Mieli draugužiai,
Ir vėl lapkričio 23-čioji, kai 1918 metais prof. A.Valdemaras - tuometinis Lietuvos Ministras Pirmininkas pasirašė įsakymą kurti Lietuvos karines pajėgas.
Dėsninga, kad būtent šią dieną prasideda Šaulio horoskopinis mėnuo, juk kariai ir šauliai yra Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės gynėjai.
Sveikinu mus visus su šia diena!
2010-11-23
2010-10-01
Angelai sargai - skamba išdidžiai!
Sveikinu visus policijos pareigūnus artėjančios profesinės šventės Angelų sargų dienos ir Lietuvos policijos atkūrimo 20-mečio proga!
Būti angelu sargu - ne tik kilnu ir garbinga, bet ir pavojinga bei atsakinga! Todėl ypač svarbus kiekvieno pareigūno susivokimas ir atsakomybė už jų vykdomos misijos sėkmę.
Sėkmingam darbui būtinas visuomenės palaikymas ir pasitikėjimas, todėl neišvengiamas policijos ir visuomenės ryšio stiprinimas, policijos rėmėjų gretų gausinimas ir ne valdiškas, o atjautos pilnas žmogaus problemos sprendimas.
Per dvidešimt nepriklausomybės metų pavyko atkurti į vakarietiškus standartus orientuotą profesionalią policiją, ji turi ir toliau eiti šiuo demokratinę valstybės prigimtį stiprinančiu keliu.
Esu dėkingas už ištvermę ir sąžiningai atliekamas pareigas!
Jūsų buvęs kolega, o dabar - policijos rėmėjas,
Audrius Skaistys
Būti angelu sargu - ne tik kilnu ir garbinga, bet ir pavojinga bei atsakinga! Todėl ypač svarbus kiekvieno pareigūno susivokimas ir atsakomybė už jų vykdomos misijos sėkmę.
Sėkmingam darbui būtinas visuomenės palaikymas ir pasitikėjimas, todėl neišvengiamas policijos ir visuomenės ryšio stiprinimas, policijos rėmėjų gretų gausinimas ir ne valdiškas, o atjautos pilnas žmogaus problemos sprendimas.
Per dvidešimt nepriklausomybės metų pavyko atkurti į vakarietiškus standartus orientuotą profesionalią policiją, ji turi ir toliau eiti šiuo demokratinę valstybės prigimtį stiprinančiu keliu.
Esu dėkingas už ištvermę ir sąžiningai atliekamas pareigas!
Jūsų buvęs kolega, o dabar - policijos rėmėjas,
Audrius Skaistys
2010-09-20
2010-09-01
Su rugsėjo pirmąja!
Sveiki sulaukę rudens ir jį įsileidę pro žinių vartus!
Visi šiame gyvenime esame vieni kitų mokytojais ir tuo pačiu mokiniais. Linkiu šviesios dienos visomis prasmėmis!
Visi šiame gyvenime esame vieni kitų mokytojais ir tuo pačiu mokiniais. Linkiu šviesios dienos visomis prasmėmis!
2010-08-08
Patriotiškiausios mokyklos Lietuvoje yra Kaune ir Vilniuje
Patriotiškiausių Lietuvos gimnazijų ir vidurinių mokyklų dešimtuke po tris Kauno ir Vilniaus gimnazijas, po vieną Panevėžio, Mažeikių, Šiaulių ir Klaipėdos gimnaziją.
Nepatriotiškiausių vidurinį išsilavinimą teikiančių ugdymo įstaigų dešimtuke „puikuojasi“ mokyklos iš Pietryčių Lietuvos, Klaipėdos ir Kauno.
Nagrinėjant š. m. rugpjūčio 2 d. savaitraščio „Veidas“ pateiktą 2010 metų gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingą ir kitą dieną „Delfi.lt“ portale pasirodžiusią informaciją apie šių metų (pagal 2009 metų rezultatus) pažangiausias vidurinį išsilavinimą suteikiančias ugdymo įstaigas, kurių „elitiškumas“ nustatomas tų mokyklų absolventų per valstybinius brandos egzaminus gautų „šimtukų“ skaičiumi, kilo mintis nustatyti Lietuvos patriotiškiausią gimnaziją arba vidurinę mokyklą. Pagal vidurinio mokslo egzaminų tvarką brandos atestatui gauti Lietuvoje užtenka išlaikyti 3 egzaminus, tačiau daugelis abiturientų renkasi 4, iš kurių kiekvienas gali būti įvertintas 100 balų, o tai reiškia, kad maksimaliai galima surinkti 400 balų. Tą šiemet ir padarė aštuoni abiturientai, dar 31 abiturientas po 100 balų pelnė iš trijų egzaminų, o iš viso šimto balų įvertinimus Lietuvoje gavo 864 abiturientai (pernai – 709).
Pats „brandos egzamino“ terminas suponuoja tai, kad tikrinamos ne tik abituriento žinios, bet ir jo asmenybės branda. Tai reikštų, kad svarbūs šie asmenybės brandą sudarantys veiksniai: pilietinė branda, patriotiškumas, gebėjimas suvokti ir analizuoti visuomeninius reiškinius ir daryti atitinkamas išvadas.
Idėja nustatyti patriotiškiausią mokyklą Lietuvoje buvo pateikta š. m. rugpjūčio 4 dieną vykusiame Lietuvos Sąjūdžio tarybos posėdyje. Taryba bendru sutarimu pritarė šiam sumanymui ir pavedė idėjos autoriui – tarybos nariui Audriui Skaisčiui – parengti Lietuvos patriotiškiausios mokyklos nustatymo metodiką ir preliminarų 2010 m. vidurinių mokyklų ir gimnazijų reitingą. Jau to paties mėnesio 26 dieną Lietuvos Sąjūdžio taryba patvirtino sudarytą patriotiškiausių Lietuvos mokyklų dešimtuką.
Nustatant patriotiškiausią Lietuvos mokyklą pagrindu buvo pasirinktas abiturientų iš 16 elitiškiausių Lietuvos mokyklų, išugdžiusių daugiausiai „šimtukininkų“, nusiteikimas studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, o ne užsienio universitetuose. Atsižvelgta į tai, kad mūsų gabiausi abiturientai pagal priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas tvarką gautų visiškai finansuojamą vietą bet kuriame Lietuvos universitete ir kad taip būtų parodytas jų pasiryžimas tapti tos srities specialistu, kuris pagal Vyriausybės nustatytą poreikį yra reikalingiausias Lietuvai (todėl gaunantis valstybės finansuojamą studijų vietą). Šiemet su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis studijų sutartis pasirašė 30,4 tūkst. pirmakursių, iš jų 17,8 tūkst. – beveik dviejų trečdalių įstojusiųjų – studijas finansuos valstybė (valstybės lėšomis studijuos 9,4 tūkst. universitetų ir 8,4 tūkst. kolegijų būsimųjų bakalauro studentų).
Įvertindami tai, kad vidurinių mokyklų ir gimnazijų, kurios yra reitingų viršūnėse, absolventai potencialiai, o pagal geriausiai įvertintus brandos egzaminų rezultatus ir realiai gali tapti bet kurios Lietuvos aukštosios mokyklos siūlomos studijų programos pagal jo pirmą pasirinkimą (pageidavimą) studentu, tai jo pasirinkimas studijuoti Lietuvoje ar užsienyje yra lemiantis. Šiuo atžvilgiu nevertinamas kiekvieno atskirai absolvento patriotiškumo jausmas ar šio jausmo dydis, nes nebūtų įmanoma to pamatuoti, be to, ir nustatyti suminį patriotiškumo dydį. Taigi, nustatant patriotiškiausią Lietuvos vidurinę mokyklą ar gimnaziją, buvo svarbus stipriausiose pagal parengiamų absolventų lygį Lietuvos mokyklose konkrečių metų absolventų laidos nusiteikimas likti studijuoti Lietuvoje, susiejant savo norimą įgyti profesiją su tam tikros srities specialistų valstybiniu poreikiu. Žinoma, kad abiturientų pasirinkimas priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, jų baigiamų vidurinio lavinimo įstaigų ryšių su Lietuvos arba užsienio aukštosiomis mokyklomis, juos mokančių ir auklėjančių asmenų patriotiškumo, šeimos tradicijų, geografinio ir (ar) demografinio veiksnio, puoselėjamų vertybių ir panašiai. Manytina, kad pateikiamas patriotiškiausių Lietuvos mokyklų reitingas dėl objektyvių duomenų trūkumo (tyrimo metu negauti duomenys apie išvykusius studijuoti į užsienį iš elitiniame šešioliktuke esančių Kauno Jono Jablonskio, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijų ir Panevėžio 5 vidurinės mokyklos) negali pretenduoti į absoliučią tiesą arba tikslumą, tačiau jis be abejonės išryškins tam tikras tendencijas, o gal net ir priartins mus prie to tikslo, kurio siekiama šiuo reitingo sukūrimu.
Patriotiškiausios Lietuvos gimnazijos ir vidurinės mokyklos:
1. VšĮ VDU Kauno „Rasos“ gimnazija (už tai, kad iš 2009 m. baigusių 230 absolventų nė vienas (0) nepasirinko studijų užsienyje, o 103 (44,8 proc.) pirmuoju pasirinkimu įstojo į Lietuvos universitetus);
2. Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija (206/ 13 (6,31 proc.)/ 107 (51,94 proc.);
3. Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija (203/ 15 (7,38 proc.)/ 97 (47,78 proc.);
4. Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija (198/ 15 (7,57 proc.)/ 87 (43,93 proc.);
5. Vilniaus Gabijos gimnazija (159/ 8 (5,03 proc.)/ 57 (35,84 proc.);
6. Mažeikių Gabijos gimnazija (131/ 7 (5,34 proc./ 48 (36,64 proc.);
7. Vilniaus Žirmūnų gimnazija (199/ 17 (8,54 proc.)/ 88 (44,22 proc.);
8. Kauno „Santaros“ gimnazija (213/ 19 (8,92 proc.)/ 84 (39,43 proc.);
9. Kauno jėzuitų gimnazija (81/ 10 (12,34 proc.)/ 49 (60,49 proc.);
10. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija (235/ 30 (12,76 proc.)/ 88 (37,44 proc.).
Tokiu pačiu būdu kilo noras išsiaiškinti, kurios Lietuvos mokyklos, teikiančios vidurinį išsilavinimą, yra mažiausiai patriotiškos. Dėl to, kad 199 iš 499 mokyklų nepateikė savo duomenų apie įstojusius į užsienio aukštąsias mokyklas absolventus, nepretenduojame į absoliučią tiesą, bet tam tikros geografinės-demografinės tendencijos yra akivaizdžios.
Lyginami pateikti duomenys įstojusių pagal pirmą pasirinkimą į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir įstojusių į užsienio aukštąsias mokyklas skaičiai.
Mažiausiai patriotiškos Lietuvos mokyklos, teikiančios vidurinį išsilavinimą:
1. Vilniaus Pranciškaus Skorinos vidurinė mokykla (100 proc. įstojo į užsienio universitetus);
2. Visagino Sedulinos vidurinė mokykla (88,88 proc.);
3. Lentvario H. Senkavičiaus vidurinė mokykla (71,42 proc.);
4. Visagino „Gerosios vilties“ vidurinė mokykla (71,05 proc.);
5. Vilniaus r. Kalvelių S. Moniuškos vidurinė mokykla (66,66 proc.);
6. Klaipėdos „Aitvaro“ gimnazija (60,25 proc.);
7. Vilniaus Naujamiesčio vidurinė mokykla (55,55 proc.);
8. VšĮ Kauno J.Urbšio katalikiška vidurinė mokykla (54,83 proc.);
9. Vilniaus Šalomo Aleichemo vidurinė mokykla (50 proc.);
10. Kauno Rokų vidurinė mokykla (50 proc.);
11. Vilniaus licėjus (42,15 proc.).
Liūdnoka, kad iš „elitinio ketverto“: Kauno technologijos universiteto gimnazija, Vilniaus jėzuitų gimnazija, Kauno jėzuitų gimnazija ir Vilniaus licėjus, tik viena mokykla – Kauno jėzuitų gimnazija pateko į patriotiškiausių Lietuvos gimnazijų ir vidurinių mokyklų dešimtuką, o Vilniaus licėjus tik per plauką (11 vieta) nepateko į mažiausiai patriotiškų mokyklų dešimtuką.
Norėčiau tik priminti, kad Lietuvoje vis dar veikia Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 1 dalies 7 skyriaus 4 skirsnio 4 dalies nuostata: "patriotizmo ugdymas yra ir mokyklos privalomosios lavinimo programos sudėtinė dalis". Tačiau niekas neatsakingas už šios nuostatos įgyvendinimo veiksmingumą.
Nepatriotiškiausių vidurinį išsilavinimą teikiančių ugdymo įstaigų dešimtuke „puikuojasi“ mokyklos iš Pietryčių Lietuvos, Klaipėdos ir Kauno.
Nagrinėjant š. m. rugpjūčio 2 d. savaitraščio „Veidas“ pateiktą 2010 metų gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingą ir kitą dieną „Delfi.lt“ portale pasirodžiusią informaciją apie šių metų (pagal 2009 metų rezultatus) pažangiausias vidurinį išsilavinimą suteikiančias ugdymo įstaigas, kurių „elitiškumas“ nustatomas tų mokyklų absolventų per valstybinius brandos egzaminus gautų „šimtukų“ skaičiumi, kilo mintis nustatyti Lietuvos patriotiškiausią gimnaziją arba vidurinę mokyklą. Pagal vidurinio mokslo egzaminų tvarką brandos atestatui gauti Lietuvoje užtenka išlaikyti 3 egzaminus, tačiau daugelis abiturientų renkasi 4, iš kurių kiekvienas gali būti įvertintas 100 balų, o tai reiškia, kad maksimaliai galima surinkti 400 balų. Tą šiemet ir padarė aštuoni abiturientai, dar 31 abiturientas po 100 balų pelnė iš trijų egzaminų, o iš viso šimto balų įvertinimus Lietuvoje gavo 864 abiturientai (pernai – 709).
Pats „brandos egzamino“ terminas suponuoja tai, kad tikrinamos ne tik abituriento žinios, bet ir jo asmenybės branda. Tai reikštų, kad svarbūs šie asmenybės brandą sudarantys veiksniai: pilietinė branda, patriotiškumas, gebėjimas suvokti ir analizuoti visuomeninius reiškinius ir daryti atitinkamas išvadas.
Idėja nustatyti patriotiškiausią mokyklą Lietuvoje buvo pateikta š. m. rugpjūčio 4 dieną vykusiame Lietuvos Sąjūdžio tarybos posėdyje. Taryba bendru sutarimu pritarė šiam sumanymui ir pavedė idėjos autoriui – tarybos nariui Audriui Skaisčiui – parengti Lietuvos patriotiškiausios mokyklos nustatymo metodiką ir preliminarų 2010 m. vidurinių mokyklų ir gimnazijų reitingą. Jau to paties mėnesio 26 dieną Lietuvos Sąjūdžio taryba patvirtino sudarytą patriotiškiausių Lietuvos mokyklų dešimtuką.
Nustatant patriotiškiausią Lietuvos mokyklą pagrindu buvo pasirinktas abiturientų iš 16 elitiškiausių Lietuvos mokyklų, išugdžiusių daugiausiai „šimtukininkų“, nusiteikimas studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, o ne užsienio universitetuose. Atsižvelgta į tai, kad mūsų gabiausi abiturientai pagal priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas tvarką gautų visiškai finansuojamą vietą bet kuriame Lietuvos universitete ir kad taip būtų parodytas jų pasiryžimas tapti tos srities specialistu, kuris pagal Vyriausybės nustatytą poreikį yra reikalingiausias Lietuvai (todėl gaunantis valstybės finansuojamą studijų vietą). Šiemet su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis studijų sutartis pasirašė 30,4 tūkst. pirmakursių, iš jų 17,8 tūkst. – beveik dviejų trečdalių įstojusiųjų – studijas finansuos valstybė (valstybės lėšomis studijuos 9,4 tūkst. universitetų ir 8,4 tūkst. kolegijų būsimųjų bakalauro studentų).
Įvertindami tai, kad vidurinių mokyklų ir gimnazijų, kurios yra reitingų viršūnėse, absolventai potencialiai, o pagal geriausiai įvertintus brandos egzaminų rezultatus ir realiai gali tapti bet kurios Lietuvos aukštosios mokyklos siūlomos studijų programos pagal jo pirmą pasirinkimą (pageidavimą) studentu, tai jo pasirinkimas studijuoti Lietuvoje ar užsienyje yra lemiantis. Šiuo atžvilgiu nevertinamas kiekvieno atskirai absolvento patriotiškumo jausmas ar šio jausmo dydis, nes nebūtų įmanoma to pamatuoti, be to, ir nustatyti suminį patriotiškumo dydį. Taigi, nustatant patriotiškiausią Lietuvos vidurinę mokyklą ar gimnaziją, buvo svarbus stipriausiose pagal parengiamų absolventų lygį Lietuvos mokyklose konkrečių metų absolventų laidos nusiteikimas likti studijuoti Lietuvoje, susiejant savo norimą įgyti profesiją su tam tikros srities specialistų valstybiniu poreikiu. Žinoma, kad abiturientų pasirinkimas priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, jų baigiamų vidurinio lavinimo įstaigų ryšių su Lietuvos arba užsienio aukštosiomis mokyklomis, juos mokančių ir auklėjančių asmenų patriotiškumo, šeimos tradicijų, geografinio ir (ar) demografinio veiksnio, puoselėjamų vertybių ir panašiai. Manytina, kad pateikiamas patriotiškiausių Lietuvos mokyklų reitingas dėl objektyvių duomenų trūkumo (tyrimo metu negauti duomenys apie išvykusius studijuoti į užsienį iš elitiniame šešioliktuke esančių Kauno Jono Jablonskio, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijų ir Panevėžio 5 vidurinės mokyklos) negali pretenduoti į absoliučią tiesą arba tikslumą, tačiau jis be abejonės išryškins tam tikras tendencijas, o gal net ir priartins mus prie to tikslo, kurio siekiama šiuo reitingo sukūrimu.
Patriotiškiausios Lietuvos gimnazijos ir vidurinės mokyklos:
1. VšĮ VDU Kauno „Rasos“ gimnazija (už tai, kad iš 2009 m. baigusių 230 absolventų nė vienas (0) nepasirinko studijų užsienyje, o 103 (44,8 proc.) pirmuoju pasirinkimu įstojo į Lietuvos universitetus);
2. Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija (206/ 13 (6,31 proc.)/ 107 (51,94 proc.);
3. Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija (203/ 15 (7,38 proc.)/ 97 (47,78 proc.);
4. Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija (198/ 15 (7,57 proc.)/ 87 (43,93 proc.);
5. Vilniaus Gabijos gimnazija (159/ 8 (5,03 proc.)/ 57 (35,84 proc.);
6. Mažeikių Gabijos gimnazija (131/ 7 (5,34 proc./ 48 (36,64 proc.);
7. Vilniaus Žirmūnų gimnazija (199/ 17 (8,54 proc.)/ 88 (44,22 proc.);
8. Kauno „Santaros“ gimnazija (213/ 19 (8,92 proc.)/ 84 (39,43 proc.);
9. Kauno jėzuitų gimnazija (81/ 10 (12,34 proc.)/ 49 (60,49 proc.);
10. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija (235/ 30 (12,76 proc.)/ 88 (37,44 proc.).
Tokiu pačiu būdu kilo noras išsiaiškinti, kurios Lietuvos mokyklos, teikiančios vidurinį išsilavinimą, yra mažiausiai patriotiškos. Dėl to, kad 199 iš 499 mokyklų nepateikė savo duomenų apie įstojusius į užsienio aukštąsias mokyklas absolventus, nepretenduojame į absoliučią tiesą, bet tam tikros geografinės-demografinės tendencijos yra akivaizdžios.
Lyginami pateikti duomenys įstojusių pagal pirmą pasirinkimą į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir įstojusių į užsienio aukštąsias mokyklas skaičiai.
Mažiausiai patriotiškos Lietuvos mokyklos, teikiančios vidurinį išsilavinimą:
1. Vilniaus Pranciškaus Skorinos vidurinė mokykla (100 proc. įstojo į užsienio universitetus);
2. Visagino Sedulinos vidurinė mokykla (88,88 proc.);
3. Lentvario H. Senkavičiaus vidurinė mokykla (71,42 proc.);
4. Visagino „Gerosios vilties“ vidurinė mokykla (71,05 proc.);
5. Vilniaus r. Kalvelių S. Moniuškos vidurinė mokykla (66,66 proc.);
6. Klaipėdos „Aitvaro“ gimnazija (60,25 proc.);
7. Vilniaus Naujamiesčio vidurinė mokykla (55,55 proc.);
8. VšĮ Kauno J.Urbšio katalikiška vidurinė mokykla (54,83 proc.);
9. Vilniaus Šalomo Aleichemo vidurinė mokykla (50 proc.);
10. Kauno Rokų vidurinė mokykla (50 proc.);
11. Vilniaus licėjus (42,15 proc.).
Liūdnoka, kad iš „elitinio ketverto“: Kauno technologijos universiteto gimnazija, Vilniaus jėzuitų gimnazija, Kauno jėzuitų gimnazija ir Vilniaus licėjus, tik viena mokykla – Kauno jėzuitų gimnazija pateko į patriotiškiausių Lietuvos gimnazijų ir vidurinių mokyklų dešimtuką, o Vilniaus licėjus tik per plauką (11 vieta) nepateko į mažiausiai patriotiškų mokyklų dešimtuką.
Norėčiau tik priminti, kad Lietuvoje vis dar veikia Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 1 dalies 7 skyriaus 4 skirsnio 4 dalies nuostata: "patriotizmo ugdymas yra ir mokyklos privalomosios lavinimo programos sudėtinė dalis". Tačiau niekas neatsakingas už šios nuostatos įgyvendinimo veiksmingumą.
2010-07-15
Žalgiris ir Kaunas
Gerai žinomas Jano Stykos paveikslas „Vytauto priesaika“, kur būsimasis Žalgirio didvyris Vytautas Didysis 1362 metais prisiekia atkeršyti kryžiuočiams už Kauno pilies sugriovimą (sudeginimą). Šią priesaiką Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas įvykdo 1410 metais Žalgirio mūšio lauke. Praėjus, sakyčiau, visai epochai - keturiasdešimt aštuoneriems metams - gausiems įvairiausių įvykių, duotoji priesaika nebuvo pamiršta. Tai liudija Gediminaičių dinastijos tęsėjų išskirtinę duoto žodžio laikymosi tradiciją, kai LDK Gediminas 1323 metais iškilmingai visam kriščioniškajam pasauliui pareiškė - „pirmiau geležis pasikeis į vašką ir vanduo pavirs plienu, negu mes atšauksime mūsų ištartą žodį“.
Neveltui mes gerbiame ir Lietuvos laisvės kovotojus – partizanus likusius ištikimais savo duotai priesaikai. Neseniai Kaunas (2008 metais) šventė savivaldos, kurią 1408 metais suteikė miestui Vytautas Didysis, 600 metų sukaktį. Šiandieninis Kauno miesto vadovas Andrius Kupčinskas pirmasis iš dabartinės Lietuvos Respublikos laikotarpio Kauno savivaldybės vadovų ištarė kol kas neprivalomą, bet stiprią moralinę ir simbolinę reikšmę turinčią priesaiką: „prisiekiu savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, garbingai vykdyti savo pareigas, ginti visų asmenų teisėtus interesus ir būti visiems vienodai teisingas. Tepadeda man Dievas.“ Žinoma, ši priesaika yra skirtinga nuo Vytauto Didžiojo ištartosios 1362 metais, tačiau jas abi vienija priesaiką davusiųjų nusiteikimas garbingai įvykdyti jas. Vytautui Didžiajam, kaip minėjau, tai pavyko nors ir po 48 metų, linkėčiau ir Kauno merui A.Kupčinskui likti ištikimam duotąjai priesaikai bei vykdyti ją einant Kauno miesto vadovo pareigas.
Šiandien, minėdamas Žalgirio pergalės 600 metų sukaktį Kauno m. meras ir miestiečiai bei Kauno svečiai pagerbė Vytauto Didžiojo atminimą. A.Kupčinskas prie Vytauto paminklo įleido plieno kapsulę su žemėmis, kurios buvo parsivežtos šiais metais iš Žalgirio mūšio vietos, kur buvo pralieta ir lietuvių kraujo. Miesto vadovas taip pat kartu su Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro direktoriumi Valdu Kubiliumi atidengė informacinę lentą, skirtą turistams. Lentoje pateikiama informacija apie Vytautą Didįjį, Žalgirio mūšį lietuvių ir anglų kalbomis.
Švęsdami pergalės Žalgirio mūšyje 600 metų jubiliejinę sukaktį, būkime mūsų garbingų protėvių verti palikuonys – tęsėkime duotas priesaikas, laikykimės duoto žodžio, nepaisant kiek laiko tai užtruktų ir kiek pastangų, o gal net ir asmeninio pasiaukojimo tam prireiktų.
2010-07-02
Mielieji,
nuoširdžiai sveikiname svarbių ir didžių švenčių - liepos 6-tosios Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos, pergalių Durbės (liepos 13 d.) ir Žalgirio mūšiuose (liepos 15 d.) išvakarėse!
Prieš 757 metus tuometinis faktinis valstybės valdovas Mindaugas įteisino savo statusą ne tik Lietuvoje ar aplinkinėse valstybėse, bet ir visos krikščioniškosios Europos buvo pripažintas karaliumi. 1253 metais Mindaugo valdoma Lietuvos karalystė įstojo į krikščioniškųjų Europos valstybių gretas, savotišką Europos Sąjungą. Jo suvienytos Lietuvos jėgą prieš 750 metų pajuto kalavijuočiai Durbės mūšyje. Mindaugo žygdarbius tęsė nekarūnuotasis Lietuvos ir daugelio rusų žemių karalius Vytautas Didysis, kurio mūšio lauko taktiniai sprendimai ir narsa atvedė mūsų protėvius į šlovingą Žalgirio pergalę prieš 600 metų. Tai buvo suvienytos valstybės šlovingasis laikotarpis.
Įkvėpti Karaliaus Mindaugo ir kitų iškilių tautos valdovų įžvalgių darbų vieningai kurkime klestinčią Lietuvą.
Audrius, Gintarė ir Henrieta Skaisčiai
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)