Padėka vilniečiams

Mieli vilniečiai,

nuoširdžiai dėkoju Jums už palaikymą savivaldybės tarybos rinkimuose. Jau keturiskart dalyvavau rinkimuose į mūsų miesto tarybą, pateikiu iš Jūsų gautų pirmumo balsų (balsai) dinamiką:

2007 m. – 1149 balsai (20 vieta);

2011 m. – 835 balsai (19 vieta);

2015 m. – 1868 balsai (10 vieta);

2019 m. – 1454 balsai (13 vieta).

Džiaugiuosi, kad Vilniuje turiu tiek bičiulių, kurių palaikymas šiemet mane kilstelėjo iš 14 pozicijos į 13-tą. Nors to ir neužtenka tęsti neseniai pradėtus darbus Vilniaus m. savivaldybės taryboje, tačiau Jūsų išreikštas pasitikėjimas - drąsina žengti toliau!

Nuoširdžiai Jūsų,

Dr. Audrius Skaistys

Riebaus Vilniaus biudžeto trupiniai kultūros paveldui

Kalendorinis pavasaris, pakvipęs šaltais vėjais, Kaziuko muge ir nerimastingu riebiojo andradienio (Užgavėnių) laukimu, primena ir tai, kaip miestui kasmet svarbu Šventų Kalėdų laikotarpiu pasipuošti ištaiginga kalėdine eglute, suorganizuoti aplink ją amatininkų turgelį, kalėdinių renginių mažiesiems ir jų tėveliams... Smagu ir tai, kad nepilnavertiškumo kompleksų kamuojamus politikus vis pagauna pasipuikavimo savo miesto žaliaskare (o šiuo metu - žiemos išvarymo iš kiemo) kvaitulys, kuris atsispindi ir „nuveiktų darbų“ ataskaitose. Visuomet tuo pat metu per šalies visuomenės informavimo priemones nuslenka pasiliaupsinimų lavinos, padailintos savivaldybių nusamdytais opusų rašytojais. Visi jau žinome, kad Šv. Kalėdų ir Šv. Kazimiero mugės šurmuliai turi tą pačią savybę - pabaigtuves, bet nesinorėtų, kad baigtųsi jau veik 700 metų gyvuojantis Vilniaus sanasis miestas ir jo priemiesčiai. Gyvenant Vilniuje, atrodo natūralu didžiuotis jo ilga ir garbinga istorija, grožėtis į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktu Vilniaus senamiesčiu. Širdį džiugina, kai mus vadina puikiąja Šiaurės Jeruzale ir jau rečiau bet vis vien širdį paglostančiai – Šiaurės Atėnais. Tačiau akivaizdu ne visiems mums vienodai svarbios asociacijos, kuriomis pristatomas Vilnius.

Paklausius, koks yra Vilniaus apibūdinimas, paskutines kadencijos savaites skaičiuojančiam sostinės merui Remigijui Šimašiui iš lūpų sprūsta ne šiauriausio senojo žemyno baroko puošmenos, bet Europos G taško epitetai.

Deja, ta pati tendencija matosi ir skirstant lėšas. Jei vaizdingojo G taško kampaniją administruojančiam VšĮ „Go Vilnius“ skiriama per 2,5 mln. Eur. per metus, tai istoriniam paveldui išsaugoti – tik beveik 0,5 mln.

Nors R.Šimašius gan dažnai puikuojasi savo vadovaujamos savivaldybės vizitine kortele – Vilniaus senamiesčiu, tačiau ne jo vadovaujama savivaldybė, bet nykstančiu paveldu susirūpinę bendrapiliečiai vis dažniau kreipiasi į UNESCO ekspertus ir vis garsiau skambina pavojaus varpais.

Apskritai, analizuojant Kultūros ministerijos dabar pateikiamus duomenis, akis bado Vilniaus valdžios nemeilė kultūrai, o ypač – kultūros paveldui. Pagal kultūros paslaugų finansavimą Vilnius patenka į mažiausiai lėšų tam skiriančių savivaldybių grupę (mažiau nei 28 Eur. gyventojui). O Valstybinės kultūros paveldo komisijos duomenimis, kultūros paveldo išsaugojimui meras su komanda 2017 metais teskyrė nepilnai 1 eurą vidutiniškai vienam sostinės gyventojui.

Norisi tiesiog palyginti, kad iš didžiųjų miestų, Kaunas skiria 2,6 Eur/gyventojui, o Klaipėda net 15,4 Eur. Manau, kad tai yra kiekvieno miesto savigarbos ir savivertės reikalas. Juk tai ne tik Vyriausybės, bet ir savivaldybės kompetencijos klausimas.

Todėl keistai atrodo mero apsižodžiavimai su Vyriausybe ar Seimu dėl skurdžių lėšų Gedimino kalnui gelbėti. Juokiasi puodas, kad katilas juodas. Kartais miesto vadovas su savo svita galėtų patys prisiimti atsakomybę: tiek moralinę, tiek ir finansinę.

 Tačiau jiems smagiau, kai vietoj to - 40 etatinių VšĮ „Go Vilnius“ darbuotojų administruoja keletą investicijų pritraukimui skirtų projektų ir reklaminiais filmukais įsivaizduoja kuriantys viešąją nuomonę, dažnai egzistuojančią tik virtualioje realybėje arba iš oro baliono skrydžio perspektyvos pagražintame Vilniuje. Tačiau nusileidus ant žemės šis virtualus spindesys, deja, virsta skurdo vakariene.

Neaimanuosime nurodydami visus Vilniuje susikaupusius ir besikaupiančius kultūros paveldo srities skaudulius, pinigai skiriami šiai sričiai iš Vilniaus m. savivaldybės biudžeto kalba už save. Kiek kainavo Gedimino pilies kalno sutvarkymas Vilniaus m. savivaldybei iš didelio „vargo“ tesukrapštančiai 0,5 mln Eur. visam Vilniuje esančiam kultūros paveldui ir kiek šio kalno avarinės būklės likvidavimui buvo skirta visų mokesčių mokėtojų pinigų?

Tai retorinis klausimas. Neprašau atsakymų. Tikiu, kad kada nors bus pateikta išsami kalno gelbėjimui panaudotų lėšų ataskaita ir nereikės dar vienos tyrimo komisijos Seime.

Visgi sostinės valdantieji 2018 metais, paskelbtais Europos kultūros paveldo metais, neskyrė adekvataus finansavimo kultūros srities paslaugoms, o tuo pačiu ir kultūros paveldui. Patvirtintame „riebiajame“ 2019 m. biudžete, kur numatomos pajamos siekia 640 mln. Eur (~8,6 daugiau nei 2018 m.), numatyta skirti tik apie 50% paskaičiuoto poreikio kultūros paveldui, o Senamiesčio atgaivinimui numatyta apie 450 tūkst. Eur (~8,6% mažiau nei 2018 m.). Be abejonės rinkėjai netrukus įvertins ir tai bei „įdarbins“ Vilniuje tokią valdžią, kuri ne tuščiais pasiliaupsinimais myli Lietuvos sostinę, bet realiomis investicijomis, puoselėjančiomis mūsų tautos kultūros paveldą, o ypatingai - UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąrašo grynuolį - Vilniaus senajį miestą.

Dr. Audrius Skaistys
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų

sąrašo 14-oje pozicijoje įrašytas kandidatas

į Vilniaus m. savivaldybės tarybą

Pasitikėjimas Vilniaus ateitį planuojančiais

Mieli vilniečiai,

Netrukus prasidės išankstinis balsavimas Vilniaus m. savivaldybės tarybos rinkimuose. Kandidatų yra daug, todėl kaip visuomet nelengva pasirinkti,

kurie išties pasiruošę atstovauti Vilniaus m. taryboje mūsų vietos bendruomenę, mūsų VILNIŲ.

Aš šiuose rinkimuose aktyviai agituoju vilniečius drąsiai balsuoti už Tėvynės Sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD).

TS-LKD yra išmintingos patirties ir jaunatviško entuziazmo lydinys, šiemet subūręs tikrai stiprią komandą į vieną visumą, galinčią ir turinčią atstovauti Vilniaus gyventojus artimiausius 4 metus. Esu vienas šios komandos narių. 

Tik Jūsų dėka Vilniuje per kiekvienus rinkimus asmeniškai surenku vis  daugiau reitingo balsų ir tai lėmė, kad nuo 2018 metų rugsėjo tapau Vilniaus m. savivaldybės tarybos nariu.
Labai tikiuosi Jūsų palaikymo ir šiemet - kovo 3 dieną - vyksiančiuose rinkimuose į Jus atstovaujančią instituciją. Pasitikinčius TS-LKD partijos kandidatų sąrašu prašyčiau savo reitingo balsą skirti ir 14 numeriu sąraše įrašytam kandidatui - Audriui Skaisčiui.

Pateikiu mano dalyvavimo rinkimuose Vilniaus m. ir iš Jūsų gautų pirmumo balsų statistiką:

2007 m. rinkimai į Vilniaus m. savivaldybės tarybą – 1149 balsai (20 vieta);

2008 m. rinkimai į Seimą – 746 balsai;

2009 m. rinkimai į Europos Parlamentą – 940 balsų;

2011 m. rinkimai į Vilniaus m. savivaldybės tarybą – 835 balsai (19 vieta);

2015 m. rinkimai į Vilniaus m. savivaldybės tarybą – 1868 (10 vieta).

Svarbiausi ateities tikslai: siekti, kad Vilniaus vystymosi svarbiausi klausimai būtų reglamentuojami ne atskirais įstatymais, kaip dabar – dėl metro ar Lukiškių aikštės, tačiau sistemiškai – visą apimančiame Sostinės įstatyme. Bus veikiama, kad:

ü  įgyvendinti ambicingą transporto sistemos pertvarką, kad susisiekimas taptų ne tik patogus (spūstyse praleistas laikas sutrumpės perpus), bet ir kuo mažiau teršiantis aplinką:

•         paslaugas bei infrastruktūrą tolygiai perkelti į ne Vilniaus centre esančius rajonus;

•         per artimiausius 10 metų Vilniuje įdiegti naują, šiuolaikinę viešojo transporto priemonę;

•         ties transporto sistemos mazgais įrengti 3 naujus tunelius ir 4 naujus viadukus.

ü  įdarbinti aukštąsias technologijas apjungiant miesto poliklinikų ir aukštesnio lygmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Išmanieji įrenginiai tarnaus vilniečiams užtikrinant kasdienes miesto paslaugos, mažins neįgaliųjų asmenų atskirtį.

ü  plėtoti sportavimui skirtų objektų programinį finansavimą, skirtą multifunkcinių reikmių tenkinimui: profesionalaus ir mėgėjų sporto reikmėms; vaikų bei jaunimo užimtumui; įvairaus amžiaus grupių vilniečių sveikatinimui bei sergamumo prevencijai. Tam:

•         pastatysime 5 baseinus ir naują lengvosios atletikos maniežą;

•         rekonstruosime sporto aikšteles prie visų Vilniaus mokyklų;

•         papildomai įrengsime 10 naujų futbolo aikštelių su stogu ir dirbtine danga;

•         pastatysime 2 universalius sporto kompleksus;

•         vietoje mieste „įsprausto“ nacionalinio stadiono užmiestyje pastatysime visai Lietuvai patogiai pasiekiamą 4 UEFA žvaigždutes atitinkantį stadioną.

Jūsų tvarus pasitikėjimas įpareigoja ir įgalina mane dar atkakliau darbuotis ir taip prisidėti prie mūsų visų bendruomenės gerovės stiprinimo.

Jūsų,

Dr. Audrius SKAISTYS

DR. AUDRIAUS SKAISČIO POLITINĖ REKLAMA

Dr. Audrius SKAISTYS

Reitingavimo numeris kandidatų sąraše - 14

Esu Vilniuje gimęs, užaugęs, išsimokslinęs ir besidarbuojantis teisininkas, TS-LKD narys nuo 2006 metų, šiuo metu - Lazdynų skyriaus, Vilniaus skyrių sueigos ir Partijos tarybų bei Priežiūros komiteto narys, Šaulių sąjungos centro valdybos narys, Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininko pavaduotojas.

Nuo vaikystės mylimų ir mylinčių tėvelių –  Rimanto ir Onutės – esu auklėtas mylėti Laisvę ir dėl jos kovoti, pratintas savo atkakliu ir dažnai nelengvu darbu pelnytis pragyvenimui bei užsitarnauti aplinkinių pagarbą.

Tėtis dažnai kartodavo, kad “darbas tai yra gyvenimo druska, kuri priduoda jam skonio ir apsaugo nuo sugedimo”, šis moto lydi nuo tada, kai su broliu būdami vaikais padėdavome tėveliams auginti tulpes, vėliau – pinti krepšelius, seneliams kaime padėdavome dirbti žemės ūkio darbus, prižiūrėti gyvulius. Studijų metais – gaunamą padidintą stipendiją patrigubindavau palaikydamas tvarką koncertuose ir kituose renginiuose. Visa tai ugdė charakterį, disciplinuotumą ir kitas savybes, kurios padėjo nueiti kelią nuo žemiausios valstybės tarnybos pakopos iki užimamų atsakingų pareigų.

Atgimimo laikotarpiu nepraleisdavau nei vieno svarbesnio Lietuvos laisvės lygos ir Lietuvos Sąjūdžio organizuoto renginio, visa Skaisčių šeima prieš beveik 30 metų stovėjo Baltijos kelyje. Kažkur tolėliau – link Panevėžio stovėjo ir jaunutė mergaitė iš Kauno, kuri vėliau tapo mano sutuoktine, o dabar jau ir mūsų dviejų vaikų mama Gintarė Skaistė.

Didžiuojuosi, kad jau 1990 metais įstojau į Lietuvos šaulių sąjungą. Save pristatydamas visada pabrėžiu, kad 1991 m. buvo vienas iš jauniausių Lietuvos Parlamento gynėjų, 1997 m. tapau jauniausiu Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) Centro valdybos nariu, o 1999 m. tapau jauniausiu vyresniuoju patarėju Lietuvos Respublikos Seime (LRS).

Nuveikti svarbūs Lietuvos teisinės minties palikimui darbai: apginta teisės mokslų disertacija “Teisinis priesaikos institutas ir jo socialinis vaidmuo”, publikuoti 3 moksliniai straipsniai, taip pat 4 metus universitete dėstyta Teisės teorija.

Dirbdamas Seime, Vyriausybės atstovu Vilniaus apskrityje ir Kultūros paveldo departamente (KPD) jau 14 metų atstovauju teismuose Lietuvos valstybę ir daugumoje bylų apgyniau Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų viršenybę bei viešąjį interesą. Už nuopelnus Lietuvai ne kartą buvau apdovanotas medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais.

2012-2016 metais prižiūrint Vilniaus apskrities savivaldybių priimamų sprendimų teisėtumą, o tuo pačiu užtikrinant viešojo intereso gynimą apskrityje – sulaukė didelio visuomenės palaikymo. Vien tik Vilniaus mieste sustabdytas 16 seniūnijų naikinimas ir ligoninių sujungimas Antakalnyje, teisminiu keliu pasiektos nelengvos pergalės panaikinusios neteisėtus mokesčius vilniečiams už jų vaikų priėmimą į darželius, taip pat ir už komunalinių paslaugų administravimą.

Nuo 2016 metų dalyvauju užtikrinant kultūros paveldo apsaugą Lietuvoje. Ypatingai svarbu, kad šioje srityje dirbtų korupcijai atsparūs valstybės tarnautojai, dedu visas pastangas skaidrinant ir stiprinant šios srities valstybinį administravimą. Be abejonės – tai patinka ne visiems, todėl turint tikslą eliminuoti principingą valstybės tarnautoją naudojamos net žiniasklaidos priemonės.

Tačiau svarbiausia, kad aš tikiu tuo ką darau ir tai darau nuoširdžiai, su viltimi, tikėjimu ir entuziazmu.

2018 m. rugsėjį tapau Vilniaus m. savivaldybės tarybos nariu, atstovauju vilniečiams priimdamas sprendimus Paslaugų ir miesto ūkio komitete, Reglamento tobulinimo komisijoje.

Svarbiausi ateities tikslai: tęsti atstovavimą vilniečių interesams, skaidrinti Vilniaus miesto valdymą, priimti visiems lygiai teisingus, pridėtinę vertę kuriančius ir viešąjį interesą atliepiančius sprendimus.

Jūsų kandidatas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą

Dr. Audrius SKAISTYS

Išsami mano biografija yra internete: https://lt.wikipedia.org/wiki/Audrius_Skaistys

Daugiau apie mane rasite tinklalapiuose: www.facebook.com/skaistys  www.twiter.com/skaistis

Mieli vilniečiai,

Būčiau dėkingas, jei kovo 3 dieną reitinguodami TS-LKD kandidatų sąrašą, savo pirmumo balsą skirtumėte ir man. Mano numeris šiame sąraše – 14.

Iš anksto ačiū Jums visiems už išreikštą pasitikėjimą.

Pasinaudodamas proga kviečiu bendrauti: audrius.skaistys@gmail.com ir tel. 8-699-77888.

Politinės kampanijos pradžia

Vasario 14 dieną launčinu (pradedu) savo rinkiminę kampaniją internete. Numeris TS-LKD sąraše įpareigoja tai atlikti būtent šiandien - Švento Valentino dieną 💟 🇱🇹 ❤️! 
Tai štai mielieji mano tinklalapio naršytojai, kaip ir prieš 8 metus kandidatuoju į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą pažymėtas Nr. 14, tačiau pirmąkart jau būdamas šios tarybos nariu. Palyginimui prisegu ir savo aštuonerių metų senumo politkampanijos atvaizdą. #Nr14 Politinė reklama. 😆

Angelai - pranašystės skleidėjai

Pasakojimas gimęs iš sapno ir pabudimo šį Šventų Kūčių rytą 2018 metais. Biblija liudija, kad viena iš Šventosios Dvasios dovanų yra pranašystės dovana. Mes įtariame pranašus esant tarp mūsų - gyvųjų, bet kas mums praneš apie paskutiniąją teismo dieną? Paulius Korintiečiams 14:3 sako, kad pranašystė yra Dievo įkvėptas žodis, skirtas „ugdyti, paraginti ir paguosti“. Tą pranašystė ir atlieka - skelbia žinią. Paprastoje pranašystėje nėra ateities numatymo. Matyt, kad apie paskutiniąją teismo dieną bus pranešta ne kaip apie ateitį, o kaip apie dabartį. O tai galės padaryti tik tie, kurie atliks Dangaus pasiuntinių misiją. Ar gali tai būti angelai? Hebrajų kalba žodis mal'ak, o graikų angelos reiškia pasiuntinys. Žodžio reikšmė nurodo šios dvasinės būtybės užduotį arba misiją. Angelai - tarpininkai tarp Dievo ir žemiškojo pasaulio. Angelai svarbūs ir Jėzaus žemiškajame gyvenime, jie skelbė jo gimimą, kančia ir prisikėlimą. Taip kad logiškiausia per juos pasiųsti žinią žmonijai paraginančią, paguodžiančią ir skelbiančią išganymą. Angelai “veikia nuo pat pasaulio sukūrimo ir visoje išganymo istorijoje; iš tolo ir iš arti jie skelbia išganymą ir tarnauja dieviškajam planui”, jie yra “tarnaujančios dvasios, išsiųstos tarnauti tiems, kurie paveldės išganymą”. Bet kai angelai pūs trimitus paskutiniąją teismo dieną, ar tai bus lauktoji žinia paveldėjusiems išganymą, ar tokia yra dieviškojo plano dalis? Mūsų tikėjimas nurodo, jog ypač tada, - mirties atveju, Dievas mums siunčia pagalbą pareiti per tamsų slėnį iš mirties į gyvenimą. Taip kad angelai turi ne tik žinios (pranašystės) skleidėjo vaidmenį, bet ir žmogaus pagalbininko, savotiško Graikų mitologijos keltininko Charono – perkeliančio mirusiųjų sielas per Acherono upę, vaidmenį.

Angelai - tie Dievo pagalbininkai rišantys žemiškąją ir nežemiškąją visatas, rišantys žmoniją prie Dievo. Skelbiantys Tiesą - Gimė Kristus! Aleliuja!

Kas slypi už užsakomųjų „žurnalistinių tyrimų“ skraistės?

Mielieji,

Turbūt jau matėte spaudoje pasirodžiusius straipsnius, kuriuose aš ir mano kolega esame šmeižiamai neva blogai atliekantys savo pareigas. Kadangi „Lietuvos rytas“ straipsniuose nepateikė kitos pusės pozicijos, tai net nebandau  ginčyti taip vadinamo „žurnalistinio tyrimo“ skraiste pridengto užsakomojo šmeižto, tačiau jaučiu pareigą, Jums, mieli bendraminčiai, pateikti neišklausytąją šios istorijos pusę, o tuomet savo išvadas galėsite daryti Jūs.

Kultūros paveldo departamento tinklalapyje www.kpd.lt 2018-10-23 pasirodė atsakas į šiuos užsipuolimus: http://www.kpd.lt/news/3823/158/Kas-slypi-po-zurnalistiniu-tyrimu-skraiste.html

Pateikiu šio atsako pilną tekstą:

Vienoje žiniasklaidos priemonių neseniai pasirodė straipsniai, kuriuose Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovai, o konkrečiai – direktoriaus pavaduotojas Audrius Skaistys ir laikinai einantis direktoriaus pareigas Algimantas Degutis – šmeižiami neva blogai atliekantys savo pareigas. Šis puolimo prieš KPD vadovybę tęsinys (pirmieji straipsniai pasirodė dar vasarą), panaudojant visuomenės informavimo priemones, yra inicijuotas asmenų, tiesiogiai prisidėjusių prie kultūros paveldo žalojimo. Pavyzdžiui, derinant Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios ir šalia esančios buvusios Šv. Jokūbo ligoninės teritorijos komplekso užstatymą daugiaaukščiu pastatu, neužkertant kelio Vilniaus senamiesčio vertingų savybių pažeidimui Vilniaus g. 18, Žygimantų g. 12 ir kitose senamiesčio vietose. Be abejonės straipsnių iniciatoriams nepatinka ir šiuo metu vykstantys teigiami pokyčiai KPD Vilniaus skyriuje.

Taip vadinamame „žurnalistiniame tyrime“ emocingai ir tendencingai, manipuliuojant prielaidomis ir žmonių nuomonėmis, KPD vadovai „kaltinami“ iš piršto laužtais dalykais. Kadangi „tyrimą“ inicijavęs laikraštis nepateikė kitos istorijos pusės, straipsnio niekaip negalima pavadinti objektyviu. Kad neliktų neatsakytų klausimų, nuspręsta pateikti neišklausytąją šios istorijos pusę.

2017 m. ir 2018 m. KPD Vilniaus teritoriniame padalinyje atlikta per 15 tarnybinių patikrinimų, po kurių teisėsaugos institucijos pradėjo 2 ikiteisminius tyrimus dėl piktnaudžiavimo tarnyba, o buvusiam skyriaus vedėjui ir keliems vyriausiesiems specialistams paskirtos 7 drausminės nuobaudos už šiurkščius įstatymų nesilaikymo atvejus.

Išskirtini keli rezonansą visuomenėje sukėlę piktnaudžiavimo atvejai.  Vienas jų – Vilniaus Žvėryno rajone Birutės g. 40 stovėjęs vilos tipo medinis kultūros paveldo pastatas. Vietoje to, kad būtų atnaujintas, įgyvendinus tvarkybos darbų projektą, nuolaidžiaujant nekilnojamojo turto vystytojų užgaidoms ir neišlaikant jo autentiškumo, jis buvo „perkeltas“ į kitą vietą. Kitas atvejis – Žygimantų g. 12, kai savaitgalio metu (konkrečiai per šeštadienį) buvo be leidimo nugriauti net 3 statiniai, o vėliau buvusio skyriaus vedėjo iniciatyva suderintas jų vietoje turėsiantis išdygti daugiabutis. Trečia – Antakalnio karių kapinėse buvo perlaidoti asmenys, neįvardijant priežasčių, kodėl jų palaikai turi būti priskirti sovietiniams kariams, o jų antkapinės plokštės buvo „papuoštos“ sovietine simbolika.

2016 metais Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikusi KPD Vilniaus skyriaus korupcijos rizikos analizę, pateikė Kultūros paveldo departamentui ilgą sąrašą įgyvendintinų antikorupcinių priemonių. 2017 metų birželį startavęs Korupcijos prevencijos priemonių plano įgyvendinimas sukūrė prielaidas tinkamai įvertinti valstybės tarnyboje netoleruotiną – valstybės tarnybos principus pažeidžiančią – elgseną.

Aukščiau paminėtų ir daugelio kitų kultūros paveldą naikinančių ar žalojančių atvejų principingas įvertinimas iššaukė „senos sistemos“ šalininkų nepasitenkinimą, tad jie naudodamiesi  jų sąžinei būdingais metodais siekia sustabdyti teisėtumo proveržį Vilniaus skyriuje.

Jau kurį laiką atliekamos Vilniaus skyriaus sisteminės pertvarkos sumažino daugelį metų dirbtinai didintų perteklinių darbų kiekius ir specialistų darbo krūvį. Toks per trumpą laiką pasiektas rezultatas visiškai netinka buvusiam šio skyriaus vadovui teismuose bandančiam „išsiskalbti savo mundurą“ ir panaikinti neigiamą 2017 metų tarnybinės veiklos vertinimą. Baimė, kad šiuo metu Vilniaus skyriaus vedėjo funkcijas atliekantis A. Umbrasas, atskleis ir daugiau galimo piktnaudžiavimo bei įstatymų pažeidinėjimo atvejų, paskatino turinčius ką nuslėpti pereiti į atvirą pokyčius inicijavusių valstybės tarnautojų puolimą panaudojant prieš juos sveiko proto ribas peržengiančias priemones. Suprantamos darbo netekusio žmogaus emocijos ir jausmai. Žmonės, kurie komentuoja straipsnyje yra ilgamečiai kultūros paveldo srities darbuotojai, turi emocinį prisirišimą prie šios srities darbo, tačiau jų požiūris nebūtinai yra teisingas.

Šis, vadintume, desperatiškas veikimas dar labiau sustiprino Kultūros paveldo vadovybės ryžtą nesitaikstyti su nustatytais įstatymų pažeidinėjimais, o bandymus panaudoti žiniasklaidą ir valdžios institucijas traktuoti tik kaip nevykusį spaudimą atsisakyti dedamų pastangų užtikrinti viešąjį interesą kultūros paveldo sistemoje. Įsibėgėjęs prielaidų korupcinei elgsenai mažinti procesas Vilniaus skyriuje bus tęsiamas, nepaisant bandymų jį nutraukti, kurstant neigiamą viešąją nuomonę. Kultūros paveldo departamento vadovybės įsitikinimu, tik atliktų ir atliekamų veiksmų kaip ir pasiektų rezultatų paviešinimas gali duoti deramą atkirtį „senosios tvarkos“ pasiilgusiųjų kuriamoms spekuliacijoms ir interpretacijoms.

Papildant „Lietuvos ryto“ dienraštyje pasirodžiusio šmeižto tikrąsias priežastis atskleidžiančią Kultūros paveldo departamento poziciją, pažymėtina, kad tokiais straipsniais neabejotinai siekiama paveikti teismo ir teisėjų nuomonę tam tikrose šiuo metu vykstančiose bylose sau palankia linkme. Todėl toks žūtbūtinis bandymas užsakomaisiais straipsniais paveikti ne tik viešąją nuomonę, bet ir teismą traktuotinas tik kaip siekis sustiprinti savo gynybinę poziciją teisminiuose ginčuose su Kultūros paveldo departamentu.

Jūsų,

Audrius Skaistys