitais metais šį konkursą organizuoti Lietuvoje.
Šiais metais „Aliante 2008“ konkursas vyko Čekijoje, Prostějov miestelyje. Jame Lietuvai atstovavo keturios komandos, kiekvieną iš kurių sudarė du moksleiviai. Živilė Marija Vaicekauskaitė ir Evelina Vertelytė iš Klaipėdos finaliniame etape pateko tarp komandų prizininkių ir laimėjo kelionę į Norvegiją.
„Aliante“ yra tarptautinis tęstinis projektas, skirtas NATO valstybių narių aukštesniųjų klasių moksleiviams. Aštuntą kartą rengtame konkurse dalyvavo moksleiviai ir gimnazistai iš dvylikos valstybių: Čekijos, Estijos, Lietuvos, Latvijos, Vengrijos, Vokietijos, Gruzijos, Rumunijos, Slovakijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Didžiosios Britanijos.
Lietuvos moksleiviai šiame konkurse dalyvavo penktą kartą. Kitąmet konkurso „Aliante 2009“ finalinį etapą planuojama organizuoti Lietuvoje.
„Aliante 2008“ projektą Lietuvoje įgyvendinti padėjo Lietuvos Respublikos Seimas, Krašto apsaugos, Užsienio reikalų bei Švietimo ir mokslo ministerijos.
2008-07-22
Skaisčių šeimos praeičiai skirto paminklo atidengimas
Rašinėlis gali būti sektinu pavyzdžiu ir kitiems tautiečiams, kurie visuomenės informavimo priemonių puslapiuose ar tinklalapiuose galėtų atspindėti savo giminės praeitį, nes panašių likimų sulaukė daugelis tarpukario laikotarpio šeimų bei sodybų Lietuvoje.
Kupiškio krašto laukų akmuo, Stuburų kaime Povilo Skaisčio sūnų rūpesčiu įgavęs paminklo pavidalą buvusioje Skaisčių sodybos žemėje, granite iškaltais žodžiais byloja: „Šioje Stuburų kaimo vietoje buvo pavyzdingo ūkininko, šaulio, 1941 m. sukilimo prieš sovietų okupaciją Antašavos būrio vado, politinio kalinio Povilo Skaisčio ir skaudaus likimo žmonų Emilijų sodyba, nugriauta okupantų 1969 m. Tėvo 100 metų sukakčiai – sūnūs Rimantas ir Vitalis 2008 m.“
Ne visų pėdsakai su žemiškojo gyvenimo baigtimi išnyksta. Priklausomai nuo žmonių gyvensenos, nuo jų valios bei pastangų perduoti palikuonims amžinąsias vertybes, pėdsakas tęsiasi į ateitį. Mokslo žmonės tvirtina, kad minimas gyvenimo būdas pereina į genus, išlieka būsimose kartose. Taigi, tikėdami, kad mūsų žemiškasis gyvenimas nesibaigia mirtimi, turime daugybę pavyzdžių, kad su mirtimi nesibaigia ir dorybėmis ženklintas žemiškasis gyvenimas; jis tęsiamas per palikuonis.
Jau Amžinybėje Povilas Skaistis ir jo žmonos, o saulėtą liepos 19 dieną jų žemiškąjį pėdsaką paženklino paminklas, iš kalbėtojų lūpų nuskambėjo ne tik jų vardai, bet ir geri darbai.
Kupiškio krašto laukų akmuo, Stuburų kaime Povilo Skaisčio sūnų rūpesčiu įgavęs paminklo pavidalą buvusioje Skaisčių sodybos žemėje, granite iškaltais žodžiais byloja: „Šioje Stuburų kaimo vietoje buvo pavyzdingo ūkininko, šaulio, 1941 m. sukilimo prieš sovietų okupaciją Antašavos būrio vado, politinio kalinio Povilo Skaisčio ir skaudaus likimo žmonų Emilijų sodyba, nugriauta okupantų 1969 m. Tėvo 100 metų sukakčiai – sūnūs Rimantas ir Vitalis 2008 m.“
Ne visų pėdsakai su žemiškojo gyvenimo baigtimi išnyksta. Priklausomai nuo žmonių gyvensenos, nuo jų valios bei pastangų perduoti palikuonims amžinąsias vertybes, pėdsakas tęsiasi į ateitį. Mokslo žmonės tvirtina, kad minimas gyvenimo būdas pereina į genus, išlieka būsimose kartose. Taigi, tikėdami, kad mūsų žemiškasis gyvenimas nesibaigia mirtimi, turime daugybę pavyzdžių, kad su mirtimi nesibaigia ir dorybėmis ženklintas žemiškasis gyvenimas; jis tęsiamas per palikuonis.
Jau Amžinybėje Povilas Skaistis ir jo žmonos, o saulėtą liepos 19 dieną jų žemiškąjį pėdsaką paženklino paminklas, iš kalbėtojų lūpų nuskambėjo ne tik jų vardai, bet ir geri darbai.
Į paminklo atidengimą atvyko per šimtą svečių iš Antašavos, Vilniaus, Alytaus, Panevėžio, Kauno, Trakų, Papilio, Joniškio, Sankt Peterburgo (Rusija) ir net iš Maidstono (Didžioji Britanija). Renginio dalyviai dalyvavo šv. Mišiose ir aplankė Skaisčių kapus Antašavoje. Greta įspūdingo paminklinio akmens Stuburų kaime gausi Skaisčių, Mėdžių ir Likų giminė išvydo ne tik medžiaginį atminties įamžinimą, bet ir iš kalbėtojų išgirdo apie garbingos Skaisčių šeimos gyvenseną, patirtas negandas, palikuonių ėjimą „takais dorybės“, prasmingą visuomeninę ir valstybinę veiklą.
Dauguma susirinkusiųjų gerai pažįsta Rimantą Skaistį. Savyje įkūnijęs nepaprastą taurumą, visuomeniškumą, norą ir gebėjimą bendrauti, pagelbėti negandai ištikus, Tėvynės meilę, - nuostabus šis žmogus. Be šių savybių, jo, kaip iškilios asmenybės, nebūtų. Panašus į jį brolis Vitalis. Jų rūpesčiu radosi pakelėje akmeninis istorijos puslapis, neleidžiantis užmaršties šešėliui užgožti praeities, vedančio į ateitį, pėdsako.
Gera žinoti, kad net keturi Povilo Skaisčio anūkai: Gediminas, Audrius, Andrius ir Vytautas seka savo senelio pėdomis – yra šauliai. Audrius ir Gediminas Skaisčiai yra Lietuvos šaulių sąjungos Centro valdybos nariai. Audrius SKAISTYS yra ir kandidatas rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą Trakų-Elektrėnų rinkiminėje apygardoje.
Dauguma susirinkusiųjų gerai pažįsta Rimantą Skaistį. Savyje įkūnijęs nepaprastą taurumą, visuomeniškumą, norą ir gebėjimą bendrauti, pagelbėti negandai ištikus, Tėvynės meilę, - nuostabus šis žmogus. Be šių savybių, jo, kaip iškilios asmenybės, nebūtų. Panašus į jį brolis Vitalis. Jų rūpesčiu radosi pakelėje akmeninis istorijos puslapis, neleidžiantis užmaršties šešėliui užgožti praeities, vedančio į ateitį, pėdsako.
Gera žinoti, kad net keturi Povilo Skaisčio anūkai: Gediminas, Audrius, Andrius ir Vytautas seka savo senelio pėdomis – yra šauliai. Audrius ir Gediminas Skaisčiai yra Lietuvos šaulių sąjungos Centro valdybos nariai. Audrius SKAISTYS yra ir kandidatas rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą Trakų-Elektrėnų rinkiminėje apygardoje.
Algimantas Zolubas
Jaunieji šauliai Pivašiūnuose
Kiekvienas šaulys žino – vasara – stovyklų ir darbymečio laikotarpis. Stovyklautojai – jaunieji šauliai ir Lietuvos jaunimas nuo 10 iki 18 metų, o juos prižiūri – suagę šauliai, pedagogai ir šaulių pareigūnai.
Jau kelintą vasarą iš eilės Alytaus rinktinės jaunųjų šaulių mobili stovykla įsikuria Pivašiūnuose. Čia – puikios sąlygos: palapinių miestelis, artezinis geriamo vandens šaltinis, netoliese – ežeras ir t.t.
Pirmoji stovykla šiemet prasidėjo liepos 14 ir baigėsi 20 dieną, į ją susirinko ir laiką praleido net 390 Alytaus krašto jaunuolių. Čia jie kaip visuomet įgavo pirmųjų kariškų žinių, nes juos akylai prižiūrėjo stovyklos vadovai ir šauliai-instruktoriai.
Antroji stovyklos diena tradiciškai – svečių diena. Stovyklautojus apsilankymu pagerbė: Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vadas Juozas ŠIRVINSKAS, Vyriausybės kanceliarijos atstovai – Mindaugas Silkauskas ir Algirdas Jurkevičius, Alytuje įsikūrusių Lietuvos kariuomenės dalinių vadovai, Alytaus m. ir raj. savivaldybių ir apskrities vadovybės atstovai, Policijos komisariato viršininko pavaduotojas, Pivašiūnų seniūnė ir LŠS Centro valdybos narys Audrius SKAISTYS.
Alytaus apskrities rinktinės vadas Juozas ZARAUSKAS stovyklos svečiams aprodė stovyklos teritorijoje išsidėsčiusius svarbiausius objektus, vėliau vyko šaulių ir stovyklautojų būrių prisistatymas-rikiuotė, prasidėjusi tradiciškai Šaulių ir Dzūkijos vėliavų pakėlimu. Dar vėliau stovyklautojų laukė nuotaikingas koncertas, o svečių – šauliškos virtuvės skanėstai. Svečiai vieningai tvirtino jaunųjų šaulių stovyklų svarbą ir augantį tokių stovyklų populiarumą Alytaus apskrities gyventojų tarpe. Dėl fiksuotai skiriamų lėšų tokiose mobiliose vasaros stovyklose pailsės apie 5 tūkstančius Lietuvos jaunuolių, o poreikis yra žymiai didesnis. Todėl bus apie ką pagalvoti grįžusiems į darbo vietas Vyriausybės kanceliarijos atstovams ir šaulių vadams.
Jau kelintą vasarą iš eilės Alytaus rinktinės jaunųjų šaulių mobili stovykla įsikuria Pivašiūnuose. Čia – puikios sąlygos: palapinių miestelis, artezinis geriamo vandens šaltinis, netoliese – ežeras ir t.t.
Pirmoji stovykla šiemet prasidėjo liepos 14 ir baigėsi 20 dieną, į ją susirinko ir laiką praleido net 390 Alytaus krašto jaunuolių. Čia jie kaip visuomet įgavo pirmųjų kariškų žinių, nes juos akylai prižiūrėjo stovyklos vadovai ir šauliai-instruktoriai.
Antroji stovyklos diena tradiciškai – svečių diena. Stovyklautojus apsilankymu pagerbė: Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vadas Juozas ŠIRVINSKAS, Vyriausybės kanceliarijos atstovai – Mindaugas Silkauskas ir Algirdas Jurkevičius, Alytuje įsikūrusių Lietuvos kariuomenės dalinių vadovai, Alytaus m. ir raj. savivaldybių ir apskrities vadovybės atstovai, Policijos komisariato viršininko pavaduotojas, Pivašiūnų seniūnė ir LŠS Centro valdybos narys Audrius SKAISTYS.
Alytaus apskrities rinktinės vadas Juozas ZARAUSKAS stovyklos svečiams aprodė stovyklos teritorijoje išsidėsčiusius svarbiausius objektus, vėliau vyko šaulių ir stovyklautojų būrių prisistatymas-rikiuotė, prasidėjusi tradiciškai Šaulių ir Dzūkijos vėliavų pakėlimu. Dar vėliau stovyklautojų laukė nuotaikingas koncertas, o svečių – šauliškos virtuvės skanėstai. Svečiai vieningai tvirtino jaunųjų šaulių stovyklų svarbą ir augantį tokių stovyklų populiarumą Alytaus apskrities gyventojų tarpe. Dėl fiksuotai skiriamų lėšų tokiose mobiliose vasaros stovyklose pailsės apie 5 tūkstančius Lietuvos jaunuolių, o poreikis yra žymiai didesnis. Todėl bus apie ką pagalvoti grįžusiems į darbo vietas Vyriausybės kanceliarijos atstovams ir šaulių vadams.
2008-07-18
"ALŽYRO DELEGACIJA" jau beldžiasi į Seimo duris
Jei kas prieš gerus 8 metus Seime išgirsdavo sakant „Alžyro delegacija“, tai visi žinodavo apie ką kalbama. O buvo taip – priekyje eina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algirdas KATKUS, su juo – šio komiteto vyresnysis patarėjas Audrius SKAISTYS ir patarėjas Vaidotas BACEVIČIUS. Šią trijulę buvo įprasta vadinti gražiu „Alžyro delegacijos“ pavadinimu dėl A.Katkaus, nes jis buvo dėstęs Alžyro universitete. Ši 1996-2000 metų kadencijos Seime besidarbavusi saugumo ir teisės srities žinovų kompanija pagarsėjo Seimo narių ir Seimo kanceliarijos darbuotojų tarpe savo išskirtiniu rezultatyvumu. A.Katkus per 1999-2000 metus savo patarėjų padedamas įsiveržė į trejetuką 1996-2000 Seimo narių daugiausiai užregistravusių teisės aktų ir tapo antras pagal jų priėmimo efektyvumą. Po 2000 metų rudenį įvykusių rinkimų į Seimą ši „delegacija“ iširo, bet iki dabar palaiko glaudžius ryšius.
Šiuo metu vyksta intensyvus pasirengimas jau šį rudenį vyksiantiems rinkimams į Lietuvos parlamentą. Tą galima buvo pajusti ir iš minėtos „delegacijos“ veiksmų: jie visi trys (nebe 1 kaip buvo prieš 12 metų) kandidatuoja į Seimą tame pačiame Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąraše. Algirdas KATKUS prieš šiuos rinkimus net išleido knygą „Nuo aušros iki sutemų“, kur aprašomi procesai Lietuvoje per pastarąjį 20-metį, bei juos įtakoję ankstesni sovietinės okupacijos laikotarpiai. Algirdas vienintelis iš šio trejeto kandidatuoja tik daugiamandatėje apygardoje (sąraše), Audrius dar kandidatuoja ir Trakų-Elektrėnų (58), o Vaidotas – Kretingos (36) vienmandatėse apygardose.
TS-LKD daugiamandatis sąrašas buvo pateiktas partijos narių „vidiniam teismui“, jie galėjo reitinguoti visus jame esančius Tėvynės Sąjungos narius ir prie šios partijos prisijungusius Tautininkus. LKD jau anksčiau reitingavo savo narius, kurie vėliau kas 5 pozicija bus įrašomi į bendrą sąrašą. Šis vidinis reitingavimas pademonstravo, kad visi trys „Alžyro delegacijos“ nariai turi įgiję didelį bendrapartiečių pasitikėjimą, tai rodo jų pasiekti rezultatai. Kaip antai „delegacijos“ vadovas Algirdas KATKUS po reitingavimo yra 35 pozicijoje, Audrius SKAISTYS – 36-tas, o Vaidotas BACEVIČIUS – 46-tas iš 198 reitinguojamų asmenų sąrašo.Tikėkimės kad "Alžyro delegacijos" nariams per 2008 m. spalio 12 d. vyksiančius Seimo rinkimus pavyks įgyti didėjantį jau visos Lietuvos rinkėjų pasitikėjimą, laiduosiantį šiems savo sričių profesionalams palankų rezultatą. Visi, kurie norėtų matyti „Alžyro delegaciją“ šį rudenį Lietuvos parlamente jau kaip Seimo narius rašykite savo pamąstymus, atsiliepimus, mintis šių eilučių autoriui Audriui SKAISČIUI el.p. audrius@lata.lt arba skambinkite mob. tel. 869977888 bei BŪTINAI ateikite 2008 m. spalio mėn 12 d. į rinkimus ir balsuokite už šį trejetuką.
Šiuo metu vyksta intensyvus pasirengimas jau šį rudenį vyksiantiems rinkimams į Lietuvos parlamentą. Tą galima buvo pajusti ir iš minėtos „delegacijos“ veiksmų: jie visi trys (nebe 1 kaip buvo prieš 12 metų) kandidatuoja į Seimą tame pačiame Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąraše. Algirdas KATKUS prieš šiuos rinkimus net išleido knygą „Nuo aušros iki sutemų“, kur aprašomi procesai Lietuvoje per pastarąjį 20-metį, bei juos įtakoję ankstesni sovietinės okupacijos laikotarpiai. Algirdas vienintelis iš šio trejeto kandidatuoja tik daugiamandatėje apygardoje (sąraše), Audrius dar kandidatuoja ir Trakų-Elektrėnų (58), o Vaidotas – Kretingos (36) vienmandatėse apygardose.
TS-LKD daugiamandatis sąrašas buvo pateiktas partijos narių „vidiniam teismui“, jie galėjo reitinguoti visus jame esančius Tėvynės Sąjungos narius ir prie šios partijos prisijungusius Tautininkus. LKD jau anksčiau reitingavo savo narius, kurie vėliau kas 5 pozicija bus įrašomi į bendrą sąrašą. Šis vidinis reitingavimas pademonstravo, kad visi trys „Alžyro delegacijos“ nariai turi įgiję didelį bendrapartiečių pasitikėjimą, tai rodo jų pasiekti rezultatai. Kaip antai „delegacijos“ vadovas Algirdas KATKUS po reitingavimo yra 35 pozicijoje, Audrius SKAISTYS – 36-tas, o Vaidotas BACEVIČIUS – 46-tas iš 198 reitinguojamų asmenų sąrašo.Tikėkimės kad "Alžyro delegacijos" nariams per 2008 m. spalio 12 d. vyksiančius Seimo rinkimus pavyks įgyti didėjantį jau visos Lietuvos rinkėjų pasitikėjimą, laiduosiantį šiems savo sričių profesionalams palankų rezultatą. Visi, kurie norėtų matyti „Alžyro delegaciją“ šį rudenį Lietuvos parlamente jau kaip Seimo narius rašykite savo pamąstymus, atsiliepimus, mintis šių eilučių autoriui Audriui SKAISČIUI el.p. audrius@lata.lt arba skambinkite mob. tel. 869977888 bei BŪTINAI ateikite 2008 m. spalio mėn 12 d. į rinkimus ir balsuokite už šį trejetuką.
2008-07-14
Lietuvos energetinio saugumo scenarijus 2008-2012 metams
Kas yra energetinis saugumas?
Lietuva kurdama savo energetinio saugumo strategiją turėtų apsibrėžti Energetinio saugumo sampratą, t.y., kaip Lietuva supranta Energetinį saugumą. Manyčiau, kad terminas „Energetinis saugumas“ turi apimti saugų (netrukdomą) apsirūpinimą pakankamais energetiniais ištekliais, NATO narėse esančios energetinės infrastruktūros objektų saugumas, energetinių jungčių tarp atskirų NATO šalių-narių pakankamumas ir sistemų tarpusavio suderinamumas. Energetinis saugumas taip pat turėtų būti suprantamas kaip šalių-narių politinės sistemos atsparumas išoriniam energetinių išteklių ar kitų energetinių faktorių, neatitinkančių įprastos komercinės praktikos, panaudojimui siekiant paveikti vienos ar kitos valstybės politinius procesus ar sprendimus.
Energetinio saugumo svarba NATO valstybėse
Mano nuomone nuo 2008 iki 2012 metų nei NATO, nei ES kompleksiškai (kaip tam tikrų valstybių visuma) nespręs energetinio saugumo problemų, palikdamos tai atskirų valstybių ar jų grupių nuožiūrai. Tokiu būdu susiformuos atskiros valstybių grupės tiek NATO viduje, tiek išorėje, kurios tarpusavyje konkuruos dėl ribotų energetinių išteklių. Tuos išteklius valdančios valstybės įgaus vis didesnę svarbą NATO sprendimų priėmimo procese tokiu būdu iš vidaus skaldydamos NATO vienybę.
Energetinis saugumas ir politika
Blogiausia tai, kad šalys teikiančios energetinius išteklius išnaudoja ir išnaudos NATO valstybių nevieningumą šioje srityje ir selektyviai, naudodamos dvigubų ekonominių standartų praktiką kurstys nepasitikėjimą NATO organizacija NATO šalių narių visuomenėse. Tokiu būdu stiprės judėjimai, siekiantys politinių tikslų. Prisidengiant Antiglobalizacijos šūkiu šie judėjimai skaldys šalių politines sistemas, savo tikslų pasiekimui jie naudos nekonvencines priemones, kurios vis labiau panašėja į terorizmą. Šalys NATO narės pastebi, kad šie judėjimai yra tiesiogiai finansuojami iš valstybių, kurios susikrovė savo turtus išgaudamos ir parduodamos energetinius išteklius. Belieka viltis, kad pagaliau bus įvertintos praeities klaidos ir imtasi ryžtingų veiksmų susidariusiai situacijai ištaisyti.
Ar įmanoma Vieninga energetinio saugumo užtikrinimo programa?
NATO anksčiau ar vėliau pradės svarstyti Vieningos energetinio saugumo užtikrinimo programos projektą. Tačiau priimti vieningą sprendimą trukdys kai kurių NATO valstybių narių per didelė politinė priklausomybė nuo valstybių besipelnančių iš NATO nevieningumo. Derybos gali patekti į aklavietę, drebinančią visos organizacijos pamatus.
Kokios valstybės rašo NATO skaldymo scenarijus?
Šioje situacijoje net keliose NATO narėse pasikes Vyriausybės, kai kur bus inicijuoti priešlaikiniai Parlamentų rinkimai ir visur šmėžuos išorės jėgų rengiami scenarijai.
Scenarijai bus labai paprasti – panaudojant demokratinius instrumentus (žodžio laisvę, demokratinius rinkimus, apkaltos procedūras, susirinkimų laisvę ir t.t.) ekonominę situaciją (infliaciją, kainų augimą) bei šiuolaikines juodąsias viešųjų ryšių (PR) technologijas sukelti kuo didesnę politinę sumaištį tam tikrose šalyse. Stengtis, kad ši sumaištis tęstųsi kuo ilgiau ir jos pasekoje į valdžią patektų autoritarinių režimų šalininkai, kurie būtų palankūs į valdžią juos atvedusių scenarijų rašytojams, finansuotojams ir atlikėjams. Tokiu būdu bent trumpam laikui užsitikrinus politinės valdžios palankumą būtų stengiamasi politines sąsajas sustiprinti ekonominėmis, tokiu būdu padidinant atitinkamos šalies ekonominį priklausomumą, o tuo pačiu ir ilgalaikį politinį.
Išeičių iš būsimos situacijos paieškos
NATO matydama, kad energetinio saugumo klausimu konsensuso pasiekti darysis vis sudėtingiau bandys gelbėtis tik dalies NATO valstybių ryžto dėka. Susidarys panaši situacija kaip tada, kai Irako kampaniją palaikė tik dalis NATO valstybių.
Išeitis – vieninga energetinio saugumo politika
Dalies NATO valstybių įgyvendinama Vieninga energetinio saugumo politika be abejonės duos teigiamą efektą. Šių valstybių sėkmė grąžins žmonėms pasitikėjimą NATO, tačiau bus prarastas tam tikrų NATO šalių-narių patikimumas. Vyks intensyvus dialogas tarp į dvi grupes pasidalinusių NATO valstybių. Šiam pokalbiui tradiciškai trukdys laisvos politinės valios stoka ir tam tikri politiniai-ekonominiai įsipareigojimai. Beliks laukti geresnių laikų, kai tų valstybių visuomenės susivoks, kad yra nebe laisvos pačios priimti sprendimus ir demokratiškai išsirinks visuomenės valią atstovaujančius asmenis. Tačiau kaip įprasta valdžioje esantys sieks bet kokiomis priemonėmis joje išsilaikyti, todėl kurs oligarchinio valstybės valdymo modelį, kuriame pilietinei visuomenei pasireikšti vietos nebus.
Tikiuosi, kad Lietuva, kaip neseniai iš totalitarinio režimo išsivadavusi ir šį režimą atstovaujančių valstybių klastą gerai išmananti NATO šalis, bus Vieningą energetinio saugumo politiką įgyvendinančių valstybių tarpe. Ji galėtų kartu su kitomis Baltijos jūros regiono NATO ir ES valstybėmis, bei Norvegija sudaryti Europini branduolį šiai NATO valstybių grupei priklausančių šalių. Šios šalys padedamos JAV ir Kanados per trumpą laiką sukurtų Vieningą energetinio saugumo sistemą, kuri funkcionuotų be rimtesnių sutrikimų, kas galėtų varyti į neviltį nedraugiškai nusiteikusias valstybes. Pastarosios, negalėdamos politiškai-ekonomiškai įtakoti minėtai NATO šalių grupei priklausančias valstybes, rengs techninių avarijų (diversijų) atitinkamuose energetiniuose objektuose planą ir jį įgyvendins.
Štai tokios mintys apie Lietuvos energetinio saugumo ateitį aplankė šių eilučių autorių Audrių Skaistį.
Lietuva kurdama savo energetinio saugumo strategiją turėtų apsibrėžti Energetinio saugumo sampratą, t.y., kaip Lietuva supranta Energetinį saugumą. Manyčiau, kad terminas „Energetinis saugumas“ turi apimti saugų (netrukdomą) apsirūpinimą pakankamais energetiniais ištekliais, NATO narėse esančios energetinės infrastruktūros objektų saugumas, energetinių jungčių tarp atskirų NATO šalių-narių pakankamumas ir sistemų tarpusavio suderinamumas. Energetinis saugumas taip pat turėtų būti suprantamas kaip šalių-narių politinės sistemos atsparumas išoriniam energetinių išteklių ar kitų energetinių faktorių, neatitinkančių įprastos komercinės praktikos, panaudojimui siekiant paveikti vienos ar kitos valstybės politinius procesus ar sprendimus.
Energetinio saugumo svarba NATO valstybėse
Mano nuomone nuo 2008 iki 2012 metų nei NATO, nei ES kompleksiškai (kaip tam tikrų valstybių visuma) nespręs energetinio saugumo problemų, palikdamos tai atskirų valstybių ar jų grupių nuožiūrai. Tokiu būdu susiformuos atskiros valstybių grupės tiek NATO viduje, tiek išorėje, kurios tarpusavyje konkuruos dėl ribotų energetinių išteklių. Tuos išteklius valdančios valstybės įgaus vis didesnę svarbą NATO sprendimų priėmimo procese tokiu būdu iš vidaus skaldydamos NATO vienybę.
Energetinis saugumas ir politika
Blogiausia tai, kad šalys teikiančios energetinius išteklius išnaudoja ir išnaudos NATO valstybių nevieningumą šioje srityje ir selektyviai, naudodamos dvigubų ekonominių standartų praktiką kurstys nepasitikėjimą NATO organizacija NATO šalių narių visuomenėse. Tokiu būdu stiprės judėjimai, siekiantys politinių tikslų. Prisidengiant Antiglobalizacijos šūkiu šie judėjimai skaldys šalių politines sistemas, savo tikslų pasiekimui jie naudos nekonvencines priemones, kurios vis labiau panašėja į terorizmą. Šalys NATO narės pastebi, kad šie judėjimai yra tiesiogiai finansuojami iš valstybių, kurios susikrovė savo turtus išgaudamos ir parduodamos energetinius išteklius. Belieka viltis, kad pagaliau bus įvertintos praeities klaidos ir imtasi ryžtingų veiksmų susidariusiai situacijai ištaisyti.
Ar įmanoma Vieninga energetinio saugumo užtikrinimo programa?
NATO anksčiau ar vėliau pradės svarstyti Vieningos energetinio saugumo užtikrinimo programos projektą. Tačiau priimti vieningą sprendimą trukdys kai kurių NATO valstybių narių per didelė politinė priklausomybė nuo valstybių besipelnančių iš NATO nevieningumo. Derybos gali patekti į aklavietę, drebinančią visos organizacijos pamatus.
Kokios valstybės rašo NATO skaldymo scenarijus?
Šioje situacijoje net keliose NATO narėse pasikes Vyriausybės, kai kur bus inicijuoti priešlaikiniai Parlamentų rinkimai ir visur šmėžuos išorės jėgų rengiami scenarijai.
Scenarijai bus labai paprasti – panaudojant demokratinius instrumentus (žodžio laisvę, demokratinius rinkimus, apkaltos procedūras, susirinkimų laisvę ir t.t.) ekonominę situaciją (infliaciją, kainų augimą) bei šiuolaikines juodąsias viešųjų ryšių (PR) technologijas sukelti kuo didesnę politinę sumaištį tam tikrose šalyse. Stengtis, kad ši sumaištis tęstųsi kuo ilgiau ir jos pasekoje į valdžią patektų autoritarinių režimų šalininkai, kurie būtų palankūs į valdžią juos atvedusių scenarijų rašytojams, finansuotojams ir atlikėjams. Tokiu būdu bent trumpam laikui užsitikrinus politinės valdžios palankumą būtų stengiamasi politines sąsajas sustiprinti ekonominėmis, tokiu būdu padidinant atitinkamos šalies ekonominį priklausomumą, o tuo pačiu ir ilgalaikį politinį.
Išeičių iš būsimos situacijos paieškos
NATO matydama, kad energetinio saugumo klausimu konsensuso pasiekti darysis vis sudėtingiau bandys gelbėtis tik dalies NATO valstybių ryžto dėka. Susidarys panaši situacija kaip tada, kai Irako kampaniją palaikė tik dalis NATO valstybių.
Išeitis – vieninga energetinio saugumo politika
Dalies NATO valstybių įgyvendinama Vieninga energetinio saugumo politika be abejonės duos teigiamą efektą. Šių valstybių sėkmė grąžins žmonėms pasitikėjimą NATO, tačiau bus prarastas tam tikrų NATO šalių-narių patikimumas. Vyks intensyvus dialogas tarp į dvi grupes pasidalinusių NATO valstybių. Šiam pokalbiui tradiciškai trukdys laisvos politinės valios stoka ir tam tikri politiniai-ekonominiai įsipareigojimai. Beliks laukti geresnių laikų, kai tų valstybių visuomenės susivoks, kad yra nebe laisvos pačios priimti sprendimus ir demokratiškai išsirinks visuomenės valią atstovaujančius asmenis. Tačiau kaip įprasta valdžioje esantys sieks bet kokiomis priemonėmis joje išsilaikyti, todėl kurs oligarchinio valstybės valdymo modelį, kuriame pilietinei visuomenei pasireikšti vietos nebus.
Tikiuosi, kad Lietuva, kaip neseniai iš totalitarinio režimo išsivadavusi ir šį režimą atstovaujančių valstybių klastą gerai išmananti NATO šalis, bus Vieningą energetinio saugumo politiką įgyvendinančių valstybių tarpe. Ji galėtų kartu su kitomis Baltijos jūros regiono NATO ir ES valstybėmis, bei Norvegija sudaryti Europini branduolį šiai NATO valstybių grupei priklausančių šalių. Šios šalys padedamos JAV ir Kanados per trumpą laiką sukurtų Vieningą energetinio saugumo sistemą, kuri funkcionuotų be rimtesnių sutrikimų, kas galėtų varyti į neviltį nedraugiškai nusiteikusias valstybes. Pastarosios, negalėdamos politiškai-ekonomiškai įtakoti minėtai NATO šalių grupei priklausančias valstybes, rengs techninių avarijų (diversijų) atitinkamuose energetiniuose objektuose planą ir jį įgyvendins.
Štai tokios mintys apie Lietuvos energetinio saugumo ateitį aplankė šių eilučių autorių Audrių Skaistį.
2008-07-10
Paulius Martinkėnas pristato Audrių Skaistį
Gerbiamieji, jau prasidėjo iki š.m. liepos 12 dienos vyksiantis TS-LKD vidinis partijos reitingavimas dėl sarašo daugiamandėtei apygardai.
Nuo Jūsų balsų priklausys kokį sarašą mūsų partija pateiks visų Lietuvos rinkėjų "teismui". Šie rinkimai mums yra ypatingai svarbūs - arba dabar, arba gal būt jau niekada - privalome žūtbūt laimėti. Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partija yra viena iš šių rinkimų į Seimą (Tautos atstovybę) favoritų ir aš tvirtai tikiu, kad Lietuvos žmonės pasirinks būtent ją.
Todėl mums reikalingas pergalę rikimuose lemsiantis sąrašas, kuriame butų ne tik patyrusių politikos vilkų, jau esamų Seimo narių, bet ir jaunimo. Man kaip jaunam žmogui tai atrodo labai aktualu. Mes matome, kad jaunimas vengia politikos, o tai sukels labai negatyvių pasekmių Lietuvos ateičiai, kuomet mes imsim trūkti rimtų, profesionalių ir Lietuvai atsidavusių politikų.
Prasidėjus šeštadienį pasibaigsiančiam vidiniam partijos reitingavimui, kur kiekvienas iš jūsų turės galimybę sureitinguoti sąrašą, taip kaip atrodo pačiam teisinga - norėčiau parekomenduoti kandidatą, teisininką, Audrių Skaistį, kurio numeris TS-LKD partijos Tarybos (centrinės) sureitinguotame sąraše yra 31.
Audrius Skaistys taip pat yra Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas Trakų - Elektrėnų vienmandatėje apygardoje. Audrius Skaistys - jaunasis mokslininkas, šaulys, savanoris, Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos (LATA) pirmininkas. Audrių Skaistį pažįstu jau seniai, su juo esu rengęs konferenciją - diskusiją dėl šauktinių kariuomenės Lietuvoje ateities, dalyvavę įvairiuose LATA renginiuose ir dar daug darbų yra suplanuota ateičiai.
Mano įsitikinimu, Audrius Skaistys yra pasiryžęs ir pasirengęs atsakingai atstovauti kiekvieno iš mūsų interesus - pradedant eilinio piliečio kasdieniais reikalais, baigiant užsienio politika ir nacionaliniu saugumu, kas pastaruoju metu yra viena iš aktualiausių ir problematiškiausių sričių.
Kodėl aš remiu Audrių Skaistį? Todėl, kad kandidatas jaunas, darbštus, ryžtingas, patikimas, veržlus, patriotiškas ir nuoširdus bei stiprių provakarietiškų pažiūrų, turintis darbo patirties nacionalinio saugumo srityje, o taip pat ne iš laikraščių pažįstantis visuomenę kamuojančias problemas - pradedant korupcija, su kuria mes dažnai susiduriame, baigiant tokiomis Lietuvos ekonomikos aktualijomis kaip infliacija.
Todėl prašau, kiekvieno partiečio, reitinguoti Audrių SKAISTĮ (Nr.31) kuo aukščiau PIRMAJAME sarašo dešimtuke.
Su pagarba,
Paulius MARTINKĖNAS
TS-LKD Klaipėdos skyriaus Krašto saugumo ir užsienio reikalų komiteto pirmininkas
+37062761950
Nuo Jūsų balsų priklausys kokį sarašą mūsų partija pateiks visų Lietuvos rinkėjų "teismui". Šie rinkimai mums yra ypatingai svarbūs - arba dabar, arba gal būt jau niekada - privalome žūtbūt laimėti. Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partija yra viena iš šių rinkimų į Seimą (Tautos atstovybę) favoritų ir aš tvirtai tikiu, kad Lietuvos žmonės pasirinks būtent ją.
Todėl mums reikalingas pergalę rikimuose lemsiantis sąrašas, kuriame butų ne tik patyrusių politikos vilkų, jau esamų Seimo narių, bet ir jaunimo. Man kaip jaunam žmogui tai atrodo labai aktualu. Mes matome, kad jaunimas vengia politikos, o tai sukels labai negatyvių pasekmių Lietuvos ateičiai, kuomet mes imsim trūkti rimtų, profesionalių ir Lietuvai atsidavusių politikų.
Prasidėjus šeštadienį pasibaigsiančiam vidiniam partijos reitingavimui, kur kiekvienas iš jūsų turės galimybę sureitinguoti sąrašą, taip kaip atrodo pačiam teisinga - norėčiau parekomenduoti kandidatą, teisininką, Audrių Skaistį, kurio numeris TS-LKD partijos Tarybos (centrinės) sureitinguotame sąraše yra 31.
Audrius Skaistys taip pat yra Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas Trakų - Elektrėnų vienmandatėje apygardoje. Audrius Skaistys - jaunasis mokslininkas, šaulys, savanoris, Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos (LATA) pirmininkas. Audrių Skaistį pažįstu jau seniai, su juo esu rengęs konferenciją - diskusiją dėl šauktinių kariuomenės Lietuvoje ateities, dalyvavę įvairiuose LATA renginiuose ir dar daug darbų yra suplanuota ateičiai.
Mano įsitikinimu, Audrius Skaistys yra pasiryžęs ir pasirengęs atsakingai atstovauti kiekvieno iš mūsų interesus - pradedant eilinio piliečio kasdieniais reikalais, baigiant užsienio politika ir nacionaliniu saugumu, kas pastaruoju metu yra viena iš aktualiausių ir problematiškiausių sričių.
Kodėl aš remiu Audrių Skaistį? Todėl, kad kandidatas jaunas, darbštus, ryžtingas, patikimas, veržlus, patriotiškas ir nuoširdus bei stiprių provakarietiškų pažiūrų, turintis darbo patirties nacionalinio saugumo srityje, o taip pat ne iš laikraščių pažįstantis visuomenę kamuojančias problemas - pradedant korupcija, su kuria mes dažnai susiduriame, baigiant tokiomis Lietuvos ekonomikos aktualijomis kaip infliacija.
Todėl prašau, kiekvieno partiečio, reitinguoti Audrių SKAISTĮ (Nr.31) kuo aukščiau PIRMAJAME sarašo dešimtuke.
Su pagarba,
Paulius MARTINKĖNAS
TS-LKD Klaipėdos skyriaus Krašto saugumo ir užsienio reikalų komiteto pirmininkas
+37062761950
2008-07-05
Liepos 6-toji - Valstybingumo šventė
Mielieji tautiečiai,
nuoširdžiai sveikiname šios svarbios ir didžios šventės - liepos 6-tosios Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga!
Jau 18-ti metai liepos 6-ąją švenčiame pirmojo suvienytos valstybės valdovo Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną.
Prieš 755 metus tuometinis faktinis valstybės valdovas Mindaugas įteisino savo statusą ne tik Lietuvoje ar aplinkinėse valstybėse, bet ir visos krikščioniškosios Europos buvo pripažintas karaliumi. 1253 metais Mindaugo valdoma Lietuvos karalystė įstojo į krikščioniškųjų Europos valstybių gretas, savotišką Europos Sąjungą.
Tai buvo suvienytos valstybės šlovingasis laikotarpis. Lietuvos, kaip valstybės, istorija mūsų tautai greta šlovės pateikė ir daug skaudžių išbandymų. Dėl jų Lietuva tik prieš 4 metus vėl buvo priimta į didingų Europos valstybių šeimą.
Todėl šią dieną prisimename ir švenčiame kaip suvienytos Lietuvos simbolį, o tuo pačiu kaip Lietuvos apsisprendimą priklausyti ilgaamžei europietiškos kultūros ir politikos tradicijai.
Įkvėpti Karaliaus Mindaugo ir kitų iškilių tautos valdovų įžvalgių darbų vieningai kurkime klestinčią Lietuvą.
Audrius, Gintarė ir Henrieta Skaisčiai
nuoširdžiai sveikiname šios svarbios ir didžios šventės - liepos 6-tosios Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga!
Jau 18-ti metai liepos 6-ąją švenčiame pirmojo suvienytos valstybės valdovo Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną.
Prieš 755 metus tuometinis faktinis valstybės valdovas Mindaugas įteisino savo statusą ne tik Lietuvoje ar aplinkinėse valstybėse, bet ir visos krikščioniškosios Europos buvo pripažintas karaliumi. 1253 metais Mindaugo valdoma Lietuvos karalystė įstojo į krikščioniškųjų Europos valstybių gretas, savotišką Europos Sąjungą.
Tai buvo suvienytos valstybės šlovingasis laikotarpis. Lietuvos, kaip valstybės, istorija mūsų tautai greta šlovės pateikė ir daug skaudžių išbandymų. Dėl jų Lietuva tik prieš 4 metus vėl buvo priimta į didingų Europos valstybių šeimą.
Todėl šią dieną prisimename ir švenčiame kaip suvienytos Lietuvos simbolį, o tuo pačiu kaip Lietuvos apsisprendimą priklausyti ilgaamžei europietiškos kultūros ir politikos tradicijai.
Įkvėpti Karaliaus Mindaugo ir kitų iškilių tautos valdovų įžvalgių darbų vieningai kurkime klestinčią Lietuvą.
Audrius, Gintarė ir Henrieta Skaisčiai
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)