2008-06-20

Gedulo ir vilties diena Trakų rajone


1941 m. birželio 14 d. 3 val. nakties enkavedistai pradėjo masinius lietuvių areštus. Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą. Per savaitę iš Lietuvos išvežta bemaž 30 tūkst. Lietuvos piliečių. Iki šiol tiksliai nenustatyta tikslaus ištremtųjų ir žuvusiųjų pakeliui į tremtį skaičiaus. Žmonės buvo tremiami krovininių traukinių vagonuose. Iš viso 1941–1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 132 000 žmonių, apie 28 000 iš jų žuvo.
Birželio 14 d. paskelbta Gedulo ir vilties diena. Šią dieną minimi tremtyje ir Lietuvoje už jos laisvę ir nepriklausomybę žuvę šios valstybės gyventojai. Todėl būtent šią dieną mes, jaunieji Tėvynės sąjungos nariai, nutarėme paminėti aplankydami tuos, kurie gynė Lietuvą nuo okupantų ir neprarado vilties bei drąsos net sunkiausiomis akimirkomis – Lietuvos partizanus.
Savo kelią pradėjome Onuškio senosiose kapinėse. Ten padėjome gėlių ir uždegėme atminimo žvakeles prie antkapinio paminklo skirto šioje vietoje užkastų 1944–1952 m. Onuškio apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos ir Dainavos apygardos partizanų atminimui. Tose pačiose kapinaitėse ilsisi ir 1948 m. liepos 4 d. žuvusių Dainavos apygardos partizanų J. Budrevičiaus-Garso ir F. Truncės-Sporto kūnai, stovi savanorio kryžius šioje vietoje užkasto nežinomo partizano atminimui. Grendavės miestelyje buvusioje P.Blažonio sodyboje prie paminklo 1946 m. rugsėjo 1 d. kautynėse žuvusiems Dainavos apygardos Siaubo būrio partizanams pagerbėm jų ir sodybos šeimininkų atminimą.
Akcijos iniciatorius ir šio blog‘o autorius Audrius Skaistys džiaugėsi, jog buvom ne pirmieji aplankę šį paminklą. „Šalia mūsų uždegtų atminimo žvakelių dega ir kitos. Tai reiškia, kad partizanų atminimas vis dar gyvas patriotų širdyse, ir okupantui vėl atklydus į Lietuvą atsirastų naujų kovotojų, kurie rastų savyje drąsos ir pasiryžimo kovoti už savo Tėvynę“.
Paskutinė šios dienos atminimo įprasminimo vieta – Trakai. Ten kartu su tremtiniais, partizanais, šauliais ir kitais trakiškiais bei miestelio svečiais aplankėm Aukų kalnelio kryžių ir paminklinį akmenį skirtus šioje vietoje užkastų 1944–1954 m. Trakų apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų ir civilių gyventojų, nužudytų NKVD–MGB būstinėje, atminimui.

Nors pliaupė lietus, šios dienos atminimo renginių dalyviai stebino savo gausa. Galima tik pasidžiaugti, kad Lietuvos patriotų aukos buvo ne veltui. Gaila, kad jie patys nesulaukė to, kuo taip tikėjo – Lietuvos laisvės. Tačiau mes juos prisimename, vertiname jų žygdarbius. Juk jų – ištremtų, nužudytų ir paniekintų, aukų dėka šiandien galime didžiuotis būdami lietuviais.

2008-06-17

Alytaus miestui 427 metai

LATA Alytaus skyriaus nariai ir svečiai iš kitų LATA padalinių: LATA Vilniaus skyriaus pirmininko pavaduotojas M.Puzas, LATA pirmininkas A.Skaistys ir LATA valdybos narė G.Skaistė š.m. birželio 13 d. dalyvavo Alytaus miesto dienos proga organizuotoje eisenoje.
Spėjama, kad Alytaus vietovardis yra hidroniminės kilmės, kadangi pro Alytų į Nemuną įteka upelis Alytupis, kuris anksčiau galėjęs vadintis tiesiog Alytus.
Kita versija teigia, kad miesto vardas galėjo kilti nuo pilies, kuri stovėjo čia jau XIV a., dažnai pastodavo kryžiuočiams kelią ir jie šią pilį vadino Aliten.
Alytus - vienas seniausių Lietuvos miestų, birželio 15-ąją šventė savo 427-ąjį gimtadienį. Ta proga mieste visą savaitę vyko šventiniai renginiai, išjudinę net didžiausius namisėdas. Miesto apylinkėse gyventa jau neolite. Viduramžiais, Alytaus apylinkės buvo gyvenamos mišriai jotvingių ir lietuvų genčių, nes Alytus buvo paribyje tarp šių genčių. Vėliau dėl istorinių aplinkybių, jotvingius asimiliavo lietuvių gentis. Nemuno kairiajame krante yra dvi dešimtys VI-IX amžių pilkapių, XIII-XIV amžiais čia stovėjo medinė Alytaus pilis.
Pirmą kartą Alytus minimas 1377 metais Vygando Marburgiečio kronikoje kaip regiono centras. Per Alytų į šalies gilumą ėjo kryžiuočių puolimų keliai. 1387 m. LDK dokumentuose minimas kaip miestelis. Po Žalgirio mūšio dešiniajame Nemuno krante ėmė augti gyvenvietė, kuri vadinosi Alytus I, nuo XV a. pabaigos kairiajame krante auganti gyvenvietė ėmė vadintis Alytus II. 1466 m. minimas Alytaus valsčius. 1524 m. pastatyta bažnyčia ir įsteigta parapija.
1581 m. birželio 15 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras suteikė Alytui Magdeburgo teises ir herbą. Ši data yra minima kaip Alytaus miesto diena. Praeityje Alytus daug kartų nukentėjo nuo svetimų kariaunų. Ne kartą jį naikino gaisrai, maro epidemijos ir kitos nelaimės. 1586 metais pastatyta cerkvė.
XVII a. karų su Rusija ir Švedija metu miestas neteko daug gyventojų. 1795 metais miestas padalintas: rytinė dalis (Alytus I) atiteko Rusijos imperijai, o vakarinė (Alytus II) – Prūsijos karalystei. 1807 m. Alytus II atiteko Napoleono sukurtai Varšuvos kunigaikštystei, po Vienos kongreso atiteko Lenkijos karalystei (priklausė 1815-1915 m.).
1915 metais, kai Lietuvoje ir Suvalkų gubernijoje įsitvirtino vokiečių karinė administracija, Alytus I ir Alytus II buvo sujungti į vieną administracinį vienetą. 1919 m. vasarį mieste vyko Alytaus kautynės, kuriose Lietuvos kariuomenė kovėsi su bolševikais.
1932 m. Alytui suteiktas kurorto statusas. Alytus buvo savarbus kovų už Lietuvos laisvę centras, nes iš šio krašto kilo Adolfas Ramanauskas Vanagas, kuris buvo vienas iš partizaninių kovų vadovų ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signatarų. A.Ramanauskas vadovavo būtent dzūkijos regione įsisteigusiai Dainavos krašto apygardai, o vėliau tapo ir viso laisvės kovų judėjimo gen. Jono Žemaičio Vytauto pavaduotoju.
Po partizaninio karo pabaigos Alytaus miestas ėmė sparčiai augti daugiausiai dėl šiame mieste įsteigtų pramonės įmonių. Alytus tapo regiono centru ir yra tituluojamas dzūkijos sostine. 1995 m. patvirtintas dabartinis miesto herbas.

2008-06-02

Lietuvos Sąjūdžiui 20 !!!

Šeštadieni (2008-05-31) dalyvavau Sąjūdžio 20-mečio proga surengtame Sąjūdžio neeiliniame 11-tame suvažiavime. Suvažiavime dalyvavo apie 600 sąjūdiečių, tarp kurių nemažai buvo ir jaunosios kartos atstovų. Man teko garbė suvažiavimo delegatus ir svečius pasveikinti nuo Lietuvos šaulių sąjungos. Sveikinimas buvo sutiktas šiltai. Suvažiavimo metu buvo perskaityti 7 pranešimai, priimtos rezoliucijos. Viena iš aktualiausių minčių išsakytų šiame suvažiavime buvo ta, kad Lietuvos Sąjūdis dar šį rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose gali dalyvauti kaip visuomeninė alternatyva politinėms partijoms ir organizacijoms.Šiandien (2008-06-02) vakare kartu su Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos (LATA) jaunimu dalyvausime specialioje tiesioginėje LTV laidoje "Dvidešimtmečio forumas". Laidoje diskutuos Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai. Kviečiame visus žiūrėti šią laidą šiandien 21.10 val. per LRT 1-mąją programą.Lietuvos jaunimas norintis atvykti į šios laidos filmavimo ir transliavimo studiją renkasi 20.00 val. prie LRT (Konarskio 49, Vilnius).Rytoj (2008-06-03) 12.00 val. prie tos pačio Lietuvos radijo ir televizijos pastato (Konarskio 49, Vilnius) Lietuvos Sąjūdis organizuoja masines eitynes, kurių metu Lietuvos žmonės galės išsakyti savo poziciją Nacionalinio transliuotojo (LTV ir LR) atžvilgiu. Lietuvos Sąjūdį šio žingsnio imtis paskatino pastaruoju metu Nacionalinio transliuotojo vadovybės (Generalinio direktoriaus A.Siaurusevičiaus ir LRT Tarybos) priimami sprendimai tam tikrų laidų ir jų vedėjų atžvilgiu. Sąjūdžio nerimas susijęs su žodžio laisvės suvaržymu būtent visuomeninio transliuotojo statusą turinčioje televizijoje ir radijuje. Pastebimos tendencijos mūsų visų televiziją paversti "valdžios partijų" ruporu ir "valstybininkų" ideologijos propogandos bastijonu. Visi, kurie nepritaria minėto klano užmojui - valstybės užvaldymui ir kurie dar girdi savo sąžinės balsą, yra pakviesti į taikias eitynes. Čia susitiks bendraminčiai, kuriems ne vis vien, kas vyksta Lietuvoje.