Medininkų tragedijos 18-osios metinės

Šiandien - liepos 31 d., sukako aštuoniolika metų, kai Lietuva neteko septynių geriausių savo sūnų. Jie – Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis, Algirdas Kazlauskas, Stanislovas Orlavičius, Antanas Musteikis ir Ričardas Rabavičius – dėl laisvės paaukojo gyvybes, o sunkiai sužeistas ir vienintelis likęs gyvas Tomas Šernas – savo sveikatą.
Pagerbdamas Medininkuose nužudytų policijos ir muitinės pareigūnų atminimą dalyvavau už juos aukojamose šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje (Šv. Kazimiero koplyčioje).
1991 m. liepos 31 d. apie 5 val. ryto Medininkų pasienio poste sovietų milicijos ypatingosios paskirties būrio OMON smogikai iš Rygos užpuolė šio posto darbuotojus (pasieniečius ir muitininkus). Lygiai prieš 18 metų, kai dar būdamas septyniolikametis su būriu Vilniaus rinktinės šaulių (iš jų prisimenu Audrių Kazėną, Dainių Žalimą, Tomą Giniūną, Gediminą Skaistį...) tuo metu saugojau Aukščiausiąją Tarybą – Atkuriamąjį Seimą. Iš Medininkų ryte atskriejusi žinia apie išžudytus Lietuvos valstybingumo gynėjus lyg žaibas, lyg griaustinis iš giedro dangaus įsismelkė į mūsų jaunas širdis, juk daugelis buvome septyniolikamečiai – aštuoniolikamečiai. Tądien gavome gyvenimiškos patirties lydinčios mus jau 18 metų. Tai nebuvo baimės ar išgąsčio apraiškos, tai buvo pykčio ir paniekos už tokį niekingą žudynių veiksmą jausmas. Pirmiausia, mums iškildavo klausimas – kodėl ir už ką? Gal už tai, kad mylėjo savo tėvynę – Lietuvą... Jau po 3 dienų visas mūsų šaulių būrys kartu su atgimstančios Lietuvos atkurtomis tarnybomis (policija, pasieniečiais, muitininkais) atidavėme žuvusiems pareigūnams paskutinę pagarbą - nuo Arkikatedros palydėjome į amžino poilsio vietą Antakalnio karių kapinėse.Tebūnie jų brangiausia auka – gyvybės ir netekta sveikata – mums pavyzdžiu kaip reikia likti ištikimiems savo priesaikai ir prisiimtiems įsipareigojimams.

A.Kubilius paskubėjo grąžinti jo vadovaujamos Vyriausybės įgaliojimus

Šiandien penkioliktoji Vyriausybė grąžino įgaliojimus naujajai Prezidentei. Kaip praneša Vyriausybės spaudos tarnyba „vadovaudamasis LR Konstitucijos 92 straipsniu bei LR Vyriausybės įstatymo 8 straipsniu, Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius įteikė Prezidentei Daliai Grybauskaitei raštišką pareiškimą dėl jo vadovaujamos Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo. Pagal įstatymus, išrinkus Prezidentą, Vyriausybė turi grąžinti įgaliojimus Prezidentui tą dieną, kai šis pradeda eiti pareigas.“
Vyriausybės vadovui pravartu būtų žinoti LR Konstitucijos nuostatas, nusakančias kada Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pradės eiti valstybės vadovo pareigas.
LR Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta: "Išrinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams - Seimo nariams, prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.“...
Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo valstybės vadovo pereigas pradės eiti nuo rytdienos – 2009 m. liepos mėn. 13 d.
Vyriausybės vadovas grąžindamas įgaliojimus Respublikos Prezidentei D.Grybauskaitei 2009 m. liepos mėn. 12 d. sukūrė tokią teisinę padėtį, kad Prezidentė dar negali priimti LR Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo ir negali pavesti penkioliktajai Vyriausybei toliau eiti pareigas, kol Vyriausybė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus arba kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Jeigu Lietuvos Respublikos Prezidentė priims grąžintus Vyriausybės įgaliojimus ir paves tai pačiai Vyriausybei eiti pareigas dar šiandien, tai toks įgaliojimų priėmimas ir pavedimas toliau laikinai eiti pareigas nebus legitimus.
Kaip nurodyta oficialioje LR Prezidentės darbotvarkėje šiandien (2009-07-12) 16:00 val. Prezidentė D. Grybauskaitė priims Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus grąžinamus Vyriausybės įgaliojimus (Prezidento kanceliarija, S.Daukanto a.3).
Iš šios informacijos aiškėja, kad dar nepradėjusi eiti savo, kaip valstybės vadovo pareigų LR Prezidentė ruošiasi atlikti ar jau atliko teisinius veiksmus, kurie pagal LR Konstituciją dar negali būti atlikti. Taip būtų pažeista Konstitucijos 82 straipsnio nuostata griežtai nusakanti, kada naujas Lietuvos Respublikos Prezidentas pradeda eiti savo pareigas. Atitinkamai, nepradėjęs eiti pareigų jis negali atlikti jokių pagal kompetenciją valstybės vadovui priskirtų veiksmų. Tokie veiksmai nepapuoštų Prezidentės prieš kelias valandas davusios ištikimybės Lietuvos Respublikos Konstitucijai priesaiką, pažadėjusiai Tautai gerbti ir vykdyti įstatymus.
Savaime suprantama, kad nepradėjęs eiti pareigų niekas negali naudotis įgaliojimais būdingais tom konkrečiom pareigom. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos Prezidentė negali pasirašinėti dekretų dėl Vyriausybės įgaliojimų priėmimo ir pavedimo toliau eiti pareigas. Šiandien pasirašytas dekretas demonstruotų didelį Prezidento institucijos aktyvumą, bet kartu ir nelegitimumą.
Jeigu Prezidentė Vyriausybės įgaliojimų priėmimo ir pavedimo jai toliau eiti pareigas procedūrą "užtemptų" ir ją baigtų atlikti rytoj, tai viskas būtų atlikta teisėtai. Vienintelė problemėlė - LR Vyriausybės įgaliojimai pusdieniui būtų "pakibę" tarp Vyriausybės ir Prezidento institucijų.

LIETUVAI NUO RYTDIENOS VADOVAUS MOTERIS

Šiandien – 2009-07-12 – 11.25 val. naujoji prezidentė D. Grybauskaitė prisiekė ir pasirašė priesaikos aktą. Prezidentė prisiekė padėjusi ranką ant Konstitucijos, perskaičiusi Prezidento įstatymo 4 straipsnyje nurodytą Respublikos Prezidento priesaikos tekstą:
„Aš, Dalia Grybauskaitė, pasižadu būti ištikima Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą;
prisiekiu sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisinga;
prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
Tepadeda man Dievas!“
D. Grybauskaitė priesaikoje nepraleido priesaikos paskutinio sakinio „Tepadeda man Dievas“, nors turėjo tokią teisę. Priesaiką priėmė Konstitucinio Teismo pirmininkas Kęstutis Lapinskas. Jis atkreipė valstybės vadovės dėmesį į tai, kad išrinkto Respublikos Prezidento priesaika skiriasi nuo Seimo nario, Ministro Pirmininko ir ministrų, Konstitucinio Teismo teisėjo, kitų teismų teisėjų duodamos priesaikos. Išrinktas Respublikos Prezidentas yra vienintelis Konstitucijoje nurodytas asmuo, prisiekiantis ypatingam subjektui, kuriam priklauso suverenitetas, - išrinktas Respublikos Prezidentas prisiekia Tautai. Išrinkto Respublikos Prezidento priesaikos skirtybė yra ir ta, kad priesaikoje Tautai atsispindi pačios svarbiausios, universalios konstitucinės vertybės, nuo kurių eidamas savo pareigas Respublikos Prezidentas negali nukrypti; šios konstitucinės vertybės yra neatsiejamos viena nuo kitos, šių vertybių turinys yra labai talpus, apimantis daugybę kitų ne mažiau reikšmingų konstitucinių įpareigojimų. Konstitucinio Teismo pirmininkas pažymėjo, kad išrinkto Respublikos Prezidento priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas. Atsižvelgiant į tai, kad Respublikos Prezidento priesaikos institutas ir priesaikos turinys yra įtvirtinti Konstitucijoje, išrinkto Respublikos Prezidento priesaika turi konstitucinę reikšmę ir sukelia konstitucines teisines pasekmes.
LR Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta:"Išrinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams - Seimo nariams, prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.“... Todėl Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo valstybės vadovo pereigas pradės eiti nuo rytdienos – 2009-07-13.
Pagal Konstitucijos 77 straipsnį Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas, jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų. Aiškindamas Konstitucijos 77 straipsnį, Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. birželio 19 d. ir 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad valstybės vadovo statusą Konstitucijos nustatytam laikui įgyja tik vienas asmuo, t. y. Respublikos Prezidentas, kurį išrenka Lietuvos Respublikos piliečiai, kad Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus, besiskiriantis nuo visų kitų valstybės pareigūnų, visų kitų piliečių teisinio statuso.
Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, išskirtinį teisinį statusą atskleidžia įvairios Konstitucijos nuostatos, kurios įtvirtina Respublikos Prezidento asmens neliečiamumą, draudimą patraukti Respublikos Prezidentą baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn, Respublikos Prezidento priesaiką, jo įgaliojimus, šių įgaliojimų pradžią ir pabaigą ir kt.
Išrinkto Respublikos Prezidento priesaikoje atsispindi Konstitucijoje įtvirtintos pagrindinės vertybės (prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas (Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalis), kurias Tauta sieja su Respublikos Prezidento pareigybe; šios vertybės yra neatskiriamos viena nuo kitos, Respublikos Prezidentas, eidamas savo pareigas, negali nukrypti nuo Respublikos Prezidento priesaikoje įtvirtintų Tautai pačių svarbiausių, universalių konstitucinių vertybių.
Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime yra konstatavęs, kad nuo priesaikos davimo Respublikos Prezidentui atsiranda pareiga veikti tik taip, kaip įpareigoja Tautai duota priesaika, kad priesaikos sulaužymas yra vienas iš Konstitucijoje nustatytų pagrindų, kuriam esant Respublikos Prezidentas gali būti pašalintas iš pareigų apkaltos proceso tvarka. Nurodytame nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Respublikos Prezidento priesaikos sulaužymas kartu yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, o šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas.
Pagal Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalį Respublikos Prezidentas atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų. Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalies nuostata, kad Respublikos Prezidentas daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų, atsižvelgiant į Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos Respublikos Prezidento priesaikos turinį, reiškia, kad Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, turi vadovautis tik Konstitucija ir įstatymais, negali jų pažeisti, kad Respublikos Prezidentas turi veikti vadovaudamasis tik Tautos ir valstybės interesais, kad Respublikos Prezidentas negali veikti turėdamas tokių tikslų ir interesų, kurie nesuderinami su Konstitucija ir įstatymais, su Tautos ir valstybės interesais, su viešaisiais interesais, kad Respublikos Prezidentas negali asmeninių ar grupinių interesų iškelti aukščiau visuomenės ir valstybės interesų, negali veikti taip, kad būtų diskredituota valstybės valdžia.
Palinkėkime valstybės vadovei D.Grybauskaitei einant šias atsakingas pareigas likti ištikimai šiandien ištartai Respublikos Prezidento priesaikai.

Jau tūkstantis metų vienas vardas - LIETUVA !

Mielieji pasaulio lietuviai,
nuoširdžiai sveikiname šios svarbios ir didžios šventės - liepos 6-tosios Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga!
Svarbi mums ši diena dar ir tuo, kad šiandieną švenčiame savo vardo tūkstantmetį!
1009 metais pasaulis mus pradėjo vadinti vienu vardu - LIETUVA.
Prieš 756 metus tuometinis faktinis valstybės valdovas Mindaugas įteisino savo statusą ne tik Lietuvoje ar aplinkinėse valstybėse, bet ir visos krikščioniškosios Europos buvo pripažintas karaliumi.
1253 metais Mindaugo valdoma Lietuvos karalystė įstojo į krikščioniškųjų Europos valstybių gretas, savotišką Europos Sąjungą. Tai buvo suvienytos valstybės šlovingasis laikotarpis.
Lietuvos, kaip valstybės, istorija mūsų tautai greta šlovės pateikė ir daug skaudžių išbandymų. Dėl jų Lietuva po nepriklausomybės atkūrimo tik 19-ti metai liepos 6-ąją švenčia pirmojo suvienytos valstybės valdovo Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną, tik prieš 5 metus vėl buvo priimta į didingų Europos valstybių šeimą (ES ir NATO).
Todėl šią dieną prisimename ir švenčiame kaip suvienytos Lietuvos simbolį, o tuo pačiu kaip Lietuvos apsisprendimą priklausyti ilgaamžei europietiškos kultūros ir politikos tradicijai. Įkvėpti Karaliaus Mindaugo ir kitų iškilių tautos valdovų įžvalgių darbų vieningai kurkime klestinčią Lietuvą.
Audrius, Gintarė ir Henrieta Skaisčiai

Įveiktas karinis „Šlovės takas“!

Birželio 29 d. Lietuvoje startavo tarptautinio konkurso jaunimui ALIANTE 2009 finalas. Į finalą atvyko 30 komandų iš 8 šalių: Lietuvos, Čekijos, Gruzijos, Vokietijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos bei Slovakijos.
Iki liepos 2 d. vykusiame finale nugalėjo 6 jungtinės komandos. Pirmą vietą konkurse laimėjo lietuvaičių Klemenso Mečėjaus ir Adomo Pilinkaus ir čekų Dmytro Suslov ir Petr Josef Gaertner komanda. Jie kartu su kitas 5 prizines vietas laimėjusiomis komandomis iš Čekijos, Slovakijos, Rumunijos, Lietuvos, Lenkijos, Gruzijos š.m. rugsėjį vyks į kelionę po Čekijos karines bazes, aplankys cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės gynybos batalionus, pamatys „Gripen“ naikintuvus.
Šis finalas buvo inicijuotas Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos (LATA), prie sėkmingo projekto įgyvendinimo prisidėjo Seimas, Krašto apsaugos, Užsienio reikalų ir Švietimo ir mokslo ministerijos ir, žinoma, Lietuvos kariuomenė.
LATA garbės narys Audrius Skaistys kartu su finalistais įveikė sunkiausią ir pavojingiausią karinę rungtį - Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko Gaižiūnų poligone įrengtą ir jau dešimtmetį naudojamą "Šlovės taką" (žiūrėti nuotraukas). "Šlovės takas" - 130 metrų ilgio kliūčių ruožas, kuriame yra 10 natūrlioms gamtos sąlygoms pritaikytų kliūčių. Aš šį taką įveikiau per 2 min. 37 sek., linkiu visiems pagerinti šį rezultatą.
Daugiau informacijos apie Aliante finalą Lietuvoje rasite tinklalapiuose www.lata.lt ; www.project-aliante.org ; www.kam.lt .

Šauliai apdovanoti LŠS 90-mečio medaliais

Minint LŠS 90-metį Kaune LŠS vado J.Širvinsko įsakymu apdovanoti Sąjungos nariai, bendradarbiaujančių su LŠS organizacijų vadovai, Lietuvos kariuomenės dalinių vadai, Seimo nariai ir kiti Lietuvai ir LŠS nusipelnę asmenys.
Tarp apdovanotųjų yra ir LŠS centro valdybos nariai Audrius ir Gediminas Skaisčiai, tęsiantys garbingas šeimos tradicijas. Tarpukaryje jų senelis Povilas Skaistis buvo Antašavos vlsč. Stuburų kaimo šaulių būrio narys, 1941 m. birželio 23 d. sukilimo savo apylinkėje vadas.
Nuotraukoje - Gediminas Skaistys, Gintarė Skaistė ir Audrius Skaistys Kauno karininkų ramovėje po apdovanojimo.

Lankiausi Lietuvos valdovų rūmuose

2009-06-10 Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas surengė išvažiuojamąjį posėdį Lietuvos valdovų rūmuose. Komiteto nariai posėdį ankštame kabinete iškeitė į ekskursiją po statybas Valdovų rūmuose: jie norėjo savo akimis pamatyti tai, dėl ko nuolat diskutuojama viešojoje erdvėje. Beje, Valdovų rūmų atstatymo iniciatorius (skirtingai nuo žiniasklaidoje šmėžuojančios A.M.Brazausko pavardės) yra būtent šio komiteto buvęs pirmininkas Ž.Jackūnas, jo iniciatyva 2000 m. buvo priimtas atitinkamas įstatymas, kurio preambulėje teigiama:
Lietuvos Respublikos Seimas,
pabrėždamas valstybingumo simbolių reikšmę įtvirtinant tautines ir pilietines visuomenės vertybes, stiprinant tautinę ištikimybę ir solidarumą;
suprasdamas istorines valstybingumo tradicijas įkūnijančių sunaikintų kultūros paveldo objektų atkūrimo svarbą krašto politinės savimonės ir kultūros puoselėjimui;
remdamas ypatingai istorinei datai – Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio sukakčiai – skirtos programos įgyvendinimą;
pritardamas Lietuvos žmonių, institucijų ir organizacijų, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės X Seimo reiškiamai valiai atkurti Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmus,
priima šį įstatymą...
Parlamentarus po rūmus vedžiojęs Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas pasakojo, kaip pabaigus darbus atrodys salės, kur bus įrengtos ekspozicijos, kuo jos reikšmingos Lietuvai. Pasak jo, galutinai įrengus Valdovų rūmus, sales puoš vertingi gobelenai, kurių vertės ir reikšmės nesupranta nekompetentingi žmonės.
Lietuvos valdovų rūmų liekanos – vienas iš svarbiausių paskutinį XX a. dešimtmetį tyrinėtų Lietuvos archeologinių paminklų. Tai pirmoji Lietuvos istorijoje mūrinė pilis, priklausiusi didžiajam Lietuvos kunigaikščiui (Popiežiaus vadintam Lietuvos ir daugelio slavų karaliumi) Gediminui, statyta, sprendžiant iš archeologinės medžiagos, XIII a. viduryje medinės pilies vietoje. Mūrinės pilies statyba greičiausiai susijusi su didžiojo Lietuvos kunigaikščio Mindaugo karūnavimu 1253 m. Mūrinė rezidencija atspindi valdovo prabangą, nes iki tol Lietuvoje buvo statomos tik medinės pilys.
Jau XIII a. antroje pusėje ir XIV a. ant kyšulio pietinio krašto bei jo pietinio šlaito buvo mūrinių statinių. Išliko tik nedidelės jų dalys. XIV a. pradžioje Gediminas iš Vilniaus pilies rašė laiškus į Vakarų Europos miestus. Rūmuose gyveno Algirdas, čia gimė ir jo sūnūs. Jogaila, tapęs Lenkijos karaliumi, čia su Vytautu paskelbė Lietuvos krikštą.
XV a. pradžioje, greičiausiai po 1419 m. gaisro, pilyje Vytauto pastatyta didelė Katedra, o tarp jos ir kalno – nauji gotikiniai rūmai. Vytautas Didysis rūmuose rengėsi savo karūnacijos iškilmėms. Statant rūmus buvo nugriauti XIII – XIV a. mūriniai pastatai. Rytų korpusas su 3 rūsiais buvo kalno pašlaitėje. Pietų korpusas buvo terasos pietiniame šlaite, o vakarų korpusas šliejosi prie Katedros galo. Iš šiaurės pusės rūmų vidinį kiemą uždarė siena. Išliko glazūruotų herbais ir fantastiškų gyvūnų piešiniais puoštų plytelių, kuriomis dengtos sienos, figūrinių plytų, XV a. pirmosios pusės koklių.
XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje gotikinius rūmus papuošė renesanso epochai būdingos krosnys iš daugiaspalvių glazūra dengtų koklių. Krosnių karnizai dekoruoti valdovų ir didikų herbais bei fantastinėmis scenomis.
Vilniaus pilyje keletą metų gyveno Kazimieras Jogailaitis ir jo sūnus Lietuvos globėjas - Šv.Kazimieras. XV ir XVI a. sandūroje rūmuose gyveno Aleksandras, kurio palaikai ir šiandien ilsisi Katedros mauzoliejuje.
Apie 1520 – 1530 m. rūmus išplėtė ir renesanso stiliumi perstatė Žygimanto Senojo žmonos Bonos Sforcos pakviesti italų architektai. Rytų korpusas buvo pailgintas. Spėjama, kad pietų ir rytų korpusams buvo pristatyti tretieji aukštai. Greičiausiai tada buvo pristatytas ir šiaurės korpusas. Statybai panaudoti tašyti akmenys, grindims – šlifuotos klinties ir marmuro plytos. Interjerą puošė daugiaspalvių koklių krosnys. Devynmetis Žygimantas Augustas šiuose rūmuose buvo paskelbtas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Čia jis susipažino ir pamilo Barborą Radvilaitę. Rūmuose Žygimantas Augustas sukaupė biblioteką, paveikslų ir brangenybių rinkinius, kurie buvo vieni turtingiausių Europoje. Rūmuose vyko ir iškilmingos Žygimanto Augusto sesers Kotrynos vestuvės su Jonu Vaza, Švedijos karaliaus Gustavo sūnumi.
Po 1610 m. gaisro, remontuojant rūmus, gausiai naudotas marmuras ir ypač smiltainis. Būtent iš smiltainio skaptuoti karnizai su Vazų dinastijos herbais puošė langų angas, židinius, sienas. Krosnis puošdavo ne tik Vazų dinastijos, bet ir kitų didikų herbais. XV a. pabaigoje – XVII a. rūmuose dirbo daugelis tų pačių architektų ir skulptorių, kurie dirbo ir Krokuvoje, tačiau rūmams jie suteikė savito stiliaus.
1634 m. Karaliaus Vladislovo Vazos laikais rūmų teatre įvyko pirmasis operos spektaklis šalyje. Opera buvo visiškai naujas, dar ne visas Europos sostines pasiekęs, žanras.
1655 m. rugpjūčio mėnesį Rusijos kariuomenė be didesnių mūšių užėmė miestą ir pilį, apiplėšė juos ir dalį sudegino. Tik 1661 m. gruodžio pradžioje po keletą mėnesių trukusio apgulties ir kovų smarkiai apgriautą pilį atsiėmė Lietuvos kariuomenė. Apiplėšti ir per mūšius apgriauti rūmai nebetiko valdovams gyventi. Apie 100 metų jie stovėjo apleisti. XVIII a. antroje pusėje rūmuose buvo leista apsigyventi kelioms dešimtims miestiečių šeimų.
Numalšinus generolo Tado Kosčiuškos vadovaujamą sukilimą 1794 m. ir po trečiojo Lietuvos-Lenkijos valstybės padalinimo 1795 m. Lietuva buvo prijungta prie Rusijos imperijos. Netrukus, 1799 m. rudenį, Vilniaus magistratas, caro valdžios liepimu, perdavė šiuos rūmus vienam Kremenčiugo pirkliui juos nugriauti. 1801 m. rūmai buvo nugriauti, plytos ir akmenys parduoti, o jų pamatai ir rūsių likučiai užversti griuvenomis. Išliko tik rytinio rūmų korpuso dalis (rūsiai ir pirmojo aukšto sienų dalis), kuris buvo perstatytas į dviejų aukštų gyvenamąjį namą.
Po 1831 m. sukilimo, Rusijos caro valdžia rūmų pamatus dar kartą ardė, kai kasė apsauginį tvirtovės griovį. Panaikinus tvirtovę, apie 1880 m., pylimus nukasė, griovį užpylė, rūmų vieta virto parku.
Rūmų teritorijos tyrimus 1987 m. pradėjo Paminklų restauravimo projektavimo institutas, o nuo 1988 m. juos atlieka Lietuvos istorijos instituto įkurtas Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“. Šiame centre dirba archeologai, architektai, istorikai, restauratoriai, menotyrininkai, jau 16 metų tiriantys rūmus ir renkantys medžiagos jiems atstatyti. Per šiuos mokslinių tyrimų metus sukaupta per 200 000 radinių: architektūros nuolaužų, koklių, buities rakandų, metalo, stiklo ir kitų dirbinių.
2002 m. gegužės 10 dieną oficialiai pradėti Lietuvos valdovų rūmų atkūrimo darbai.
Daugiau informacijos www.lvr.lt