Daugelis lietuvaičių randa skirtumus tarp vieno ar kito objekto, bet kartais visai ne pro šalį juos palyginti ne tik skirtingumo, bet ir panašumo prasme.
Visi žino, kad Kauno ”auksinis” tualetas pastatytas 2008 m. kol kas dar stovi netoli Kauno pilies ir kainavo mokesčių mokėtojams apie 500 tūkstančių litų, dėl to ir buvo pramintas ”auksiniu”. Šis objetas turi laikinojo statinio statusą.
”Leo LT” - 2008-ųjų gegužę sukurta bendrovė, ją sudaro dvi valstybei priklausiusios įmonės – „Lietuvos energija“ bei „Rytų skirstomieji tinklai“ – ir AB VST, priklausanti „NDX energijai“, kuri įeina į didžiausią mažmeninės prekybos tinklą „Maxima LT“ valdančią įmonių grupę. 61,7 proc. „Leo LT“ akcijų valdo Lietuvos Vyriausybė, 38,3 proc. – bendrovė „NDX Energija“.
Kauno apskrities viršininko administracija penktadienį (2009-04-03) kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti Kauno miesto savivaldybę nugriauti pusę milijono litų kainavusio viešojo tualeto galimai savavališkai įrengtus inžinerinius tinklus. Tai atlikus laikinasis statinys nebevykdys savo pagrindinės funkcijos ir praras egzistavimo prasmę kultūros paveldo apsaugos zonoje.
”Leo LT” visdėlto ne koks Laikinosios sostinės laikinasis objektas, o akcinė bendrovė, veikianti visoje Lietuvoje, kurios pasibaigimą gali nulemti tik akcininkai. Na, o kadangi dauguma akcijų Vyriausybės pusėje, tai jai ir spręsti, kiek į šią bendrovę jau investuota mokesčių mokėtojų pinigų ir kiek dar verta į ją investuoti.
Tikrai jau laikas susimąstyti, ar verta iki galo statyti dar vieną „auksinį“ objektą ir paskui jį likviduoti? Kai kurie galvoja, kad likviduoti nereikės, kad „Leo LT“ atliks visus jam keliamus uždavinius, bet identiška šių dviejų objektų susikūrimo istorija veda prie tam tikrų išvadų, kad visgi „Leo LT“ ilgai nebeegzistuos.
Jei kas paanalizuotų „auksinio“ tualeto ir „Leo LT“ projektų vystymosi etapus surastų daug lygiagrečių. Pirmiausia, reikėtų atkreipti dėmesį į projektų įteisinimo etapus arba, kitaip tariant, tų etapų teisinės padėties įtvirtinimą. Kiekvinas teisinės padėties (laikinasis statinys tai būtų ar akcinė bendrovė) fiksavimas teisės aktuose veda prie kito logiško arba iš anksto suplanuoto etapo. Tada jau niekas nebežiūri į pradinius etapus ir jų legitimumą, o „atsispiria“ nuo naujai užfiksuotos teisinės padėties ir jos pagrindu kuria naujus teisinius santykius. Taip yra kuriamos ekonominės piramidės, taip buvo pučiami nekilnojamojo turto vertės burbulai. Tuo būdu paslepiami tikrieji atsakomybės subjektai, nes sukuriami tarpiniai dariniai su savo „iešmininkais“. Taip Lietuvoje iškreipiamas tikrovės supratimas ir dažnai mes matome ne realų vaizdą, bet popieriuje fiksuotą miražą. Kuo didesnis atotrūkis nuo realybės iki dokumentais pagrįstos iliuzijos tuo skaudesne ekonomikos griūtimi tai virsta, o galiausiai už tai atsako ne atitinkamų projektų kūrėjai, bet mokesčių mokėtojai, kas palaužia bet kokį tikėjimą teisingumu.
Tai kuo gi šių projektų sukūrimas ir realizavimas yra identiški? Ogi tuo, kad jie abu statyti ant kreivų pamatų. Kauno viešasis tualetas pastatytas ne pagal tokiems statiniams atitinkamoje vietoje statyti numatytą teisinę bazę, tai jau nustatė Kauno savivaldybės sukurta komisija, beje, pasiūliusi nubausti savivaldybės tarnautojus atsakingus už šią aferą. Kad „Leo LT“ statoma ant kreivų pamatų patvirtino ne kokia nors savivaldybės komisija, bet pats Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (LRKT). Kaip matome tas „pamatų kreivumo“ ir jo nustatymo santykis yra nevienodo lygio, bet vedantis prie laiko ir įvykių jau patvirtintos tiesos, kad joks darinys pastatytas ant melo, apgaulės ir neteisinių pamatų ilgai neegzistuos.
Kiek šiose lokaliai ir globaliai įgyvendintuose projektuose yra tiesiog „benderiškumo“, kiek korupcijos ar neatsakingo elgesio su mokesčių mokėtojų pinigais elementų bus galima pasakyti tik atlikus išsamesnius tyrimus. „Auksinio“ tualeto istoriją jau tiria Prokuratūra, o „Leo LT“ aferos atitinkamas tyrimas vis dar ateities klausimas.Ne mažiau svarbus klausimas, kas už šias dvi aferas sumokės (tiesiogine ir teisinės atsakomybės prasme)? Ryškėja ir atsakymas į jį – mokesčių mokėtojai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą