Mielieji, 1918 metais vasario 16-tą dvidešimt Lietuvos sūnų atkūrė Lietuvos valstybę, 1949 m. aštuoni Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vadai tą pačią dieną krauju pasirašė vesti Lietuvą į Laisvę.
Šiandieną Jie visi yra gyvosios istorijos liudytojai įrodę Lietuvos Laisvės ir Nepriklausomybės idėjos teisumą. Tik valstybinį lygį pasiekusi Tauta gali jaustis laisva, tik būdama laisva gali siekti demokratinių vertybių užtikrinimo.
Amžina garbė už Lietuvos valstybingumą ir gyvybingumą pastarąjį šimtmetį kovojusiems – 1918, 1949 ir 1990 metų Laisvės ir Nepriklausomybės aktų ir deklaracijų signatarams. Valstybės istorinė patirtis vienareikšmiškai byloja kas buvo tikrieji Lietuvos valstybės tėvai, sūnūs ir dukros.
Audrius, Gintarė ir Henrieta Skaisčiai
2010-01-30
Krikščionių partija: naujas politinis darinys?
Šių metų sausio 23 d. įvykęs Krikščionių partijos steigiamasis suvažiavimas ar susirinkimas, yra tik pirmas žingsnis kuriant naują politinę partiją. Šis žingsnis rodo, kad jame dalyvavę asmenys šiuo metu yra tik partijos steigimo stadijoje. Šis politine partija pretenduojantis pasivadinti darinys dar nėra įregistruotas valstybiniame juridinių asmenų registre, kurio duomenimis iš 89 juridinių asmenų savo pavadinime turinčių žodį „krikščionių“ tebėra registruota tik viena partija G.Vagnoriaus vadovaujama – Krikščionių konservatorių socialinė sąjunga – KKSS (kodas 195713798, registruota Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Odminių g. 5).
Idomus tas faktas, kad pasivadinę nauja partija asmenys giriasi, kad savo tarpe turi daug ekonomistų ir teisininkų, bet pamiršta, kad pagal Politinių partijų įstatymą „politinės partijos laikomos įsteigtomis nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre“ ir kad „tuo pačiu metu Lietuvos Respublikos pilietis gali būti tik vienos politinės partijos steigėju ar nariu“. Taip savotiškai nustatytas griežtas „dvigubos pilietybės“ negalimumo principas, skirtingai nei LR Konstitucijos 12 straipsnyje nurodytas, nepaliekantis jokių įstatymu nustatytų išimčių. Tik politinės partijos nustatyta tvarka iš jos išėjęs narys, galėtų tapti kitos partijos steigėju ar nariu. Manyčiau, kad būtent taip ir nebuvo padaryta. Beje, tai liečia ne tik G.Vagnorių, kuris save tituluoja politinės partijos pirmininku (taip išeitų, kad jau antros), bet ir kitus KKSS partijos bei LR Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ narius. Dar idomiau, kad minėta Seimo frakcija pasišovė persivadinti į teisiškai dar neegzistuojančios partijos Seimo frakciją - „Krikščionių partijos frakciją“. Būtų labai keista jei Seimas tai ir patvirtintų pats pažeisdamas savo priimtą Politinių partijų įstatymą. Prisiminus kaip sudėtingai ir sunkiai registravosi Tautos prisikėlimo partija (TPP), tai naujai besisteigiančiai partijai šis procesas tikrai užtruks dėl mažiausiai trijų priežasčių: šioje partijoje gali būti nemažai kitoms partijoms priklausančių narių, Politinei partijai įsteigti būtina, kad ji Lietuvos Respublikoje turėtų ne mažiau kaip vieną tūkstantį steigėjų ir G.Vagnorius, kuris neišregistravus KKSS yra ir šios politinės partijos pirmininkas.
Atmestinas ir KKSS bei LR Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ susijungimo ar kitas juridinio asmens reorganizavimo būdas, nes pagal Civilinį kodeksą susijungti (būti prijungti) gali tik savarankiški juridiniai asmenys, o Seimo frakcija būtent tokio statuso neturi.
Dar neregistruota Krikščionių partija nėra dalyvavusi rinkimuose ir juolab jos atstovų nėra išrinkta į Lietuvos Respublikos Seimą, o tai reiškia, kad ši besikurianti partija nėra įgijusi rinkėjų mandato. O visuomenės informavimo priemonės skalambija apie dar tik steigiamos Krikščionių partijos ketinimus ypatingos skubos tvarka dalyvauti formuojant naują valdančiąją koaliciją (Seime ir Vyriausybėje) ir tos koalicijos darbe. Priminsime, kad šios kadencijos LR Seimo frakcijai „Viena Lietuva“ priklausantys Seimo nariai į Seimą 2008 m. buvo išrinkti kaip TPP priklausantys asmenys, kurie prisiekė Lietuvai ir taip gavo mandatą atstovauti Tautą, t.y. tik tada įgijo visas Tautos atstovo teises. Todėl Seimo narių perėjimas į steigiamą (iki šiol neregistruotą ir į Seimą neišrinktą) Krikščionių partiją arba dalyvavimas jos steigime, nesudaro jokio teisinio ir moralinio pagrindo Krikščionių partijos laikyti parlamentine arba Seime atstovaujama partija. Todėl į Lietuvos Respublikos Seimą neišrinkta Krikščionių partija neturi teisės kaip juridinis asmuo dalyvauti Seimo ir Vyriausybės darbe ir juolab formuoti valdančiąją koaliciją Lietuvoje, o Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ nariai kaip steigiamos Krikščionių partijos atstovai negali užimti Seimo vicepirmininko, komitetų pirmininkų ir ministrų postų Vyriausybėje;
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ nariai pereidami į steigiamą Krikščionių partija ar ją steigdami bando nusišalinti nuo savo kaip parlamente atstovaujamos TPP nario ir koalicijos įsipareigojimų, atsispindėjusių koalicinėje programoje, ir net siūlo peržiūrėti koalicinę sutartį, t. y. kelia naujas sąlygas savo dalyvavimui valstybės valdyme taip sudarydami pavojingą precedentą dar ne kartą keisti savo nuostatas ir įsipareigojimus.
Siekiant išvengti tokių bandymų ateityje Lietuvoje būtina nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kuriuo LR Seimo rinkimuose išrinktiems Seimo nariams, atsisakiusiems atstovaujamos partijos, o vėliau ir koalicinės programos ar sutarties ir taip pasitraukusiems nuo savo įsipareigojimų rinkėjams, būtų pripažįstamas savanoriškas Tautos suteikto mandato atsisakymas, o jei būtų nustatytas dar ir rinkėjų apgaudinėjimas, tai Lietuvos Seimo statute turi būti numatytos sankcijos – pagrindas Seime inicijuoti apkaltą ir net Seimo nario mandato panaikinimas.Moderni LR Seimų istorija gali pateikti ne vieną pavyzdį kai Seime dėl panašių aplinkybių keitėsi koalicijos ir net valdžia Lietuvoje, ar leisime istorijai nuolat kartotis priklausys tik nuo mūsų.
Idomus tas faktas, kad pasivadinę nauja partija asmenys giriasi, kad savo tarpe turi daug ekonomistų ir teisininkų, bet pamiršta, kad pagal Politinių partijų įstatymą „politinės partijos laikomos įsteigtomis nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre“ ir kad „tuo pačiu metu Lietuvos Respublikos pilietis gali būti tik vienos politinės partijos steigėju ar nariu“. Taip savotiškai nustatytas griežtas „dvigubos pilietybės“ negalimumo principas, skirtingai nei LR Konstitucijos 12 straipsnyje nurodytas, nepaliekantis jokių įstatymu nustatytų išimčių. Tik politinės partijos nustatyta tvarka iš jos išėjęs narys, galėtų tapti kitos partijos steigėju ar nariu. Manyčiau, kad būtent taip ir nebuvo padaryta. Beje, tai liečia ne tik G.Vagnorių, kuris save tituluoja politinės partijos pirmininku (taip išeitų, kad jau antros), bet ir kitus KKSS partijos bei LR Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ narius. Dar idomiau, kad minėta Seimo frakcija pasišovė persivadinti į teisiškai dar neegzistuojančios partijos Seimo frakciją - „Krikščionių partijos frakciją“. Būtų labai keista jei Seimas tai ir patvirtintų pats pažeisdamas savo priimtą Politinių partijų įstatymą. Prisiminus kaip sudėtingai ir sunkiai registravosi Tautos prisikėlimo partija (TPP), tai naujai besisteigiančiai partijai šis procesas tikrai užtruks dėl mažiausiai trijų priežasčių: šioje partijoje gali būti nemažai kitoms partijoms priklausančių narių, Politinei partijai įsteigti būtina, kad ji Lietuvos Respublikoje turėtų ne mažiau kaip vieną tūkstantį steigėjų ir G.Vagnorius, kuris neišregistravus KKSS yra ir šios politinės partijos pirmininkas.
Atmestinas ir KKSS bei LR Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ susijungimo ar kitas juridinio asmens reorganizavimo būdas, nes pagal Civilinį kodeksą susijungti (būti prijungti) gali tik savarankiški juridiniai asmenys, o Seimo frakcija būtent tokio statuso neturi.
Dar neregistruota Krikščionių partija nėra dalyvavusi rinkimuose ir juolab jos atstovų nėra išrinkta į Lietuvos Respublikos Seimą, o tai reiškia, kad ši besikurianti partija nėra įgijusi rinkėjų mandato. O visuomenės informavimo priemonės skalambija apie dar tik steigiamos Krikščionių partijos ketinimus ypatingos skubos tvarka dalyvauti formuojant naują valdančiąją koaliciją (Seime ir Vyriausybėje) ir tos koalicijos darbe. Priminsime, kad šios kadencijos LR Seimo frakcijai „Viena Lietuva“ priklausantys Seimo nariai į Seimą 2008 m. buvo išrinkti kaip TPP priklausantys asmenys, kurie prisiekė Lietuvai ir taip gavo mandatą atstovauti Tautą, t.y. tik tada įgijo visas Tautos atstovo teises. Todėl Seimo narių perėjimas į steigiamą (iki šiol neregistruotą ir į Seimą neišrinktą) Krikščionių partiją arba dalyvavimas jos steigime, nesudaro jokio teisinio ir moralinio pagrindo Krikščionių partijos laikyti parlamentine arba Seime atstovaujama partija. Todėl į Lietuvos Respublikos Seimą neišrinkta Krikščionių partija neturi teisės kaip juridinis asmuo dalyvauti Seimo ir Vyriausybės darbe ir juolab formuoti valdančiąją koaliciją Lietuvoje, o Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ nariai kaip steigiamos Krikščionių partijos atstovai negali užimti Seimo vicepirmininko, komitetų pirmininkų ir ministrų postų Vyriausybėje;
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ nariai pereidami į steigiamą Krikščionių partija ar ją steigdami bando nusišalinti nuo savo kaip parlamente atstovaujamos TPP nario ir koalicijos įsipareigojimų, atsispindėjusių koalicinėje programoje, ir net siūlo peržiūrėti koalicinę sutartį, t. y. kelia naujas sąlygas savo dalyvavimui valstybės valdyme taip sudarydami pavojingą precedentą dar ne kartą keisti savo nuostatas ir įsipareigojimus.
Siekiant išvengti tokių bandymų ateityje Lietuvoje būtina nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kuriuo LR Seimo rinkimuose išrinktiems Seimo nariams, atsisakiusiems atstovaujamos partijos, o vėliau ir koalicinės programos ar sutarties ir taip pasitraukusiems nuo savo įsipareigojimų rinkėjams, būtų pripažįstamas savanoriškas Tautos suteikto mandato atsisakymas, o jei būtų nustatytas dar ir rinkėjų apgaudinėjimas, tai Lietuvos Seimo statute turi būti numatytos sankcijos – pagrindas Seime inicijuoti apkaltą ir net Seimo nario mandato panaikinimas.Moderni LR Seimų istorija gali pateikti ne vieną pavyzdį kai Seime dėl panašių aplinkybių keitėsi koalicijos ir net valdžia Lietuvoje, ar leisime istorijai nuolat kartotis priklausys tik nuo mūsų.
2010-01-13
Sausio 13-oji - lūžis prie Baltijos
Štai ir vėl jau 19 metai šiomis dienomis (sausio 12-13) atliekame šį ritualą - apeiname ratą, kitą apie Seimo (Aukščiausiosios Taryvos) rūmus, degame laužus, susitinkame bendražygius, bendrapiliečius ir net užsieniečius.
Vis ta pati vieta ir tas pat laikas, bet mes jau pasikeitę... Juk prieš 19 metų mums buvo tik 16 - 17, kaip čia neprisiminsi poeto J. Marcinkevičius sukurtame eilėraštyje "šešiolikmečių" įvaizdžio, atsispindėjusio ir mūsų kartos likime, spalvų. Mes, sausio 13-tąją gynę Lietuvos Parlamentą, dar didesnis skaičius bendraamžių dalyvavusių šio ir kitų svarbių valstybinių objektų (LRT komiteto, TV bokšto ir t.t.) gynime tuomet buvo tais 16-mečiais, sprendusiais sunkų gyvenimo padiktuotą uždavinį, o kartu ir hamletišką klausimą "būti ar nebūti?"
Mes tada sau ir visam pasauliui atsakėme "BŪTI!"
Suvokdami, kad šis atsakymas susaistytas kario-savanorio priesaika tapo jau ne vien mūsų laisvos valios išraiška, bet ir įsipareigojimu iki paskutinio atodūsio ginti tai, ką laikėme svarbiausiu - Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
Ši nuostata lydėjo septyniolikmečius Darių Gerbutavičių ir Igną Šimulionį, paaukojusius brangiausia, ką turėjo - savo gyvybes. Ir vėl mintyse iškyla Kaune sumūrytas akmeninis aukuras su Amžinąja ugnimi – pagarbos ir atminimo ženklu žuvusiems už Lietuvos laisvę – ir jo lotyniškas užrašas „Red de quod debes" (atiduok, ką privalai).
Žemai lenkiu galva prieš tuos bendraamžius ir visus kitus, kurie žuvo, kad mes gyventume.
Pagerbdami jų šviesų atminimą ir didvyriško pasiaukojimo pareikalavusį apsisprendimą mes kasmet minim Laisvės gynėjų dieną. Tai buvo tikras lūžis visų mūsų sąmonėje įgavęs skambų "lūžio prie Baltijos" pavadinimą. Tai buvo dvasios stiprybės pergalę prieš jos antipodą - niekšiškumą, simbolizuojantis persilaužimas.
Į tai buvo einama ilgai, tas pareikalavo VISŲ LAISVĖS GYNĖJŲ AUKŲ, nes "sausio 13-toji" anot prof. A.Tylos prasidėjo prieš kelis šimtmečius, tebesitęsia ir dabar, tęsis ir ateityje, kol liks nors vienas lietuvis pasiryžęs atiduoti Tėvynei, ką privalo.
Prisimindamas tų 19 metų senumo įvykius, negaliu neprisiminti tų Lietuvos Parlamente arčiausiai buvusių laisvės gynėjų 17-mečių: Gediminas Skaistys (brolis), Dainius Žalimas, Tomas Giniūnas, ... ir, be abejo, tuometinių vienmečių - 16-mečių: Mindaugas Aleksandras Balčiauskas, Laurynas (pavardė nežinoma) mokėsi S.Nėries vid. mokykloje ir šių eilučių autorius - Audrius Skaistys. Kartu atsiprašau tų vienmečių, kurie ten buvo, bet man nėra žinomi.
Linkiu visiems Lietuvos laisvės gynėjams sėkmės ir Dievo palaimos.
Vis ta pati vieta ir tas pat laikas, bet mes jau pasikeitę... Juk prieš 19 metų mums buvo tik 16 - 17, kaip čia neprisiminsi poeto J. Marcinkevičius sukurtame eilėraštyje "šešiolikmečių" įvaizdžio, atsispindėjusio ir mūsų kartos likime, spalvų. Mes, sausio 13-tąją gynę Lietuvos Parlamentą, dar didesnis skaičius bendraamžių dalyvavusių šio ir kitų svarbių valstybinių objektų (LRT komiteto, TV bokšto ir t.t.) gynime tuomet buvo tais 16-mečiais, sprendusiais sunkų gyvenimo padiktuotą uždavinį, o kartu ir hamletišką klausimą "būti ar nebūti?"
Mes tada sau ir visam pasauliui atsakėme "BŪTI!"
Suvokdami, kad šis atsakymas susaistytas kario-savanorio priesaika tapo jau ne vien mūsų laisvos valios išraiška, bet ir įsipareigojimu iki paskutinio atodūsio ginti tai, ką laikėme svarbiausiu - Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
Ši nuostata lydėjo septyniolikmečius Darių Gerbutavičių ir Igną Šimulionį, paaukojusius brangiausia, ką turėjo - savo gyvybes. Ir vėl mintyse iškyla Kaune sumūrytas akmeninis aukuras su Amžinąja ugnimi – pagarbos ir atminimo ženklu žuvusiems už Lietuvos laisvę – ir jo lotyniškas užrašas „Red de quod debes" (atiduok, ką privalai).
Žemai lenkiu galva prieš tuos bendraamžius ir visus kitus, kurie žuvo, kad mes gyventume.
Pagerbdami jų šviesų atminimą ir didvyriško pasiaukojimo pareikalavusį apsisprendimą mes kasmet minim Laisvės gynėjų dieną. Tai buvo tikras lūžis visų mūsų sąmonėje įgavęs skambų "lūžio prie Baltijos" pavadinimą. Tai buvo dvasios stiprybės pergalę prieš jos antipodą - niekšiškumą, simbolizuojantis persilaužimas.
Į tai buvo einama ilgai, tas pareikalavo VISŲ LAISVĖS GYNĖJŲ AUKŲ, nes "sausio 13-toji" anot prof. A.Tylos prasidėjo prieš kelis šimtmečius, tebesitęsia ir dabar, tęsis ir ateityje, kol liks nors vienas lietuvis pasiryžęs atiduoti Tėvynei, ką privalo.
Prisimindamas tų 19 metų senumo įvykius, negaliu neprisiminti tų Lietuvos Parlamente arčiausiai buvusių laisvės gynėjų 17-mečių: Gediminas Skaistys (brolis), Dainius Žalimas, Tomas Giniūnas, ... ir, be abejo, tuometinių vienmečių - 16-mečių: Mindaugas Aleksandras Balčiauskas, Laurynas (pavardė nežinoma) mokėsi S.Nėries vid. mokykloje ir šių eilučių autorius - Audrius Skaistys. Kartu atsiprašau tų vienmečių, kurie ten buvo, bet man nėra žinomi.
Linkiu visiems Lietuvos laisvės gynėjams sėkmės ir Dievo palaimos.
2009-11-23
Su Lietuvos kariuomenės diena!
Mielieji Lietuvos kariai, šauliai, savanoriai ir kiti valstybės nepriklausomybės gynėjai,
Lietuvos kariuomenės gimtadienis ir vėl mus pasitiko lapkričio 23-čiąją.
Ši ypatinga diena brangi visiems gynusiems Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę, kovojantiems už ją ir dabar.
Nėra pasaulyje tautos sukūrusios valstybę ir išlaikiusios valstybingumą be tos tautos gynėjų – karių ir jų vadų.
Todėl nuoširdžiausi sveikinimai visiems Jums – Tėvynės gynėjams.
Mes, kurie vertiname garbingą ir atsakingą valstybės gynybos pareigos įgyvendinimą, esame Jums dėkingi.
Audrius Skaistys
LŠS Centro valdybos narys
Lietuvos kariuomenės gimtadienis ir vėl mus pasitiko lapkričio 23-čiąją.
Ši ypatinga diena brangi visiems gynusiems Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę, kovojantiems už ją ir dabar.
Nėra pasaulyje tautos sukūrusios valstybę ir išlaikiusios valstybingumą be tos tautos gynėjų – karių ir jų vadų.
Todėl nuoširdžiausi sveikinimai visiems Jums – Tėvynės gynėjams.
Mes, kurie vertiname garbingą ir atsakingą valstybės gynybos pareigos įgyvendinimą, esame Jums dėkingi.
Audrius Skaistys
LŠS Centro valdybos narys
2009-10-28
Prieš 70 metų ilgaamžė Lietuvos sostinė Vilnius grįžo Lietuvos valstybei
Lietuvos kariuomenė į Vilnių „triumfališkai“ įžygiavo 1939 m. spalio 28 d. 12 val. 15 min. Šiandien lygiai prieš 70 metų atgavome savąją sostinę – Vilnių, tuo būdu buvo ištaisyta 1920 m. spalio 9 d. agresijos prieš suverenią valstybę (Lietuvą) pasekmė - apie 19 metų užtrukusi Rytų Lietuvos okupacija.
Netrukus iš buvusios laikinosios sostinės Kauno į Vilnių persikėlė ir valdžios įstaigos. Vilnius kaip nepriklausomos ir laisvos Lietuvos valstybės administravimo centras per pastarąjį 70-metį išgyveno dar dvi okupacijas – nacistinės Vokietijos ir sovietinės Rusijos. Istorijos taip jau lemta, kad visos okupacinio-imperialistinio pobūdžio valstybės su jų nutautinimo politika anksčiau ar vėliau pasmerktos žlugti. Taip atsitiko ir Lietuvos bei jos sostinės Vilniaus atžvilgiu, jau beveik 20 metų Lietuva su savo sostine Vilniumi yra savarankiški tarptautinės bendruomenės pripažįstami ir gerbiami subjektai. Pripažįstami ir gerbiami, nes baltiškoji, o šiuo atveju - lietuviškoji tautų, kultūrų ir religijų sugyvenimo tradicija labiausiai ir atsiskleidžia Vilniuje. Ne veltui geležinį vilką sapne regėjęs Vilniaus ir Gediminaičių dinastijos įkūrėjas (pradininkas) Didysis Lietuvos Kunigaikštis Gediminas ir gavo tokį šio sapno išaiškinimą, kad Vilnelės ir Neries santakoje įkurtas miestas bus garsus visame pasaulyje. Sapnas jau seniai išsipildė, o čia gyvenantys darbštūs ir kūrybingi žmonės šio sapno prasmę dar labiau išplėtė, ką patvirtino ir šiemetinis europinis Lietuvos sostinės statusas ir vardas - Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009!
Tik būdamas laisvos ir nepriklausomos valstybės sostine Vilnius galėjo pasiekti tai, kas jau pasiekta ir pasieks dar daugiau. Valio Vilniui!
Netrukus iš buvusios laikinosios sostinės Kauno į Vilnių persikėlė ir valdžios įstaigos. Vilnius kaip nepriklausomos ir laisvos Lietuvos valstybės administravimo centras per pastarąjį 70-metį išgyveno dar dvi okupacijas – nacistinės Vokietijos ir sovietinės Rusijos. Istorijos taip jau lemta, kad visos okupacinio-imperialistinio pobūdžio valstybės su jų nutautinimo politika anksčiau ar vėliau pasmerktos žlugti. Taip atsitiko ir Lietuvos bei jos sostinės Vilniaus atžvilgiu, jau beveik 20 metų Lietuva su savo sostine Vilniumi yra savarankiški tarptautinės bendruomenės pripažįstami ir gerbiami subjektai. Pripažįstami ir gerbiami, nes baltiškoji, o šiuo atveju - lietuviškoji tautų, kultūrų ir religijų sugyvenimo tradicija labiausiai ir atsiskleidžia Vilniuje. Ne veltui geležinį vilką sapne regėjęs Vilniaus ir Gediminaičių dinastijos įkūrėjas (pradininkas) Didysis Lietuvos Kunigaikštis Gediminas ir gavo tokį šio sapno išaiškinimą, kad Vilnelės ir Neries santakoje įkurtas miestas bus garsus visame pasaulyje. Sapnas jau seniai išsipildė, o čia gyvenantys darbštūs ir kūrybingi žmonės šio sapno prasmę dar labiau išplėtė, ką patvirtino ir šiemetinis europinis Lietuvos sostinės statusas ir vardas - Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009!
Tik būdamas laisvos ir nepriklausomos valstybės sostine Vilnius galėjo pasiekti tai, kas jau pasiekta ir pasieks dar daugiau. Valio Vilniui!
2009-10-22
NATO rėmėjai rinkosi Kijeve
Š .m. spalio 7-10 dienomis Ukrainoje, Kijeve, vyko 55 - toji ATA Generalinė Asamblėja ir 14 YATA Generalinė Asamblėja. Šiame renginyje 9 asmenų LATA (Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos) delegacijos sudėtyje dalyvavau ir aš. Į renginį, kurio tema šiais metais - „Pilietinės visuomenės saugumas XXI amžiuje“, susirinko per 400 dalyvių iš 42 valstybių, jis buvo plačiai nušviestas Ukrainos žiniasklaidos. Asmeniškai daviau interviu Ukrainos nacionaliniam radijui užsienio (rusų) kalba apie Lietuvos patirtį integruojantis į NATO, visuomenės švietimą ir informavimą (radijo klausytojų auditorija – apie 10 mln. Ukrainos gyventojų).
Asamblėjoje nagrinėtos šios temos: „NATO strateginės koncepcijos rengimas“, „Energetinis ir finansinis saugumas platesnėje Juodosios jūros erdvėje“, „Viešoji diplomatija kaip saugumo skleidėja: visuomenės švietimas ir informavimas“, „Dabartinė Ukrainos ir regiono saugumo ir politinė padėtis ir jos įtaka tarptautiniam saugumui“ ir kt.
Dalykinės programos metu vyko diskusijos apie naujos NATO Strateginės koncepcijos rengimą, NATO plėtrą bei partnerystes, Ukrainos euroatlantinę integraciją, aptartos NATO misijos, didžiausią dėmesį skiriant Afganistanui. Buvo iškelta idėja visose NATO valstybėse paminėti NATO dieną, kuri galėtų būti balandžio 4 – šios organizacijos įsikūrimo dieną (Lietuvoje minima kovo 29-oji – Lietuvos įstojimo į NATO diena). Buvo aptartos galimybės Lietuvos mokslo ir tyrimų institucijoms prisijungti prie Ukrainos tyrimų ir akademinio tinklo „Ukrainian research and Academic Network“ - URAN vienijančio 15 Ukrainos valstybinių universitetų ir dar apie 50 mokslinių tyrimų įstaigų. Šis tinklas per tiesioginę jungtį su analogišku tinklu Lenkijoje – PIONER jau yra prisijungęs prie Europos tyrimų ir akademinio tinklo GEANT 2.
Tarp renginio dalyvių – NATO Generalinio Sekretoriaus padėjėjas viešajai diplomatijai Jean-Francois Bureau, Jungtinės Karalystės nuolatinis atstovas prie NATO Stewart Eldon, Čekijos Europos Sąjungos reikalų ministras Stefan Fule (buvęs ČR ambasadorius Lietuvoje), Ukrainos Rados narys Borys Tarasyuk, kiti politikai, ekspertai, akademikai, diplomatai.
Renginio dalyviai lankėsi Kijeve įsikūrusiame Europos universitete, Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadoriaus rezidencijoje bei turėjo progos neformalioje aplinkoje pabendrauti su kitų delegacijų atstovais, pranešėjais, Ukrainos politikos ir visuomenės veikėjais, diplomatais. Paskutinę viešnagės Kijeve dieną buvo surengta ekskursija, kurios metu delegatai turėjo puikią progą apžiūrėti miestą bei iš arčiau susipažinti su Kijevo architektūra ir kultūra.
Asamblėjoje nagrinėtos šios temos: „NATO strateginės koncepcijos rengimas“, „Energetinis ir finansinis saugumas platesnėje Juodosios jūros erdvėje“, „Viešoji diplomatija kaip saugumo skleidėja: visuomenės švietimas ir informavimas“, „Dabartinė Ukrainos ir regiono saugumo ir politinė padėtis ir jos įtaka tarptautiniam saugumui“ ir kt.
Dalykinės programos metu vyko diskusijos apie naujos NATO Strateginės koncepcijos rengimą, NATO plėtrą bei partnerystes, Ukrainos euroatlantinę integraciją, aptartos NATO misijos, didžiausią dėmesį skiriant Afganistanui. Buvo iškelta idėja visose NATO valstybėse paminėti NATO dieną, kuri galėtų būti balandžio 4 – šios organizacijos įsikūrimo dieną (Lietuvoje minima kovo 29-oji – Lietuvos įstojimo į NATO diena). Buvo aptartos galimybės Lietuvos mokslo ir tyrimų institucijoms prisijungti prie Ukrainos tyrimų ir akademinio tinklo „Ukrainian research and Academic Network“ - URAN vienijančio 15 Ukrainos valstybinių universitetų ir dar apie 50 mokslinių tyrimų įstaigų. Šis tinklas per tiesioginę jungtį su analogišku tinklu Lenkijoje – PIONER jau yra prisijungęs prie Europos tyrimų ir akademinio tinklo GEANT 2.
Tarp renginio dalyvių – NATO Generalinio Sekretoriaus padėjėjas viešajai diplomatijai Jean-Francois Bureau, Jungtinės Karalystės nuolatinis atstovas prie NATO Stewart Eldon, Čekijos Europos Sąjungos reikalų ministras Stefan Fule (buvęs ČR ambasadorius Lietuvoje), Ukrainos Rados narys Borys Tarasyuk, kiti politikai, ekspertai, akademikai, diplomatai.
Renginio dalyviai lankėsi Kijeve įsikūrusiame Europos universitete, Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadoriaus rezidencijoje bei turėjo progos neformalioje aplinkoje pabendrauti su kitų delegacijų atstovais, pranešėjais, Ukrainos politikos ir visuomenės veikėjais, diplomatais. Paskutinę viešnagės Kijeve dieną buvo surengta ekskursija, kurios metu delegatai turėjo puikią progą apžiūrėti miestą bei iš arčiau susipažinti su Kijevo architektūra ir kultūra.
2009-10-02
Sveikinu su Angelų sargų - Policijos diena!
Mielieji Lietuvos policijos darbuotojai ir bendramoksliai,
Jau ašuoniolikti metai spalio antrąją švenčiame atkurtą Angelų sargų – Policijos dieną. Atėjo laikas, kai Lietuvos policijoje tarnaus tie, kurie gimė jau Nepriklausomoje valstybėje. Nepaisant šalį užgriuvusių ekonomonių sunkumų, mūsų kartos uždavinys ir rūpestis perduoti šios garbingos profesijos tęsėjams sukauptą tradicijų ir garantijų, nuopelnų ir nuopuolių, žinių ir patirties rinkinį. Visa tai tarnauja ir tarnaus, kuriant saugesnę aplinką, saugesnę valstybę.
Policijos darbuotojų pasiaukojamo darbo dėka sutramdytas nusikalstamumas. Žinia, kad kiekviena kova reikalauja aukų. Be jų neapsieinama ir kovos su nusikalstamumu srityje. Kiekvienais metais žuvusių policijos pareigūnų garbei pasodindami po ąžuoliuką, jau išauginome ąžuolų giraitę...Žemai lenkiu galvą prieš tuos, kurie liko savo priesaikai ištikimi.
Profesinės šventės proga linkiu stiprios sveikatos, giedros nuotaikos, neblėstančios sėkmės kasdieniniame darbe ir Jūsų asmeniniame gyvenime!
Jūsų Audrius SKAISTYS
Jau ašuoniolikti metai spalio antrąją švenčiame atkurtą Angelų sargų – Policijos dieną. Atėjo laikas, kai Lietuvos policijoje tarnaus tie, kurie gimė jau Nepriklausomoje valstybėje. Nepaisant šalį užgriuvusių ekonomonių sunkumų, mūsų kartos uždavinys ir rūpestis perduoti šios garbingos profesijos tęsėjams sukauptą tradicijų ir garantijų, nuopelnų ir nuopuolių, žinių ir patirties rinkinį. Visa tai tarnauja ir tarnaus, kuriant saugesnę aplinką, saugesnę valstybę.
Policijos darbuotojų pasiaukojamo darbo dėka sutramdytas nusikalstamumas. Žinia, kad kiekviena kova reikalauja aukų. Be jų neapsieinama ir kovos su nusikalstamumu srityje. Kiekvienais metais žuvusių policijos pareigūnų garbei pasodindami po ąžuoliuką, jau išauginome ąžuolų giraitę...Žemai lenkiu galvą prieš tuos, kurie liko savo priesaikai ištikimi.
Profesinės šventės proga linkiu stiprios sveikatos, giedros nuotaikos, neblėstančios sėkmės kasdieniniame darbe ir Jūsų asmeniniame gyvenime!
Jūsų Audrius SKAISTYS
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)