Sausis Lietuvoje prieš 90 metų ir prieš 22 metus

Jau visai čia pat minėsime Klaipėdos krašto atgavimo 90 metį, bet šiuo metu mes minime kitą pergalingą dieną – Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-tąją. Šios dvi sausio mėnesio šventės yra susijusios savo simboline prasme, nes tai Lietuvos modernios valstybės kūrimo ir atkurtos apgynimo dienos. Jei prieš 90 metų mūsų protėviai surengė puolamąjį žygį, kurio sėkmingos baigties dėka turime ne tik Klaipėdą, bet ir dalį to kra

što apie kurį dar Vytautas Didysis XV a. (po Žalgirio mūšio) yra pasakęs: „Prūsa – taip pat mano tėvonija, ir aš reikalausiu jos iki Osos, nes ji yra mano tėvų palikimas“. Pelnytai didžiuojamės savo protėvių palikimu – ta Lietuva, kurią jau mūsų kartos atstovai turėjo progą apginti 1991 sausio 13-tąją. Ir mes tai padarėme, tik šį kartą skirtingai nei prieš 90 metų – nepuolėme, bet gynėme, ją visą, su visais valstybingumo atributais. Tuomet sostinėje Vilniuje gynėme visą Lietuvą. Ją gynė žmonės iš visos Lietuvos, dalis ir iš prieš 90 metų atsikovoto Klaipėdos krašto. Tą galiu drąsiai teigti, nes buvau tarp „Lietuvos širdies“ vardu pavadintos teritorijos gynėjų. Tą teritoriją klaidinga vadinti Parlamentu arba Aukščiausiąja Taryba – Atkuriamuoju Seimu, nors ir esu apdovanotas Lietuvos šaulių sąjungos medaliu „Parlamento gynėjams“, tačiau suvokiu, kad visi žmonės gynę Lietuvą tiek už barikadų su užrašais „Lietuvos širdis“, „Gorbi, spjovėm mes ant tavo tankų“ ir kt., tiek kitose svarbiose vietose buvo ir yra tikrieji laisvės gynėjai. 1991 metų sausį ginamų objektų Lietuvoje buvo daug: televizijos bokštas, Lietuvos radijo ir televizijos pastatas, valstybės institucijų ir savivaldybių pastatai, Radijo centras Sitkūnuose, prie Telekomo pastatų, pagaliau – Gedimino pilies bokštas, kuriame buvo saugomas dar vienas valstybingumo simbolis – Valstybės vėliava ir t.t. ir pan. Būtų tikrai teisinga atiduoti garbės skolą tiems, kurie apgynė svarbiausios ir paskutinės barikados gynėjus, tiems, kuriuos pelnytai galime pavadinti „Lietuvos širdies“ gynėjais, kur jie tuo metu begynė ją. Šį kartą noriu pasididžiuoti – pelnytai – savo kartos atstovais, nes būtent mūsų kartai teko šis iššūkis, kurį garbingai atlaikėme. Taip, mes apgynėme Lietuvos laisvę, tai buvo mūsų kartos pasididžiavimo vertas žygdarbis. Tikiu, kad ir ateities kartos nedvejodamos stos laisvės gynybon taip varydamos neviltin visus, kas pasikėsins į mūsų tėvynės laisvę. Amžina šlovė laisvės gynėjams!