Mūsų laisvės pavasario nekarantinuotos akimirkos...

Taip jau nutinka, kad su beveik karantininėmis nuotaikomis pasitikome atkurtos valstybės 30-mečio minėjimą – Kovo 11-tąją. O nuo kovo 16 dienos karantinas įvestas visoje Lietuvoje.

Džiugina tai, kad mūsų valstybės institucijos, kurių atsikūrimas 1990 m. kovo mėnesį buvo susijęs ir su valstybingumo požymių atsiradimu, nepamiršta savo atsikūrimo arba įsisteigimo 30-ųjų metų dieną paminėti virtualioje erdvėje.

Prisijungdamas prie sveikinimų Valstybės saugumo departamentui jo atsikūrimo 30-mečio proga (kovo 26 dieną) atkreipiu dėmesį ir į kitų organizacijų džiuginantį istorinės atminties puoselėjimą.

Vienas iš mieliausių 30-mečių – Mykolo Romerio universiteto – tai aukštoji mokykla šiemet kovo pabaigoje švenčianti savo įsisteigimo 30-metį ir kurią galima drąsiai vadinti "kadrų kalve" mūsų saugumą užtikrinančioms bei mūsų piliečių teises saugančioms institucijoms.

Teko garbė mokytis greta dabar atsakingas pareigas einančių ir už Lietuvos viešąjį bei neviešąjį saugumą atsakingų asmenų. Bendramoksliai ir bendradarbiai, kurie per visą šio universiteto gyvavimo skirtingais pavadinimais: Lietuvos policijos akademija, Lietuvos teisės akademija, Lietuvos teisės universitetas, Mykolo Romerio universitetas – laikotarpį ne tik įgijo išsilavinimą leidžiantį jiems prisidėti prie valstybės augimo (nesvarbu kokiose institucijose ir kokias pareigas jie beužimtų ar kokiame užtarnautame poilsyje šiuo metu bebūtų), bet ir garbingai atliko (atlieka) savo priesaika susaistytą visuomenei taip reikalingą pareigą.

Šiuo metu labai  svarbu, kad mūsų atmintis nebūtų karantinuota, todėl, tikėtina, kad ir visuomeninės organizacijos, partijos ir kiti prieš 30-metį atgiję ar užgimę dariniai virtualiai pažymės savo garbingas sukaktis.

Prisijungdamas prie istorinės atminties puoselėjimo sveikinu:

 -   Lietuvos krikščionių demokratų partiją (LKDP) su jos statuto įregistravimo 30-mečiu (kovo 22 dieną);

-   Lietuvos šaulių sąjungą (LŠS) su jos įstatų įregistravimo 

30-mečiu (kovo 23 dieną).

Manytina, kad daugpartinės sistemos ir visuomeninių organizacijų, uždraustų sovietinės okupacijos metais, atsikūrimas Lietuvoje padėjo pagrindus dabartinei demokratinei santvarkai, kuria mes vis dar galime džiaugtis.
Augame, stiprėjame ir toliau žengiame pirmyn kartu su LIETUVA!
dr. Audrius Skaistys
LŠS Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo narys

Vilniaus 10-tosios šaulių rinktinės Vilniaus kuopos šaulys

CHARAKTERIS

Kažkoks ir kažkaip reikšmingas tas žodis „charakteris“. Turbūt jį sugalvojo britai. Nuo šiandien mums taip pradės trūkti šio čerčiliško, tečeriško charakterio... Ir mes visgi esame dėkingi už dar vieną britišką pamoką. Jungtinė Karalystė išties monarchiška. Mes tik (net) nepilnus 16 metų išbuvome drauge 2-jų valstybinių klubų nariais. Jungtinė Karalystė buvo ta valstybė, kuri tarp daugelio kitų priėmė mus į tuos 2 valstybių klubus. Tiek daug apturėta monarchiškų pamokų tiek stojant į juos, tiek būnant pilnateisiais šių dviejų klubų: Europos Sąjungos ir NATO nariais.
Na o kol kas, kaip sakė šių dienų klasikas - „priimkim pabaigą kaip tam tikrą pradžią“. Juk liko bendra narystė stipresniajame (transatlantiniame) – Aljanso – klube ir tik vienas Dievas žino, ar nauja pradžia nebus ir naujo politinio – ekonominio darinio pradžia. Kiekvienas sutiks, kad monarchija neįsirėmins vien tik Jungtinės Karalystės erdvėje. Istorija bus pamokanti sugebantiems išmokti pamokas. Prisilietę prie europinio klubo taisyklių kūrimo ir jų įgyvendinimo puikiausiai supranta kokio stipraus ekspertinio resurso mes netenkame. Tie administraciniai gebėjimai, kuriais monarchija kantriai dalinosi su naujaisiais abiejų klubų nariais, neišnyks, nors mes jau pradedame jausti šį ekspertinį vakuumą ir nenoromis pripažįstame brexito kainą.
Asmeniškai man teko išmokti net keletą pamokų: teko mokytis iš Europos Sąjungai pirmininkaujančios Didžiosios Britanijos, taip pat kai jos karininkai, seržantai ir kadetų vadai mokė mūsų karininkus, puskarininkius, šauktinius ir karius profesionalus, o tai pat ir jaunuosius šaulius. Iki šiol veikiančiuose ekspertiniuose ES dariniuose buvome drauge ir mokėmės vienas iš kitų. Deja, nebebus taip kaip buvo iki šiol. Neabejotinai esu dėkingas likimui ir tiems jame pasipainiojusiems „charakteriams“, nes buvo iš ko mokytis. Pagarba britams už jų BRITIŠKĄ CHARAKTERĮ!