Šauliai minės organizacijos įsikūrimo 95-metį

Birželio 28 d. Kaune Lietuvos šaulių sąjungos padaliniai ir meno kolektyvai iš visos Lietuvos dalyvaus organizacijos 95-ųjų įkūrimo metinių renginiuose. Organizacijos įkūrimo jubiliejų lydi reikšmingi pasikeitimai: visuomenė vis didesnį dėmesį kreipia krašto gynybai, todėl išaugo šaulių populiarumas ir vis daugiau žmonių papildo organizacijos gretas.

Jubiliejinės iškilmės prasidės Vyčio kryžiaus vėliavos pakėlimo ceremonija ir vieno iš Šaulių sąjungos įkūrėjų bei ideologo Vlado Putvinskio pagerbimo Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Vėliau kelių šimtų šaulių ir svečių kolona, lydima organizacijos orkestro, pajudės link šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios, kurioje bus aukojamos šv. Mišios už Lietuvą ir Šaulių sąjungą. Mišių metu prisieks Vytauto Didžiojo 2-osios šaulių rinktinės nauji nariai.

Švenčiant organizacijos jubiliejų prie šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios vyks iškilminga rikiuotė ir apdovanojimų ceremonija. Šaulius sveikins valstybės ir Lietuvos kariuomenės, giminingų užsienio organizacijų, bendradarbiaujančių valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Kaune vyksiančias iškilmes vainikuos Lietuvos šaulių sąjungos meno kolektyvų koncertas.

Šauliai kviečia visus kauniečius ir miesto svečius birželio 28 d. kartu švęsti organizacijos įkūrimo jubiliejų.

Lietuvos šaulių sąjunga buvo įkurta 1919 m. birželio 27 d. Kaune, kai būrelis inteligentų nutarė organizuotai padėti Lietuvos kariuomenei apginti Lietuvos nepriklausomybę. Iki 1940 m. Šaulių sąjunga tapo viena gausiausių ir reikšmingiausių organizacijų, kuri po Lietuvos okupacijos buvo likviduota. Lietuvos šaulių sąjunga išeivijoje (tremtyje) atkurta 1954 m. kovo mėn. 7 d., o Lietuvoje - 1989 m. rugsėjo 28 d. Šiandien organizacija vienija daugiau kaip 7 tūkstančius Lietuvos piliečių, veikiančių daugelyje Lietuvos rajonų.

Birželio trečia - Sąjūdžio diena!

Mieli sąjūdiečiai,

sveikinu Jus su prieš 26 metus (1988-06-03) įsteigtu išsilaisvinimo judėjimu, pakėlusiu mūsų dvasią ir sukūrusiu prielaidas atkurti laisva ir nepriklausomą Lietuvos valstybę. Šiam judėjimui esame dėkingi už atgautą galią, leidusią pačiai tautai spręsti Lietuvos ateitį.

Lietuvos valstybės kūrimas ir puoselėjimas – tebesitęsiantis procesas. Todėl kaip prieš 26 metus taip ir šiandien jau mūsų jaunoji karta: siekdama mokslo, atstovaudama Lietuvą ir garsindama ją, imdamasi atsakomybės už šeimos, bendruomenės, miesto ir net valstybės reikalus – tęsia Lietuvos Sąjūdžio pradėtus valstybės kūrimo darbus.

Visų kartų Sąjūdžio žmonių pareiga įdiegti visuomenei laisvės kainos svarbą, o per įsisąmonintą meilę ir atsakomybę savo kraštui - pasiryžimą ją nuolat saugoti.

  Dėkoju tiems, kurie visados nepaliaujamai kovojo už mūsų visų laisvę ir nepriklausomybę - be Jūsų nebūtų dabarties Lietuvos: saugios, drąsios ir turinčios ateitį!

Mieli Lietuvos Sąjūdžio žmonės, tikėkime gražia Lietuvos ateitimi!

Telaimina ir tesaugo mūsų darbus Dievas!  

14 reikšmingiausių LŠS istorijos ir dabarties įvykių

14 reikšmingiausių LŠS istorijos ir dabarties įvykių:

· Lietuvos šaulių sąjunga jau 95 metus tęsia 1919 m. birželio 27 d. įkurtos organizacijos veiklą.

· Vladas Pūtvinskis–Pūtvis 1919 m. rugpjūčio mėn. 20 d. pirmininkavo pirmajame šaulių susirinkime, kuriame buvo išrinkta pirmoji LŠS valdyba. Jis yra LŠS ideologijos kūrėjas.

· Pirmą kartą šauliai aktyviai pasireiškė ginant Lietuvos nepriklausomybę, kai 1919 m. rugpjūčio mėn. 28 d. dalyvavo likviduojant Polska organizacja wojskowa (POW) sukilimą Kaune.

· Istoriškai reikšmingas Lietuvos šaulių sąjungos ir jos narių vaidmuo atkuriant Lietuvos valstybę, ginant jos laisvę nepriklausomybės kovose su bolševikais, bermontininkais ir lenkais 1919–1920 metais.

· LŠS organizavo ir vykdė Klaipėdos krašto sukilimą 1923 metais. Jų dėka mes turime priėjimą prie Baltijos jūros.

· Šaulių moterų veikla įgavo vis didesnę reikšmę pačioje Šaulių sąjungoje ir visuomenėje.

· Šauliai buvo aktyviausi 1941 m. birželio mėn. 23 d. sukilimo prieš sovietinius okupantus dalyviai.

· Laisvės kovotojų gretose šauliai organizuotai ginklu priešinosi Sovietų Sąjungos okupacijai 1944 – 1953 metais. Vėliau šauliai tęsė kovą su okupantais pavieniui iki paskutinio Lietuvos partizano Antano Kraujelio-Siaubūno žūties (1965.III.17).

· Sovietmečiu represuota (nužudyta, nuteista, ištremta į Sibirą, persekiota ir pan.) tūkstančiai šaulių.

· Šauliai išeivijoje susiorganizavo ir atnaujino veiklą 1954 m. kovo mėn. 7 d. minėdami LŠS įkūrėjo Vladas Pūtvinskio–Pūtvio 25 mirties metines. Oficialiai ir viešai paskelbta Lietuvos Šaulių Sąjunga Tremtyje (LŠST).

· Žiaurios okupacijos laikmečiu LŠST visais įmanomais būdais stipriai priešinosi Sovietų Sąjungos okupacijai ir rėmė LŠS atsikūrimą 1989 metais.

· LŠS vaidino svarbiausią vaidmenį ginant atkurtąją Lietuvos Respublikos nepriklausomybę 1991 metais.

· Dabar yra svarbus LŠS indėlis į šalies nacionalinio saugumo užtikrinimą, atsižvelgiant į kintančius nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikius, Lietuvos narystę NATO ir Europos Sąjungoje.

· Tarnyba LŠS vienas iš būdų Lietuvos piliečiams vykdyti savo konstitucinę teisę ir pareigą ginti Tėvynę, įtvirtintą LR Konstitucijos 139 straipsnio pirmojoje dalyje.

Lietuvos šaulių sąjunga viena iš kelių Lietuvos organizacijų, kurios veikla nenutrūko nuo įsikūrimo visus 95 metus. Tai rodo ypatingą jos pobūdį, reikalingumą ir populiarumą visuomenėje. Galime tik didžiuotis, kad priklausome tokiai ypatingai organizacijai.

Audrius Skaistys

LŠS Centro valdybos narys,

Vilniaus apskrities šaulių 10-osios rinktinės

Vilniaus kuopos 4 būrio vadas

7 dalykai, kuriuos verta žinoti apie Lietuvos šaulių sąjungą

Dalinuosi brolio šaulio Remigijaus parengtu tekstu.
 Įvykių Ukrainoje kontekste suaktyvėjus Lietuvos šaulių sąjungai, naujai į organizaciją įstoję nariai sulaukia nemažai klausimų. Jie aktualūs daugeliui, todėl atsakymai pateikiami viešai.
1. Kodėl Šaulių sąjunga, o ne Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP)? KASP geresnis variantas, jei norite ir galite būti kariu: skirti tam daugiau laiko, neeikvoti laisvalaikio neatlygintinai, esate puikios sveikatos, atitinkate amžiaus kriterijus. Tačiau, jei visiškai integruota kariuomenės dalimi būti netrokštate ar negalite, o ginklu ar ne ginklu norite prisidėti prie laisvės gynimo ir išmokti, kaip tai padaryti, tuomet šauliai – tinkamas pasirinkimas.
2. Ką šauliai veikia? Šaulių sąjunga – visuomeninė organizacija, nors ir sukarinta, įtvirtinta įstatymu. Pagrindinė jos veikla yra didinti Lietuvos saugumą. Tam taikomos kuo įvairiausios priemonės. Pasiruošimas atremti visokio tipo agresijas ir jų atrėmimas yra veiklos stuburas.
3. Kokia būtų šaulių funkcija agresijos atveju? Veikiančioji profesionalų kariuomenė ir aktyvusis KASP rezervas yra kariuomenės branduolys, tačiau šių struktūrų apginti Tėvynės neužtenka. Kilus poreikiui mobilizuotis būtų pasitelkiami ir kiti piliečiai. Tačiau šauliams veikti nereikia jokios mobilizacijos. Konstitucija leidžia ir įpareigoja gintis kiekvieną. Išėję karybos pradžiamokslį, šauliai turėtų svarbų vaidmenį Tėvynės gynyboje. Jie gali imtis įvairių darbų: tai objektų apsauga, kontrolės postų įrengimas, dalyvavimas piliečių pasipriešinime, visokiausių karinių ar banditų antpuolių atrėmimas, priešo kariuomenės užlaikymas. Natūralu, kad daugeliu atvejų šauliai veiktų teritoriniu principu – savo miestelyje, mieste, miesto rajone ar priemiestyje. Tai gali būti itin svarbu, kai kariuomenė atliktų kitas užduotis, nes užnugaris turi būti saugus, o priešas negali jaustis saugus niekur. Agresija Ukrainoje ir mūsų Sausio 13-osios patirtis rodo, kad šauliai kai kuriais atvejais gali veikti net lanksčiau ir efektyviau nei kariuomenė.
4. Kaip dėl ginklų? Šauliai turi teisę dalyvauti mokymuose, kaip elgtis su ginklu, gauti kitų reikalingų žinių. Šaulių sąjunga turi ginklų, kurie kilus poreikiui būtų panaudojami. Šauliai taip pat gali turėti savigynos, medžioklės ar sporto ginklų, kurie agresijos atveju taip pat galėtų būti naudojami. Pabrėžtina, kad turėti ginklą ir mokėti juo naudotis šauliams neprivaloma. Kadangi šiuolaikinė karyba apima ne tik kariavimą ginklais, bet ir informacines bei kibernetines atakas, Šaulių sąjunga siekia burti ir rengti piliečius įvairiai krašto ir jo žmonių gynybai.
5. Ar moterys gali tapti šaulėmis? Šauliu gali tapti kiekvienas Lietuvos pilietis. Moterų noras tapti šios organizacijos narėmis yra sveikintinas.
6. Norėdamas tapti šauliu galiu ateiti su visa kompanija ir suformuoti atskirą padalinį? Be abejo. Šauliai – savanoriška organizacija, todėl ir skirstymas vyksta derinantis bei tariantis. Jei ateinate vienas, jums tikrai atsiras kompanija. Atėję būriu galite suformuoti savo padalinį (į kurį nesant jūsų pritarimo niekas papildomai nebūtų priimamas). Priklausomai nuo dydžio, tai gali būti skyrius, būrys ar net kuopa. Labai kviečiame ateiti visu būriu. Pavyzdžiui, tai galėtų būti kolektyvas ar jo dalis: vietos bendruomenė, medžiotojų būrelis, sporto klubas, sporto aistruolių klubas ir pan. Kiekviena grupė gali išlikti savita, o papildomai įgyti žinių, kaip apginti savo ir Tėvynės laisvę.
7. Kaip galėčiau tapti šauliu? Jeigu norite tapti šauliu, kreipkitės į artimiausią šaulių padalinį (kuopą arba apskrities šaulių rinktinę). Kiekvienas Lietuvos pilietis, stodamas į sąjungą, prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Organizacijos interneto svetainėje (www.sauliusajunga.lt) galite susipažinti su Šaulių sąjungos statutu ir priesaikos tekstu.

Su šv.Kalėdom!

Antrojo pasaulinio karo pradžia ir pabaiga Lietuvoje

Antrasis pasaulinis karas Lietuvoje prasidėjo 1939 rugpjūtį, o baigėsi prieš 20 metų – 1993 metų rugpjūčio 31, kai paskutiniai okupacinės armijos kariai paliko Lietuvos teritoriją. Šį teiginį galima pagrįsti dviejų antrojo pasaulinio karo sukėlėjų – hitlerinės Vokietijos ir stalininės Sovietų sąjungos veiksmais. 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas ir jo slaptieji protokolai, kurių reikšmė dabarties istorijai yra žinoma.1939 m. rugsėjo 1 dieną hitlerinė Vokietija įsiveržė į Lenkiją, todėl susitarta laikyti tai II-ojo pasaulinio karo pradžia, nors mano įsitikinimu, tai tik padarinys anksčiau minėto pakto. 1939 m. rugsėjo 28 d. pasirašyta Sovietų sąjungos ir Vokietijos sienos ir draugystės sutartis. Pagal šią sutartį (kadangi dabar likvidavus Lenkiją abi valstybės turėjo bendrą sieną) dar kartą pasidalinta įtakos sferomis, Lietuva buvo atiduota Sovietų sąjungos įtakai, manais į dalį Lenkijos teritorijos. Savitarpio pagalbos sutartis, pagal kurią į Baltijos valstybes įvedama Sovietų sąjungos kariuomenė su Latvija pasirašyta 1939 rugsėjo 28 d., o su Estija spalio 5 d., o spalio 3 d. Sovietų Sąjunga pareikalavo, kad ir Lietuva pasirašytų analogišką sutartį. Manais į sutartį Sovietų Sąjunga pasiūlė grąžinti Lietuvai Vilnių (kuris 1920–1939 m. buvo okupuotas Lenkijos ir kurį Raudonoji Armija užėmė jau rugsėjo 19 d.). 1939 rugsėjo 19 diena laikytina dalies Lietuvos reokupacija, kai Vilnius ir jos kraštas iš Lenkijos pateko į kito okupanto – Sovietų sąjungos rankas. Savitarpio pagalbos sutartį ir Vilniaus bei Vilniaus krašto perdavimo Lietuvos Respublikai aktą 1939 m. spalio 10 d. pasirašė Juozas Urbšys ir Viačeslavas Molotovas. Pagal šį susitarimą Lietuvoje atsirado keletas Sovietų Sąjungos kariuomenės garnizonų: Alytuje, Prienuose, Gaižiūnuose ir Naujojoje Vilnioje, iš viso 18 786 Raudonosios armijos kariai. Naujojoje Vilnioje šie kariai jau rezidavo nuo rugsėjo 19 dienos. Vėlų 1940 m. birželio 14 d. vakarą V. Molotovas J. Urbšiui Maskvoje įteikė ultimatumą, kuriame Lietuva apkaltinta savitarpio pagalbos sutarties laužymu. 1940 m. birželio 15 d. Lietuva okupuojama. 1941 m. birželio birželio 22 d. hitlerinė Vokietija užpuolė Sovietų sąjungą, Lietuvoje prasidėjo sukilimas prieš Sovietinę valdžią. Birželio sukilimas prasidėjo pirmąją karo dieną ir vyko savaitę – birželio 22-28 dienomis. Sukilėliai sudarė Lietuvos Laikinąją Vyriausybę, kurios nepripažino naujieji Lietuvos okupantai – vokiečiai. Hitlerinės Vokietijos okupuota Lietuva valdoma iki 1944 metų pabaigos, kai sovietinė kariuomenė su karo frontu stumdama vokiečius į rytprūsius ir Lenkiją iš naujo okupuoja Lietuvą. Šį kartą sovietinė kariuomenė išsilaikė Lietuvoje iki 1993 metų rugpjūčio 31 dienos, kas ir laikytina visos Lietuvos teritorijos išlaisvinimo iš okupacijų, o tuo pačiu ir II-ojo Pasaulinio karo ir jo padarinių pabaiga.

Sausis Lietuvoje prieš 90 metų ir prieš 22 metus

Jau visai čia pat minėsime Klaipėdos krašto atgavimo 90 metį, bet šiuo metu mes minime kitą pergalingą dieną – Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-tąją. Šios dvi sausio mėnesio šventės yra susijusios savo simboline prasme, nes tai Lietuvos modernios valstybės kūrimo ir atkurtos apgynimo dienos. Jei prieš 90 metų mūsų protėviai surengė puolamąjį žygį, kurio sėkmingos baigties dėka turime ne tik Klaipėdą, bet ir dalį to kra

što apie kurį dar Vytautas Didysis XV a. (po Žalgirio mūšio) yra pasakęs: „Prūsa – taip pat mano tėvonija, ir aš reikalausiu jos iki Osos, nes ji yra mano tėvų palikimas“. Pelnytai didžiuojamės savo protėvių palikimu – ta Lietuva, kurią jau mūsų kartos atstovai turėjo progą apginti 1991 sausio 13-tąją. Ir mes tai padarėme, tik šį kartą skirtingai nei prieš 90 metų – nepuolėme, bet gynėme, ją visą, su visais valstybingumo atributais. Tuomet sostinėje Vilniuje gynėme visą Lietuvą. Ją gynė žmonės iš visos Lietuvos, dalis ir iš prieš 90 metų atsikovoto Klaipėdos krašto. Tą galiu drąsiai teigti, nes buvau tarp „Lietuvos širdies“ vardu pavadintos teritorijos gynėjų. Tą teritoriją klaidinga vadinti Parlamentu arba Aukščiausiąja Taryba – Atkuriamuoju Seimu, nors ir esu apdovanotas Lietuvos šaulių sąjungos medaliu „Parlamento gynėjams“, tačiau suvokiu, kad visi žmonės gynę Lietuvą tiek už barikadų su užrašais „Lietuvos širdis“, „Gorbi, spjovėm mes ant tavo tankų“ ir kt., tiek kitose svarbiose vietose buvo ir yra tikrieji laisvės gynėjai. 1991 metų sausį ginamų objektų Lietuvoje buvo daug: televizijos bokštas, Lietuvos radijo ir televizijos pastatas, valstybės institucijų ir savivaldybių pastatai, Radijo centras Sitkūnuose, prie Telekomo pastatų, pagaliau – Gedimino pilies bokštas, kuriame buvo saugomas dar vienas valstybingumo simbolis – Valstybės vėliava ir t.t. ir pan. Būtų tikrai teisinga atiduoti garbės skolą tiems, kurie apgynė svarbiausios ir paskutinės barikados gynėjus, tiems, kuriuos pelnytai galime pavadinti „Lietuvos širdies“ gynėjais, kur jie tuo metu begynė ją. Šį kartą noriu pasididžiuoti – pelnytai – savo kartos atstovais, nes būtent mūsų kartai teko šis iššūkis, kurį garbingai atlaikėme. Taip, mes apgynėme Lietuvos laisvę, tai buvo mūsų kartos pasididžiavimo vertas žygdarbis. Tikiu, kad ir ateities kartos nedvejodamos stos laisvės gynybon taip varydamos neviltin visus, kas pasikėsins į mūsų tėvynės laisvę. Amžina šlovė laisvės gynėjams!