Pasirodė ilgai lauktas 2009-ųjų metų Europos kultūros sostinių (Linco ir Vilniaus) renginių ex post vertinimas, su kuriuo išsamiai galima susipažinti šiuo internetiniu adresu
http://ec.europa.eu/culture/our-programmes-and-actions/doc/ecoc/ecoc_evaluation_2009.pdf
Tyrimą Komisijos užsakymu atliko bendrovei Ecotec Research and Consulting.
Tyrime išanalizuotos abi 2009-ųjų metų Europos kultūros sostinės, palygintos tarpusavyje ir su kitomis prieš tai buvusiomis analogiškomis sostinėmis.
Pateikiami svarbiausi demografiniai abiejų miestų duomenys: Lincas – trečias pagal dydį Austrijos pramoninis miestas, stiprus komercinis ir ekonominis centras, kuriame gyvena 190 000 gyventojų (271 000 su apylinkiniais miesteliais), kasdien į Lincą dirbti atvažiuoja apie 80 000 darbuotojų. Vilnius – Lietuvos sostinė, kurioje gyvena 550 000 vilniečių, didžiausias ir reikšmingiausiai Lietuvos miestas, kultūrinis ir administracinis centras.
Lincas planavo išleisti Europos kultūros sostinės (EKS) projektui 67 mln. eurų, o išleido 68,7 mln. eurų, Vilnius planavo 64,12 mln. eurų, o išleido 20,3 mln. eurų. Vien tik 2009 metais Lincas išleido 40,5 mln. eurų, o Vilnius 2009 metais – tik beveik 10 mln. eurų. Priminsiu, kad kiekvienas miestas iš Europos Sąjungos gavo po 1,5 mln. eurų. Kaip pagrindinė priežastis sumažėjusio Vilniaus EKS finansavimo nurodoma ekonominė krizė, tačiau Lincui tai nesutrukdė įgyvendinti savo įsipareigojimus su kaupu.
2009 metais per EKS renginius Lincas pritraukė beveik 3,5 mln. lankytojų (13 kartų daugiau nei Linco gyventojų, o Vilnius – tik 1,5 mln. lankytojų (beveik 3 kartus daugiau nei Vilniaus gyventojų). 2009 m. rgpjūčio mėn. atlikto tyrimo duomenimis 50% Linco gyventojų (95 000 asmenų), 30% Aukštutinės Austrijos (420 000) ir 7,5% Austrijos gyventojų (625 000) jau buvo aplankę Linco09 renginius.
Lincas turi tik 5 stambius kultūrinius objektus, palyginimui Vilnius – visas senamiestis įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą, 6 nacionalinio lygmens kultūros objektai, 20 teatrų, 24 muziejai, 20 dailės galerijų ir t.t.
Kur vis dėlto slypi EKS sėkmė arba nesėkmė?
Vilniaus – 2009 metų Europos kultūros sostinės nesėkmė buvo užprogramuota dėl projekto visumos ir pagrindinių sudedamųjų dalių finansavimo, valstybės bei savivaldos lygmenų įsitraukimo (įtraukties) į šio projekto įgyvendinimą disproporcijos, dėl prastos vadybos, politinio konsensuso stokos. Vadybiniu požiūriu neaiški vaidmenų ir atsakomybės pasidalinimo sistema privedė prie situacijos, kai visas projektas tapo kritikos taikiniu ir galiausiai – niekieno projektu.
Pati VšĮ „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ sudarymo, administravimo ir net teisinė forma pripažinta ydinga praktika Europos kultūros sostinių organizavimo istorijoje, siekiančioje jau 25 metus.
Tyrime pažymėta, kad nebuvo jokio ryšio tarp 2009 Vilniaus EKS renginių ir tais pačiais metais Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio renginių, nors paraiškoje, prašančioje suteikti Vilniui teisę būti EKS būtent 2009 metais tai buvo vienas iš pagrindinių argumentų.
Finansavimo šaltiniai yra labai svarbūs tokio tipo projektams įgyvendinti. Linco atveju pagrindinį finansavimo svorį tolygiai pasidalino miestas (29,1%), Aukštutinės Austrijos žemė (29,1%), ir federalinė vyriausybė (29,1%), Europos Sąjunga skyrė 2,1%, o iš rėmimo,verslo, bilietų pardavimo ir kitų šaltinių gauta apie 10% visų lėšų. Vilniaus atveju 80 % finansavimo turėjo būti gauta iš valstybės biudžeto, tik 17,7% iš Vilniaus savivaldybės ir 2,3% iš Europos Sąjungos. Dar įdomiau, kad dalis Vyriausybės skiriamų lėšų buvo numatyti kultūrinės paskirties infrastruktūros objektų remonto ir statybų finansavimui kartu su Europos regionų vystymo fondo lėšomis. Iš viso kultūrinės paskirties infrastruktūros objektams finansuoti numatyta net 70% visų EKS lėšų, o kultūrinei programai tik 19,3%, visos kitos lėšos (apie 10%) – EKS projekto rinkodarai ir administravimui. Palyginti - Lincas kultūrinei programai skyrė 61.7% visų EKS lėšų, EKS projekto rinkodarai ir administravimui – apie 37%, o investicijoms tik apie 1%!
Štai kur pagrindinis mūsų ir vakarietiško kultūros supratimo skirtumas – statybų kultūros prioritetas Lietuvoje prieš atlikėjų, kūrėjų ir visuomenės įtraukimo į kultūrinius projektus kultūros prioritetą Austrijoje. Menas kultūrai skirtas lėšas „sukišti į betoną“ sėkmingai gyvuoja Lietuvoje jau 20 metų. Ar kada pajėgsime atsispirti „betoninio meno“ traukai ir tvarkingai sudėliosime lietuviškosios, o norėtųsi sakyti - europietiškosios kultūros prioritetus, - parodys jau netolima ateitis.
Blogiausia, kad dėl tokio prioritetų sudėliojimo ir vėlesnio jų įgyvendinimo nukenčia Lietuvos autoritetas, prarandamas Europos Sąjungos patikimos partnerės ir sugebančios gerai organizuoti europinius projektus valstybės vardas, o kartu ir geros rekomendacijos būsimiems panašaus pobūdžio projektams.
Iš sovietinių laikų paveldėtas kultūros įgyvendinimo modelis ir jos institucinis pobūdis Lietuvoje iš esmės nebuvo pakeistas, todėl šiemet Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva Seime priimtas nutarimas patvirtinantis Lietuvos kultūros politikos kaitos gaires. Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavesta parengti ir patvirtinti šių gairių įgyvendinimo priemonių planą iki š. m. gruodžio 1 d. Kol kas toks planas nepatvirtintas. Tikėkimės, kad tiek Lietuvos kultūros politikos kaitos gairės, tiek pagal jas parengtas konkrečių priemonių įgyvendinimo planas bus kultūringų visuomeninių santykių pagrindas, turėsiantis ilgalaikių padarinių mūsų visų politinės bendruomenės kultūrai ir jos suvokimui.
Linkėdamas Lietuvai išmokti geros ir blogos patirties pamokas vis dėlto viliuosi, kad mūsų valstybė kada nors dar gaus galimybę organizuoti EKS projektą, bet jau kitame mieste.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą