Angelai sargai – skamba išdidžiai!

Sveikinu visus policijos pareigūnus profesinės šventės - Angelų sargų dienos proga!

Policijos misijos sėkmę didžiąja dalimi lemia kiekvieno policijos pareigūno suvokta jo profesijos paskirtis. Sėkmingesniam policijos darbui būtinas visuomenės palaikymas ir pasitikėjimas. Todėl svarbus Policijos rėmėjų skaičiaus ir jų kompetencijų didinimas.

Be jokių abejonių tik kompetentingas ir efektyvus į policiją besikreipiančio žmogaus pažeistų ar pažeidžiamų teisių atstatymas sustiprins policijos įvaizdį visuomenės akyse. Lietuvoje pavyko atkurti vakarietišką ir profesionalią policiją, belieka koncentruoti dėmesį į jos pilietinį-patriotinį nusiteikimą stiprinti demokratinius valstybės pagrindus.

Kaip ir dauguma Lietuvos piliečių esu dėkingas už sąžiningai atliekamas pareigas!

Jūsų buvęs kolega,

dr. Audrius Skaistys

Šachmatai – Konstitucinės demokratijos pirmtakas

Griežtos „valstybės“ ribos – 64 langeliai, kuriuose dėl pergalės kovoja dvi pagal savo kiekybinę ir kokybinę sudėtį lygiavertės armijos – šiuolaikinės partijos.

Karalius – griežtai apibrėžtą kompetenciją turintis valdovas. Jau šachmatų kūrėjai suprato  – valdžių kompetencijos turi turėti ribas – nes valdyti, reiškia elgtis pagal griežtai nustatytą tvarką: žingsnis tiesiai, atgal, į šonus arba skersai – ne daugiau. Valdovei – dabartinei Vyriausybei – paprasčiau, nes žingsniuoti tomis pačiomis kryptimis galima daugiau, tačiau tik taip, kaip taisyklėse leistina. Tai kas gi tos taisyklės – dabartinės konstitucijos ir joje įtvirtinto valdžių pasidalijimo (padalijimo) pirmtakas? Mano atsakymas – taip. Štai ir nauja hipotezė, kad demokratijos idėja gimė ne Prancūzijoje ar Amerikoje, bet Indijoje, vėliau plėtota arabų kraštuose, per Italiją pasiekė Europą.

Ar ne laikas būtų perrašyti Teisės teorijos ir filosofijos bei Konstitucinės teisės vadovėlius?

Pamąstykime apie tai drauge.

Šauliai minės organizacijos įsikūrimo 95-metį

Birželio 28 d. Kaune Lietuvos šaulių sąjungos padaliniai ir meno kolektyvai iš visos Lietuvos dalyvaus organizacijos 95-ųjų įkūrimo metinių renginiuose. Organizacijos įkūrimo jubiliejų lydi reikšmingi pasikeitimai: visuomenė vis didesnį dėmesį kreipia krašto gynybai, todėl išaugo šaulių populiarumas ir vis daugiau žmonių papildo organizacijos gretas.

Jubiliejinės iškilmės prasidės Vyčio kryžiaus vėliavos pakėlimo ceremonija ir vieno iš Šaulių sąjungos įkūrėjų bei ideologo Vlado Putvinskio pagerbimo Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Vėliau kelių šimtų šaulių ir svečių kolona, lydima organizacijos orkestro, pajudės link šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios, kurioje bus aukojamos šv. Mišios už Lietuvą ir Šaulių sąjungą. Mišių metu prisieks Vytauto Didžiojo 2-osios šaulių rinktinės nauji nariai.

Švenčiant organizacijos jubiliejų prie šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios vyks iškilminga rikiuotė ir apdovanojimų ceremonija. Šaulius sveikins valstybės ir Lietuvos kariuomenės, giminingų užsienio organizacijų, bendradarbiaujančių valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Kaune vyksiančias iškilmes vainikuos Lietuvos šaulių sąjungos meno kolektyvų koncertas.

Šauliai kviečia visus kauniečius ir miesto svečius birželio 28 d. kartu švęsti organizacijos įkūrimo jubiliejų.

Lietuvos šaulių sąjunga buvo įkurta 1919 m. birželio 27 d. Kaune, kai būrelis inteligentų nutarė organizuotai padėti Lietuvos kariuomenei apginti Lietuvos nepriklausomybę. Iki 1940 m. Šaulių sąjunga tapo viena gausiausių ir reikšmingiausių organizacijų, kuri po Lietuvos okupacijos buvo likviduota. Lietuvos šaulių sąjunga išeivijoje (tremtyje) atkurta 1954 m. kovo mėn. 7 d., o Lietuvoje - 1989 m. rugsėjo 28 d. Šiandien organizacija vienija daugiau kaip 7 tūkstančius Lietuvos piliečių, veikiančių daugelyje Lietuvos rajonų.

Birželio trečia - Sąjūdžio diena!

Mieli sąjūdiečiai,

sveikinu Jus su prieš 26 metus (1988-06-03) įsteigtu išsilaisvinimo judėjimu, pakėlusiu mūsų dvasią ir sukūrusiu prielaidas atkurti laisva ir nepriklausomą Lietuvos valstybę. Šiam judėjimui esame dėkingi už atgautą galią, leidusią pačiai tautai spręsti Lietuvos ateitį.

Lietuvos valstybės kūrimas ir puoselėjimas – tebesitęsiantis procesas. Todėl kaip prieš 26 metus taip ir šiandien jau mūsų jaunoji karta: siekdama mokslo, atstovaudama Lietuvą ir garsindama ją, imdamasi atsakomybės už šeimos, bendruomenės, miesto ir net valstybės reikalus – tęsia Lietuvos Sąjūdžio pradėtus valstybės kūrimo darbus.

Visų kartų Sąjūdžio žmonių pareiga įdiegti visuomenei laisvės kainos svarbą, o per įsisąmonintą meilę ir atsakomybę savo kraštui - pasiryžimą ją nuolat saugoti.

  Dėkoju tiems, kurie visados nepaliaujamai kovojo už mūsų visų laisvę ir nepriklausomybę - be Jūsų nebūtų dabarties Lietuvos: saugios, drąsios ir turinčios ateitį!

Mieli Lietuvos Sąjūdžio žmonės, tikėkime gražia Lietuvos ateitimi!

Telaimina ir tesaugo mūsų darbus Dievas!  

14 reikšmingiausių LŠS istorijos ir dabarties įvykių

14 reikšmingiausių LŠS istorijos ir dabarties įvykių:

· Lietuvos šaulių sąjunga jau 95 metus tęsia 1919 m. birželio 27 d. įkurtos organizacijos veiklą.

· Vladas Pūtvinskis–Pūtvis 1919 m. rugpjūčio mėn. 20 d. pirmininkavo pirmajame šaulių susirinkime, kuriame buvo išrinkta pirmoji LŠS valdyba. Jis yra LŠS ideologijos kūrėjas.

· Pirmą kartą šauliai aktyviai pasireiškė ginant Lietuvos nepriklausomybę, kai 1919 m. rugpjūčio mėn. 28 d. dalyvavo likviduojant Polska organizacja wojskowa (POW) sukilimą Kaune.

· Istoriškai reikšmingas Lietuvos šaulių sąjungos ir jos narių vaidmuo atkuriant Lietuvos valstybę, ginant jos laisvę nepriklausomybės kovose su bolševikais, bermontininkais ir lenkais 1919–1920 metais.

· LŠS organizavo ir vykdė Klaipėdos krašto sukilimą 1923 metais. Jų dėka mes turime priėjimą prie Baltijos jūros.

· Šaulių moterų veikla įgavo vis didesnę reikšmę pačioje Šaulių sąjungoje ir visuomenėje.

· Šauliai buvo aktyviausi 1941 m. birželio mėn. 23 d. sukilimo prieš sovietinius okupantus dalyviai.

· Laisvės kovotojų gretose šauliai organizuotai ginklu priešinosi Sovietų Sąjungos okupacijai 1944 – 1953 metais. Vėliau šauliai tęsė kovą su okupantais pavieniui iki paskutinio Lietuvos partizano Antano Kraujelio-Siaubūno žūties (1965.III.17).

· Sovietmečiu represuota (nužudyta, nuteista, ištremta į Sibirą, persekiota ir pan.) tūkstančiai šaulių.

· Šauliai išeivijoje susiorganizavo ir atnaujino veiklą 1954 m. kovo mėn. 7 d. minėdami LŠS įkūrėjo Vladas Pūtvinskio–Pūtvio 25 mirties metines. Oficialiai ir viešai paskelbta Lietuvos Šaulių Sąjunga Tremtyje (LŠST).

· Žiaurios okupacijos laikmečiu LŠST visais įmanomais būdais stipriai priešinosi Sovietų Sąjungos okupacijai ir rėmė LŠS atsikūrimą 1989 metais.

· LŠS vaidino svarbiausią vaidmenį ginant atkurtąją Lietuvos Respublikos nepriklausomybę 1991 metais.

· Dabar yra svarbus LŠS indėlis į šalies nacionalinio saugumo užtikrinimą, atsižvelgiant į kintančius nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikius, Lietuvos narystę NATO ir Europos Sąjungoje.

· Tarnyba LŠS vienas iš būdų Lietuvos piliečiams vykdyti savo konstitucinę teisę ir pareigą ginti Tėvynę, įtvirtintą LR Konstitucijos 139 straipsnio pirmojoje dalyje.

Lietuvos šaulių sąjunga viena iš kelių Lietuvos organizacijų, kurios veikla nenutrūko nuo įsikūrimo visus 95 metus. Tai rodo ypatingą jos pobūdį, reikalingumą ir populiarumą visuomenėje. Galime tik didžiuotis, kad priklausome tokiai ypatingai organizacijai.

Audrius Skaistys

LŠS Centro valdybos narys,

Vilniaus apskrities šaulių 10-osios rinktinės

Vilniaus kuopos 4 būrio vadas

7 dalykai, kuriuos verta žinoti apie Lietuvos šaulių sąjungą

Dalinuosi brolio šaulio Remigijaus parengtu tekstu.
 Įvykių Ukrainoje kontekste suaktyvėjus Lietuvos šaulių sąjungai, naujai į organizaciją įstoję nariai sulaukia nemažai klausimų. Jie aktualūs daugeliui, todėl atsakymai pateikiami viešai.
1. Kodėl Šaulių sąjunga, o ne Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP)? KASP geresnis variantas, jei norite ir galite būti kariu: skirti tam daugiau laiko, neeikvoti laisvalaikio neatlygintinai, esate puikios sveikatos, atitinkate amžiaus kriterijus. Tačiau, jei visiškai integruota kariuomenės dalimi būti netrokštate ar negalite, o ginklu ar ne ginklu norite prisidėti prie laisvės gynimo ir išmokti, kaip tai padaryti, tuomet šauliai – tinkamas pasirinkimas.
2. Ką šauliai veikia? Šaulių sąjunga – visuomeninė organizacija, nors ir sukarinta, įtvirtinta įstatymu. Pagrindinė jos veikla yra didinti Lietuvos saugumą. Tam taikomos kuo įvairiausios priemonės. Pasiruošimas atremti visokio tipo agresijas ir jų atrėmimas yra veiklos stuburas.
3. Kokia būtų šaulių funkcija agresijos atveju? Veikiančioji profesionalų kariuomenė ir aktyvusis KASP rezervas yra kariuomenės branduolys, tačiau šių struktūrų apginti Tėvynės neužtenka. Kilus poreikiui mobilizuotis būtų pasitelkiami ir kiti piliečiai. Tačiau šauliams veikti nereikia jokios mobilizacijos. Konstitucija leidžia ir įpareigoja gintis kiekvieną. Išėję karybos pradžiamokslį, šauliai turėtų svarbų vaidmenį Tėvynės gynyboje. Jie gali imtis įvairių darbų: tai objektų apsauga, kontrolės postų įrengimas, dalyvavimas piliečių pasipriešinime, visokiausių karinių ar banditų antpuolių atrėmimas, priešo kariuomenės užlaikymas. Natūralu, kad daugeliu atvejų šauliai veiktų teritoriniu principu – savo miestelyje, mieste, miesto rajone ar priemiestyje. Tai gali būti itin svarbu, kai kariuomenė atliktų kitas užduotis, nes užnugaris turi būti saugus, o priešas negali jaustis saugus niekur. Agresija Ukrainoje ir mūsų Sausio 13-osios patirtis rodo, kad šauliai kai kuriais atvejais gali veikti net lanksčiau ir efektyviau nei kariuomenė.
4. Kaip dėl ginklų? Šauliai turi teisę dalyvauti mokymuose, kaip elgtis su ginklu, gauti kitų reikalingų žinių. Šaulių sąjunga turi ginklų, kurie kilus poreikiui būtų panaudojami. Šauliai taip pat gali turėti savigynos, medžioklės ar sporto ginklų, kurie agresijos atveju taip pat galėtų būti naudojami. Pabrėžtina, kad turėti ginklą ir mokėti juo naudotis šauliams neprivaloma. Kadangi šiuolaikinė karyba apima ne tik kariavimą ginklais, bet ir informacines bei kibernetines atakas, Šaulių sąjunga siekia burti ir rengti piliečius įvairiai krašto ir jo žmonių gynybai.
5. Ar moterys gali tapti šaulėmis? Šauliu gali tapti kiekvienas Lietuvos pilietis. Moterų noras tapti šios organizacijos narėmis yra sveikintinas.
6. Norėdamas tapti šauliu galiu ateiti su visa kompanija ir suformuoti atskirą padalinį? Be abejo. Šauliai – savanoriška organizacija, todėl ir skirstymas vyksta derinantis bei tariantis. Jei ateinate vienas, jums tikrai atsiras kompanija. Atėję būriu galite suformuoti savo padalinį (į kurį nesant jūsų pritarimo niekas papildomai nebūtų priimamas). Priklausomai nuo dydžio, tai gali būti skyrius, būrys ar net kuopa. Labai kviečiame ateiti visu būriu. Pavyzdžiui, tai galėtų būti kolektyvas ar jo dalis: vietos bendruomenė, medžiotojų būrelis, sporto klubas, sporto aistruolių klubas ir pan. Kiekviena grupė gali išlikti savita, o papildomai įgyti žinių, kaip apginti savo ir Tėvynės laisvę.
7. Kaip galėčiau tapti šauliu? Jeigu norite tapti šauliu, kreipkitės į artimiausią šaulių padalinį (kuopą arba apskrities šaulių rinktinę). Kiekvienas Lietuvos pilietis, stodamas į sąjungą, prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Organizacijos interneto svetainėje (www.sauliusajunga.lt) galite susipažinti su Šaulių sąjungos statutu ir priesaikos tekstu.

Su šv.Kalėdom!