Su šia mintim mes jau einame gulti ir keliamės. Kodėl? Manau todėl, kad Prezidento institucija Lietuvoje tai tautos tapatybės dalis. Mes jaustumėmės nevisaverčiai, jei ta institucija išnyktų ar būtų panaikinta, kaip siūlo viena iš kandidačių į šį postą.
Bet kodėl tai yra taip svarbu, ir kodėl tai yra svarbu, vyras ar moteris taps Lietuvos prezidentu?
O gal išties visai nesvarbu, bet mums tik atrodo, kad yra svarbu. O jei mums tik atrodo, kad yra svarbu, tai gal vis dėl to tai yra svarbu? Na išties daug klaustukų, bet kiekvienam tai yra individualus santykis tiek su Prezidento institucija, tiek su ja atstovaujančiu asmeniu.
Aš labai ilgai (jau nebe pirmi rinkimai i šį postą) dvejodavau ir klausdavau savęs, ar Lietuvos Prezidentu gali būti moteris? Šią dilemą spręsdavau palankia vyriškajai giminei linkme, atsakydavau sau, kad Lietuvos Prezidentas pagal tradiciją ir pagal pareigų pobūdį turi būti vyras. Visgi šiame poste esantis asmuo yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas ir Valstybės gynimo tarybos pirmininkas, jau nekalbant apie visą eilę kitų sunkių ir sudėtingų pareigų ar atliekamų funkcijų.
Laikas bėga. Prieš eilinius Prezidentinius rinkimus šiemet sau vėl užduodu tą patį klausimą, bet šįkart į jį nebeskubu atsakyti. Laukiu. Na ir sulaukiau, nes nuo penktadienio - kovo tryliktosios turėsiu rinktis net iš trylikos kandidatų. Ir tada pradedu juos lyginti - kaip „patyręs politikas“, atsakinėti sau, kurį gi aš norėčiau matyti Lietuvos Prezidentu. Aš čia su savo noru nebesu toks vienišas. Iš tiesų, mastydamas galvoju ir apie valstybę, su kuriuo Prezidentu būtų ir man, ir jai geriausia?
Štai klausimas! Į jį mes turime atsakyti sau ir visai Lietuvai sąžiningai. Todėl leisiu sau pasąmprotauti tik šiuo vieninteliu klausimu – vyras ar moteris šiemet taps mūsų valstybės Prezidentu.
Jau minėjau, kad kiekvienam iš rinkimų teisę turinčių ir ja besinaudojančių asmenų tai yra individualus pasirinkimas. Tačiau šį mūsų pasirinkimą įtakoja mūsų artimiausia aplinka ir, be abejo, visuomenės informavimo priemonės. Net ir aš pats apsispręsdamas kuris iš kandidatų yra mano favoritas ir apie tai viešai pareikšdamas savo „bloge“ galiu paveikti vieno ar keleto asmenų apsisprendimą. Bet prieš tai turiu ir pats apsispręsti.
Neveidmainiaudamas sakau, kad man svarbiausia yra mano šeimos narių nuomonė, kuri yra lygiavertė su manąja. Na, o kadangi pats esu jau sukūręs šeimą - turiu ir žmoną ir dukterį, tai vertinu šią Lietuvos Prezidento instituciją jau ne kaip vienišius, bet per savo šeimos prizmę.
Manau, kad kiekvienas tėvas, kuris turi dukterį yra laimingas ir linki jai viso, kas geriausia gali atsitikti jos gyvenime. Gal net linki jai tapti Lietuvos Prezidente, aišku, jei ji pati to norėtų. Todėl prieš šiemetinius prezidentinius rinkimus aš jau nesu toks tikras, kad tik vyras gali būti mūsų valstybės vadovas. O tas netikrumas yra susijęs ir su kandidatų asmenybėmis. Juk renkiesi ne iš visos Lietuvos keturiasdešimties metų sulaukiusių asmenų, bet iš tų kurie yra registruoti ir realiausi kandidatai.
Mano įsitikinimu realiausia kandidatė tapti Lietuvos Prezidentu šiemet yra moteris. Tą žino daugelis Lietuvos rinkėjų – Dalia Grybauskaitė yra ta moteris, kuri gali pakeisti Lietuvos valdovų patriarchalinę tradiciją. Ji gali tapti tuo precedentu, kuris leis daugeliui savo žmonas ir dukras mylinčių vyrų patikėti, kad jų artimiausias ir mylimiausias žmogus gali tapti Lietuvos valdovu. Tuo norisi tikėti, nes šiuo požiūriu ji būtų daugelio Vilties Prezidentė.
Tačiau, jei ji „susimautų“ ir nepateisintų tų vilčių, kurias į ją deda tiek daug Lietuvos piliečių, tai kita moteris Lietuvos Prezidente taptų tikrai labai negreit.
Visgi linkiu jai kiekvieną rinkimų kampanijos dieną stengtis išblaškyti visas kilusias ir tebekylančias abejones jos sugebėjimais, asmeninėmis ir dalykinėmis savybėmis bei pateisinti tą pasitikėjimą. O jei dauguma Lietuvos nuspręstų, kad ji tinkamiausia užimti šias pareigas, linkėsiu jai neprarasti šio pasitikėjimo per visą penkerių metų kadenciją.
Bet kodėl tai yra taip svarbu, ir kodėl tai yra svarbu, vyras ar moteris taps Lietuvos prezidentu?
O gal išties visai nesvarbu, bet mums tik atrodo, kad yra svarbu. O jei mums tik atrodo, kad yra svarbu, tai gal vis dėl to tai yra svarbu? Na išties daug klaustukų, bet kiekvienam tai yra individualus santykis tiek su Prezidento institucija, tiek su ja atstovaujančiu asmeniu.
Aš labai ilgai (jau nebe pirmi rinkimai i šį postą) dvejodavau ir klausdavau savęs, ar Lietuvos Prezidentu gali būti moteris? Šią dilemą spręsdavau palankia vyriškajai giminei linkme, atsakydavau sau, kad Lietuvos Prezidentas pagal tradiciją ir pagal pareigų pobūdį turi būti vyras. Visgi šiame poste esantis asmuo yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas ir Valstybės gynimo tarybos pirmininkas, jau nekalbant apie visą eilę kitų sunkių ir sudėtingų pareigų ar atliekamų funkcijų.
Laikas bėga. Prieš eilinius Prezidentinius rinkimus šiemet sau vėl užduodu tą patį klausimą, bet šįkart į jį nebeskubu atsakyti. Laukiu. Na ir sulaukiau, nes nuo penktadienio - kovo tryliktosios turėsiu rinktis net iš trylikos kandidatų. Ir tada pradedu juos lyginti - kaip „patyręs politikas“, atsakinėti sau, kurį gi aš norėčiau matyti Lietuvos Prezidentu. Aš čia su savo noru nebesu toks vienišas. Iš tiesų, mastydamas galvoju ir apie valstybę, su kuriuo Prezidentu būtų ir man, ir jai geriausia?
Štai klausimas! Į jį mes turime atsakyti sau ir visai Lietuvai sąžiningai. Todėl leisiu sau pasąmprotauti tik šiuo vieninteliu klausimu – vyras ar moteris šiemet taps mūsų valstybės Prezidentu.
Jau minėjau, kad kiekvienam iš rinkimų teisę turinčių ir ja besinaudojančių asmenų tai yra individualus pasirinkimas. Tačiau šį mūsų pasirinkimą įtakoja mūsų artimiausia aplinka ir, be abejo, visuomenės informavimo priemonės. Net ir aš pats apsispręsdamas kuris iš kandidatų yra mano favoritas ir apie tai viešai pareikšdamas savo „bloge“ galiu paveikti vieno ar keleto asmenų apsisprendimą. Bet prieš tai turiu ir pats apsispręsti.
Neveidmainiaudamas sakau, kad man svarbiausia yra mano šeimos narių nuomonė, kuri yra lygiavertė su manąja. Na, o kadangi pats esu jau sukūręs šeimą - turiu ir žmoną ir dukterį, tai vertinu šią Lietuvos Prezidento instituciją jau ne kaip vienišius, bet per savo šeimos prizmę.
Manau, kad kiekvienas tėvas, kuris turi dukterį yra laimingas ir linki jai viso, kas geriausia gali atsitikti jos gyvenime. Gal net linki jai tapti Lietuvos Prezidente, aišku, jei ji pati to norėtų. Todėl prieš šiemetinius prezidentinius rinkimus aš jau nesu toks tikras, kad tik vyras gali būti mūsų valstybės vadovas. O tas netikrumas yra susijęs ir su kandidatų asmenybėmis. Juk renkiesi ne iš visos Lietuvos keturiasdešimties metų sulaukiusių asmenų, bet iš tų kurie yra registruoti ir realiausi kandidatai.
Mano įsitikinimu realiausia kandidatė tapti Lietuvos Prezidentu šiemet yra moteris. Tą žino daugelis Lietuvos rinkėjų – Dalia Grybauskaitė yra ta moteris, kuri gali pakeisti Lietuvos valdovų patriarchalinę tradiciją. Ji gali tapti tuo precedentu, kuris leis daugeliui savo žmonas ir dukras mylinčių vyrų patikėti, kad jų artimiausias ir mylimiausias žmogus gali tapti Lietuvos valdovu. Tuo norisi tikėti, nes šiuo požiūriu ji būtų daugelio Vilties Prezidentė.
Tačiau, jei ji „susimautų“ ir nepateisintų tų vilčių, kurias į ją deda tiek daug Lietuvos piliečių, tai kita moteris Lietuvos Prezidente taptų tikrai labai negreit.
Visgi linkiu jai kiekvieną rinkimų kampanijos dieną stengtis išblaškyti visas kilusias ir tebekylančias abejones jos sugebėjimais, asmeninėmis ir dalykinėmis savybėmis bei pateisinti tą pasitikėjimą. O jei dauguma Lietuvos nuspręstų, kad ji tinkamiausia užimti šias pareigas, linkėsiu jai neprarasti šio pasitikėjimo per visą penkerių metų kadenciją.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą