Sveikinu su Šv. Kalėdomis ir Naujaisiais 2013 metais!

Spalio 10-ta - Vietos savivaldos diena.

Nuoširdžiai sveikinu su Vietos savivaldos diena! Vietos savivalda – valstybei būtinas, todėl gerbtinas ir tausotinas elementas, susijęs su subsidiarumo principo įgyvendinimu sprendžiant mūsų visų problemas. Linkiu savivaldybėms

kūrybiškumo bei atsakingumo įgyvendinant arčiausiai žmonių esantį valdymą.

Spalio 2 - Angelų sargų diena.

Sveikinu visus esamus, buvusius ir būsimus policijos pareigūnus profesinės šventės - Angelų sargų dienos proga! Būti angelu sargu – reiškia būti atsakingu už daugelio žmonių gyvybių. Policininkų vykdomos misijos sėkmę didžiąja dalimi lemia kiekvieno pareigūno suvokta jo profesijos paskirtis. Svarbiausias uždavinys – sukurti tokią darbo policijoje sistemą, kad ir eilinio policijos patrulio pareigos būtų prestižiškos. Sėkmingam policijos darbui būtinas visuomenės palaikymas ir pasitikėjimas. Todėl tik kompetentingas kiekvieno į policiją pagalbos besikreipiančio žmogaus problemos sprendimas nuolat stiprins policijos ir visuomenės ryšį. Lietuvoje jau pavyko atkurti į vakarietiškus standartus orientuotą profesionalią policiją, belieka sustiprinti policininkų pilietinį-patriotinį nusiteikimą eiti demokratinius valstybės pagrindus stiprinančiu keliu. Esu dėkingas už sąžiningai atliekamas pareigas! Jūsų buvęs kolega, Dr. Audrius Skaistys Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje

Rinkimai į Seimą artėja!

Mielas (-a) rinkėjau (-a), Aš pamąsčiau, kad yra tokia tikimybė, kad ir šiemet eisi spalio 14 dieną rinkti Seimo, tai norėčiau priminti, kad šiais metais manęs TS-LKD sąraše Nr. 5 nerasi. Bet jei vis dėlto dalyvausi rinkimuose, tai atkreipk dėmesį į šios partijos sąraše 61 vietoje esančią Gintarę SKAISTĘ. Ta proga paagituočiau atiduoti jai savo pirmumo (reitingo) balsą. Jei jau turi kitų pasirinkimų, tai tiesiog laikyk tai priešrinkiminiu priminimu. Audrius Skaistys

Liepa - Lietuvos valstybingumui svarbus mėnuo

Mielieji, nuoširdžiai sveikinu svarbių ir didžių švenčių - liepos 6-tosios Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos, pergalių Durbės (liepos 13 d.) ir Žalgirio mūšiuose (liepos 15 d.) išvakarėse! Prieš 759 metus tuometinis Lietuvos valdovas Mindaugas įtvirtino savo statusą ne tik kaip regiono kunigaikštysčių vienytojas ir valdytojas, bet ir visos krikščioniškosios Europos buvo pripažintas karaliumi. 1253 metais Mindaugo valdoma Lietuvos karalystė įstojo į krikščioniškųjų Europos valstybių gretas, istorinę Europos Sąjungą. Tuometinės Lietuvos jėgą prieš 752 metus pajuto kalavijuočiai Durbės mūšyje.

Mindaugo žygdarbius tęsė pripažintas, tačiau nekarūnuotas Lietuvos ir daugelio rusų žemių valdovas - Vytautas Didysis, kurio mūšio lauko taktiniai sprendimai ir narsa atvedė mūsų protėvius į šlovingą Žalgirio pergalę prieš 602 metus.

Tai buvo susivienijusios Lietuvos šlovingasis laikotarpis. Įkvėpti Karaliaus Mindaugo, Vytauto Didžiojo ir kitų iškilių tautos valdovų įžvalgių darbų, kurkime vieningesnę Lietuvą.

Susitikimas su NATO flotilės admirolu

2012 m. birželio 12 d. 16.00 val. Seimo Europos informacijos biure įvyko LATA organizuotas susitikimas su NATO Kovinių jūrų pajėgų paramos vadavietės (angl. Strike Forces NATO, SFN) vado pavaduotoju flotilės admirolu Russell Harding ir šios vadavietės politikos patarėju James Henry Bergeron. Susitikime dalyvavusiems LATA nariams ir nacionaliniu saugumu besidomintiems ekspertams buvo pristatytos Jubiliejinės - 40-osios BALTOPS-2012 karinės pratybos. Buvo aptartas Lietuvos pasirengimas priimti NATO karinę pagalbą iš Baltijos jūros ir kiti kariniai - politiniai NATO pratybų aspektai. Ypatingo susirinkusiųjų susidomėjimo sulaukė flotilės admirolo Russell'o Harding'o pristatytas NATO veiksmų planas nukreiptas prieš jūrinį piratavimą ties Somalio (Afrika) krantais. Admirolas R.Harding atvirai auditorijai išsakė savo nuomonę dėl Mistral tipo sraigtasparnius gabenančio karinio laivo pardavimo Rusijai vienos iš NATO valstybių - Prancūzijos. Jis teigė, kad tai grynai komercinis sandoris, kuris didesnių problemų karinėje plotmėje nesukels, tačiau tuo pačiu nepadidins politinio pasitikėjimo savo partneriais.

Susitikimas su ESBO komisaru tautinių mažumų klausimais

Lapkričio 16 dieną Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kartu su Žmogaus teisių komitetu susitiko su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vyriausiuoju komisaru tautinių mažumų klausimais Knutu Volebeku (Knutt Vollebek). Susitikimo metu buvo aptartos šios temos: tautinių mažumų politika Lietuvoje; valstybinės kalbos politika ir tautinių mažumų teisė į gimtąją kalbą; švietimo reforma ir tautinių mažumų mokyklos; tautinių mažumų klausimo vaidmuo Lietuvos ir Lenkijos santykiuose. Susitikimui pirmininkavo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys kartu su Žmogaus teisių komiteto pirmininku Arminu Lydeka. Jie pasveikino svečią ir pristatė Lietuvos tautinių mažumų politikos pagrindinius akcentus. Buvo pažymėta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai draudžia bet kokią diskriminaciją tautiniu pagrindu, Lietuva yra ratifikavusi Tautinių mažumų konvenciją, kuri yra mūsų teisinės sistemos dalis. Taigi Lietuvoje yra sukurta teisinė sistema, kuri leidžia tautinių mažumų atstovams jaustis pilnateisiais Lietuvos piliečiais, o kartu puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius. Buvo pasisakyta ir dėl pavardžių ir vardų rašymo. Remiantis LR Konstitucinio Teismo išaiškinimu asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Įrašų Lietuvos Respublikos piliečio pase rašymas valstybine kalba nepaneigia įvairioms tautinėms grupėms save priskiriančių piliečių teisės rašyti savo vardus ir pavardes bet kokia kita kalba, jeigu tai nesusiję valstybinės kalbos vartojimo sritimi. Aptarta svarstytina galimybė pavardes originalo kalba leisti rašyti ne pagrindiniame paso puslapyje. Tai padėtų išspręsti ilgai besitęsiančius ginčus. ES Teisingumo Teismas savo sprendime pasisakė, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas, pagal kurį gali būti atsisakoma rašyti asmens vardą ar pavardę su lietuvių kalboje nenaudojamais lotyniškais rašmenimis, neprieštarauja ES teisei, su sąlyga, kad toks atsisakymas šiems ES valstybių narių piliečiams nesukelia rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų. Galutinį sprendimą dėl asmenvardžių rašymo naudojant ne lietuviškus rašmenis dokumentuose turi priimti nacionalinis teismas arba Įstatymų leidėjai. Susitikime keltas klausimas ar reikalingas specialusis tautinėms mažumoms skirtas įstatymas. Šiuo klausimu kalbėję Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys, ir šio komiteto narė Marija Aušrinė Pavilonienė vieningai sutarė, kad Tautinių mažumų konvencijos nuostatos sėkmingai perkeltos į Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl specialusis tautinių mažumų įstatymas tautinių mažumų padėties nekeistų. „Argi turime kiekvienai mažumai rengti atskirą įstatymą?“, – klausė A. M. Pavilonienė. Su šiuo teiginiu nesutiko lenkų rinkimų akcijai priklausantis Seimo narys, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narys Jaroslavas Narkevičius. Jo nuomone tautinių mažumų padėtis prastėja, o lenkakalbėse mokyklos mokslo lygis žemesnis dėl netinkamai sudarytų metodikų. Susitikime atkreiptas Vyriausiojo komisaro dėmesys į tai, kad tautinių mažumų problema dažniausiai aštrinama nacionaliniu pagrindu sukurtos partijos, siekiant politinių dividendų. Klausimas dažniausiai keliamas išskirtinai lenkų klausimu. Lietuvoje šiuo metu (2011–2012 m.m.) veikia 55 mokyklos tik lenkų mokomąja kalba, 36 mokyklos tik rusų mokomąja kalba, 1 mokykla baltarusių mokomąja kalba ir 42 mokyklos, kuriose yra klasių skirtingomis mokomosiomis kalbomis. 15 552 mokiniai mokosi rusų mokomąja kalba, 12 895 mokiniai – lenkų mokomąja kalba, 181 mokinys – baltarusių mokomąja kalba. 2010–2011 m. 7 proc. visų mokinių mokosi tautinės mažumos kalba (t. y. 29 858). Iš jų 44 proc. lenkų kalba, 54 proc. rusų kalba ir 0,6 proc. baltarusių kalba. Susitikime pastebėta, kad dirbtinas problemos eskalavimas iš vienos pusės ir gal būt nepakankamas dėmesys iš kitos pusės aštrina problemas šalies viduje, taip pat santykius tarp Lietuvos ir Lenkijos. Seimo narys Gintaras Songaila pastebėjo, kad dažnai garsiai rėkiančiųjų tiesa geriau išgirstama Europoje, Seimo narys Julius Dautartas sakė, kad puolami dažnai nulenkiame galvą, o pristatyti gerosios savo praktikos Europos visuomenei neišmokome. Jis teigė, kad Lietuvos atvejis yra pavyzdys visai Europos Sąjungai, kaip sprendžiami su tautinėmis mažumomis susiję klausimai.

Baigiantis susitikimui Vyriausiasis komisaras Knutas Volebekas atkreipė dėmesį, kad tautinių mažumų klausimai yra jautrūs ir atsiliepia tarptautiniam stabilumui. Kalbant apie jautrius tautinių mažumų klausimus labai svarbi retorika ir būtent politikai yra atsakingi už tinkamos retorikos pasirinkimą.