2016-12-19

Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo karinės žvalgybos srityje istorija



Ant Lietuvos šaulių sąjungos pastato Kaune (Laisvės al. 34) puikuojasi ir Jevgenui Konovalecui (Evgen Konovalec) skirta paminklinė lenta. Daugelis nežino šio Lietuvos pilietybę turėjusio ukrainiečio nuopelnų Lietuvai. Prisipažinsiu, kad ir mano žinios buvo labai paviršutiniškos. Š.m. gruodžio16 dieną Kijeve vykusioje konferencijoje „Įsitraukimas per dialogą: Ukraina ir NATO“, kur skaičiau pranešimą „Pilietinės visuomenės vaidmens skleidžiant NATO vertybes Lietuvoje transformacija“ susitikau savo seną pažįstamą “Lygos Ukraina-NATO” vadovą ir vietinės Respublikonų partijos vieną iš lyderių – Sergėjų Džerdžą. Jis pasipasakojo, kad skaitydamas labai moksliškai pavadintą knygą “Istorinės  subjektų, kūrusių valstybingumą Ukrainos teritorijoje, žvalgybos apybraižos” (toliau – Istorinės žvalgybos apybraižos, IŽA) rado joje keletą minčių ir apie Lietuvos bei Ukrainos žvalgų bendradarbiavimą. Paprašiau persiųsti man šį tekstą. Ir štai man jau grįžus į Lietuvą elektroninio pašto dėžutėje radau minėtą tekstelį, kurį pabanžiau išversti į lietuvių kalbą. Pradėsiu nuo trumpinių žodyno: UVO – Ukrainos karinė organizacija; RR – žvalgybinė referantūra; OUN – Ukrainos nacionalistų organizacija (1929 metais UVO pasivadino šiuo pavadinimu).
Toliau cituojama 2011 metais Ukrainoje išleistos kolektyvinės monografijos Istorinės žvalgybos apybraižos (IŽA) 345-346 puslapiuose esanti informacija apie Lietuvos ir Ukrainos žvalgybininkų bendradarbiavimą.
“Sklandus bendradarbiavimas vyksta tarp UVO ir Lietuvos Generalinio štabo žvalgybos padalinio (Antrojo skyriaus, vėliau – Antrojo departamento). Dalį šios valstybės teritorijos (Vilniaus kraštą) Lenkija okupavo 1920 metais (Nuo 1919 m. balandžio mėn.). J. Konovalecas su tuometiniu Lietuvos Ministru Pirmininku E.Galvanausku 1923 metais susitarė keistis informacija apie Lenkiją ir Sovietų sąjungą. Šį susitarimą palaikė ir pirmasis Lietuvos Ministras Pirmininkas A.Voldemaras, kuris šias aukštas pareigas ėjo net tris kartus. Dvidešimtaisiai metais UVO vadovybė kas ketvirtį gaudavo iš Lietuvos valstybės 2000 JAV dolerių (tuometiniu kursu). 1925 metais Gdanske veikęs UVO filialas padėjo Lietuvos žvalgybai transportuoti į Klaipėdos uostą du povandeninius laivus įsigytus iš Vokietijos (N.B. iki šiol neteko girdėti, kad Lietuvos karinis laivynas būtų turėjęs povandeninių laivų, nors sąlygos juos įsigyti buvo geros, nes pirmąjį pasaulinį karą pralaimėjusi Vokietija turėjo pagal susitarimą sunaikinti savo karinius laivus. Tokiu atveju geriau buvo juos parduoti).

Kitais metais ukrainiečių nacionalistai sugebėjo gauti Lenkijos agresijos prieš Lietuvą planą. Apie puolamosios operacijos detales J.Konovalecas papasakojo tuometei mūsų šalies vyriausybei, o per UVO (Gdansko filialas) ryšininkę A.Fediną atitinkamą informaciją pateikė Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vyriausybėms, kas Lenkijos valdžiai sukėlė galimo konflikto internacionalizavimo pavojų. Bendradarbiavimą sustiprino 1928 metų balandžio mėn. Berlyne pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, kurią pasirašė UVO ir Lietuvos atstovas, buvęs užsienio politikos tarnybos vedėjas I.Purickas. UVO įsipareigojo pateikti informaciją apie karinio-politinio pobūdžio Lenkijos planus. Kad būtų pasirašytas toks susitarimas labai prisidėjo A.Voldemaras, kuris nuo 1926 metų gruodžio (po gruodžio 17 d. perversmo) iki 1929 m. rugsėjo 18 dienos ėjo Ministro Pirmininko ir Užsienio reikalų ministro pareigas, tuo pačiu kuruodamas užsienio žvalgybos sritį.
Laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune veikė UVO RR rezidentūra, kuriai vadovavo šimtininkas J.Reviukas (Jonas Bratvičius). Rezidentūros sudėtyje buvo 15 asmenų mokėjusių įvairiausias kalbas. Jie rinko informaciją ruože Vilnius-Gardinas-Lyda-Pinskas, tarpininkavo perkant ir persiunčiant ginklus į Galičinos regioną (Ukraina), palaikė ryšius su UVO padaliniais Berlyne, Vienoje ir Paryžiuje“.
                      Kaip matome iš šių skurdžių duomenų - Lietuvos valstybės žvalgyba gana efektyviai išnaudojo Ukrainos žvalgybinius pajėgumus Lietuvos tikslams. Mano įsitikinimu ypatingai svarbi tolimesniems istoriniams tyrimams šios monografijos vieta yra apie tai, kaip Lietuva tik 1923 metais atsiėmusi Klaipėdos kraštą jau 1925 metais nusipirko net 2 povandeninius laivus iš Vokietijos. Tai rodo sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo tempą ir tai kokia svarba buvo skiriama mūsų jūrinių vandenų apsaugai. Beje, ši tema verta ypatingo V.Savukyno vedamos žurnalistinio tyrimo laidos „Istorijos detaktyvai“ dėmesio. Tačiau iš IŽA pateikiamos informacijos nieko nesužinome, kokius duomenis Lietuvai UVO pateikė apie Sovietų sąjungą, o taip pat ir kokia buvo mūsų pateikta informacija šiai organizacijai.
                      Manau, kad šie nauji duomenys padės mūsų istorikams dar labiau domėtis tarpukario Lietuvoje ir už jos ribų vykusiais procesais, turėjusiais pakankamai daug įtakos abiejų valstybių – Lietuvos ir Ukrainos – stiprinimui. Žinant, kad J. Konovalecą likvidavo Sovietų sąjungos siųsti žudikai, akivaizdu, kad jis buvo neparankus šiai valstybei, bet apie jo teiktą informaciją šiuo klausimu IŽA nerašoma. Belieka tikėtis, kad naujieji šios temos tyrinėjimai atskleis dar daugiau Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo aspektų, o pastarieji savo ruožtu stiprins dabar vykstantį bendradarbiavimą.



Dr. Audrius Skaistys
Lietuvos šaulių sąjungos Centro valdybos narys ir
Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos valdybos narys

2016-10-02

Spalio 2-oji Angelų sargų (Lietuvos policijos) diena

Policijos misijos sėkmė nulemta kiekvieno policijos pareigūno suvokta jo profesijos paskirtimi. Policininko profesija yra daugiau pašaukimas nei amatas. Sėkmingam policijos darbui būtinas visuomenės palaikymas, pasitikėjimas ir pagalba
Neabejotinai tik kompetentingas ir efektyvus į policiją besikreipiančio žmogaus pažeistų ar pažeidžiamų teisių atstatymas stiprins pasitikėjimą policija, o su tuo augs palaikymas ir pagalba. Lietuvoje vis dar reikia koncentruoti pastangas į policijos pilietinį-patriotinį nusiteikimą stiprinti demokratinius valstybės pagrindus - teisės viršenybę, demokratiją ir žmogaus teises. Į tai Lietuvos policiją orientuoja ir jos šūkis: GINTI, SAUGOTI, PADĖTI.
Kaip ir dauguma Lietuvos piliečių esu dėkingas policijai už kompetetingai ir sąžiningai atliekamas pareigas!
Jūsų buvęs kolega, o dabar - policijos rėmėjas,
dr. Audrius Skaistys

2016-08-05

LATA oficialiai įregistruota prieš 20 metų

Mielieji,
lygiai prieš 20 metų tuometinis Teisingumo ministras A. Valys pasirašė Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos (LATA) registracijos pažymėjimą.
Šios organizacijos nariai (įkūrėjai) laimėjo 1996 metų rudenį vykusius rinkimus į LRS ir padėjo daug pastangų, kad Lietuva 2004 metais taptų NATO pilnateise nare.
Jau 12 metų mes priklausome šiai kolektyvinio saugumo ir gynybos organizacijai, kuri kaip ir LATA pastaruosius du dešimtmečius patyrė visą eilę transformacijų.
NATO ir LATA jungiantys vertybiniai pagrindai tiek valstybių sąjungai, tiek asmenims palaikantiems šią valstybių sąjungą yra vienodi, jų (vertybių) kasdieninis (gyvybinis) poreikis daro šias organizacijas neišardomomis.
Sveikinu visus su organizacijos registracijos dvidešimtmečiu ir linkiu tiek metų darbuotis Lietuvos saugumo užtikrinimo srityje, kiek prireiks!

LATA valdybos narys
dr. Audrius Skaistys

2016-06-23

Lietuvos šaulių sąjungos 97 gimtadieniui ir šaulio dienai - birželio 24



17 reikšmingiausių LŠS istorijos ir dabarties įvykių:

· Lietuvos šaulių sąjunga jau 97 metus tęsia 1919 m. birželio 27 d. įkurtos organizacijos veiklą.

· Vladas Putvinskis–Pūtvis 1919 m. rugpjūčio mėn. 20 d. pirmininkavo pirmajame šaulių susirinkime, kuriame buvo išrinkta pirmoji LŠS valdyba. Jis yra LŠS ideologijos kūrėjas, vienas iš organizacijos įkūrėjų ir pirmasis jos vadovas. 1999 m. rugsėjo 11 d. LŠS įkurtas Vlado Putvinskio-Pūtvio klubas.

· Pirmą kartą šauliai aktyviai pasireiškė ginant Lietuvos nepriklausomybę, kai 1919 m. rugpjūčio mėn. 28 d. dalyvavo likviduojant Polska organizacja wojskowa (POW) sukilimą Kaune.

· Istoriškai reikšmingas Lietuvos šaulių sąjungos ir jos narių vaidmuo atkuriant Lietuvos valstybę, ginant jos laisvę nepriklausomybės kovose su bolševikais, bermontininkais ir lenkais 1919–1920 metais.

· LŠS organizavo ir vykdė Klaipėdos krašto sukilimą 1923 metais. Šaulių dėka mes turime uostą ir priėjimą prie Baltijos jūros.

· Šaulių moterų veikla buvo nuolat tačiau nuo 1936 metų įgavo vis didesnę reikšmę pačioje Šaulių sąjungoje ir visuomenėje.

· Šauliai buvo aktyviausi 1941 m. birželio mėn. 23 d. sukilimo prieš sovietinius okupantus dalyviai.

· Laisvės kovotojų gretose šauliai organizuotai ginklu priešinosi Sovietų Sąjungos okupacijai 1944 – 1953 metais. Vėliau šauliai tęsė kovą su okupantais pavieniui praktiškai iki paskutinio Lietuvos partizano Antano Kraujelio-Siaubūno žūties (1965.III.17).

· Sovietmečiu represuota (nužudyta, nuteista, ištremta į Sibirą, persekiota ir pan.) tūkstančiai šaulių.

· Šauliai išeivijoje susiorganizavo ir atnaujino veiklą 1954 m. kovo mėn. 7 d. minėdami LŠS įkūrėjo Vladas Pūtvinskio–Pūtvio 25 mirties metines. Oficialiai ir viešai paskelbta Lietuvos Šaulių Sąjunga Tremtyje (LŠST).

· Žiaurios okupacijos laikmečiu LŠST visais įmanomais būdais stipriai priešinosi Sovietų Sąjungos okupacijai ir rėmė LŠS atsikūrimą Lietuvoje 1989 metais.

· 1989 m. rugsėjo 28 d. Kelmėje atsikūrusi LŠS šiandien vienija daugiau kaip 9 tūkstančius vyresnių nei 11 metų Lietuvos piliečių, veikiančių daugelyje Lietuvos savivaldybių.

· LŠS vaidino svarbiausią vaidmenį ginant atkurtąją Lietuvos Respublikos nepriklausomybę 1991 metais.

· Dabar yra svarbus LŠS indėlis į šalies nacionalinio saugumo užtikrinimą, atsižvelgiant į kintančius nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikius, Lietuvos narystę NATO ir Europos Sąjungoje.

· Šauliška tarnyba yra vienas iš būdų Lietuvos piliečiams vykdyti savo konstitucinę teisę ir pareigą ginti Tėvynę, įtvirtintą LR Konstitucijos 139 straipsnio pirmojoje dalyje.

· LŠS įstatymo https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.41841/WlYhJscakC 2009 metų redakcijos preambulėje Seimas apibrėžė organizacijos paskirtį.

· Pagal šiuo metu Respublikos Prezidentės pasirašomą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 1, 3, 7, 11, 13, 30, 31, 34 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-2440 šauliai nuo 2016-09-01 įgis teisę įsigyti ir turėti pusiau automatinius ginklus namuose.

Lietuvos šaulių sąjunga viena iš kelių Lietuvos organizacijų, kurios veikla Lietuvoje ir išeivijoje nenutrūko nuo įsikūrimo visus 97 metus. Tai rodo ypatingą jos pobūdį, reikalingumą ir populiarumą visuomenėje. Galime tik didžiuotis, kad priklausome tokiai ypatingai organizacijai.

Dr. Audrius Skaistys
LŠS Centro valdybos narys,
Vilniaus apskrities šaulių 10-osios rinktinės
Vilniaus kuopos vado pavaduotojas