LATA Alytaus skyriaus nariai ir svečiai iš kitų LATA padalinių: LATA Vilniaus skyriaus pirmininko pavaduotojas M.Puzas, LATA pirmininkas A.Skaistys ir LATA valdybos narė G.Skaistė š.m. birželio 13 d. dalyvavo Alytaus miesto dienos proga organizuotoje eisenoje.
Spėjama, kad Alytaus vietovardis yra hidroniminės kilmės, kadangi pro Alytų į Nemuną įteka upelis Alytupis, kuris anksčiau galėjęs vadintis tiesiog Alytus.
Kita versija teigia, kad miesto vardas galėjo kilti nuo pilies, kuri stovėjo čia jau XIV a., dažnai pastodavo kryžiuočiams kelią ir jie šią pilį vadino Aliten.
Alytus - vienas seniausių Lietuvos miestų, birželio 15-ąją šventė savo 427-ąjį gimtadienį. Ta proga mieste visą savaitę vyko šventiniai renginiai, išjudinę net didžiausius namisėdas. Miesto apylinkėse gyventa jau neolite. Viduramžiais, Alytaus apylinkės buvo gyvenamos mišriai jotvingių ir lietuvų genčių, nes Alytus buvo paribyje tarp šių genčių. Vėliau dėl istorinių aplinkybių, jotvingius asimiliavo lietuvių gentis. Nemuno kairiajame krante yra dvi dešimtys VI-IX amžių pilkapių, XIII-XIV amžiais čia stovėjo medinė Alytaus pilis.
Pirmą kartą Alytus minimas 1377 metais Vygando Marburgiečio kronikoje kaip regiono centras. Per Alytų į šalies gilumą ėjo kryžiuočių puolimų keliai. 1387 m. LDK dokumentuose minimas kaip miestelis. Po Žalgirio mūšio dešiniajame Nemuno krante ėmė augti gyvenvietė, kuri vadinosi Alytus I, nuo XV a. pabaigos kairiajame krante auganti gyvenvietė ėmė vadintis Alytus II. 1466 m. minimas Alytaus valsčius. 1524 m. pastatyta bažnyčia ir įsteigta parapija.
1581 m. birželio 15 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras suteikė Alytui Magdeburgo teises ir herbą. Ši data yra minima kaip Alytaus miesto diena. Praeityje Alytus daug kartų nukentėjo nuo svetimų kariaunų. Ne kartą jį naikino gaisrai, maro epidemijos ir kitos nelaimės. 1586 metais pastatyta cerkvė.
XVII a. karų su Rusija ir Švedija metu miestas neteko daug gyventojų. 1795 metais miestas padalintas: rytinė dalis (Alytus I) atiteko Rusijos imperijai, o vakarinė (Alytus II) – Prūsijos karalystei. 1807 m. Alytus II atiteko Napoleono sukurtai Varšuvos kunigaikštystei, po Vienos kongreso atiteko Lenkijos karalystei (priklausė 1815-1915 m.).
1915 metais, kai Lietuvoje ir Suvalkų gubernijoje įsitvirtino vokiečių karinė administracija, Alytus I ir Alytus II buvo sujungti į vieną administracinį vienetą. 1919 m. vasarį mieste vyko Alytaus kautynės, kuriose Lietuvos kariuomenė kovėsi su bolševikais.
1932 m. Alytui suteiktas kurorto statusas. Alytus buvo savarbus kovų už Lietuvos laisvę centras, nes iš šio krašto kilo Adolfas Ramanauskas Vanagas, kuris buvo vienas iš partizaninių kovų vadovų ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signatarų. A.Ramanauskas vadovavo būtent dzūkijos regione įsisteigusiai Dainavos krašto apygardai, o vėliau tapo ir viso laisvės kovų judėjimo gen. Jono Žemaičio Vytauto pavaduotoju.
Po partizaninio karo pabaigos Alytaus miestas ėmė sparčiai augti daugiausiai dėl šiame mieste įsteigtų pramonės įmonių. Alytus tapo regiono centru ir yra tituluojamas dzūkijos sostine. 1995 m. patvirtintas dabartinis miesto herbas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą