Kas yra energetinis saugumas?
Lietuva kurdama savo energetinio saugumo strategiją turėtų apsibrėžti Energetinio saugumo sampratą, t.y., kaip Lietuva supranta Energetinį saugumą. Manyčiau, kad terminas „Energetinis saugumas“ turi apimti saugų (netrukdomą) apsirūpinimą pakankamais energetiniais ištekliais, NATO narėse esančios energetinės infrastruktūros objektų saugumas, energetinių jungčių tarp atskirų NATO šalių-narių pakankamumas ir sistemų tarpusavio suderinamumas. Energetinis saugumas taip pat turėtų būti suprantamas kaip šalių-narių politinės sistemos atsparumas išoriniam energetinių išteklių ar kitų energetinių faktorių, neatitinkančių įprastos komercinės praktikos, panaudojimui siekiant paveikti vienos ar kitos valstybės politinius procesus ar sprendimus.
Energetinio saugumo svarba NATO valstybėse
Mano nuomone nuo 2008 iki 2012 metų nei NATO, nei ES kompleksiškai (kaip tam tikrų valstybių visuma) nespręs energetinio saugumo problemų, palikdamos tai atskirų valstybių ar jų grupių nuožiūrai. Tokiu būdu susiformuos atskiros valstybių grupės tiek NATO viduje, tiek išorėje, kurios tarpusavyje konkuruos dėl ribotų energetinių išteklių. Tuos išteklius valdančios valstybės įgaus vis didesnę svarbą NATO sprendimų priėmimo procese tokiu būdu iš vidaus skaldydamos NATO vienybę.
Energetinis saugumas ir politika
Blogiausia tai, kad šalys teikiančios energetinius išteklius išnaudoja ir išnaudos NATO valstybių nevieningumą šioje srityje ir selektyviai, naudodamos dvigubų ekonominių standartų praktiką kurstys nepasitikėjimą NATO organizacija NATO šalių narių visuomenėse. Tokiu būdu stiprės judėjimai, siekiantys politinių tikslų. Prisidengiant Antiglobalizacijos šūkiu šie judėjimai skaldys šalių politines sistemas, savo tikslų pasiekimui jie naudos nekonvencines priemones, kurios vis labiau panašėja į terorizmą. Šalys NATO narės pastebi, kad šie judėjimai yra tiesiogiai finansuojami iš valstybių, kurios susikrovė savo turtus išgaudamos ir parduodamos energetinius išteklius. Belieka viltis, kad pagaliau bus įvertintos praeities klaidos ir imtasi ryžtingų veiksmų susidariusiai situacijai ištaisyti.
Ar įmanoma Vieninga energetinio saugumo užtikrinimo programa?
NATO anksčiau ar vėliau pradės svarstyti Vieningos energetinio saugumo užtikrinimo programos projektą. Tačiau priimti vieningą sprendimą trukdys kai kurių NATO valstybių narių per didelė politinė priklausomybė nuo valstybių besipelnančių iš NATO nevieningumo. Derybos gali patekti į aklavietę, drebinančią visos organizacijos pamatus.
Kokios valstybės rašo NATO skaldymo scenarijus?
Šioje situacijoje net keliose NATO narėse pasikes Vyriausybės, kai kur bus inicijuoti priešlaikiniai Parlamentų rinkimai ir visur šmėžuos išorės jėgų rengiami scenarijai.
Scenarijai bus labai paprasti – panaudojant demokratinius instrumentus (žodžio laisvę, demokratinius rinkimus, apkaltos procedūras, susirinkimų laisvę ir t.t.) ekonominę situaciją (infliaciją, kainų augimą) bei šiuolaikines juodąsias viešųjų ryšių (PR) technologijas sukelti kuo didesnę politinę sumaištį tam tikrose šalyse. Stengtis, kad ši sumaištis tęstųsi kuo ilgiau ir jos pasekoje į valdžią patektų autoritarinių režimų šalininkai, kurie būtų palankūs į valdžią juos atvedusių scenarijų rašytojams, finansuotojams ir atlikėjams. Tokiu būdu bent trumpam laikui užsitikrinus politinės valdžios palankumą būtų stengiamasi politines sąsajas sustiprinti ekonominėmis, tokiu būdu padidinant atitinkamos šalies ekonominį priklausomumą, o tuo pačiu ir ilgalaikį politinį.
Išeičių iš būsimos situacijos paieškos
NATO matydama, kad energetinio saugumo klausimu konsensuso pasiekti darysis vis sudėtingiau bandys gelbėtis tik dalies NATO valstybių ryžto dėka. Susidarys panaši situacija kaip tada, kai Irako kampaniją palaikė tik dalis NATO valstybių.
Išeitis – vieninga energetinio saugumo politika
Dalies NATO valstybių įgyvendinama Vieninga energetinio saugumo politika be abejonės duos teigiamą efektą. Šių valstybių sėkmė grąžins žmonėms pasitikėjimą NATO, tačiau bus prarastas tam tikrų NATO šalių-narių patikimumas. Vyks intensyvus dialogas tarp į dvi grupes pasidalinusių NATO valstybių. Šiam pokalbiui tradiciškai trukdys laisvos politinės valios stoka ir tam tikri politiniai-ekonominiai įsipareigojimai. Beliks laukti geresnių laikų, kai tų valstybių visuomenės susivoks, kad yra nebe laisvos pačios priimti sprendimus ir demokratiškai išsirinks visuomenės valią atstovaujančius asmenis. Tačiau kaip įprasta valdžioje esantys sieks bet kokiomis priemonėmis joje išsilaikyti, todėl kurs oligarchinio valstybės valdymo modelį, kuriame pilietinei visuomenei pasireikšti vietos nebus.
Tikiuosi, kad Lietuva, kaip neseniai iš totalitarinio režimo išsivadavusi ir šį režimą atstovaujančių valstybių klastą gerai išmananti NATO šalis, bus Vieningą energetinio saugumo politiką įgyvendinančių valstybių tarpe. Ji galėtų kartu su kitomis Baltijos jūros regiono NATO ir ES valstybėmis, bei Norvegija sudaryti Europini branduolį šiai NATO valstybių grupei priklausančių šalių. Šios šalys padedamos JAV ir Kanados per trumpą laiką sukurtų Vieningą energetinio saugumo sistemą, kuri funkcionuotų be rimtesnių sutrikimų, kas galėtų varyti į neviltį nedraugiškai nusiteikusias valstybes. Pastarosios, negalėdamos politiškai-ekonomiškai įtakoti minėtai NATO šalių grupei priklausančias valstybes, rengs techninių avarijų (diversijų) atitinkamuose energetiniuose objektuose planą ir jį įgyvendins.
Štai tokios mintys apie Lietuvos energetinio saugumo ateitį aplankė šių eilučių autorių Audrių Skaistį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą