Kas slypi už užsakomųjų „žurnalistinių tyrimų“ skraistės?

Mielieji,

Turbūt jau matėte spaudoje pasirodžiusius straipsnius, kuriuose aš ir mano kolega esame šmeižiamai neva blogai atliekantys savo pareigas. Kadangi „Lietuvos rytas“ straipsniuose nepateikė kitos pusės pozicijos, tai net nebandau  ginčyti taip vadinamo „žurnalistinio tyrimo“ skraiste pridengto užsakomojo šmeižto, tačiau jaučiu pareigą, Jums, mieli bendraminčiai, pateikti neišklausytąją šios istorijos pusę, o tuomet savo išvadas galėsite daryti Jūs.

Kultūros paveldo departamento tinklalapyje www.kpd.lt 2018-10-23 pasirodė atsakas į šiuos užsipuolimus: http://www.kpd.lt/news/3823/158/Kas-slypi-po-zurnalistiniu-tyrimu-skraiste.html

Pateikiu šio atsako pilną tekstą:

Vienoje žiniasklaidos priemonių neseniai pasirodė straipsniai, kuriuose Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovai, o konkrečiai – direktoriaus pavaduotojas Audrius Skaistys ir laikinai einantis direktoriaus pareigas Algimantas Degutis – šmeižiami neva blogai atliekantys savo pareigas. Šis puolimo prieš KPD vadovybę tęsinys (pirmieji straipsniai pasirodė dar vasarą), panaudojant visuomenės informavimo priemones, yra inicijuotas asmenų, tiesiogiai prisidėjusių prie kultūros paveldo žalojimo. Pavyzdžiui, derinant Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios ir šalia esančios buvusios Šv. Jokūbo ligoninės teritorijos komplekso užstatymą daugiaaukščiu pastatu, neužkertant kelio Vilniaus senamiesčio vertingų savybių pažeidimui Vilniaus g. 18, Žygimantų g. 12 ir kitose senamiesčio vietose. Be abejonės straipsnių iniciatoriams nepatinka ir šiuo metu vykstantys teigiami pokyčiai KPD Vilniaus skyriuje.

Taip vadinamame „žurnalistiniame tyrime“ emocingai ir tendencingai, manipuliuojant prielaidomis ir žmonių nuomonėmis, KPD vadovai „kaltinami“ iš piršto laužtais dalykais. Kadangi „tyrimą“ inicijavęs laikraštis nepateikė kitos istorijos pusės, straipsnio niekaip negalima pavadinti objektyviu. Kad neliktų neatsakytų klausimų, nuspręsta pateikti neišklausytąją šios istorijos pusę.

2017 m. ir 2018 m. KPD Vilniaus teritoriniame padalinyje atlikta per 15 tarnybinių patikrinimų, po kurių teisėsaugos institucijos pradėjo 2 ikiteisminius tyrimus dėl piktnaudžiavimo tarnyba, o buvusiam skyriaus vedėjui ir keliems vyriausiesiems specialistams paskirtos 7 drausminės nuobaudos už šiurkščius įstatymų nesilaikymo atvejus.

Išskirtini keli rezonansą visuomenėje sukėlę piktnaudžiavimo atvejai.  Vienas jų – Vilniaus Žvėryno rajone Birutės g. 40 stovėjęs vilos tipo medinis kultūros paveldo pastatas. Vietoje to, kad būtų atnaujintas, įgyvendinus tvarkybos darbų projektą, nuolaidžiaujant nekilnojamojo turto vystytojų užgaidoms ir neišlaikant jo autentiškumo, jis buvo „perkeltas“ į kitą vietą. Kitas atvejis – Žygimantų g. 12, kai savaitgalio metu (konkrečiai per šeštadienį) buvo be leidimo nugriauti net 3 statiniai, o vėliau buvusio skyriaus vedėjo iniciatyva suderintas jų vietoje turėsiantis išdygti daugiabutis. Trečia – Antakalnio karių kapinėse buvo perlaidoti asmenys, neįvardijant priežasčių, kodėl jų palaikai turi būti priskirti sovietiniams kariams, o jų antkapinės plokštės buvo „papuoštos“ sovietine simbolika.

2016 metais Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikusi KPD Vilniaus skyriaus korupcijos rizikos analizę, pateikė Kultūros paveldo departamentui ilgą sąrašą įgyvendintinų antikorupcinių priemonių. 2017 metų birželį startavęs Korupcijos prevencijos priemonių plano įgyvendinimas sukūrė prielaidas tinkamai įvertinti valstybės tarnyboje netoleruotiną – valstybės tarnybos principus pažeidžiančią – elgseną.

Aukščiau paminėtų ir daugelio kitų kultūros paveldą naikinančių ar žalojančių atvejų principingas įvertinimas iššaukė „senos sistemos“ šalininkų nepasitenkinimą, tad jie naudodamiesi  jų sąžinei būdingais metodais siekia sustabdyti teisėtumo proveržį Vilniaus skyriuje.

Jau kurį laiką atliekamos Vilniaus skyriaus sisteminės pertvarkos sumažino daugelį metų dirbtinai didintų perteklinių darbų kiekius ir specialistų darbo krūvį. Toks per trumpą laiką pasiektas rezultatas visiškai netinka buvusiam šio skyriaus vadovui teismuose bandančiam „išsiskalbti savo mundurą“ ir panaikinti neigiamą 2017 metų tarnybinės veiklos vertinimą. Baimė, kad šiuo metu Vilniaus skyriaus vedėjo funkcijas atliekantis A. Umbrasas, atskleis ir daugiau galimo piktnaudžiavimo bei įstatymų pažeidinėjimo atvejų, paskatino turinčius ką nuslėpti pereiti į atvirą pokyčius inicijavusių valstybės tarnautojų puolimą panaudojant prieš juos sveiko proto ribas peržengiančias priemones. Suprantamos darbo netekusio žmogaus emocijos ir jausmai. Žmonės, kurie komentuoja straipsnyje yra ilgamečiai kultūros paveldo srities darbuotojai, turi emocinį prisirišimą prie šios srities darbo, tačiau jų požiūris nebūtinai yra teisingas.

Šis, vadintume, desperatiškas veikimas dar labiau sustiprino Kultūros paveldo vadovybės ryžtą nesitaikstyti su nustatytais įstatymų pažeidinėjimais, o bandymus panaudoti žiniasklaidą ir valdžios institucijas traktuoti tik kaip nevykusį spaudimą atsisakyti dedamų pastangų užtikrinti viešąjį interesą kultūros paveldo sistemoje. Įsibėgėjęs prielaidų korupcinei elgsenai mažinti procesas Vilniaus skyriuje bus tęsiamas, nepaisant bandymų jį nutraukti, kurstant neigiamą viešąją nuomonę. Kultūros paveldo departamento vadovybės įsitikinimu, tik atliktų ir atliekamų veiksmų kaip ir pasiektų rezultatų paviešinimas gali duoti deramą atkirtį „senosios tvarkos“ pasiilgusiųjų kuriamoms spekuliacijoms ir interpretacijoms.

Papildant „Lietuvos ryto“ dienraštyje pasirodžiusio šmeižto tikrąsias priežastis atskleidžiančią Kultūros paveldo departamento poziciją, pažymėtina, kad tokiais straipsniais neabejotinai siekiama paveikti teismo ir teisėjų nuomonę tam tikrose šiuo metu vykstančiose bylose sau palankia linkme. Todėl toks žūtbūtinis bandymas užsakomaisiais straipsniais paveikti ne tik viešąją nuomonę, bet ir teismą traktuotinas tik kaip siekis sustiprinti savo gynybinę poziciją teisminiuose ginčuose su Kultūros paveldo departamentu.

Jūsų,

Audrius Skaistys