nesu atitrūkęs nuo realybės ir pasirengęs dirbti man
gerai žinomoje - mums visiems svarbioje - įstatymų leidybos srityje. Tai darbas
apimantis Lietuvos gyventojams rūpimas problemas, o tuo pačiu ir jų lūkesčius.
Šiame darbe svarbiausia turėti tvirtą vertybinį pamatą, sukauptą patirtį ir
principus, kuriais jau 25 metus nedvejodamas vadovaujuosi dirbdamas valstybės
tarnyboje.
Per visą šį laikotarpį tiek dirbant eiliniu valstybės tarnautoju, tiek dabartinėse
atsakingose pareigose teko spręsti sudėtingus klausimus: viešojo saugumo,
valstybės gynybos, savivaldybių priežiūros, bendrojo lavinimo, aukštojo mokslo,
kultūros paveldo ir kovos su korupcija srityse. Net 4 metus ugdžiau jaunąją
teisininkų kartą universitete.
Principai,
kuriais vadovaujuosi:
Tarnystė žmonių bendruomenei. Tai turi būti svarbiausias principas bet kurio politiko ar
valstybės tarnautojo darbe. Deja, neretai politikų tarpe jis pamirštas ar
užgožtas įvairių asmeninių interesų. Politikas neturi būti kurčias žmonių
išsakomiems rūpesčiams. Žmonių, kurie jį renka, kurie sieja su juo savo
lūkesčius. Todėl bendraujant su žmonėmis, svarbiausia jautrumas, atidumas,
išklausymas ir įsigilinimas į tai, ką tau žmogus sako, ko jis iš tavęs ir iš
valstybės tikisi. Tik tuomet, kai žmogaus problema tampa lyg sava, tu
nuoširdžiai ieškai būdų kaip ją išspręsti, kaip jam padėti. Esu tai patyręs ne kartą savo darbinėje
veikloje, o viešąjį interesą tarnaudamas valstybei ginu jau 21 metai. Net jei
ir sunku rasti būdą kaip išspręst susidariusią problemą, žmogus turi jausti,
kad dėl jo yra stengiamasi, kad jis yra gerbiamas.
Teisingumas. Jo
stoka mus varo į neviltį. Akivaizdu, jog tai yra viena iš emigracijos
priežasčių, o ne vien tik ekonominiai sunkumai, kaip dažnai mums bandoma
įteigti. Niekas taip nesukelia žmogui nusivylimo savo valstybe kaip jausmas,
kad su juo buvo pasielgta neteisingai. Todėl savo darbe, priimdamas bet kokį
sprendimą, liečiantį mūsų valstybę ar konkretų žmogų, aš visų pirma savo viduje
klausiu, ar tai yra teisinga? Neretai ypatingai sudėtingose problemose,
veikiant įvairioms nuomonėms, politikui ar įstaigos vadovui ne iš piktos valios
būna sunku priimti teisingą sprendimą. Tokioje situacijoje turiu pasikliauti
savo puoselėjamomis vertybėmis – žmogiškosiomis, krikščioniškomis,
patriotinėmis, kurios man leistų iš visų galimų ar siūlomų sprendimo būdų
pasirinkti tą, kuris būtų teisingas konkretaus žmogaus arba visos visuomenės
atžvilgiu.
Sąžiningumas. Man nepriimtinas politinis savanaudiškumas. Didžiausios
mūsų politikos žaizdos, su kuriomis turime kovoti – tai kyšininkavimas ir
siaurų interesų grupių protegavimas. Visiškai nepriimtinos ir rietenos bei
įžeidinėjimai politikų tarpe. Jų turime vengti savo darbe, kaip ir politinės
veidmainystės. Pagarbiai elgiantis su savo oponentais ir remiant pozityvias
idėjas gali priimti kokybiškesnius sprendimus. Tiesiog reikia vadovautis senai
žinoma tiesa – elkis su kitu taip, kaip nori, kad su tavim elgtųsi.
Sąžiningumas turi apimti ne tik susilaikymą nuo asmeninės naudos siekimo,
pagarbų elgesį, bet ir savo pažado tesėjimą bei sugebėjimą prisiimti atsakomybę
net už tai ko asmeniškai nepadarei.
Tikėjimas Lietuvos
ateitimi. Taip, aš tikiu savo Tėvyne!
Gyvename čia, nes norime kurti geresnės Lietuvos ateitį savo vaikams ir
anūkams. Kiekviename žmoguje glūdi meilė savo šaliai, noras dirbti ir kurti
joje. Todėl tikiu, kad mes galime sukurti saugią ir pilną gerovės savo valstybės
ateitį. O tam išties turime didžiulį potencialą, nes jau 30 metų kaip esame
išsivadavę iš svetimšalių valdžios, demokratinė šalies raida sukūrė prielaidas galutinai
išlaisvinti savo protus, o kai esame laisvi, darbštūs ir kūrybingi, tai visos
problemos mums yra įveikiamos. Turime išnaudoti šią nuostabią istorinę galimybę
ir svarbiausia joje – tikėjimas Lietuvos ateitimi, kurią kuriame patys.
Asmeniškai tikiu, jog tik
laikantis šių principų, galime pasiekti, kad žmogus vėl jaustųsi visaverčiu
savo valstybėje, kad išnyktu susvetimėjimo praraja tarp žmonių daugumos ir
atskiro individo interesų.
SVARBIAUSIOS VEIKLOS
SRITYS
Ekonomika paremta darbštumu ir kūrybingumu
Mūsų valstybė pradėjo teisingus
žingsnius investuodama pastangas ir lėšas į investicijų pritraukimą, eksporto
skatinimą ir iš to kylančias galimybes naujų, gerai apmokamų darbo vietų
kūrimui. Būtent tai yra esminė sąlyga stabdanti emigraciją sudarant galimybes
mūsų piliečiams rasti jų poreikius ir kvalifikaciją atitinkantį darbą
Lietuvoje. Mūsų ekonomikos vystymasis turi būti paremtas mūsų tautos darbštumu
ir kūrybingumu. Mes privalome sudaryti sąlygas dirbti specialistams, kurie jau
dabar yra pasirengę kurti žinių valstybę bei vystyti inovatyvų verslą. Privalome
užtikrinti tvarią sąveiką tarp verslo, mokslo ir valstybės institucijų.
Lygiagrečiai turime įgyvendinti mūsų ekonomikos vystymosi, kai Lietuva nebegaus
dalies Europos Sąjungos (ES) paramos, planą. Todėl investicijos turi būti
nukreiptos į konkurencingus, ekonominį tvarumą užtikrinančius projektus.
Teisinga
socialinė politika
Šioje srityje vis dar juntama
pagrindinių dviejų principų - pagarbos žmogui ir teisingumo - derinimo
stoka. Socialinė politika turi būti paremta šių principų derme, o to nebuvimas pažeidžiamiausią
mūsų visuomenės dalį veda į nusivylimą. Mūsų programinės nuostatos, nukreiptos
į šeimų gerovės skatinimą, sąlygų saugiai auginti savo vaikus sudarymą, orios
senatvės užtikrinimą galės būti įgyvendintos tik sulaukusios Lietuvos žmonių
palaikymo. Visi suprantame, kad socialinei apsaugai, pensijoms skiriamą lėšų
dydį riboja mūsų ekonomikos pajėgumai, tačiau socialinę paramą gaunantys žmonės
turi bet kuriuo atveju jausti, kad jos paskirstomos ir indeksuojamos teisingai.
Socialinės išmokos turi visų pirma užtikrinti materialiai saugią šeimų gerovę,
bet neturi skatinti noro gyventi iš pašalpų. Darbo rinkoje turi būti
įgyvendintos priemonės, skatinančios vidutinio darbo užmokesčio augimą, tuo
pačiu stiprinant mūsų šalies viduriniąją klasę. Visa tai sudarytų galimybes palaipsniui
didinti pensijų išmokas vyresnio amžiaus žmonėms, nes būtent jie yra gausiausia
mūsų senėjančios visuomenės dalis. Jau dabar išspręsdami šį kartų solidarumo
reikalaujantį uždavinį nepaliksime neatsakingai skolon gyvenančios valstybės naštos
spręsti ateities kartoms.
Integrali
krašto apsauga
Mūsų partija visada pabrėžė
geopolitines grėsmes, kylančias iš Rusijos. Ne menami, bet realūs pavojai
priartėję prie mūsų valstybės sienų dar kartą patvirtina, kad, deja, mes buvome
ir esame teisūs. Dabar matome, kad diplomatinės priemonės ne visuomet veiksmingos
ir šioje situacijoje svarbiausiais potencialaus agresoriaus sustabdymo
veiksniais tampa NATO gynybos planai ir mūsų pačių pasirengimas apginti savo
šalies teritoriją. Todėl turime laikytis įsipareigojimų NATO ir iki 2023 metų
pasiekti nusistatytą krašto apsaugos sistemos finansavimo lygį – 2,5 proc. BVP.
Tik tvirtai žinodami, kad saugumas yra prabanga turinti savo kainą, tuo pačiu
leidžianti mums dabar ir ateityje kurti savo ir mūsų vaikų ateitį
nepriklausomoje valstybėje, pasirinksime ne vergo, o laisvo piliečio kelią. Turime
remti atsidavusius ir kompetentingus mūsų kariuomenės vadus, karininkus,
puskarininkius, seržantus ir eilinius ginkluotųjų pajėgų atstovus stiprinančius
Lietuvos gynybinius pajėgumus. Moderni ginkluotė, sąveika su sąjungininkais ir
visuomenės bei jos dalies - kariuomenės - integralumas yra esminės prielaidos
sėkmės istorijai. Mūsų partijos pastangomis per visą nepriklausomybės 30-metį
pastatyta vienintelė karinės pramonės įmonė – Giraitės ginkluotės gamykla – yra
akivaizdžiausias pavyzdys atsakingo ir toliaregiško požiūrio į savo valstybės
gynybinių pajėgumų ir poreikių suderinamumą su NATO standartais. Šis sėkmės
pavyzdys turi tapti nenuginčijamu argumentu prasmingo investavimo į karinę pramonę ir šiuolaikinių technologijų
diegimą Lietuvos gynybos sistemoje. Pats būdamas Šaulių sąjungos nariu jau 30
metų gerai žinau kaip savo asmenine iniciatyva stiprinti krašto apsaugą, kaip svarbu
ugdyti pagarbą Lietuvos kariams, patriotiškumą jaunimo tarpe, kad tarnavimas
Lietuvos kariuomenėje jiems būtų garbinga pareiga. Toli ieškoti pavyzdžių
nereikia – mūsų partizanai yra patriotiškumo, atsidavimo ir kovos už Tėvynę
simbolis. Jų dvasia turime auklėti Lietuvos jaunimą, kuris būtų pasiruošęs
apginti savo vertybes, laisvę ir ateitį.
Švietimas
ir vaikų ugdymas
Ši sritis glaudžiai susieta su
vienu iš mano puoselėjamų principų – tikėjimu Lietuvos ateitimi. Nuo to, kokį
dėmesį mes skiriame mūsų vaikų ugdymui ir švietimui, priklauso ir mūsų šalies
raida ateityje, žmonių pilietiškumas, tarpusavio pagarba, patriotiškumas,
pagaliau ekonominis konkurencingumas, valstybės pasiekimai bei socialinė
atsakomybė. Svarbu, kad vaikai gautų ne tik kokybišką išsilavinimą, bet ir
jaustųsi saugūs, suprastų bendruomeniškumo svarbą, nuo mažų dienų išmoktų
rodyti pagarbą vienas kitam. Turime padaryti viską, kad mokyklose nebeliktų
patyčių, susvetimėjimo ir atskirties. Švietimo sistemos pagrindu turi tapti
pedagogai, ne tik perteikiantys vaikams kokybiškas žinias, bet ir ugdantys
juose svarbiausias žmogiškas vertybes, meilę Tėvynei. Su mokytojais į šią
sistemą turime įtraukti ir tėvus, kaip mokyklos bendruomenės neatsiejamą dalį.
Todėl politikai į tai turi atkreipti didžiausią dėmesį.
Veiksminga valstybės
tarnyba
Ypatingą dėmesį reiktų skirti
atrankai į valstybės tarnybą ir rotacijos principo įgyvendinimui. Dabarties
Valstybės tarnybos departamentas prie VRM tapo politinių protekcijų „užsakymo
stalu“, tokia padėtis, kai į karjeros valstybės tarnautojus patenkama pagal
politikų užgaidas, privalo baigtis. Turi būti realiai, o ne apsimestinai
įgyvendinama Lietuvos piliečių konstitucinė teisė vienodomis sąlygomis
pretenduoti į valstybės tarnybą. Sukurta vadovų kadencijų sistema nepasieks
savo tikslo, jei valstybės tarnautojo karjera priklausys nuo politikų
„malonės“, o ne nuo pretendentų į vidurinės ar įstaigos vadovų grandies pareigas
gebėjimų, išugdyto tarnystės jausmo, pasirengimo lyderystei, pasišventimo
viešajam interesui. Šios sisteminės ydos vienodai aktualios valstybės tarnybai tiek
valstybinėse, tiek savivaldybių įstaigose bei institucijose. Valstybės
tarnautojai papildomai užsiimantys politine veikla neturi tapti atstumtaisiais
ir ujamais iš valstybės tarnautojo pareigų asmenimis. Šiam tikslui reiktų
tobulinti pranešėjų apsaugos įstatymą, kuris turi saugoti sąžiningus ir pasišventusius
valstybės tarnautojus nuo susidorojimo administracinėmis priemonėmis.
Skubiai spręstinos ir kitos
problemos:
- Valstybės bei savivaldos
valdžią įgyvendinančių subjektų bendravimo su žmonėmis stoka. Valdžių
bendravimo su žmonėmis akivaizdus stygius užgniaužia problemų iškėlimą į
viešumą, jų savalaikį sprendimą. Neformalizuoto, bet efektyvaus bendravimo su
visuomene dėlei turi būti atkurta demokratiška, atsikračiusi nuo biurokratinių
ribojimų, kasdieninio bendravimo su įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės
valdžios atstovais sistema. Tam išnaudotinos informacinės technologijos,
sudarančios galimybes bendrauti ir nuotoliniu būdu. Gyventojų nuomonę
atstovaujančių Vietos bendruomenių ir jų tarybų demokratiškas kūrimasis bei
įsiklausymas į šių tarybų nuomonę yra svarbus TS-LKD veiklos prioritetas.
- Bitininkystė – svarbi
dominuojančiai ekonomikos sričiai - žemės ūkiui - šaka ir kultūros paveldo
dalis, kuri turi būti stiprinama ir Europos sąjungos (ES) lygmeniu. Sektinas
Slovėnijos, kurioje saugant bites uždrausta naudoti pesticidus, pavyzdys turi
būti dar labiau išplėtotas: bendradarbiaujant su tomis valstybėmis, kuriose
bitininkystė yra svarbi, reiktų inicijuoti iš trečiųjų valstybių (ne ES) patenkančių
bičių kuriamų produktų papildomo apmokestinimo. Tai yra svarbu ne tik dėl ne
visada kokybiškos, bet pigios produkcijos patekimo į ES vidaus rinką, bet
daugiau dėl to, kad mūsų bitės dirba užtikrindamos žemės ūkio derlingumą, ko
nedaro bitės, kurios medų neša pakankamai toli nuo išorinių ES sienų. ES
žemdirbiai turėtų rūpintis ne tik tiesioginėmis ES išmokomis, bet ir svarbiu
žemės ūkio produkcijos derlingumui faktoriumi – bitėmis.
- Išpildant konstitucinę gyventojų teisę į švarią, sveiką ir tausojančią psichinę sveikatą aplinką, būtina įstatyminiu lygmeniu priimti kompensacijų už patiriamą oro, garso ir kvapų, o atskirais atvejais ir už vizualinę taršą mechanizmą, užtikrinti šių taršos rūšių nuolatinį monitoringą. Būtina tobulinti įstatymus
užtikrinant didesnes daugiabučių gyventojų teises bei žmonių galimybes labiau
įtakoti savivaldybės lygmeniu priimamus sprendimus dėl jų gyvenamojo namo
priežiūros ir renovacijos.
- Lituanistinio paveldo
išsaugojimas spręstinas prioritetiškai. Dėsiu visas pastangas, kad būtų priimtas Tautos istorinės
atminties įstatymas, o mūsų kultūros paveldas būtų puoselėjamas ir žinomas
visame pasaulyje. Lituanistika plačiąja prasme – lietuvių kalba, Lietuvos
istorija ir kultūra – yra telkiantis veiksnys, nes mūsų valstybė, mūsų ilgaamžė
savimonės raiška, kad ir į kokį laikotarpį žiūrėtume – ar į didžiosios
kunigaikštystės laikmetį, ar tarpukarį, ar į sovietmečio rezistenciją, ar į
dabartį – labai susijusi su lituanistika, o kalba, istorija, etninė kultūra –
su mūsų lietuviškumo samprata ir tautine savigarba. Tautinė bendruomenė, praradusi
lituanistikos telkiantį veiksnį, suirtų, netekusi šio veiksnio pakistų ir
politinė bendrija. Reiktų susikurti naujos politinės bendrijos tapatybę, nes
tai nebebūtų Lietuva. Negalime ginti Lietuvos teritorijos, kai nėra Lietuvos
valstybės turiningųjų elementų, vardan ateities kartų gyvybiškai svarbu dėl jų
pakovoti.
TS-LKD programinių nuostatų ieškokite: https://tslkd2020.lt/programa/
Jei pritariate šioms
programinėms nuostatoms ir jei 2020 m. spalio 11 dieną rinkimuose į Lietuvos
Respublikos Seimą balsuosite už TS-LKD sąrašą Nr.5, tai prašyčiau reitinguoti
šio sąrašo kandidatus ir savo pirmumo balsą biuletenyje skirti ir man.
Šiame sąraše esu
pažymėtas skaičiumi 66.
Iš anksto dėkoju Jums visiems už išreikštą pasitikėjimą. Pasinaudodamas proga kviečiu bendrauti: audrius.skaistys@gmail.com ar tel. 8-699-77888.
dr. Audrius SKAISTYS
