Katekizmuso prasti[paprasti] žodžiai...

Šiandien lankiausi Vilniaus Universiteto bibliotekos retų leidinių saugykloje. Ten tarp daugelio retų knygų buvo parodytas ir Martyno Mažvydo "Katekizmo" originalas. (Žiūrėti nuotraukas).

Katekizmas – pirmoji lietuviška knyga. Išleista 1547 m.
Šios knygos išliko du egzemplioriai. Vienas saugomas VU , kitas – Torunės universitete Lenkijoje. Katekizmo tiražas buvo 200–300 egzempliorių. Nemaža tiražo dalis liko nerealizuota: pirmoji lietuviška knyga patekdavo į aukcionus XVII a. pabaigoje ir XVIII a. Taip atsitiko dėl objektyvių priežasčių. Viena, nebuvo daug parapijų. vadinasi, didelio pareikalavimo, antra, netrukus įšėjo bažnyčios poreikius geriau atitinkantis B. Vilento išverstas į lietuvių kalbą M. Liuterio mažasis katekizmas – „Enchiridionas“.
Pirmoji lietuviška knyga vadinasi (pagal dabartinę rašybą ir tartį; ir toliau senieji lietuviški raštai cituojami dabartine literatūrine kalba) „Katekizmuso prasti[paprasti] žodžiai, mokslas ir skaitymo rašto giesmės, dėl krikščionystės bei dėl bernelių jaunų naujai suguldytos. Karaliaučiuj VIII dieną mėnesies sausio metų užgimimo Dievo MDXLVII“. Turi 79 puslapius. Vyrauja gotikinis (švabacho) sriftas, bet lotyniška dedikacija ir lotyniška prakalba atspausdintos lotynišku šriftu (antikva). Meniniu požiūriu pirmoji lietuviška knyga yra kukli. M. Mažvydo katekizmo antraštė papuošta renesanso stiliaus vinjete, kuri įrėmina knygos pavadinimą.

TS-LKD siūlys A.Valinskui 2 kandidatus į VTEK

Šiandien posėdžiavusi Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija Seime nusprendė Parlamento Pirmininkui A.Valinskui teikti dvi kandidatūras į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nario ir pirmininko pareigas. Tai D. Rimkevičius ir A.Skaistys surinkę vienodai balsų frakcijos posėdyje.
Pagal VTEK įstatymą Seimo Pirmininkas surinkęs frakcijų siūlymus ir išsirinkęs tinkamiausią kandidatą teiks jį (ją) į VTEK nario, o vėliau iš narių teiks į pirmininko poziciją Seimui, kuris savo nuomonę išreikš balsuodamas.

Kas vienija Kauno „auksinį“ tualetą ir „Leo LT“?

Daugelis lietuvaičių randa skirtumus tarp vieno ar kito objekto, bet kartais visai ne pro šalį juos palyginti ne tik skirtingumo, bet ir panašumo prasme.
Visi žino, kad Kauno ”auksinis” tualetas pastatytas 2008 m. kol kas dar stovi netoli Kauno pilies ir kainavo mokesčių mokėtojams apie 500 tūkstančių litų, dėl to ir buvo pramintas ”auksiniu”. Šis objetas turi laikinojo statinio statusą.
”Leo LT” - 2008-ųjų gegužę sukurta bendrovė, ją sudaro dvi valstybei priklausiusios įmonės – „Lietuvos energija“ bei „Rytų skirstomieji tinklai“ – ir AB VST, priklausanti „NDX energijai“, kuri įeina į didžiausią mažmeninės prekybos tinklą „Maxima LT“ valdančią įmonių grupę. 61,7 proc. „Leo LT“ akcijų valdo Lietuvos Vyriausybė, 38,3 proc. – bendrovė „NDX Energija“.
Kauno apskrities viršininko administracija penktadienį (2009-04-03) kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti Kauno miesto savivaldybę nugriauti pusę milijono litų kainavusio viešojo tualeto galimai savavališkai įrengtus inžinerinius tinklus. Tai atlikus laikinasis statinys nebevykdys savo pagrindinės funkcijos ir praras egzistavimo prasmę kultūros paveldo apsaugos zonoje.
”Leo LT” visdėlto ne koks Laikinosios sostinės laikinasis objektas, o akcinė bendrovė, veikianti visoje Lietuvoje, kurios pasibaigimą gali nulemti tik akcininkai. Na, o kadangi dauguma akcijų Vyriausybės pusėje, tai jai ir spręsti, kiek į šią bendrovę jau investuota mokesčių mokėtojų pinigų ir kiek dar verta į ją investuoti.
Tikrai jau laikas susimąstyti, ar verta iki galo statyti dar vieną „auksinį“ objektą ir paskui jį likviduoti? Kai kurie galvoja, kad likviduoti nereikės, kad „Leo LT“ atliks visus jam keliamus uždavinius, bet identiška šių dviejų objektų susikūrimo istorija veda prie tam tikrų išvadų, kad visgi „Leo LT“ ilgai nebeegzistuos.
Jei kas paanalizuotų „auksinio“ tualeto ir „Leo LT“ projektų vystymosi etapus surastų daug lygiagrečių. Pirmiausia, reikėtų atkreipti dėmesį į projektų įteisinimo etapus arba, kitaip tariant, tų etapų teisinės padėties įtvirtinimą. Kiekvinas teisinės padėties (laikinasis statinys tai būtų ar akcinė bendrovė) fiksavimas teisės aktuose veda prie kito logiško arba iš anksto suplanuoto etapo. Tada jau niekas nebežiūri į pradinius etapus ir jų legitimumą, o „atsispiria“ nuo naujai užfiksuotos teisinės padėties ir jos pagrindu kuria naujus teisinius santykius. Taip yra kuriamos ekonominės piramidės, taip buvo pučiami nekilnojamojo turto vertės burbulai. Tuo būdu paslepiami tikrieji atsakomybės subjektai, nes sukuriami tarpiniai dariniai su savo „iešmininkais“. Taip Lietuvoje iškreipiamas tikrovės supratimas ir dažnai mes matome ne realų vaizdą, bet popieriuje fiksuotą miražą. Kuo didesnis atotrūkis nuo realybės iki dokumentais pagrįstos iliuzijos tuo skaudesne ekonomikos griūtimi tai virsta, o galiausiai už tai atsako ne atitinkamų projektų kūrėjai, bet mokesčių mokėtojai, kas palaužia bet kokį tikėjimą teisingumu.
Tai kuo gi šių projektų sukūrimas ir realizavimas yra identiški? Ogi tuo, kad jie abu statyti ant kreivų pamatų. Kauno viešasis tualetas pastatytas ne pagal tokiems statiniams atitinkamoje vietoje statyti numatytą teisinę bazę, tai jau nustatė Kauno savivaldybės sukurta komisija, beje, pasiūliusi nubausti savivaldybės tarnautojus atsakingus už šią aferą. Kad „Leo LT“ statoma ant kreivų pamatų patvirtino ne kokia nors savivaldybės komisija, bet pats Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (LRKT). Kaip matome tas „pamatų kreivumo“ ir jo nustatymo santykis yra nevienodo lygio, bet vedantis prie laiko ir įvykių jau patvirtintos tiesos, kad joks darinys pastatytas ant melo, apgaulės ir neteisinių pamatų ilgai neegzistuos.
Kiek šiose lokaliai ir globaliai įgyvendintuose projektuose yra tiesiog „benderiškumo“, kiek korupcijos ar neatsakingo elgesio su mokesčių mokėtojų pinigais elementų bus galima pasakyti tik atlikus išsamesnius tyrimus. „Auksinio“ tualeto istoriją jau tiria Prokuratūra, o „Leo LT“ aferos atitinkamas tyrimas vis dar ateities klausimas.Ne mažiau svarbus klausimas, kas už šias dvi aferas sumokės (tiesiogine ir teisinės atsakomybės prasme)? Ryškėja ir atsakymas į jį – mokesčių mokėtojai.

Mes jau 5 metai esame NATO!

Mielieji,

šiandien prieš 5 metus mes tapome stipriausio gynybinio aljanso dalimi. Nors kelias į NATO nebuvo lengvas, bet ryžtas ir vienybė lydėjusi mus šiame kelyje davė savo vaisius. Štai jau penkeri metai mes esame saugiausi per savo tūkstantmetę istoriją. Tik sutelktų pastangų dėka sugebėjome įrodyti sau ir visam likusiam pasauliui, kad mūsų protėvių ir partizanų auka - jų gyvybės už Lietuvos laisvę - buvo prasminga. Pavergtųjų tautų maldas išklausęs Visagalis prieš 60 metų pasiuntė 12 apaštalų (Belgijos, Kanados, Danijos, Prancūzijos, Islandijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos, Portugalijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų ministrų), kurie Vašingtone pasirašė Šiaurės Atlanto sutartį, pakeitusią pasaulio istoriją.

Linkiu visai Lietuvai išlikti saugiai būnant NATO bei stiprinti savo, visų šiai organizacijai priklausančių valstybių bei pasaulinį saugumą. Svarbu vieningai siekti pagrindinių savo tikslų, kaip kad buvo integruojantis į Aljansą.

Sėkmės,

Audrius SKAISTYS

LATA garbės narys

Žemės diena – kovo 20-toji – Vilniuje

Nuo 1971-ųjų kasmet kovo 20-ąją, Jungtinių Tautų nutarimu minima Pasaulinė Žemės diena, o Lietuvoje ji oficialiai įteisinta 1997 m. liepos 3 d. priėmus „Atmintinų dienų įstatymą“. Šią dieną organizuojamos įvairios kūrybinės akcijos, renginiai, tvarkomi parkai ir kitos rekreacinės zonos, keliami inkilai, vyksta daug specialių paskaitų ir seminarų apie ekologiją.
Ši šventė turi savo vėliavą, kurioje mėlyname fone yra pavaizduotas žemės rutulys. UNESCO prašymu minint Žemės dieną ši vėliava iškeliama prie valstybių parlamentų per patį lygiadienį. Nors šiemet lygiadienis bus 13 val. 45 min., bet prie Lietuvos Respublikos Seimo Nepriklausomybės aikštėje iškilmingai vėliavos (Lietuvos valstybinė, Europos Sąjungos ir Žemės dienos) suplevėsavo jau 8 val. 30 min. (nuotraukoje vėliavų pakėlimą stebintys LR Seimo Kaimo reikalų pirmininkas E.Pupinis, Seimo Pirmininko Pavaduotojas Č.V.Stankevičius ir šių eilučių autorius A.Skaistys).
Vėliavų pakėlimo ceremonijoje žodį tarė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas, eiles skaitė poetas Rimgaudas Graibus, koncertavo folklorinis ansamblis „Apynys“. Vėliau Seimo Europos informacijos biure prasidėjo renginys aplinkosaugos tema ir atidaryta vaikų piešinių paroda “Mūsų miškas aplink Baltijos jūrą”.
Sakoma, kad pajūryje pavasaris ateina pirmiausiai ir paskui išplinta po visą šalį – ima tekėti sula, keičiasi medžių žievės spalva, augalai ima krauti pirmuosius pumpurus, pasirodo paukščiai.

Pati didžiausia šio laikotarpio šventė – Šv. Velykos, kurios šiemet bus švenčiamos balandžio 12-13 dienomis (šiemet antroji Šv.Velykų diena sutampa su mano 35-tuoju gimtadieniu). Yra dar pora švenčių, kuriose galima įžvelgti pavasario simboliką – kovo 25-ąją švenčiamos Gandrinės (gandrų sugrįžtuvės) ir kovo 19-ąją – Pempės diena.

Lietuvos Prezidentas - moteris!?!

Su šia mintim mes jau einame gulti ir keliamės. Kodėl? Manau todėl, kad Prezidento institucija Lietuvoje tai tautos tapatybės dalis. Mes jaustumėmės nevisaverčiai, jei ta institucija išnyktų ar būtų panaikinta, kaip siūlo viena iš kandidačių į šį postą.
Bet kodėl tai yra taip svarbu, ir kodėl tai yra svarbu, vyras ar moteris taps Lietuvos prezidentu?
O gal išties visai nesvarbu, bet mums tik atrodo, kad yra svarbu. O jei mums tik atrodo, kad yra svarbu, tai gal vis dėl to tai yra svarbu? Na išties daug klaustukų, bet kiekvienam tai yra individualus santykis tiek su Prezidento institucija, tiek su ja atstovaujančiu asmeniu.
Aš labai ilgai (jau nebe pirmi rinkimai i šį postą) dvejodavau ir klausdavau savęs, ar Lietuvos Prezidentu gali būti moteris? Šią dilemą spręsdavau palankia vyriškajai giminei linkme, atsakydavau sau, kad Lietuvos Prezidentas pagal tradiciją ir pagal pareigų pobūdį turi būti vyras. Visgi šiame poste esantis asmuo yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas ir Valstybės gynimo tarybos pirmininkas, jau nekalbant apie visą eilę kitų sunkių ir sudėtingų pareigų ar atliekamų funkcijų.
Laikas bėga. Prieš eilinius Prezidentinius rinkimus šiemet sau vėl užduodu tą patį klausimą, bet šįkart į jį nebeskubu atsakyti. Laukiu. Na ir sulaukiau, nes nuo penktadienio - kovo tryliktosios turėsiu rinktis net iš trylikos kandidatų. Ir tada pradedu juos lyginti - kaip „patyręs politikas“, atsakinėti sau, kurį gi aš norėčiau matyti Lietuvos Prezidentu. Aš čia su savo noru nebesu toks vienišas. Iš tiesų, mastydamas galvoju ir apie valstybę, su kuriuo Prezidentu būtų ir man, ir jai geriausia?
Štai klausimas! Į jį mes turime atsakyti sau ir visai Lietuvai sąžiningai. Todėl leisiu sau pasąmprotauti tik šiuo vieninteliu klausimu – vyras ar moteris šiemet taps mūsų valstybės Prezidentu.
Jau minėjau, kad kiekvienam iš rinkimų teisę turinčių ir ja besinaudojančių asmenų tai yra individualus pasirinkimas. Tačiau šį mūsų pasirinkimą įtakoja mūsų artimiausia aplinka ir, be abejo, visuomenės informavimo priemonės. Net ir aš pats apsispręsdamas kuris iš kandidatų yra mano favoritas ir apie tai viešai pareikšdamas savo „bloge“ galiu paveikti vieno ar keleto asmenų apsisprendimą. Bet prieš tai turiu ir pats apsispręsti.
Neveidmainiaudamas sakau, kad man svarbiausia yra mano šeimos narių nuomonė, kuri yra lygiavertė su manąja. Na, o kadangi pats esu jau sukūręs šeimą - turiu ir žmoną ir dukterį, tai vertinu šią Lietuvos Prezidento instituciją jau ne kaip vienišius, bet per savo šeimos prizmę.
Manau, kad kiekvienas tėvas, kuris turi dukterį yra laimingas ir linki jai viso, kas geriausia gali atsitikti jos gyvenime. Gal net linki jai tapti Lietuvos Prezidente, aišku, jei ji pati to norėtų. Todėl prieš šiemetinius prezidentinius rinkimus aš jau nesu toks tikras, kad tik vyras gali būti mūsų valstybės vadovas. O tas netikrumas yra susijęs ir su kandidatų asmenybėmis. Juk renkiesi ne iš visos Lietuvos keturiasdešimties metų sulaukiusių asmenų, bet iš tų kurie yra registruoti ir realiausi kandidatai.
Mano įsitikinimu realiausia kandidatė tapti Lietuvos Prezidentu šiemet yra moteris. Tą žino daugelis Lietuvos rinkėjų – Dalia Grybauskaitė yra ta moteris, kuri gali pakeisti Lietuvos valdovų patriarchalinę tradiciją. Ji gali tapti tuo precedentu, kuris leis daugeliui savo žmonas ir dukras mylinčių vyrų patikėti, kad jų artimiausias ir mylimiausias žmogus gali tapti Lietuvos valdovu. Tuo norisi tikėti, nes šiuo požiūriu ji būtų daugelio Vilties Prezidentė.
Tačiau, jei ji „susimautų“ ir nepateisintų tų vilčių, kurias į ją deda tiek daug Lietuvos piliečių, tai kita moteris Lietuvos Prezidente taptų tikrai labai negreit.
Visgi linkiu jai kiekvieną rinkimų kampanijos dieną stengtis išblaškyti visas kilusias ir tebekylančias abejones jos sugebėjimais, asmeninėmis ir dalykinėmis savybėmis bei pateisinti tą pasitikėjimą. O jei dauguma Lietuvos nuspręstų, kad ji tinkamiausia užimti šias pareigas, linkėsiu jai neprarasti šio pasitikėjimo per visą penkerių metų kadenciją.

Mintys Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną

Ką aš veiksiu šiandien - kovo 11-tąją? Diena juk ypatinga - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Štai švęsiu ją jau 19 metai, o kas pasikeitė gimtinėje? Šioje vietoje tiktų pacituoti vienos dainos žodžius "keitės ir miestai, ir veidai...", taigi daug pasikeitimų. Svarbiausia, kad tuos pokyčius galime patys inicijuoti, įgyvendinti arba siekti, kad tie pokyčiai neįvyktų. Viskas mūsų, o ne rusų rankose, kaip čia neprisiminsi pokario laikų kalambūro "Vilnius mūsų, o mes rusų...". Tačiau, ar tik ne tai ir vyksta mūsų gimtinėje - Nepriklausomybę atgavome, bet sovietinė nomenklatūra ir toliau valdo mūsų šalį - todėl ir per kiekvieną Lietuvos nepriklausomybės gimtadienį klausimas "ar kas pasikeitė gimtinėje?" lieka aktualus. Ar ilgam? Štai klausimas! Bandykime į jį atsakyti patys keisdami tai, kas mūsų galioje.